Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Teikimas(Skundas)Nr.TS-32-610/2024 Teisminio proceso numeris:

2024 m. rugsėjo 30 d.

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Arvydo Furmono skundą dėl 2024 m. rugpjūčio 29 d. Lietuvos Kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr.RV-20-6371 dėl lygtinio paleidimo taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Arvydas Furmonas prašo pakeisti 2024 m. rugpjūčio 29 d. Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, kuriuo nutarta nuteistajam T. Ž. taikyti lygtinį paleidimą.

Prokuroras mano, kad susipažinus su Komisijos nutarimu ir nuteistojo asmens byla nėra pagrindo išvadai, kad nuteistojo pozityvūs pokyčiai yra pakankami ir kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas. Prokuroras pažymi, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra minimali, vis dar išlieka dinaminiai kriminogeniniai veiksniai. Prokuroras nurodo, kad nuteistasis bausmę atlieka už trijų nusikalstamų veikų padarymą, tarp kurių yra sunkus ir labai sunkus nusikaltimai, šiuo metu neatlikęs dar didelės jam skirtos bausmės dalies. Prokuroro nuomone, Komisija nepagrįstai neatkreipė dėmesio į visuomenės interesą, jog pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų atlikę atitinkamą bausmės dalį. Pagal susiformavusią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).

Nustatyta, kad nuteistasis 2018 m. spalio 15 d. Kauno apygardos nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 147 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 147¹ straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 147¹ straipsnio 1 dalį vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimis, 2 dalies 1,2 punktais paskiriant jam galutinę 4 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai yra 2 metai 24 dienos.

2024 m. rugpjūčio 29 d. Komisijos nutarimu nutarta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nutarime nurodoma, kad nuteistasis bausmę kalėjime atlieka pirmą kartą. Palaiko socialinius ryšius su motina, šeimos nariais, paleistas iš kalėjimo, turės gyvenamąją vietą ir darbą. Komisijos teigimu, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra nepriekaištingas, paskutiniu 2024 m. rugpjūčio mėnesio vertinimu jam nustatyta žemas nusikalstamo elgesio rizika, drausminėmis nuobaudomis nebaustas, turi profesinę kvalifikaciją, dirba, vykdo individualiame plane numatytas socialinės reabilitacijos priemones. Komisijos nuomone, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl gali būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Už padarytą nusikalstamą veiką patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, todėl yra tikslinga toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Tikėtina, kad nuteistasis gebės gyventi visuomenėje nepažeidinėdamas įstatymų ir savo problemas spręsti nenusikalstant.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (pakankamą nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos), kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip jau minėta, vien šių formalių pagrindų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui, nepakanka. Pagrindinė ir būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui yra žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) tokia pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų manyti, jog nuteistasis iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų, kad jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

Nustatyta, kad nuteistasis Lietuvos Respublikoje anksčiau neteistas, teistas Jungtinėje Karalystėje ir Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Nustatyta, kad nuteistasis šiuo metu atlieka subendrintą bausmę už tris nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių, sunkių ir laibai sunkių nusikaltimų kategorijai. Šios aplinkybės neabejotinai atskleidžia didelį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei ir tai reikalauja jo elgesio pokyčius vertinti itin atidžiai. Nors nusikalstamų veikų sunkumas ir pobūdis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau ši aplinkybė neturėtų būti sumenkinama, į ją turi būti atsižvelgiama visų nuteistąją charakterizuojančių aplinkybių visumoje. Pažymėtina, kad įvertinti, ar nuteistojo pataisos progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Būtent nuteistojo padarytų nusikaltimų pavojingumas atspindi baudžiamojo įstatymo ginamų vertybių svarbą ir nuteistojo požiūrį į jas. Pabrėžtina, kad kuo sunkesnį nusikaltimą padaro nuteistasis, tuo jo elgesio kritiško vertinimo, vidinio bendražmogiškųjų, įstatymo ginamų vertybių ir pagarbos joms, polinkio laikytis socialinių moralės ir elgesio normų susiformavimo ar atstatymo procesas yra ilgesnis. Pažymėtina ir tai, kad Didžiojoje Britanijoje nuteistajam paskirta 12 mėnesių laisvės atėmimo bausmė buvo atidėta, tačiau tai neatgrasė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, jo veiksmų pavojingumas didėjo, kas sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje. Be to, Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 15 d. nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. gruodžio 6 d., o nuteistasis bausmę pradėjo vykdyti tik 2022 m. rugsėjo 30 d., nors apie vykstantį teismo procesą jam buvo žinoma, kaip ir apie jam skirtą bausmę. Be to, nuteistojo atžvilgiu buvo išduotas Europos arešto orderis, nes jis žinodamas apie jam skirtą bausmę, jos sąmoningai negrįžo atlikti. Visa tai parodo, jog nuteistasis yra linkęs nevykdyti jo atžvilgiu teismo priimtų sprendimų, todėl abejotina ir tolimesne jo priežiūra jį perėmus prižiūrėti probacijos įstaigai.

Nutarime nurodoma, kad laisvėje nuteistasis turės nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą, jis palaiko artimus socialinius ryšius su savo artimaisiais. Be to, pataisos įstaigoje drausmine tvarka nuteistasis nebuvo baustas, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, už elgesio pataisos programos lankymą buvo du kartus paskatintas. Teismas pažymi, kad gerai elgtis ar nepažeidinėti nustatytos tvarkos yra kiekvieno nuteistojo pareiga. Pažymėtina ir tai, kad šiuo metu stebima elgesio korekcija, jau įvertinta nuteistajam leidžiant atlikti bausmę atviro tipo bausmės atlikimo įstaigoje. Be to, laipsniškai pozityvėjanti nuteistojo elgesio korekcija atskleidžia ir tai, kad šiuo atveju taikoma bausmė yra efektyvi. Pažymėtina ir tai, kad kalėjimo administracija stebimą elgesio korekciją, jau įvertino nuteistajam leisdama atlikti likusią bausmės dalį atviro tipo bausmės atlikimo įstaigoje.

Naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika- žema (vertinta tris kartus, sumažėjusi paskutinio vertinimo metu). Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai tik padeda apskaičiuoti, prie kokio nusikalstamo elgesio rizikos laipsnio priskirti asmenį, o vertinant nuteistojo pažangą reikia atsižvelgti ne tik į balus, bet ir į nuteistojo veiksmus juos mažinant. Nuteistajam vis dar nustatomi (išlieka) 3 kriminogeniniai veiksniai ( 2 veiksniai dinaminiai). Minėti kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Vis dar nustatant kriminogeninius veiksnius, susijusius su gyvenimo stiliaus, elgesio ir mąstymo ypatumais, spręstina, kad ženklūs pokyčiai šiose srityse, iš esmės susijusiose su nuteistojo mąstymo, nuostatų pokyčiais, neįvyko. Darytina išvada, kad nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje, siekiant sumažinti nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius bei įtvirtinti teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Nuteistajam nustatomi 6 apsauginiai veiksniai, galintys turėti įtakos nuteistojo pakartotiniam nusikalstamumui, tačiau teismas pabrėžia, kad apsauginiais veiksniais (gyvenimo sąlygos, galimybė įsidarbinti, artimi ryšiai su šeima, emocinė gerovė ir nuostatos), įvardintos aplinkybės egzistavo prieš nuteistajam darant nusikalstamas veikas, tačiau tai nuteistojo elgesio ir pasirinkimų neįtakojo.

Pažymima, kad sprendžiant BVK 82 straipsnio nuostatų taikymo klausimą yra vertinami ne vien teigiamai laisvės atėmimo bausmę atliekantį asmenį charakterizuojantys duomenys, o visų su nuteistojo elgesiu, mąstymo, požiūrio pokyčiais, kriminogeninių veiksnių valdymu susijusių duomenų visuma, kuri, teismo įsitikinimu, šiuo metu dar nesudaro pakankamo pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį pozityviems ir ilgalaikiams nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams ir tolesnis jo pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje. Manytina, jog paleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, nebus pasiekti Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme numatyti tikslai, nebus pasiekti bausmės tikslai, pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai,

Taigi aptartos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, jog nuteistąjį pozityviai charakterizuojančių, aplinkybių (nuobaudų neturėjimas, dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose, 2 paskatinimai) visumoje, neleidžia palankiai spręsti apie jo gebėjimą, motyvaciją ir pasiryžimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, paklusti nustatytai bendro gyvenimo visuomenėje tvarkai, tai yra, kad nuteistąjį toliau jau galima būtų taisyti nebeizoliuotą nuo visuomenės. Atsižvelgus į visas aplinkybes, daroma išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl prokuroro skundas dėl Komisijos 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tenkinamas – Komisijos nutarimas keičiamas, netaikant nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 dalimis bei 4 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Prokuroro Arvydo Furmono skundą tenkinti.

Pakeisti 2024 m. rugpjūčio 29 d. Lietuvos Kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos nutarimo Nr.RV-20-6371 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam T. Ž. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.