Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2020-08-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1727-957/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-08-04
Bylos Nr.
1-1727-957/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-46520-2019-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Marijus Kursevičius
Kaltinamasis
N. K.
Civilinis ieškovas
A. U.
Advokatai
Henrikas Celencevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1727-957/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46520-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.4.4.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 4 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius,sekretoriaujant Živilei Kalasauskaitei,dalyvaujant prokurorei Dianai Dilbienei,kaltinamajam N. K.,

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. U., jo atstovui advokatui Henrikui Celencevičiui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, administracine tvarka baustas, teistas: 1. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį – 2 080 Lt dydžio bauda; 2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį 2 – 6 MGL (225,96 Eur) dydžio bauda;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. N. K. 2019 m. spalio 31 d. apie 11.00 val. prie degalinės „Circle K“, esančios adresu Vilnius, Eišiškių pl. 11, konflikto su A. U. metu, tyčia sudavė vieną kartą kumščiu A. U. į veidą ir vieną kartą koja spyrė pastarajam į dešinės pusės petį, padarydamas A. U. apatinio žandikaulio kairės pusės lūžį, tokiais veiksmais nesunkiai sutrikdė A. U. sveikatą ir taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje ištirti įrodymai ir jų vertinimas

2. Kaltinamasis N. K. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad sudavė A. U. kelis smūgius. Iš dalies pripažįsta, nes mano, kad tam buvo priežastis, nes jis buvo išprovokuotas A. U. veiksmų, gestų, išraiškų ir viešoje erdvėje tai neatrodė moraliai. Lapkričio 31 d. atvykus į degalinę „Circle K“ Eišiškių plente pripūsti padangas, priešais oro pūtimo aparatą stovėjo 2 automobiliai. Vienas pūtė padangas ir kitas laukė eilėje, todėl tiesiai tvarkingai sustojo už jo, bet matydamas, kad tai užtruks, nubėgo į degalinę. Grįžus iš degalinės vienas automobilis jau buvo nuvažiavęs, o kitas „VW Transporter“, prieš kurį ir buvo sustojęs, jau pūtė padangas. Tame tarpe tarp jo automobilio ir „VW“ buvo užskersuotas R. T. pilkos spalvos automobilis „BMW“, žvilgtelėjęs už savo automobilio pamatė, kad dar moteris laukė eilėje. Kaltinamojo teigimu, eidamas rankos gestu parodė, kad eilė yra pabaigoje, o jie yra užkišę. Įsėdus į automobilį, kaip tik „VW“ baigė pūsti padangas ir jis (t. y. N. K.) pradėjo važiuoti, nes buvo jo eilė. Tačiau A. U. tai nepatiko ir išlipęs pasakė, kad eilė ten, turėjo laukti eilėje, kaip ir jie laukė. Pasak kaltinamojo, pakartojo A. U. du kartus, kad nebūtų mandras, sėstųsi į mašiną ir jis kaip ir pakluso, sėdosi į automobilį. Jam (t. y. N. K.) pučiant padangas, matyt nesigavo nustatyti, todėl pakartojo procedūrą, o tie du sėdėjo automobilyje ir „žvengė“, tyčiojosi, rodė gestą, kad akiniuotis. Paprašė išlipti ir normaliai pasikalbėti, išsiaiškinti, bet A. U. liko sėdėti automobilyje ir rodė vidurinį pirštą. Anot kaltinamojo, jeigu būtų išlipęs, gal būtų tuo ir pasibaigę, būtų vyriškai pasikalbėję, nebūtų tokių muštynių. Jis (t. y. N. K.) jiems nieko nerodė, nesikeikė, pūtė padangas ir žiūrėjo į jų automobilį, o jie tyčiojosi. Negirdėjo ką jie sakė, bet tikėtina, kad buvo negražūs žodžiai, keiksmai. Pasak kaltinamojo, tuomet pasikarščiavęs atidarė keleivio duris ir sudavė A. U. dešine ranka į žandikaulį, spyrė koja į petį. Iš automobilio išlipęs pusbrolis pareiškė, kad sugadino automobilio durelių rankeną, bet kaip ir neužfiksuota tai. Nieko nelaukdamas jis (t. y. N. K.) sėdo į automobilį ir išvažiavo iš degalinės namo. Apie 13.00 val. gavo skambutį iš policijos, kad atvyktų į degalinę susitarti gražiuoju, o atvykus buvo sulaikytas. Tikrai neplanavo tiek sužeisti A. U., kad turėtų mėnesį biuletenį. Be to, atsiprašo A. U., kad patyrė dvasinį ir fizinį smurtą, tikisi, kad išvadas abu padarys. Atlygino žalą Valstybinei ligonių kasai ir dar pilnai nepadengė Sodros, liko 1 000 Eur. Su nukentėjusiojo ieškiniu yra susipažinęs, mano, kad 5 000 Eur neadekvačiai per didelė neturtinė žala, o su turtine žala sutinka. Pasikonsultavęs su draudimo bendrovėmis išsiaiškino, kad už apatinio žandikaulio lūžį būtų atlyginta daugiausiai 1 800 Eur suma, todėl ir norėjo su nukentėjusiuoju dėl tiek susitarti, dar siūlė 2 000 Eur. Mano, kad ši suma būtų teisinga, kurią galėtų atlyginti per metus. Jo pajamos yra apie 750 Eur per mėnesį į rankas, gyvena nuosavame name, turi įsipareigojimų VMI ir bankui. Jeigu uždirbtų ir turėtų pinigų, būtų sumokėjęs tuos 5 000 Eur, bet šioje vietoje tai per didelė finansinė našta. Kaltinamojo manymu, galbūt taip elgiasi dėl to, nes yra turėjęs traumų vaikystėje, matė tėvo smurtą prieš mamą, patyčias mokykloje. Stengiasi būti dorovingu piliečiu, smurtavimas nėra pateisinamas.

3. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. U. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ieškiniu reikalauja turtinės ir neturtinės žalos. Turtinę žalą sudaro darbo užmokestis ir vaistai – 127,40 Eur ir 5 000 Eur neturtinės žalos. Neturtinę žalą vertina tiek, nes turėjo atkentėti 3-4 valandas operacijos, skausmą po įvykio, jam visą mėnesį dantys buvo sukabinti metalu. Po to visą laiką jautėsi pažemintas, įskaudintas, kad bet kas gali užpulti, negalės apginti žmonos. Anot nukentėjusiojo, dabar kaltinamąjį baisu mieste sutikti, nes žino, kad toks agresyvus, o dar kai darbe N. K. yra jų klientas, bijo, kad vėl bus konfliktų. Pasak nukentėjusiojo, jam iki šiol braška žandikaulis, dėl to negali eiti į miestą, atrodo, kad visi girdi. Nemalonius pojūčius jaučia iki šiol, o skausmą jautė apie 2 mėnesius, kadangi tiek laiko gėrė vaistus nuo skausmo. 5 savaites negalėjo valgyti, kalbėti, bendrauti su šeima, atsiribojo nuo visų. Nukentėjusiojo teigimu, visi dantys buvo sukabinti metalu, skausmas buvo toks, kad atrodė net rovė.

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama, laikantis BPK 291 straipsnio nuostatų paskelbti BPK 290 straipsnyje nustatyta tvarka.

5. Nukentėjusysis A. U. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. spalio 31 d. apie 10.55 val. automobiliu „BMW 530“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), atvažiavo į degalinę ,,Circle K“, adresu Vilnius, Eišiškių pl. 11, pripūsti automobilio padangas. Automobilį vairavo jo pusbrolis R. T., o jis sėdėjo keleivio priekinėje sėdynėje. Degalinėje prie padangų pūtimo aparato prieš juos staigiai automobilį „BMW 3“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatė nepažįstamas vaikinas, kuriam jis pradaręs duris pasakė, kad taip daryti negalima. Vaikinas pradėjo jį vadinti necenzūriniais žodžiais ir parodė jam vidurinį pirštą, tuomet ir jis jam jį parodė. Tuo metu apie 11.00 val. jam (t. y. A. U.) sėdint automobilyje, staiga priėjęs vaikinas ranka sudavė į veido sritį ir po to iškart koja spyrė jam į dešinės pusės petį. Po suduotų smūgių vaikinas įsėdęs į automobilį nuvažiavo. Pasak nukentėjusiojo, nuo suduotų smūgių, tiek į veidą, tiek į petį, jis pajautė skausmą. Apie įvykį pranešė policijai ir nurodė įtariamojo automobilio numerius. Policijai susisiekus su įtariamuoju jis grįžo į degalinę ir būdamas piktas siūlė muštis. Įtariamąjį policija sulaikė, o jis dėl žandikaulio skausmų kreipėsi į Žalgirio ligoninę, kur jam pasakė, kad žandikaulis yra sulaužytas ir reikės daryti operaciją. Minėtas vaikinas, kuris jam sudavė abu smūgius, buvo apie (duomenys neskelbtini) m., 180 cm ūgio, liekno sudėjimo, plaukai šviesiai rudi vidutinio ilgio, buvo su tamsinto stiklo akiniais regėjimui gerinti, rūbų nepamena, kalbėjo lietuviškai, jo nepažįsta, anksčiau matęs nebuvo, bet atpažintų. Jam padaryta fizinė žala (1 t., b. l. 21-23).

6. Liudytojas R. T. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. spalio 31 d. apie 10.55 val. kartu su savo pusbroliu A. U. atvažiavo į degalinę ,,Circle K“ adresu Vilnius, Eišiškių pl. 11, jo automobiliu „BMW 530“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kad pripūstų automobilio padangas, vairavo jis (t. y. R. T.). Privažiavę prie oro pūtimo aparato atsistojo eilėje, nes prieš jį buvo vienas mikroautobusas. Atsistojęs už mikroautobuso pastebėjo pro šalį einantį nepažįstamą vaikiną, kuris kažką pasakė, bet ką, tiksliai negirdėjo. Vaikinas nuėjo prie netoliese degalinėje šiek tiek už jų automobilio, bet arčiau kolonėlės stovinčio automobilio „BMW 3“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), juodos spalvos, sėdo už vairo ir kai mikroautobusas pajudėjo į priekį, privažiavo ir atsistojo skersai prieš jo automobilį, t. y. užblokavo jam kelią ir pradėjo sau pūsti priekinį ratą. Tada A. U. atidaręs dureles pasakė jam, kad eilė yra už jų. Vaikinas pasakė, kad jis jau stovėjo eilėje. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas dėl eilės pirmenybės, konflikto metu buvo vartojami necenzūriniai žodžiai iš abiejų dalyvių, kurių atkartoti negali, nes nepamena. Po žodinio konflikto A. U. uždarė dureles, nenorėdamas daugiau kalbėti su vaikinu, bet vaikinas toliau provokavo konfliktą, rodė jiems gestais, kad ateitų prie jo, po to parodė į jų pusę nepadorų gestą rankomis prie savo lytinio organo. Tada A. U. jam taip pat parodė nepadorų gestą – abiejų rankų vidurinius pirštus. Tuomet vaikinas staiga priėjęs prie pusbrolio durelių jas atidarė ir sėdint automobilyje kumščiu sudavė A. U. vieną kartą į veidą ir po to iškart vieną kartą spyrė su koja į dešinę petį. Jis (t. y. R. T.) išlipęs iš automobilio liepė vaikinui trauktis nuo jo automobilio. A. U. susiėmė už veido, o vaikinas įsėdęs į savo automobilį ir išvažiavo link taboro pusės. Apie įvykį A. U. iš karto pranešė policijai. Neužilgo atvyko policija ir minėtas vaikinas. Matė, kad policija patikrino ir sulaikė tą patį vaikiną, kuris sumušė A. U.. Atvykusi greitoji pagalba nuvežė A. U. į Žalgirio ligoninę, kur nustačius žandikaulio lūžį padarė operaciją (1 t., b. l. 70).

7. Iš policijos įvykio registro išrašo matyti, jog 2019 m. spalio 31 d., apie 11.58 val. Bendrajame pagalbos centre gautas A. U. pranešimas apie tai, kad ką tik degalinėje „Circle K“, esančioje adresu Vilnius, Eišiškių pl. 11, nepažįstamas vyras sudavė pranešėjui į dantis ir pasišalino su tamsios spalvos automobiliu „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) link Vaidotų pusės, greitosios medicinos pagalbos nereikia (1 t., b. l. 4)

8. 2019 m. spalio 31 d. A. U. protokole-pareiškime nurodoma, kad 2019 m. spalio 31 d. apie 11.00 val. degalinėje „Circle K“, adresu Vilnius, Eišiškių pl. 11, nepažįstamas vaikinas konflikto metu su ranka sudavė smūgį A. U., gim. (duomenys neskelbtini), į veido sritį ir koja spyrė į dešinės pusės petį. Žalgirio ligoninėje jam diagnozuotas žandikaulio lūžis, padaryta fizinė žala (1 t., b. l. 6).

9. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio A. K. 2019 m. spalio 31 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2019 m. spalio 31 d. dirbant kartu su vyr. patruliu N. B. apie 11.54 val. gavo pranešimą, kad Vilniuje, Eišiškių pl., degalinėje „Circle K“, nepažįstamas vyras sudavė pranešėjui į dantis ir pasišalino su tamsios spalvos automobiliu „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Atvykus į vietą, nukentėjęs A. U., gim. (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad degalinėje tarp jo ir nepažįstamo asmens įvyko konfliktas dėl to, kad kažkas be eilės įlindo prisipūsti padangų. Konflikto metu minėtas vyras trenkė pranešėjui į dantį kumščiu bei koja spyrė į nugarą. Įvykio vietoje išsiaiškino įtariamojo asmenybę – N. K., gim. (duomenys neskelbtini), jis buvo iškviestas į įvykio vietą. Atvykęs N. K. paaiškino, kad degalinėje norėjo prisipūsti oro, nusipirko kavos ir grįžęs prie automobilio, tarp jo ir pranešėjo kilo konfliktas, A. U. rodė jam nepadorius gestus bei įžeidinėjo keiksmažodžiais, tačiau kokiais, N. K. nenurodė, todėl nesusilaikęs trenkė kumščiu pranešėjui į veidą, po to išvažiavo. Atvykusi greitoji medicinos pagalba A. U. išvežė į Žalgirio ligoninę (1 t., b. l. 13).

10. 2020 m. kovo 3 d. A. U. civiliniame ieškinyje nurodoma, kad dėl 2019 m. spalio 31 d. įvykusio įvykio tarp jo ir N. K., kurio metu jam buvo nustatytas žandikaulio lūžis, jis patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Ieškinyje nurodoma, kad viso gydymo metu patyrė didelį skausmą, nes jam buvo su metalinėmis vielomis surakinti dantys, su surakintu žandikauliu išbuvo beveik 5 savaites, per kurias negalėjo nieko valgyti, tik gerti sultinius. Buvo labai sudėtinga bendrauti su savo žmona ir vaikais, dėl to nukentėjo jo bendravimo poreikiai. Sumušus patyrė ir didelius dvasinius išgyvenimus ir pažeminimą. Dėl patirtų sužalojimų neteko 92,21 Eur dydžio pajamų bei pirkdamas medikamentus patyrė 35,19 Eur dydžio turtinę žalą, iš viso – 127,40 Eur. Neturtinę žalą vertina 5 000 Eur dydžio suma, taip pat prašo priteisti visas patirtas proceso išlaidas (1 t., b. l. 25-37).

11. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. lapkričio 7 d. specialisto išvados Nr. G 3969/2019(01) matyti, kad remiantis A. U., gim. (duomenys neskelbtini), apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, jam nustatytas apatinio žandikaulio kairės pusės lūžis, kuris padarytas kietu buku daiktu, prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, nėra būdingas savęs žalojimui ir pavojaus gyvybei nesukėlė. Sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi sveikata dėl apatinio žandikaulio lūžio sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 41-42).

12. Iš 2020 m. vasario 27 d. Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinio dėl žalos atlyginimo matyti, kad prašoma priteisti iš kalto asmens PSDF biudžetui padarytą 338,48 Eur žalą dėl nukentėjusiojo A. U. gydymo, kadangi asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų ir prašoma priteisti 5 procentus nuo metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 50-51).

13. Iš 2020 m. vasario 5 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinio ieškinio matyti, kad atsižvelgiant į tai, kad dėl A. U. sužalojimo ir nedarbingumo, dėl kurio buvo išmokėtos valstybinio socialinio draudimo lėšos, priežastis yra N. K. neteisėti veiksmai, prašo atlyginti VSDF padarytą 1 360,75 Eur materialinę žalą, pridedami dokumentai (1 t., b. l. 57-64).

14. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos pažymos matyti, kad dėl darbuotojo A. U. atsitraukimo nuo darbo 2020 m. liepos 23 d. išvykstant į teisiamąjį posėdį, priskaičiuotina 35,85 Eur suma (1 t., b. l. 195).

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo argumentai ir išvados

15. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Ši nusikalstama veika padaroma veikiant tiesiogine tyčia.

16. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad N. K. kaltė, padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina nuosekliai įvertinus byloje surinktus įrodymus, juos palyginus tarpusavyje, susiejus į vientisą įrodomąją grandinę.

Žemesnės instancijos teismas

17. Pirmiausia teismas pažymi, kad byloje nekyla abejonių ir ginčo dėl to, kad būtent kaltinamasis N. K. 2019 m. spalio 31 d. apie 11.00 val., prie degalinės „Circle K“, esančios adresu Vilnius, Eišiškių pl. 11, konflikto su A. U. metu, tyčia sudavė vieną kartą kumščiu A. U. į veidą ir vieną kartą koja spyrė pastarajam į dešinės pusės petį, taip padarė A. U. apatinio žandikaulio kairės pusės lūžį, t. y. nesunkiai sutrikdė pastarojo sveikatą.

18. Tokias aplinkybes patvirtina bylos įrodymų visuma, jų apklausiamas teisme neneigė ir kaltinamasis N. K., kuris parodė, kad atvykus į degalinę „Circle K“ Eišiškių plente prisipūsti padangų, priešais oro pūtimo aparatą stovėjo 2 automobiliai, vienas pūtė ir kitas laukė eilėje, todėl tiesiai tvarkingai sustojo už jo, bet matydamas, kad užtruks, nubėgo į degalinę. Grįžus iš degalinės vienas automobilis jau buvo nuvažiavęs, o „VW Transporter“, prieš kurį ir buvo sustojęs, jau pūtė padangas. Tame tarpe tarp jo automobilio ir „VW“ buvo užskersuotas R. T. automobilis „BMW“. Eidamas rankos gestu parodė, kad eilė yra pabaigoje. Įsėdus į automobilį, kaip tik „VW“ baigė pūsti padangas ir jis (t. y. N. K.) pradėjo važiuoti ir užskersavo savo automobilį prieš nukentėjusiojo draugo automobilį, nes buvo jo eilė. Tačiau A. U. tai nepatiko, kuris išlipęs pasakė, kad eilė ten, o jis pakartojo A. U. du kartus, kad nebūtų mandras, sėstųsi į mašiną. Jam (t. y. N. K.) pučiant padangas, tie du sėdėjo automobilyje ir „žvengė“, tyčiojosi, rodė gestą, kad akiniuotis. Paprašė A. U. išlipti ir normaliai pasikalbėti, bet jis liko sėdėti automobilyje ir rodė vidurinį pirštą. Negirdėjo ką jie sakė, bet tikėtina, kad buvo negražūs žodžiai, keiksmai. Pasak kaltinamojo, tuomet pasikarščiavęs atidarė keleivio duris ir sudavė A. U. dešine ranka į žandikaulį, spyrė koja į petį. Iš ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiojo A. U. bei liudytojo R. T. parodymų matyti, kad jie taip pat parodė, jog smūgius sudavė N. K.. Antai nukentėjusysis A. U., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad degalinėje „Circle K“ prie padangų pūtimo aparato prieš juos staigiai automobilį „BMW 3“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatė nepažįstamas vaikinas, kuriam jis pradaręs duris pasakė, kad taip daryti negalima. Vaikinas pradėjo jį vadinti necenzūriniais žodžiais ir parodė jam vidurinį pirštą, tuomet ir jis (t. y. A. U.) jam jį parodė. Apie 11.00 val. jam sėdint automobilyje, staiga priėjęs vaikinas ranka sudavė į veido sritį ir po to iškart koja spyrė į dešinės pusės petį. Po suduotų smūgių vaikinas įsėdęs į automobilį nuvažiavo. Pasak nukentėjusiojo, nuo suduotų smūgių, tiek į veidą, tiek į petį, jis pajautė skausmą (1 t., b. l. 21-23). Analogiškas aplinkybes nukentėjusysis A. U. nurodė ir 2019 m. spalio 31 d. protokole-pareiškime (1 t., b. l. 6). Be kita ko, iš policijos įvykio registro išrašo matyti, jog išties, 2019 m. spalio 31 d., apie 11.58 val. Bendrajame pagalbos centre gautas A. U. pranešimas apie tai, kad ką tik degalinėje „Circle K“, esančioje adresu Vilnius, Eišiškių pl. 11, nepažįstamas vyras sudavė pranešėjui į dantis ir pasišalino su tamsios spalvos automobiliu „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) (1 t., b. l. 4). Iš esmės analogiškus parodymus ikiteisminio tyrimo metu davė ir liudytojas R. T., kuris patvirtino nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes apie tai, kad privažiavę prie oro pūtimo aparato degalinėje „Circle K“ atsistojo eilėje už mikroautobuso ir pastebėjo pro šalį einantį nepažįstamą vaikiną, kuris kažką pasakė. Vaikinas nuėjęs prie automobilio „BMW 3“ sėdo už vairo ir kai mikroautobusas pajudėjo į priekį, privažiavo ir atsistojo skersai prieš jo automobilį, t. y. užblokavo jam kelią ir pradėjo sau pūsti priekinį ratą. Tada A. U. atidaręs dureles pasakė jam, kad eilė yra už jų. Vaikinas pasakė, kad jis jau stovėjo eilėje. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas dėl eilės pirmenybės, konflikto metu buvo vartojami necenzūriniai žodžiai iš abiejų dalyvių. Po žodinio konflikto A. U. uždarė dureles, nenorėdamas daugiau kalbėti su vaikinu, bet vaikinas toliau provokavo konfliktą, rodė gestais, kad ateitų, po to parodė į jų pusę nepadorų gestą rankomis prie savo lytinio organo. Tada A. U. jam taip pat parodė nepadorų gestą – abiejų rankų vidurinius pirštus. Tuomet vaikinas staiga priėjęs prie pusbrolio durelių jas atidarė ir kumščiu sudavė A. U. vieną kartą į veidą ir po to iškart vieną kartą spyrė koja į dešinę petį (1 t., b. l. 70). Pirmiau minėtų asmenų nurodytas aplinkybes detalizuoja policijos pareigūno A. K. tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys, jog 2019 m. spalio 31 d. atvykus į iškvietimo vietą, nukentėjęs A. U. paaiškino, kad degalinėje tarp jo ir nepažįstamo asmens įvyko konfliktas dėl to, kad kažkas be eilės įlindo prisipūsti padangų. Konflikto metu minėtas vyras trenkė pranešėjui į dantį kumščiu bei koja spyrė į nugarą. Išsiaiškinus įtariamojo asmenybę, N. K. buvo iškviestas į įvykio vietą, kuris paaiškino, kad degalinėje norėjo prisipūsti oro, tarp jo ir pranešėjo kilo konfliktas. A. U. rodė jam nepadorius gestus bei įžeidinėjo keiksmažodžiais, todėl nesusilaikęs trenkė kumščiu pranešėjui į veidą (1 t., b. l. 13).

19. Visų pirmiau paminėtų asmenų parodymus bei byloje esančiuose procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes susiejus tarpusavyje, nekyla abejonių, kad N. K. 2019 m. spalio 31 d. apie 11.00 val., prie degalinės „Circle K“, esančios adresu Vilnius, Eišiškių pl. 11, konflikto su A. U. metu, tyčia sudavė vieną kartą kumščiu A. U. į veidą ir vieną kartą koja spyrė pastarajam į dešinės pusės petį.

20. Sprendžiant dėl padarinių ir priežastinio ryšio tarp kilusių padarinių ir kaltinamojo veikos, greta pirmiau paminėtais parodymais nustatytų faktinių aplinkybių, svarbūs ir kiti įrodymai. Antai iš nukentėjusiojo A. U., liudytojo R. T. parodymų bei policijos pareigūno A. K. tarnybinio pranešimo matyti, kad po kaltinamojo N. K. smūgio nukentėjusiajam A. U. į veidą, šis buvo išvežtas į Žalgirio ligoninę, kur nukentėjusiajam buvo nustatytas žandikaulio lūžis. Tuo tarpu iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. lapkričio 7 d. specialisto išvados Nr. G 3969/2019(01) matyti, kad A. U. nustatytas apatinio žandikaulio kairės pusės lūžis, kuris padarytas kietu buku daiktu, prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, nėra būdingas savęs žalojimui ir pavojaus gyvybei nesukėlė. Sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi sveikata dėl apatinio žandikaulio lūžio sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 41-42). Taigi, pirmiau aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamojo N. K. nukentėjusiajam A. U. suduotas smūgis į veidą tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su dėl šio smūgio nukentėjusiajam kilusiais padariniais, t. y. apatinio žandikaulio kairės pusės lūžiu, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

21. Teismas konstatuoja, kad pagal pirmiau aptartais įrodymais nustatytas faktines aplinkybes, kaltinamojo N. K. padaryta veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje.

IV. Dėl skirtinos bausmės

22. Teismas, skirdamas bausmę N. K., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 61 straipsnio 1 ir 2 dalių ir kitomis bausmei individualizuoti reikšmingomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis.

23. Pažymėtina, kad BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

24. Pirmiausia teismas skirdamas bausmę kaltinamajam N. K., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus smurtinio pobūdžio nusikaltimas, veika baigta, spontaniška, nulemta staiga susiformavusio pykčio. Teismas nenustato kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

25. Pažymėtina, kad kaltinamasis teismo posėdžio atsiprašė nukentėjusiojo ir deklaravo gailėjimąsi dėl veikos, kas galėtų būti vertinama kaip BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Vis tik pažymėtina, kad šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymui nepakanka pripažinimo padarius nusikalstamą veiką, o būtina nustatyti ir nuoširdų gailėjimąsi. Šiuo atveju teismas pastarosios aplinkybės nenustato. Pažymėtina, kad kaltinamasis nurodė, jog labai gailisi dėl veikos, nes dabar jo vaikai patirs nepatogumų, kadangi jis turės atlyginti didelę žalą, savo vaikams negalės suteikti pilnaverčių atostogų ir vaikai dėl to nukentės. Taigi, kaltinamojo galėjimąsi nulėmė jo asmeniniai ir šeimos interesai, o ne objektyvus gailėjimasis dėl sukeltų padarinių nukentėjusiajam. Taigi, gailėjimasis šiuo atveju yra deklaratyvus, o vien tai, kad kaltinamasis atlygino dalį žalos, susijusios su nukentėjusiojo gydymu, ją patyrusioms institucijoms, nėra pakankama jo gailėjimosi nuoširdumui patvirtinti. Pažymėtina ir tai, kad nepaisant deklaravimo apie nuoširdų gailėjimąsi, kaltinamasis proceso eigoje kaltę dėl konflikto kilimo siejo tik su nukentėjusiojo veiksmais. Tačiau nevertino aplinkybės, ar nukentėjusysis ir jo draugas galėjo suprasti konkrečioje situacijoje, kad kaltinamasis išties stovėjo eilėje, minimizavo ir savo tokioje situacijoje neproporcingai neadekvačius veiksmus užstatant automobilį bei duodant nurodymus sėdėti automobilyje nukentėjusiajam ir pan. Taigi, teismas neturi pagrindo nustatyti šiuo atveju pirmiau paminėtos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, juo labiau, kad kaltinamasis jau buvo teistas už analogišką elgesį panašioje situacijoje ir suvokė savo elgesio perspektyvas.

26. Nors apklausiamas teismo posėdžio metu kaltinamasis N. K. teigė, jog tokį jo elgesį išprovokavo nukentėjusiojo A. U. veiksmai, gestai, išraiškos ir teismo vertinimu, išties, nukentėjusiojo elgesys nebuvo tinkamas, tačiau vis tik teismas nepripažįsta N. K. atsakomybės lengvinančios aplinkybės, jog veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad sprendžiant, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgiama į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014). Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį į tai, kad sprendžiant, ar nukentėjusiojo poelgis buvo provokuojantis, reikia atsižvelgti į tai, kiek jis esmingai prieštarauja moralės ir dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę bei orumą ir kaip tai paveikia kaltininką, atsižvelgiant į jo individualias asmenines savybes. Šiuo gi atveju, remiantis kaltinamojo parodymais, nukentėjusiojo A. U. rodomi gestai, išraiškos, nors ir nėra pateisinami ir atitinkantys geros moralės reikalavimus, tačiau nelaikytini provokuojančiu elgesiu, kadangi pirmas žodinį konfliktą inicijavo būtent N. K. supykęs dėl to, kad prieš jo automobilį buvo užstatytas nukentėjusiojo draugo automobilis, nesiaiškindamas ar asmenys suvokė, kad N. K. automobilis stovi eilėje. Kaip jau minėta, N. K. supykęs pats tuoj pat davė valdingus ir neteisėtus nurodymus nukentėjusiajam ir jo draugui sėsti į automobilį, pats vėl užstatė automobilį prieš nukentėjusiojo pusbrolio automobilį, po to pats elgėsi gana agresyviai, ką patvirtina nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai. O tai jau provokavo nukentėjusįjį parodyti kaltinamajam netinkamus ir nemoralius gestus.

27. Teismas nustatydamas bausmės rūšį ir parinkdamas jos dydį kaltinamajam N. K. taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – jis yra gana jauno amžiaus, dirbantis (1 t., b. l. 112), turintis šeimą, du mažamečius vaikus, t. y. saistomas socialiniais ryšiais, veiką padarė būdamas teistas už panašaus pobūdžio nusikalstamą veiką panašiomis aplinkybėmis, kai po pykčio buvo panaudotas fizinis smurtas kito automobilio vairuotojo atžvilgiu (1 t., b. l. 95, 173-175), veikos padarymo metu buvo baustas administracine tvarka ir turėjo galiojančią nuobaudą (1 t., b. l. 97-99), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Pažymėtina, kad teismas kaltinamojo N. K. elgesį iš esmės negali vertinti teigiamai, tačiau teismo manymu, šiuo metu negalima daryti kategoriškos išvados apie jo polinkį nusikalsti, jo antivisuomeninės nuostatos nėra visiškai susiformavusios, ši smurtinio pobūdžio nusikalstama veika nėra nuoseklus jo gyvenimo būdo padarinys, veika spontaniška, ji greičiau nulemta staiga kilusio pykčio protrūkio dėl menkavertės priežasties, o tai greičiau rodo kaltinamojo silpną psichologinę pusiausvyrą, negebėjimą valdytis. O ne polinkį nusikalsti.

28. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį N. K. apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jo dydį nustatant mažesnį, nei šios bausmės rūšies vidurkis.

29. Nors baigiamųjų kalbų metu prokurorė prašė teismo skiriant laisvės apribojimo bausmę kaltinamajam N. K. nustatyti įpareigojimą būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pagal naują BK 48 straipsnio 3 dalies redakciją (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija, įsigaliojusi nuo 2020 m. liepos 1 d.), skiriant nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonės paskiriama intensyvi priežiūra, yra laikytina pakankamai griežta bei nagrinėjamu atveju neproporcinga priemone, kadangi kaltinamasis N. K. veiką padarė dienos metu, jo veika spontaniška, nevaldant pykčio priepuolio. Teismo vertinimu šiuo konkrečiu atveju ši priemonė nėra būtina ir neskirtina.

30. Skiriant bausmę, kaltinamajam kartu taikytini įpareigojimai, numatyti BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 3 ir 4 punktuose – dalyvauti elgesio pataisos programoje, kadangi iš bylos duomenų matyti, kad toks smurtinis N. K. elgesys sunkiai valdomas, kartojasi, per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlytinti nusikalstama veika padarytą 127,40 Eur turtinę žalą bei pradėti dirbti (ar tęsti darbą) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje užsiregistravusiam.

31. Teismo vertinimu, laisvės apribojimo bausmė su nustatytais įpareigojimais, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra pakankama ir nelaikytina akivaizdžiai per griežta.

32. Kaltinamasis N. K. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 31 d. 12.20 val. iki 2019 m. lapkričio 1 d. 13.13 val. (1 t., b. l. 73, 88). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas N. K. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

33. Kaltinamajam N. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 89-90) – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.

V. Dėl pareikštų civilinių ieškinių

34. Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

35. Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis N. K. atsakingas už nukentėjusiojo A. U. nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl pagal pirmiau nurodytas BPK nuostatas kaltinamasis turi atlyginti nukentėjusiojo ir civilinių ieškovų patirtą žalą.

36. Šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 338,48 Eur turtinės žalos atlyginimo, kadangi asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos dėl A. U. gydymo buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų. Be to civiliniame ieškinyje prašoma priteisti 5 procentus nuo metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 50-51). Atsižvelgiant į tai, kad byloje esantis mokėjimo nurodymo kvitas patvirtina, jog N. K. atlygino civiliniam ieškovui – Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą, t. y. 338,48 Eur (1 t., b. l. 56), taip pat į tai, kad byloje yra civilinio ieškovo – Vilniaus teritorinės ligonių kasos atsisakymas nuo civilinio ieškinio (1 t., b. l. 147), Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra atmestinas.

37. Taip pat šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 360,75 Eur turtinės žalos atlyginimo, kadangi dėl A. U. sužalojimo ir nedarbingumo, dėl kurio buvo išmokėtos valstybinio socialinio draudimo lėšos, priežastis yra N. K. neteisėti veiksmai (1 t., b. l. 57-64). Atsižvelgiant į tai, kad N. K. yra atlyginęs dalį, t. y. 410,75 Eur, padarytos turtinės žalos (1 t., b. l. 149, 156-159), civilinio ieškovo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš N. K. likusią neatlygintą turtinės žalos dalį – 950 Eur.

38. Tuo tarpu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. U. pareiškė civilinį ieškinį dėl 127,40 Eur turtinės žalos ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 25-37). Ieškinyje nurodoma, kad A. U. viso gydymo metu patyrė didelį skausmą, nes jam buvo su metalinėmis vielomis surakinti dantys, su surakintu žandikauliu išbuvo beveik 5 savaites, per kurias negalėjo nieko valgyti. Buvo labai sudėtinga bendrauti su savo žmona ir vaikais, dėl to nukentėjo jo bendravimo poreikiai. Sumušus patyrė ir didelius dvasinius išgyvenimus, pažeminimą. Be to, dėl patirtų sužalojimų neteko 92,21 Eur dydžio pajamų bei pirkdamas medikamentus patyrė 35,19 Eur dydžio turtinę žalą.

39. Teismo vertinimu, ginčo dėl 127,40 Eur turtinės žalos nekyla, šios sumos neginčijo ir kaltinamasis, šis dydis pagrįstas, todėl ši suma priteistina iš kaltinamojo N. K. nukentėjusiajam A. U..

40. Asmuo, realizuodamas teisę į patirtos žalos atlyginimą, gali pareikšti civilinį ieškinį tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015, 2K-243-648/2015).

41. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų vertybių. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šias pažeistas vertybes. Jeigu kaltė pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą asmeniui, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį. Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

42. Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir panašiai, yra padaroma kur kas didesnė žala nei neatsargios kaltės atveju.

43. Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių, kad dėl nusikalstamos veikos – nesunkaus sveikatos sutrikdymo – nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. U. patyrė atitinkamas neigiamas pasekmes, fizinį skausmą, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan. Pripažintina, jog nukentėjusiajam neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o kaltinamojo kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais veiksmais. Nukentėjusysis jautė skausmą, patyrė stresą, išgyvenimus, buvo pažemintas kitų asmenų akivaizdoje, nurodė, kad vis dar jaučia sužalojimo pasekmes. Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio atsižvelgia į šias aplinkybes.

44. Vis dėlto bylos nagrinėjimo kontekste pažymėtina, jog nukentėjusiojo A. U. civiliniame ieškinyje nurodomos kasacinės nutartys, kuriose priteistinos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 1 000 Eur iki 5 000 Eur, negali būti analogiškai vertinamos nagrinėjamos situacijos kontekste. Kadangi minimose kasacinėse nutartyse, pvz., baudžiamojoje byloje Nr. 2K-377-222/2017, B. V. buvo nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą už tai, kad viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai įžūliai elgdamasis, t. y. vieną kartą smogė kumščiu B. V. į veidą, nuo suduoto smūgio šis pargriuvo ant grindų. Tokiais veiksmais nukentėjusiajam buvo padaryti nesunkų sveikatos sutrikdymą atitinkantys sužalojimai (sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose, nosies nugarėlėje, kraujo išsiliejimas po akies jungine, nosies kaulų lūžimas, lengvas galvos smegenų sukrėtimas, odos nubrozdinimas viršugalvio dešinėje, poodinė kraujosruva kairėje blauzdoje (neturtinė žala – 5 000 Eur); baudžiamojoje byloje Nr. 2K-15-648/2017 – apskritai nebuvo ginčo dėl Kauno apygardos teismo priimto sprendimo, kuriuo B. R. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 284 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte už tai, kad viešoje vietoje, pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, trikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, tyčia kumščiu sudavė smūgį V. L. į veidą ir iš chuliganiškų paskatų tyčia smogė V. L. į veidą, padarydamas jam nosies kaulų lūžimą, ir iš B. R. priteista 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl priteistinos žalos dydžio nepasisakė; baudžiamojoje byloje Nr. 2K-37/2014 – kur priteistas neturtinės žalos dydis 1 448,10 Eur (5 000 Lt), O. V. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą už tai, kad pašalinių žmonių akivaizdoje tyčia dėl chuliganiškų paskatų sudavė kumščiu vieną kartą V. K. į veidą, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, sudavė nukentėjusiajam dar kartą kumščiu į veidą, o šiam pargriuvus ant žemės, spyrė du kartus į veidą ir šoną, taip nukentėjusiajam V. K. padarė viršutinės lūpos muštinę žaizdą ir nosies kaulų lūžį, taip pat nebuvo ginčo dėl priteistinos žalos dydžio, kadangi apylinkės teismas, spręsdamas apie priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į nukentėjusiajam sukeltas pasekmes, sužalojimų mąstą, nusikaltimo padarymo aplinkybes, o taip pat, siekdamas išlaikyti skirtingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgė į kaltininko turtinę padėtį ir prašomą priteisti 10 000 Lt neturtinę žalą sumažino iki 5 000 Lt. Apygardos teismo nuomone, nustatytas neturtinės žalos dydis nagrinėjamu atveju atsižvelgus į ilgai trukusius nukentėjusiojo negatyvius išgyvenimus ir pojūčius, atitinka protingumo, teisingumo ir proporcingumo kriterijus ir nėra aiškiai per didelis, todėl mažinti priteistos neturtinės žalos dydį, kaip buvo prašoma apeliaciniu skundu, pagrindo neįžvelgė; baudžiamojoje byloje Nr. 2K-181/2014 – priteistinos žalos dydis siekė 4 344,30 Eur (15 000 Lt), o V. B. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą už tai, kad priėjo prie D. P. ir iš chuliganiškų paskatų pradėjo žodžiais konfliktuoti su nukentėjusiuoju bei sudavė smūgį koja į kelio sąnarį, ranka į veidą ir rankomis iš už nugaros pagriebęs už kaklo smaugė nukentėjusįjį bei kilstelėjęs nuo žemės pargriovė ant šaligatvio, padarydamas kairio blauzdikaulio ir kairio šeivikaulio lūžius, kurie vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes nukentėjusiojo gydymas užtruko ilgiau nei 10 dienų; baudžiamojoje byloje Nr. 2K-506/2013 – priteistinos neturtinės žalos dydis siekė 2 136,96 Eur (8 000 Lt), o T. B. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą už tai, kad tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, įžūliu elgesiu, susijusiu su asmens sveikatos sutrikdymu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui sudavus A. P. ne mažiau kaip du smūgius rankomis į galvos sritį ir spyrus nukentėjusiajam ne mažiau keturis kartus į įvairias kūno vietas, K. K. sudavus A. P. ne mažiau kaip septynis smūgius rankomis į galvos sritį ir spyrus ne mažiau kaip tris kartus į įvairias kūno vietas, T. B. spyrė A. P. ne mažiau kaip šešis kartus į įvairias kūno vietas, taip bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam muštines žaizdas kairiame antakyje, dešinės akies viršutiniame voke, kraujosruvą po kairės akies obuolio jungine, apatinio žandikaulio kairio kampo lūžį, dešinės pėdos pirmo padikaulio lūžį, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėse momeninėse–pakaušinėse skiltyse, taip nesunkiai sutrikdė A. P. sveikatą, taip pat nebuvo sprendžiamas priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimas; baudžiamojoje byloje Nr. 2K-405/2013 – priteista neturtinė žala 1 013,67 Eur (3 500 Lt), kur apylinkės teismo nuosprendžiu E. Š. buvo nuteistas už tai, kad viešoje vietoje, šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, kitų asmenų akivaizdoje be aiškios priežasties, dėl chuliganiškų paskatų tyčia sudavė keliu keturis smūgius į veidą M. K. jam pakėlus galvą, trenkė vieną smūgį kumščiu į veidą, taip padarydamas nukentėjusiajam M. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų, nes jo sveikata buvo sutrikdyta daugiau kaip 10 parų laiko dėl nosies kaulo lūžimo. Tuo tarpu apygardos teismo nuosprendžiu E. Š. nuteistas už tai, kad tyčia sudavė keliu keturis smūgius į veidą M. K., jam pakėlus galvą, trenkė vieną smūgį kumščiu į veidą, taip padarydamas nukentėjusiajam M. K. nosies kaulo lūžimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kasaciniame teisme nebuvo sprendžiamas turtinės žalos dydžio klausimas; baudžiamojoje byloje Nr. 2K-340/2013 – taip pat nebuvo sprendžiamas neturtinės žalos (12 000 Lt) atlyginimo klausimas, kur T. L. nuteistas už tai, kad viešoje vietoje įžūliu, elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės tvarką, t. y. apsaugos darbuotojui V. M. siekiant T. L. išvesti iš baro dėl trukdymo prižiūrėti tvarką, vartojo necenzūrinius žodžius ir pirmame aukšte, prie išėjimo į lauką, trenkė kumščiu V. M. į krūtinę. Po to, veikdami bendrininkų grupe viešoje vietoje, dėl chuliganiškų paskatų sudavė vieną kartą kumščiu V. M. į veidą ir spyrė ne mažiau kaip tris kartus kojomis į galvą bei kitas įvairias kūno vietas, T. L. dėl chuliganiškų paskatų spyrė ne mažiau kaip penkis kartus kojomis V. M. į galvą ir kitas kūno vietas, po to O. L. spyrė dar ne mažiau kaip du kartus į galvą. Tokiais bendrais veiksmais V. M. buvo sukeltas fizinis skausmas dešinėje rankoje bei nugaros srityje, padaryti odos nubrozdinimai, paviršinės žaizdos veido dešinėje pusėje, taip pat apatinio žandikaulio abiejų pusių lūžiai, t. y. nesunkiai sutrikdyta jo sveikata, o baro darbuotojams bei baro klientams sukeltas išgąstis, sutrikdytas įprastinis baro darbas.

45. Taigi matyti, kad pirmiau aptartos kasacinės nutartys, kuriomis prašydamas priteisti neturtinės žalos dydį, rėmėsi nukentėjusysis, nėra analogiškos nagrinėjamos situacijos atveju, kadangi aptartose situacijose, nukentėjusiems buvo suduotas ne vienas smūgis į veidą (išskyrus Nr. 2K-377-222/2017, tačiau šioje byloje buvo padarytas sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose, nosies nugarėlėje, kraujo išsiliejimas po akies jungine, nosies kaulų lūžimas, lengvas galvos smegenų sukrėtimas, odos nubrozdinimas viršugalvio dešinėje, poodinė kraujosruva kairėje blauzdoje), padaryti spyriai į galvą, kitas kūno vietas, padaryti daugybiniai sužalojimai, be to, aptariami nusikaltimai padaryti dėl chuliganiškų paskatų, kas šioje byloje kaltinamajam neinkriminuota. Paminėtose bylose priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydis varijuoja gana plačiose ribos, jis kiekvienu atveju nustatytas atsižvelgus į daug tose konkrečiose bylose reikšmingų faktinių aplinkybių, tarp kurių ir smurto naudojimo intensyvumas, suduotų smūgių skaičius, nukentėjusiųjų elgesys, kaltinamųjų turtinė padėtis, nusikalstamų veikų paskatos bei tikslai ir pan.

46. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje, kaip jau buvo minėta, specialisto išvadoje buvo konstatuota, kad jam nustatytas apatinis žandikaulio kairės pusės lūžis, kuris padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu (1 t., b. l. 41-42). Kaltinamasis savo kaltę pripažino, veika padaryta staiga susiformavusiam pykčio protrūkiui kartu ir dėl ne visai tinkamo nukentėjusiojo elgesio, kuris nors ir nevertinamas sprendžiant dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymo, tačiau šiuo atveju svarbus sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio ir teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusysis taip pat rodė nepadorius gestus, išsakė netinkamus žodžius, t. y. buvo aktyvus konflikto dalyvis. Taigi šiuo atveju nustatytos aplinkybės negali būti prilyginama aptartoms kitose nukentėjusiojo ieškinyje cituojamose baudžiamosiose bylose nagrinėtoms situacijoms. Teismas įvertina ir kaltinamojo turtinę padėtį ir galimybes atlyginti žalą. Kaltinamasis yra darbingas, pajamos pragyvenimui yra gana nedidelės, turi pastovią gyvenamąją vietą, dirba, turi šeimą, kurią išlaiko, du mažamečius vaikus.

47. Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą bei vertinant kaltinamojo amžių, šeiminę, darbinę, turtinę padėtį, atsižvelgiant į tai, kad jis turi įsipareigojimų bankui, o tai įtakoja ne tik kaltinamojo, bet ir jo šeimos gerovę, įvertinus ir nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, nusikalstamų veiksmų padarinius nukentėjusio sveikatai, į susiformavusią teismų praktiką, priteisiant analogiškus ieškinius, kai priteisiamos neturtinės žalos dydis pagal BK 138 straipsnio 1 dalį tiesiogiai nukentėjusiems asmenims priteisiamas nuo 145 Eur iki 7 240 Eur (kasacinės nutartys Nr. 2K-68/2014, 2K-586/2012, 2K-482/2012, 2K-443/2012, 2K-300-2014, 2K-36-895/2017, 2K-24-895/2017), ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiajam A. U. iš kaltinamojo N. K. priteistino neturtinės žalos dydis nustatytinas 2 200 Eur.

48. Teismo manymu, būtent 2 200 Eur neturtinės žalos dydis šiuo konkrečiu atveju atitiks kaltinamojo padarytos veikos pavojingumą, veikos intensyvumą ir kilusius padarinius, taip pat nuteistojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas bei užtikrins kaltinamojo ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą.

VI. Dėl proceso išlaidų atlyginimo

49. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. U. civiliniu ieškiniu taip pat prašė priteisti visas patirtas proceso išlaidas. Iš byloje pateikto apmokėjimo kvito šaknelės matyti, kad advokato H. Celencevičiaus, kuris atstovavo nukentėjusįjį, teisinių paslaugų išlaidos sudaro 500 Eur (1 t., b. l. 176), be kita ko, A. U. darbovietė pateikė duomenis, jog dėl darbuotojo atsitraukimo nuo darbo 2020 m. liepos 23 d. išvykstant į teisiamąjį posėdį, priskaičiuotina 35,85 Eur suma (1 t., b. l. 194-195).

50. Pagal BPK 103 straipsnio 2 punktą liudytojams ir nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų atitraukimą nuo įprastinio darbo. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

51. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad kaltinamojo veiksmais buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam, todėl jis yra atsakingas už nukentėjusiojo turėtas advokato išlaidas, o kartu ir už atsitraukimą nuo įprastinio darbo, todėl 535,85 Eur (500 Eur + 35,85 Eur) suma, įvertinus tai, kad kaltinamasis dirbantis, turi turto, priteistina iš kaltinamojo N. K. nukentėjusiojo naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

N. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam vienerių (1) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje; per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą 127,40 Eur turtinę žalą; pradėti dirbti (ar tęsti darbą) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje užsiregistravusiam.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir N. K. paskirti galutinę aštuonių (8) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje; per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą 127,40 Eur turtinę žalą; pradėti dirbti (ar tęsti darbą) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje užsiregistravusiam.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi į paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti N. K. dvi laikinajame sulaikyme išbūtas dienas laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 31 d. 12.20 val. iki 2019 m. lapkričio 1 d. 13.13 val., šias dienas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Priteisti iš kaltinamojo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui devynis šimtus penkiasdešimt eurų (950 Eur) turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš kaltinamojo nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. U. vieną šimtą dvidešimt septynis eurus keturiasdešimt centų (127,40 Eur) turtinei žalai atlyginti, du tūkstančius du šimtus eurų (2 200 Eur) neturtinei žalai atlyginti bei penkis šimtus trisdešimt penkis eurus aštuoniasdešimt penkis centus (535,85 Eur) advokato pagalbai ir už atsitraukimą nuo įprastinio darbo apmokėti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį dėl 338,48 Eur turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti N. K., kad:

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-48 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu (jeigu paskirta) dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų aklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba, laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytų taisyklių, laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėjas Marijus Kursevičius