- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-11-06
- Bylos Nr.
- 1-435-1148/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-2-00078-2023-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Michail Volčkov
- Kaltinamasis
- V. A.
- Civilinis ieškovas
- V. A.
- Advokatai
- Dainius Domikas
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šilalėje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, darbininku, gyvenamoji vieta ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
jis, (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini), esančios gyvenamosios sodybos kieme, tarpusavio konflikto metu, tyčia suėmė V. A. už rankų dilbių ir nustūmė, taip sužalojo ir padarė V. A. poodines kraujosruvas kairiame dilbyje, padarydamas nukentėjusiajai V. A. nežymų sveikatos sutrikdymą
2. Kaltinamasis V. A. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val. jis neįspėjęs nuvyko pas nukentėjusiąją į namus pasiimti jam nuosavybės teise priklausančio traktoriaus. Nukentėjusioji gyvena kartu su savo tėvu, tėvui priklausančioje sodyboje. Jam priklausantis traktorius buvo pastatytas daržinėje. Daržinės durys buvo paremtos balkiu. Nukentėjusioji jam traktoriaus pasiimti neleido, nors anksčiau jam leidusi. Traktoriaus pasiimti neleido, kadangi ant traktoriaus buvo uždėti jos tėvo žemės ūkio padargai. Nurodė, kad jis būtų žemės ūkio padargus nuėmęs nuo traktoriaus, tačiau neturėjo tam laiko, kadangi jam reikėjo vykti į darbą N. K.. Kad galėtų pasiimti jam priklausantį traktorių iš daržinės, jis nuėmė daržinės duris prilaikantį balkį. Nukentėjusioji, nenorėdama leisti jo į daržinę, taip pat paėmė už balkio, kurį jis laikė abejomis rankomis. Nurodė, kad jis su nukentėjusiąja paėmę tą balkį, stumdėsi apie 1-2 minutes laiko. Neneigia, kad besistumdant su nukentėjusiąja, galėjo ją su tuo balkiu pastumti ir ji galėjo nugriūti. Nurodė, kad, besistumdant, nukentėjusioji susižaloti negalėjo, nes susistumdymas truko neilgai. Vėliau atėjo nukentėjusiosios tėvas, tačiau jis susistumdymo nematė. Tvirtino, kad jis (kaltinamasis) nesuėmė nukentėjusiosios už rankų. Jo veiksmai negalėjo nukentėjusiajai sukelti fizinio skausmo. Nukentėjusioji neišreiškė jokiais veiksmais ar žodžiais, kad jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Vėliau laukė atvykstančios policijos, nes nukentėjusioji jam neleido pasiimti traktoriaus. Policijos pareigūnus jis kvietė, kai buvo tik atvykęs pas nukentėjusiąją. Nukentėjusioji taip pat buvo iškvietusi policijos pareigūnus. Kodėl ji juos kvietė, jis nežino. Nurodė, kad kol laukė atvyksiančių policijos pareigūnų, nukentėjusiosios tėvas varė jį lauk. Policijos pareigūnai jam neaiškino, kad jis gali atsiimti traktorių kitomis teisinėmis priemonėmis. Su byloje esančia specialisto išvada yra susipažinęs, žino kokie sužalojimai yra nukentėjusiajai padaryti. Mano, kad tie sužalojimai galėjo atsirasti vėliau. Pažymėjo, kad nukentėjusioji pareigūnams nurodė, kad jam pretenzijų neturi. (duomenys neskelbtini) apklausoje nurodė, kad galėjo nukentėjusiajai sugriebti už rankų, kadangi tyrėja jam nurodė, kad jeigu jis nori greičiau išvykti į užsienį, jis turi eiti susitarti su nukentėjusiosios atstove ir atlyginti žalą, ir tai bus atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Susitaikymą su nukentėjusiąja suprato taip, kad tokiu būdu tyrimas bus nutrauktas ir jis galės išvykti į užsienį dirbti. Laikosi pozicijos, kad tyrėja neteisingai užrašė jo parodymus. Teigia, kad pirmosios apklausos protokolas jam buvo perkaitytas ir pastabų jis jam neturėjo. Vėliau, pabendravęs su advokatu, jis savo duotus parodymus pakeitė, nes pirmosios apklausos metu nurodė neteisingas aplinkybes. Prieš buvusią sutuoktinę nėra smurtavęs. Papildomai nurodė, kad buvo atvykęs į ganyklas du kartus. Su nukentėjusiąja taikytis nebandė, neprašė, kad ji atsiimtų pareiškimą. Nurodė, kad su nukentėjusiąja nekonfliktuoja ir ji pagrindo jį (kaltinamąjį) apkalbėti neturi. Mano, kad tyrėja taip pat neturi pagrindo jo (kaltinamojo) apkalbėti. Su pareikštu civiliniu ieškiniu nesutinka.
3. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad santykiai su kaltinamuoju po santuokos nutraukimo buvo konfliktiški. Ji kaltinamajam buvo leidusi pasiimti traktorių, tačiau tik tuomet kai jis nuims visus ant traktoriaus buvusius žemės ūkio padargus. Kaltinamasis (duomenys neskelbtini) buvo atvykęs pas ją į namus apie (duomenys neskelbtini) val. ryto kai ji melžė karves. Atvykęs jis nuėjo tiesiai prie daržinės, kurioje buvo traktorius. Ji jam pasakė, kad jis turi išvykti, jeigu neketina nuimti tų žemės ūkio padargų nuo traktoriaus. Kaltinamasis išvyko. Vėliau kaltinamasis dar kartą atvyko pas ją į namus. Tuo metu ji buvo kambaryje. Atvykęs kaltinamasis buvo piktas ir jai pasakė, kad atvyko pasiimti traktoriaus. Tuomet dukra (M. A.) paprašė jo (kaltinamojo) išeiti iš kambario. Dukra jį (kaltinamąjį) palydėjo iš kambario į kiemą, nes ji (nukentėjusioji) buvo susijaudinusi. Eidama apsirengti, pro virtuvės langą pamatė tarp savo tėvo ir kaltinamojo vykstantį konfliktą. Apsirengusi išbėgo į lauką. Buvo užsivilkusi kelnes ir džemperį ilgomis rankovėmis. Išbėgusi į kiemą, išgirdo balsus ir paprašė dukros, kad nuvestų tėvą (senelį) į namus. Kaltinamasis nuėjo prie daržinės. Nukentėjusioji nuėjo kaltinamajam iš paskos. Nukentėjusioji pasakė kaltinamajam, kad jis gali pasiimti traktorių, tačiau turi palikti tai, kas priklauso jos tėvui. Kaltinamasis puolė atidarinėti daržinės duris. Kaltinamasis bandė nusiimti balkį tam, kad atsidaryti dažinės duris, tačiau ji jam neleido. Kai kaltinamasis bandė nuimti balkį, ji stovėjo netoli jo. Kai ji stovėjo tarp durų ir kaltinamojo, tuomet kaltinamasis rankomis suėmė jai už rankų ir ją piktai nustūmė į šoną, ji nenugriuvo. Kai kaltinamasis ją suėmė už rankų, ji (nukentėjusioji) jam pasakė, kad jeigu šis nesiliaus, ji iškvies policiją. Nuėmus dalį balkio, buvo atsidariusios tik vienos durys ir kaltinamasis puolė į traktorių bei bandė jį užvesti. Pažymėjo, kad nebuvo tokio įvykio, kad jie (nukentėjusioji ir kaltinamasis) tampytų balkį vienas į kitą. Prieš įvykį, rankų susižalojusi nebuvo. Kas nors kitas suėmęs už rankų taip pat nebuvo. Ji kaltinamojo neprovokavo, nestumdė jo, nebandė jo ištraukti iš daržinės. Nurodė, kad skausmą, kai kaltinamasis paėmė jai už rankų juto, tačiau tuo metu buvo užvaldžiusios emocijos. Tuo metu, kai kaltinamasis bandė užvesti traktorių, ji išėjo iš daržinės ir iškvietė policijos pareigūnus. Policijos pareigūnams paklausus ar nebuvo fizinio smurto ji nenurodė, kad kaltinamasis buvo sugriebęs už rankų, ją nustūmė, kadangi fizinį smurtą įsivaizduoja, kad turi „sudaužyti“, kažką padaryti. Pareigūnai jos asmens apžiūros neatliko. Ji pati savo rankų neapžiūrėjo. Pareigūnams pasakė, kad sužalojimų nėra, kadangi tuo metu nepastebėjo. Policijos pareigūnų patarimu pasirašė susitarimą, kad, kai bus nuimti padargai, kaltinamasis galės pasiimti traktorių. Kaltinamasis jos atžvilgiu pareiškimo nerašė. Pasirašius susitarimą, kaltinamasis išvyko pirmas. Tuomet jos tėvui pablogėjo sveikata ir buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, kuri jos tėvą išvežė į Tauragės ligoninę. Tauragės ligoninėje nustačius, kad tėvo būklė sunki, jis buvo išgabentas į Klaipėdą. Vykstant į Klaipėdą, ji (nukentėjusioji) pajuto rankų skausmą, apie tai pasakė dukrai, su kuria pastebėjo mėlynes ant rankų ir suprato, kad tai nuo kaltinamojo sugriebimo. Iš karto į medikus nesikreipė, nes jai tuo metu rūpėjo tėvo būklė. Pareiškimą parašė nuvykusi į policijos komisariatą. Dėl patirtų sužalojimų pobūdžio nustatymo kreipėsi į Tauragės ligoninę, tačiau ten ekspertas nedirba, todėl teko vykti į Jurbarką. Į Jurbarką iš karto nenuvyko, kadangi turi ūkį. Pareikštą civilinį ieškinį palaiko. Teigia, kad neturtinės žalos atsiradimą lėmė jos emocinė būsena dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų. Dėl neigiamų išgyvenimų kreipėsi į šeimos gydytoją, po to kai kaltinamasis vėl apsilankė ganyklose. Lankėsi pas psichologą, buvo išrašyti vaistai. Po kaltinamojo apsilankymo ganyklose, kreipėsi į policiją, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Kaltinamasis nebandė taikytis su ja. Jai yra žinoma, kad kaltinamasis bandė susisiekti su jos atstove. Su dukra santykiai draugiški. Ji bei dukra neturi pagrindo apkalbėti kaltinamojo.
4. Liudytoja I. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad iš pagalbos centro gavo pranešimą, kad buvusi sutuoktinė negrąžina asmeniui priklausančio traktoriaus. Kas kreipėsi nepamena. Nuvyko į įvykio vietą. Buvo sudarytas susitarimas, kad traktorių asmuo atsiims kitą dieną. Moters buvo klausta, ar ji patyrė fizinį skausmą. Moteris nurodė, kad jokio fizinio skausmo nepatyrė ir pretenzijų niekam neturi, todėl asmens apžiūra nebuvo atlikta. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jos (liudytojos) duoti parodymai teisingi, prašo jais remtis. Papildomai nurodė, kad buvo gautas dar vienas iškvietimas tuo pačiu adresu, kas kvietė nežino. Surašius susitarimą, vyriškis išvažiavo pirmas. Nukentėjusiosios tėvui sutriko sveikata. Greitosios pagalbos jų neprašė iškviesti.
5. Liudytoja M. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji yra jos tėvai. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) val. ryte atvyko jos tėvas. Ėjęs į kambarį, tėvas pradėjo šaukti ant mamos, kad nori pasiimti traktorių, kad jis buvo policijoje ir, kad turi dokumentus. Ji (liudytoja) paprašė tėvo išeiti. Tėvo tokio pikto nėra mačiusi. Palydėjo tėvą iki mašinos. Kieme sutiko senelį, kuris grįžo pašėręs šunis. Tėvas pradėjo „pulti“ ant senelio, ji (liudytoja) sakė tėvui, kad nepultų, mama pamačiusi ginčą per langą išėjo į lauką. Tuomet ji (liudytoja) palydėjo senelį į namus, nes jis buvo neseniai grįžęs iš reabilitacijos. Palydėjusi senelį, nuėjo pas mamą, kuri jau buvo išėjusi iš daržinės ir pasakė, kad jai sutrenkė ranką. Mama paprašė atnešti telefoną, kad iškviestų pagalbą. Kai lydėjo senelį, nematė, kas vyko kieme. Kol ėjo tėvas ir mama link daržinės, tėvas negražiais žodžiais vadino mamą, nesistumdė. Kaip tą dieną mama buvo apsirengusi, nepamena. Neilgai trukus atvyko policijos pareigūnai. Pareigūnai paprašė jos išeiti. Tėtis ir mama pasirašė sutarimą, kad nuėmus visus senelio ūkio padargus nuo traktoriaus, tėtis galės atvažiuoti jo atsiimti. Kai ji lydėjo į namus senelį, senelis minėjo, kad jam nutirpo dešinė ranka ir ji nuėjo pasakyti mamai, kad seneliui kažkas negerai, nes ji dar buvo kieme. Mama iškvietė greitąją pagalbą. Atvykus greitajai medicinos pagalbai, senelį išvežė į Tauragės ligoninę. Ji su mama važiavo automobiliu iš paskos. Važiuojant mama pasakė, kad tėtis buvo suėmęs jai už rankos ir, kad šiek tiek skauda. Vėliau mamos rankų neapžiūrėjo. Mama iki įvykio ir/arba vėliau nebuvo rankų susitrenkusi.
6. Liudytoja L. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji atliko ikiteisminį tyrimą. Buvo atliktos dvi kaltinamojo apklausos. Apklausos protokolą užpildė iš kaltinamojo žodžių. Papildomai parodė, kad apklausa yra surašoma iš įtariamojo ar liudytojo duodamų parodymų, po apklausos būtinai yra duodama perskaityti su apklausos protokolu, po to jeigu yra papildymų, įrašo papildymus į apklausos protokolą, jeigu neturi, parašo, kad perskaitė ir papildymų neturi. Kai asmenys duodami parodymus paprasčiau kalba, tuomet yra suformuluojami sakiniai, t. y. surašomi sakiniai laikantis raštvedybos taisyklių, bet visa kita yra užrašoma pagal asmens duotus paaiškinimu. Taip buvo atlikta ir V. A. apklausa. Neatitikimų tarp kaltinamojo parodymų ir jos surašyto teksto nebuvo, kadangi V. A. persiskaitė, papildymų, patikslinimų, kaltinamasis neturėjo. Jeigu protokolas yra perskaitomas balsu, tuomet apie tai yra atskirai pažymima apklausos protokole. Kaltinamojo neįkalbinėjo, kad procesą galima galbūt užbaigti greičiau, jeigu jis prisipažins.
7. V. A. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) savo kaltę dėl pareikšto jam įtarimo pripažino visiškai ir parodė, kad (duomenys neskelbtini), Tauragės apylinkės teismo sprendimu, jo ir buvusios žmonos V. A. santuoka buvo oficialiai nutraukta. Buvusi žmona V. A. gyveno ir gyvena pas tėvą, adresu (duomenys neskelbtini). Dar gyvenant santuokoje, jis pas buvusios žmonos tėvą, buvo atvaręs ir palikęs savo traktorių MTZ 82. Po santuokos nutraukimo iš karto to traktoriaus nepasiėmė. (duomenys neskelbtini) ryte, apie (duomenys neskelbtini)., būdamas blaivus, atvyko į buvusio uošvio sodybą, adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena ir jo buvusi žmona V. su pilnamete dukra M. , pasiimti jam priklausančio traktoriaus. Jam atėjus į sodybą, prie jo atėjo buvusi žmona V. ir paklausė, ko jis čia vaikšto po jų sodybą. Jis pasakė, jog atvažiavo pasiimti savo traktoriaus. V. pasakė, kad ant traktoriaus yra uždėti tėčio žemės ūkio padargai ir kai tik juos uošvis nuims, jis galės savo traktorių pasiimti. V. taip pat pagrasino iškviesti policiją, kad jis vaikšto po jų sodybą, todėl jis iš jų sodybos išvyko. Tą pačią dieną, apie (duomenys neskelbtini) val., būdamas blaivus, vėl atvyko į minėtą sodybą, pasiimti savo traktoriaus, nes vakare turėjo išvykti į užsienį, į darbą. Tik atvažiavęs, nuėjo į gyvenamąjį namą, nes norėjo pakalbėti su uošviu, kad gal jis jau nusiėmė nuo traktoriaus savo žemės ūkio padargus ir jis galės jį pasiimti. Tačiau name uošvio nerado, o rado buvusią žmoną V. ir dukrą M.. Dukra M. su juo išėjo į kiemą. Kieme susitiko su uošviu ir pareiškė pretenzijas, kodėl jis ant jo traktoriaus užsikabino savo žemės ūkio padargus ir naudojasi jo traktoriumi, be jo leidimo. Netrukus iš gyvenamojo namo išėjo buvusi žmona V. ir tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas. Tada, jau galėjo būti apie (duomenys neskelbtini), jis nuėjo į ūkinio pastato daržinę, kur stovėjo traktorius ir norėjo atidaryti daržinės duris, išsivaryti savo traktorių. Jam bandant atidaryti duris, į daržinę atėjo V. , kuri nenorėjo leisti atidaryti durų ir išsivaryti traktoriaus. Tuo metu, jie apsistumdė. Neneigia, jog būdamas įpykęs, apsistumdymo metu su buvusia žmona V. , galėjo rankomis sugriebti jai už abiejų rankų, ją pastumti, dėl ko jai galėjo atsirasti sužalojimas ant rankos. Dėl to, labai gailisi ir pažada buvusio žmonos V. atsiprašyti (1 t., b. l. 180-183).
8. Papildomos apklausos (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo metu V. A. parodė, kad dėl pareikšto įtarimo, savo kaltės nepripažįsta visiškai, nes (duomenys neskelbtini) ryte, apie (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), V. A. už abiejų rankų dilbių nesuėmė, jos nestūmė ir jos nesužalojo, jai nežymaus sveikatos sutrikdymo nepadarė. Jis gerai prisimina to ryto jų konfliktą. Todėl gali pasakyti tik tiek, jog kairę ranką, jo buvusi žmona V. , tą rytą, greičiausiai susižaloti pati, kai jis būdamas daržinėje, bandė nuo durų nuimti skersinį medinį balkį, nes šis trukdė išvažiuoti traktoriui, o ji bandė tą balkį iš jo rankų atimti. V. jam trukdė, neleido išnešti balkio, todėl jie tą balkį vienas link kito tempė, su kuriuo ji galėjo užsigauti ir susižaloti. Apie tai, kad jis būtų V. i sugriebęs už rankų ir ją nustūmęs, bei ją sužalojęs, ji atvykusiems policijos pareigūnams nesakė. V. policijos pareigūnams pasakė, jog prieš ją jokio smurto naudota nebuvo ir fizinis skausmas sukeltas nebuvo. Jis tai girdėjo, nes buvo prie pat. Kodėl vėliau V. persigalvojo ir pradėjo kalbėti kitaip, jis nežino. Tačiau jis jos tikrai nesužalojo. Tai viskas, ką jis norėjo pasakyti. Daugiau šiame ikiteisminiame tyrime, jis jokių parodymų neduos. Ikiteisminio tyrimo veiksmuose, kas susiję su juo, dalyvauti atsisako (1 t., b. l. 190-193).
9. Nukentėjusioji V. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) esančios gyvenamosios sodybos daržinėje, kai buvusiam sutuoktiniui V. A. bandė sutrukdyti iš daržinės išsivaryti savo traktorių su tėčio prikabintais padargais, šis jai sugriebė už abiejų rankų dilbių ir nustūmė. Dėl to V. A. jai sukėlė fizinį skausmą, o vėliau dar tose vietose atsirado ir kraujosruvos. Ji daržinėje ant durų esančiu skersiniu mediniu balkiu, tikrai pati rankų dilbių nesusižalojo. Kai ji buvusiam sutuoktiniui V. bandė neleisti iš daržinės išsivaryti traktoriaus, jis dar tuo metu net nebuvo atrišęs virvės nuo balkio, kuris prilaikė duris, bei nebuvo atidaręs daržinės durų. Todėl nei V., nei ji prie to balkio dar net nebuvo prisilietę ir ji niekaip juo negalėjo susižaloti. Todėl dar kartą tvirtina, jog ją sužalojo buvęs sutuoktinis V., sugriebdamas už abiejų rankų dilbių ir ją nustumdamas. Dėl jai sukelto fizinio skausmo ir padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo, ji byloje reikš civilinį ieškinį. Ji žino, jog civilinį ieškinį turi pateikti iki įrodymų tyrimo pradžios teisme, todėl jį pateiks laiku (1 t., b. 1. 105-108, 123-126).
10. Liudytoja M. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad (duomenys neskelbtini), apie 9 val., jai būnant namuose, miegamojo kambaryje kartu su mama V. A., į jį įėjo tėvas V. ir paklausė kur yra jos senelis V. J. B.. Būdamas kambaryje, jis rodė kažkokį popierių, pasakojo, kad jam yra leista išsivaryti traktorių be technikinės. Kadangi pabudusi iš miegų nieko nesuprato, kas čia dedasi, matydama tėvą agresyvų ir supykusį, jo paprašė išeiti iš kambario ir namų. Po to, jį išlydėjo į kiemą. Mama pasiliko kambaryje. Būnant kieme, tėvas pamatė pareinantį senelį ir iš karto pripuolė prie jo šaukdamas, kad jis yra vagys, kad neatiduoda traktoriaus. Šaukdamas mosikavo rankomis. Ji atsistojo tarp tėvo ir senelio, bandė tėvui pasakyti, kad nepultų senelio. Jai pavyko nuo senelio atitraukti tėvą. Kai atėjo mama, tėvas nuėjo link daržinės. Tada ji senelį palydėjo į kambarį. Palikusi senelį kambaryje, išėjo į kiemą pažiūrėti kas dedasi. Kieme mamos ir tėvo nebematė, tik išgirdo balsus prie daržinės. Todėl nuėjo pažiūrėti. Atėjusi pamatė, kad tarp tėvo ir mamos vyksta žodinis konfliktas. Jai ten bebūnant atėjo senelis. Jis atsistojęs prie jos, stebėjo mamos ir tėvo ginčą. Po to, senelis dar kažko ieškojo, o mama skambino į BPC. Kol atvyko policija, tėvas vis kaltino senelį bei mamą, dėl traktoriaus naudojimo. Atvykus policijai, ji senelį palydėjo į kambarį. Vėliau, kai ji ir mama lydėjo senelį į Tauragės ligoninę, mama pasižiūrėjo į savo rankas ir pasakė, kad skauda rankas, kad paliko mėlynės. Tada ji mamos paklausė, iš kur tos mėlynės. Mama pasakė, kad susistumdė su tėvu, kad tėvas jai buvo paėmęs už rankų ir nustūmė, kai jiedu buvo daržinėje. Tuo metu kai tėvas buvo paėmęs mamai už rankų ir ją nustūmė nuo durų, jos ten nebuvo, ji to nematė (1 t., b. 1. 129-132).
11. Liudytoja I. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba Tauragės AVPK KPS specialiste. (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini), Šilalės rajone užtikrinant viešąją tvarką su Tauragės AVPK KPS specialistu E. J., iš Tauragės AVPK OVS gavo pranešimą „Dabar tarp pranešėjo ir žmonos vyksta žodinis konfliktas dėl traktoriaus. Žmona neatiduoda traktoriaus, neleidžia išvažiuoti iš kiemo. Asmenys skyrybų procese. Nepilnamečių nėra. GMP atsisako. Pranešėjas laukia namuose“. Įvykio adresas buvo nurodytas - (duomenys neskelbtini). Nuvykus minėtu adresu, įvykio vietoje juos pasitiko V. A. ir V. A.. V. A. teigė, kad negali išsivaryti savo traktoriaus, todėl kilo žodinis konfliktas su buvusia žmona V. A.. Jis policiją kvietėsi dėl neatiduodamo, jam priklausančio traktoriaus. V. A. teigia, kad traktorių atiduoda, tam neprieštarauja, tik nuo traktoriaus turi nusiimti savo padargus. Tačiau to padaryti pati negali, turi prašyti, kad kas padėtų. Visą jų įvykio vietoje išbūtą laiką, tiek V. A., tiek V. A. kalbėjosi, tarėsi dėl traktoriaus atidavimo ir pasiėmimo laiko. Tuo metu, tarp jų konflikto nebuvo. Ji V. A. pasiūlė, jeigu jis moka, kad gal pats tuos padargus nuo traktoriaus galėtų nusiimti ir tada traktorių galėtų išsivaryti. V. A. pasakė, jog jis tai padaryti moka, bet neturi laiko, nes jau turi išvykti į Klaipėdą, iš kur turi išplaukti į darbą užsienyje. Kadangi pokalbio metu V. A. pasakė, jog konflikto metu su V. A., pastarasis ją nustūmė nuo durų, nes ši neleido jam atidaryti daržinės duris, todėl ji V. A. paklausė ar ji patyrė fizinį skausmą. V. A. pasakė, jog dėl pastūmimo, V. A. jai fizinio skausmo nesukėlė ir smurto požymių nebuvo. Apie tai, kad V. A. būtų paėmęs V. A. už abiejų rankų ir ją nustūmęs, bei jai padaręs sužalojimus ant rankų, V. A. jiems nesakė ir jokių sužalojimų nerodė. Ant V. A. matomų kūno vietų, sužalojimų nesimatė. Tačiau kaip V. A. tą dieną buvo apsirengusi, ar matėsi jos plikos rankos, ji nebeprisimena, negali pasakyti. Tačiau jeigu būtų pamačiusi sužalojimus, tai tikrai būtų pabandžiusi išsiaiškinti, iš kur tai atsirado ir būtų pasiūliusi iškviesti medikus. Kadangi V. A. pati aiškiai pasakė, jog ji smurto nepatyrė ir jai fizinis skausmas sukeltas nebuvo, tai toliau apie tai ir nebuvo kalbama. Jiems būnant įvykio vietoje, prie jų visų buvo atėjusi A. dukra, bei V. A. tėvas. Jie į V. A. ir V. A. ginčą dėl traktoriaus išsivarymo, nesikišo. Kadangi kaip jie sakė, jų santuoka yra nutraukta, turtas padalintas, traktoriaus atidavimas ir pasiėmimas yra civiliniai santykiai, tai jie pasiūlė pasirašyti pasižadėjimą/įsipareigojimą iki pirmadienio, t. y. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) val. įvykdyti surašytus reikalavimus ir traktorių atiduoti. Po to, tiek jie, tiek V. A., iš minėtos sodybos išvažiavo (1 t., b. l. 135-138).
Šalies argumentai
12. (duomenys neskelbtini) V. A. kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūrą su pareiškimu ir prašė pradėti ikiteisminį tyrimą V. A. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 1 dalį. Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val., jos buvęs sutuoktinis V. A. (santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) Tauragės apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-177-999/2022) atvyko į pareiškėjos gyvenamąją vietą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), kur ji gyvena kartu su savo tėvu Vytautu J. B. dalinės nuosavybės teise priklausančiuose namuose. V. A. savavališkai ėjo į garažus ir daržinę, ieškodamas savo traktoriaus, kurį V. J. B. neva jam negrąžina. Pareiškėjai pasakius, kad jis neturi teisės būti jos namų valdoje, neužilgo V. A. išvažiavo. Tą pačią dieną, prieš (duomenys neskelbtini) val. jis vėl atvyko į pareiškėjos namus, ir savavališkai įsiveržęs į miegamąjį kambarį, šaukdamas pradėjo reikalauti traktoriaus. Tuo metu namuose buvusi pareiškėjos ir V. A. dukra M. A. paprašė jo nedelsiant išeiti iš namo ir palydėjo į kiemą prie automobilio, kad išvažiuotų. Tada kieme sutiko pareinantį V. J. B. ir V. A. pradėjo pulti jį, mojuodamas rankomis ir agresyviai šaukdamas ant jo. Dukra M. prašė tėčio nusiraminti ir atstoti nuo senelio. Pareiškėja, išgirdusi konfliktą kieme, taip pat išbėgo į lauką ir paprašė V. liautis, o senelį dukra M. palydėjo į namus. Tuomet V. A. puolė į daržinę kur stovėjo jo traktorius ir mėgino savavališkai atidaryti daržinės duris. Pareiškėjai atbėgus prie daržinės ir pasakius, kad traktorių jis galės pasiimti bet kada, kai tik bus nuimti nuo jo visi tėčiui priklausantys žemės ūkio padargai ir kt. bei pareikalavus išeiti iš jam nepriklausančios namų valdos teritorijos, V. A. stipriai suėmė ją už rankų ir nustūmė, dėl ko ant kairės rankos dilbio išorinėje srityje liko kraujosruvos. Tuomet iš namų atėjo į daržinę dukra M. ir vėl paprašė tėčio išvykti, tačiau į dukros prašymus jis visiškai nereagavo. Kol dukra prašė jo išvykti, atėjo ir pareiškėjos tėtis V. J. B., gimęs (duomenys neskelbtini). Tada V. A. vėl užsipuolė jį, pradėjo garsiai šaukti, vaginti jį, plūsti įvairiais necenzūriniais žodžiais bei grasinti. Pareiškėja supratusi, kad su dukra jau nesugebės pačios suvaldyti V. A. agresijos, (duomenys neskelbtini) val. iš savo telefono (numeris (duomenys neskelbtini)) skambino bendruoju pagalbos numeriu 112, kviesdama policijos pareigūnus. Policijai greitai atvykus, papasakojo įvykio aplinkybes ir pastebėjo, kad tėčiui V. J. B. staiga pradėjo silpti sveikata. Todėl policijos pareigūnė pasiūlė pareiškėjos dukrai M. i senelį palydėti į namus. Grįžus namo, senelis pradėjo keistai elgtis ir pasakė dukrai, kad tirpsta dešinė ranka. Atbėgusi į kiemą, dukra pasakė, kad seneliui blogai, (duomenys neskelbtini) val. jam buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. V. J. B., dėl ištikusio antro insulto (pirmas insultas ištiko (duomenys neskelbtini), po sėkmingo gydymo ir reabilitacijos jis (duomenys neskelbtini) jau buvo sugrįžęs į namus, jo sveikata buvo pakankamai stabili), išgabentas į Tauragės ligoninę, vėliau į VšĮ Klaipėdos universitetinę ligoninės reanimacijos skyrių. Šis antrasis insultas tėtį (duomenys neskelbtini) ištiko akivaizdžiai dėl V. A. tyčia sukelto triukšmo, įžeidinėjimų ir agresijos. Pareiškėja prašė policijos išsiaiškinti visas faktines aplinkybes, išreikalauti medžiagą iš bendrojo pagalbos centro, uždrausti V. A. artintis prie jos ir tėvo arčiau ne 50 metrų, bei lankytis namuose ir pradėti ikiteisminį tyrimą V. A. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 1-2).
13. (duomenys neskelbtini) Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas A. B. priėmė nutarimą, kuriuo atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, V. A. veiksmuose nesant nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, 135 straipsnio 1 dalyje, sudėties (1 t., b. l. 10-15).
14. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroras E. Ž. priėmė nutarimą, kuriuo V. A. skundą dėl vyriausiojo tyrėjo (duomenys neskelbtini) nutarimo panaikinimo, atmetė (1 t., b. l. 38-40).
Žemesnės instancijos teismas
15. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų ikiteisminio tyrimo teisėja (duomenys neskelbtini) nutartimi iš dalies tenkino V. A. skundą ir panaikino prokuroro (duomenys neskelbtini) nutarimo dalį, kuria atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą V. A. pagal BK 140 straipsnio l dalį, o kitą nutarimo dalį, kuria atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą V. A. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, paliko nepakeistą (1 t., b. l. 52-57).
16. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi V. A. skundas buvo atmestas ir paliktas galioti (duomenys neskelbtini) Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartis (1 t., b. l. 91-94).
17. Specialisto išvada Nr. G 184/2023(10) konstatuota, kad V. A. nustatyta poodinės kraujosruvos kairiame dilbyje, dėl ko jai nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 26-27).
18. V. A. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš V. A. 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir priteisti visas jos patirtas išlaidas už teisinę pagalbą (2 t., b. l. 67-70).
19. (duomenys neskelbtini) V. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 184-187).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
20. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014).
21. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymų vertinimas ir su jais susijusių pagrįstų išvadų darymas yra nuosprendį priimančio teismo prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie gauti teisėtu būdu, laikytini įrodymais ir ar jie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės teisingam bylos išsprendimui. Aptartos BPK normos atskleidžia išskirtinę teismo kompetenciją daryti išvadas, kurie bylos duomenys atitinka visas įstatymų nuostatas ir turi įrodomąją vertę, ir kokios išvados jais remiantis darytinos. Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).
22. Kaltinamojo gynėjas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal neteisėto atstovo skundą: ant (duomenys neskelbtini) skundo nėra nukentėjusiosios V. A. parašo, o tai daro negalimą ir ikiteisminio tyrimo procesą; ant skundo yra tik nukentėjusiosios atstovės parašas. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) išrašytas advokato orderis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame nurodytas pavedimas surašyti V. A. vardu pareiškimą ir jį pasirašyti, pateikti, atstovauti ikiteisminiame tyrime, bei (duomenys neskelbtini) išrašytas advokato orderis Nr. (duomenys neskelbtini), atstovauti ikiteisminiame tyrime yra neteisėti, nes advokato orderis pasirašytas pačios nukentėjusiojo atstovės advokato padėjėjos, o ne advokato.
23. Bylos medžiaga nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas A. B. priėmė nutarimą, kuriuo atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, V. A. veiksmuose nesant nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, 135 straipsnio 1 dalyje, sudėties (1 t., b. l. 10-15). (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroras E. Ž. priėmė nutarimą, kuriuo pareiškėjos skundą dėl vyriausiojo tyrėjo (duomenys neskelbtini) nutarimo panaikinimo, atmetė (1 t., b. l. 38-40). Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų ikiteisminio tyrimo teisėja (duomenys neskelbtini) nutartimi iš dalies tenkino pareiškėjos skundą ir panaikino prokuroro (duomenys neskelbtini) nutarimo dalį, kuria atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą V. A. pagal BK 140 straipsnio l dalį, o kitą nutarimo dalį, kuria atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą V. A. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, paliko nepakeistą (1 t., b. l. 52-57). (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi V. A. skundas atmestas ir palikta galioti (duomenys neskelbtini) Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartis (1 t., b. l. 91-94).
24. BK 140 straipsnio („Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas“) 4 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas arba kai ikiteisminis tyrimas pradėtas nustačius smurto artimoje aplinkoje požymių.
25. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nei vienoje iš aukščiau paminėtų priimtų tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnų, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjo, tiek aukštesniojo teismo teisėjo nutarčių nebuvo nuginčyta tai, kad pareiškimas, kurio pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, buvo pasirašytas netinkamai ar pateiktas netinkamo asmens (atstovo). Be kita ko, policijos pareigūnus į įvykio vietą kvietė pati nukentėjusioji. Vėliau nukentėjusioji davė parodymus tiek ikiteisminio, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu. Išdėstyto pagrindu, teismas daro išvadą, kad ikiteisminis tyrimas atliktas pagrįstai ir teisėtai.
26. Kaltinamasis dėl jam inkriminuotos BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos savo kaltės nepripažino, parodė, kad sužalojimai ant nukentėjusiosios rankų galėjo atsirasti jiems abiem besistumdant su paimtu nuo daržinės balkiu, be to kaltinamojo gynėjas teigė, kad V. A. veiksmuose nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, kadangi kaltinamasis nesiekė, t. y. nebuvo tyčios, nukentėjusiajai sukelti skausmo, taigi nebuvo V. A. tikslo ir valios nukentėjusiajai sukelti skausmo.
27. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį vartojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Kaltės turinys atskleidžiamas ne tik kaltinamojo, nukentėjusiojo parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius požymius, faktines aplinkybes – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą ir panaudotas priemones, padėtį, buvusią juos padarant, konflikto priežastį, eigą, kilusius padarinius ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-P-1/2014, 2K-7-130-699/2015, 2K-65-489/2018 ir kt.). Iš BK 140 straipsnio 1 dalies normos turinio matyti, kad įstatymų leidėjas neišskyrė nei veikos padarymo tikslo, nei motyvų kaip būtinųjų jos sudėties požymių, todėl į kaltininko motyvus ir tikslus gali būti atsižvelgiama skiriant bausmę, tačiau nėra keliamas reikalavimas kiekvienu atveju konstatuoti, kad kaltininkas tam tikrus veiksmus prieš nukentėjusįjį atliko būtent išimtinai siekdamas sukelti jam skausmą ar nežymiai sutrikdyti jam sveikatą (kasacinės nutartys Nr. 2K-23-895/2016, 2K-231-976/2017).
28. Pirmiausia, V. A. ikiteisminio tyrimo metu neneigė savo kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo. (duomenys neskelbtini) duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nurodė, kad, jam bandant atidaryti duris į daržinę, atėjo V. A., kuri nenorėjo leisti jam atidaryti durų ir išsivaryti traktoriaus. Būdamas įpykęs, apsistumdymo metu jis (kaltinamasis) galėjo rankomis sugriebti nukentėjusiajai už abiejų rankų, ją pastumti, dėl ko jai galėjo atsirasti sužalojimas ant rankos (1 t., b. l. 180-183). Aplinkybę, kad V. A. rankomis suėmė nukentėjusiajai už rankų dilbių patvirtina nukentėjusiosios bei liudytojos M. A. duoti parodymai teisminio nagrinėjimo metu bei ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 1-2, 105-108, 123-126, 2 t., 81-94). Nežymų nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo faktą patvirtina (duomenys neskelbtini) specialisto išvada Nr. G 184/2023(10), kurioje aiškiai nurodyta, kad V. A. padaryta poodinės kraujosruvos kairiame dilbyje, sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, pvz. ranka, rankų pirštais ir pan. galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu ar jam artimu būdu, laiku, dviejų smūgių ar trauminių poveikių pasekoje, dėl ko jai nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 26-27). Aplinkybė, jog nukentėjusioji V. A. iš karto atvykusiems policijos pareigūnams nenurodė, kad ji patyrė fizinį skausmą bei nurodė, kad pretenzijų niekam neturi, paaiškinama tuo, kad įvykio metu jos tėvui sutriko sveikata, dėl ko buvo iškviesta greitoji, o pats nukentėjusiosios tėvas neseniai buvo grįžęs iš ligoninės, ko pasekoje nukentėjusioji dėl tuo metu patirtų išgyvenimų neatkreipė dėmesio į patirtą skausmą ir sužalojimus. Be to nukentėjusioji paaiškino, kad policijos pareigūnų klausimą, ar buvo patirtas smurtas, suprato netinkamai, manydama, kad smurtas tai – sumušimas ir/ar pan. Be kita ko, nukentėjusiosios patirtą skausmą ir nežymaus sveikatos sutrikdymo faktą patvirtina ir tai, kad apie patirtą sužalojimą bei skausmą nukentėjusioji pasakė dukrai važiuojant automobiliu paskui greitosios medicinos automobilį (2 t., b. l. 81-94, t. 1., b. l. 129-132). Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusioji galėjo nukentėti kitu laiku ar nuo kitų asmenų. Byloje neįrodyta, kad nukentėjusioji ir/ar liudytoja (dukra) būtų linkę apkalbėti kaltinamąjį. Aplinkybė, kad į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyrių nukentėjusioji kreipėsi tik (duomenys neskelbtini), paaiškinama tuo, kad, pirmiausia, nukentėjusioji rūpinosi tėvo sveikata, o vėliau kreipėsi į Tauragės ligoninę, kur jai paaiškino, kad ji turi kreiptis į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyrių.
29. Byloje ištirti įrodymai, jų visuma aiškiai patvirtina, kad kaltinamasis, norėdamas patekti į daržinę, kur stovėjo jo traktorius, turėjo pašalinti tarp jo ir daržinės durų buvusią kliūtį – nukentėjusiąją. Tai suvokdamas, kaltinamasis tikslo (patekti į daržinę) pasiekimui ėmėsi fizinio kontakto, sugriebė nukentėjusiajai už rankų ir nukentėjusiąją nustūmė. Minėtas kontaktas, atsižvelgiant į byloje konstatuotas aplinkybes (fizinį skausmą ir padarytą nežymų sveiktos sutrikdymą), buvo smurtinio pobūdžio, nukreiptas į nukentėjusiąją. Kaltinamasis aiškiai suvokė, kad stipriai sugriebęs nukentėjusiajai už rankų, jis atlieka jos atžvilgiu neteisėtus, smurtinio pobūdžio veiksmus. Suvokdamas tai, kaltinamasis, be kita ko, sugriebęs nukentėjusiąją dar ir nustūmė ją, kas aiškiai parodo kaltinamojo tyčią, nukreiptą į nukentėjusiąją, ją šalinant iš kelio. Kaltinamasis galėjo ir turėjo suvokti, kad toks jo elgesys gali sukelti neigiamų padarinių tiek jam, tiek nukentėjusiajam, bet į tai nekreipė dėmesio. Taigi byloje konstatuotos visos sąlygos kaltinamojo atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kilti: subjektas, veika, padariniai, priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių, motyvai, tikslas ir kaltinamojo tyčia.
30. Pažymėtina, kad kaltinamasis galėjo jam nuosavybės teise priklausantį traktorių išsireikalauti iš neteisėto svetimo valdymo civilinio proceso tvarka, kreipiantis į teismą. Tačiau to nepadarė, o vietoje to pasirinko neteisėtą veikimo būdą –atvyko pas nukentėjusiąją ir bandė atgauti jam nuosavybės teise priklausantį daiktą neteisėtu būdu, ko pasekoje kilęs konfliktas dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų peraugo į nusikalstamą veiką.
31. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos požymius, įvertinus kaltinamojo objektyviai atliktus veiksmus, tyčią, konstatuotina, kad V. A. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, todėl yra pagrindas pripažinti jį kaltu bei paskirti jam bausmę.
32. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam V. A., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį. Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgia į tai, jog byloje nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į tai, kad V. A. neteistas (1 t., b. l. 156-19), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 160-162), dirba, darbdavio ir Šilalės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 29-30). Įvertinus aukščiau aptartų duomenų visumą, kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, bausmės paskirtį, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai V. A. gali būti pasiekti paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį - laisvės apribojimą 6 (šešių) mėnesių terminui, įpareigojant jį visą bausmės atlikimo laikotarpį nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, bei per 4 (keturis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
33. Nukentėjusioji šioje baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo paršo iš V. A. priteisti 1000 Eur neturtinės žalos ir priteisti iš V. A. visas patirtas jos išlaidas už teisinę pagalbą (2 t., b. l. 67-70). Civiliniame ieškinyje ir teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji ir jos atstovė nurodė, kad dėl kaltinamojo padarytų nusikalstamų veiksmų, nukentėjusioji apie savaitę laiko jautė fizinį skausmą sumuštose vietose, patyrė nepatogumus dėl atsiradusių kraujosruvų, kurias gydė kompresais bei tepalais. Dėl patirto fizinio smurto patyrė didelį išgąstį, nuolat juto nerimą, blogai miegojo naktimis. Kreipėsi medicininės pagalbos į šeimos gydytoją, kuri nukreipė psichologo konsultacijai. Nukentėjusioji kurį laiką naudojosi psichologo paslaugomis. Nurodė, kad iki šiol patiria neigiamus išgyvenimus ir baimę.
34. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 straipsnio 3 dalis).
35. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis ne tik CK 6.250 ir 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais, bet taip pat ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika.
36. Teismų praktikoje neturtinės žalos dydis nežymaus sveikatos sutrikdymo atveju, svyruoja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-393-489/2017, 2K-220-689/2018, 2K-142-303/2021). Teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis. Kita vertus, kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose.
37. Be to kasacinis teismas savo praktikoje taip pat yra nurodęs, kad sveikatos sutrikdymo bylose neturtinės žalos kompensacijos dydžio nustatymo specifika yra ta, jog teismas turi atsižvelgti ne tik į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, bet ir į sveikatos sutrikdymo situacijoje reikšmingas aplinkybes, pvz., sveikatos sužalojimo laipsnis, patirtos traumos pobūdis, atsiradusios dėl sveikatos sutrikdymo turtinės ir neturtinės pasekmės (lėšos, būtinos sveikatai pagerinti, fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai ir pan.), pasikeitimai įvairiose nukentėjusiojo asmens gyvenimo sferose (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt.) bei kitos aplinkybės, kurios daro tiesioginę įtaką asmens fizinių ir dvasinių išgyvenimų stiprumui ir kartu lemia piniginio kompensacinio ekvivalento nustatymą.
38. Teismas konstatuoja, kad dėl jos atžvilgiu padaryto smurtinio nusikaltimo nukentėjusioji patyrė nepatogumus, skausmą, dvasinius išgyvenimus, kas vertintina kaip neturtinė žala. Nustatyta, kad kaltinamasis tądien buvo atvykęs pas nukentėjusiąją tuo pačiu tikslu (atsiimti traktorių) du kartus. Atvykęs antrą kartą, kuomet buvo padaryta nusikalstama veika, kaltinamasis buvo įniršęs, piktai elgėsi tiek su nukentėjusiąja, tiek jos tėvu. Akivaizdu, kad tai galėjo ir sukėlė nukentėjusiajai išgąstį, o kaltinamojo nusikalstama veika – dvasinius išgyvenimus, stresą ir pan. Bylos medžiaga nustatyta, kad dėl patirto fizinio smurto nukentėjusioji kreipėsi į VŠĮ „Šilalės pirminės sveikatos priežiūros centrą“, be to ji kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur ji nuo (duomenys neskelbtini) gydėsi pas psichiatrą ir psichologą, be to jai buvo išrašyti nervų sistemą veikiantys vaistai (2 t., b. l. 100-105).
39. Išdėstyto pagrindu, atsižvelgiant į nukentėjusiajai padaryto kūno sužalojimo pobūdį ir dėl to patirtus nepatogumus, išgyvenimus bei fizines, dvasines kančias, nukentėjusiajai iš kaltinamojo priteistina 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.
40. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
41. Prašomos priteisti išlaidos, sietinos su nukentėjusiosios atstovavimu, įvertinus nagrinėtos bylos sudėtingumą, advokato padėjėjos darbo ir laiko sąnaudas, atsižvelgiant į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, spręstina, kad nukentėjusiosios prašymas dėl patirtų išlaidų už atstovės teisinę pagalbą yra visiškai teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai ir V. A. iš kaltinamojo priteistina 750 Eur išlaidų už teisinę pagalbą.
42. (duomenys neskelbtini) V. A. paskirta kardomoji priemonė–rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. t. 1. l. 184-187) paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus nuosprendį vykdyti panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 305, 307 - 308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
V. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant V. A. visą bausmės atlikimo laikotarpį nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, bei per 4 (keturis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
V. A. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200,00 Eur (du šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimą.
Priteisti iš V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) išlaidų už teisinę pagalbą.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus nuosprendį vykdyti panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.