Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. A. ieškinį atsakovui V. A. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė V. A. ieškiniu prašo nutraukti jos ir atsakovo V. A. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės; padalinti santuokoje įgytą turtą; ieškovės vardu registruotą ūkininko ūkį (pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti ieškovės asmeninės nuosavybe; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę „A.“; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

CPK XIX skyriuje „Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai“ įtvirtinta aktyvaus teismo vaidmens šeimos bylose taisyklė, pagal kurią teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas gali viršyti pareikštus reikalavimus, patenkinti daugiau reikalavimų, nei buvo pareikšta, spręsti dėl nepareikštų reikalavimų, savo iniciatyva rinkti įrodymus, būtinus bylai išspręsti, ir kt.

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) V. A. ir V. A. (pavardė iki santuokos sudarymo – B.) (duomenys neskelbtini).

VĮ Registrų centro išrašu nustatyta, kad šalys santuokoje įgijo nekilnojamąjį turtą: 2,0000 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 3470,00 Eur, esantį (duomenys neskelbtini), ir 0,2100 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 379,00 Eur, esantį (duomenys neskelbtini).

VĮ Regitra pateikta pažyma nustatyta, kad V. A. savo vardu yra įregistravusi transporto priemonę „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o V. A. savo vardu yra įregistravęs transporto priemonę „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Į bylą pateiktas ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimas ŪP Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas V. A. Ūkio įregistravimo data – 2014 m. gegužės 29 d.

Gyvų gyvulių ir deklaruotų bandų pateiktu sąrašu nustatyta, kad V. A. (laikytoja) turi užregistravusi 5 galvijus: (duomenys neskelbtini).

Pateiktas administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus, iš kurio matyti, kad atsakovas 2021 m. sausio 7 d. baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 45 str. 4 d., kad kambaryje vartojo alkoholį ir pažeidė karantino sąlygas, 2019 m. birželio 4 d. ir 2019 m. balandžio 4 d. baustas pagal ANK 484 str. 2 d. ir 484 str. 1 d. už pasirodymą viešoje vietoje būdamas neblaivus.

2018 m. spalio 10 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimu Nr. 2-7178 matyti, kad atsakovas asmenine nuosavybe valdo: 2,0178 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), negyvenamąją patalpą - garažą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 1/23 dalį ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Dėl termino susitaikyti nustatymo.

Teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti (CK 3.64 straipsnis). Tuo tikslu teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip 6 mėnesių terminą susitaikymui (CK 3.54 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju tokio termino skyrimas netikslingas, nes sutuoktiniai ilgiau kaip metus laikus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir nebegalima tikėtis, kad jie vėl pradės santuokinį gyvenimą, santuoka faktiškai iširusi, todėl nutrauktina.

Dėl santuokos nutraukimo pagrindo

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visišku rūpinimosi vaikais ir šeima bei kitos pareigos. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.60 str. 2 d. normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinių pareigos nustatytos CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių, CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyviais aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1048-619/2017; kt.).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, teigia, kad atsakovas pastoviai vartojo alkoholį, naudojo psichologinį, o vėliau ir fizinį smurtą, nesirūpino šeima. Šias aplinkybes ieškovė grindžia savo paaiškinimais bei pateiktais administracinių nusižengimų registro išrašais apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus, iš kurio matyti, kad atsakovas 2021 m. sausio 7 d. baustas pagal ANK 45 str. 4 d., kad kambaryje vartojo alkoholį ir pažeidė karantino sąlygas, 2019 m. birželio 4 d. ir 2019 m. balandžio 4 d. baustas pagal ANK 484 str. 2 d. ir 484 str. 1 d. už pasirodymą viešoje vietoje būdamas neblaivus. Pagrindinis motyvas santuokos nutraukimo – tai būtent atsakovo nuolatinis alkoholio vartojimas. Ieškovė paaiškino, jog visus bendro gyvenimo metus, ji vis tikėjo, kad atsakovas pasitaisys, nevartos alkoholio, todėl delsė ir nenutraukė santuokos, tačiau atsakovas alkoholio neatsisakė. Taipogi, ieškovė nurodė, jog būdamas neblaivus atsakovas jos atžvilgiu netgi buvo pavartojęs fizinį smurtą, tačiau ji pagalbos į policiją nesikreipė, todėl rašytinių įrodymų apie tai negali pateikti. Aplinkybę, kad atsakovas turi polinkį vartoti alkoholinius gėrimus teismo posėdžio metu patvirtino ir apklausta liudytoja šalių dukra M. A.

Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu. Vertindamas priežastis, dėl kurių iširo šalių santuoka, teismas sprendžia, kad yra tikėtina, jog ieškovė buvo lojali šeimai ir sutuoktiniui, siekė gyventi santuokoje, kurti šeiminius santykius. Nors šeimos teisinių santykių specifika ir šeimos teisės normomis ginamos vertybės lemia šeimos bylų nagrinėjimo civilinio proceso ypatumus, numatytus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XIX skyriuje, tačiau šalims išlieka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Atsakovas teismui atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, taigi, darytina išvada, kad atsakovas neprieštarauja, jog santuoka būtų nutraukta dėl atsakovo kaltės.

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 str. 1 d.). Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę „A.“. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, todėl darytina išvada, kad jis neprieštarauja, jog ieškovei būtų palikta santuokinė pavardė. CK 3.69 str. 1 d. numato, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę ir tik tuo atveju, kai santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę (CK 3.96 str. 2 d.), todėl po santuokos nutraukimo šalims paliktinos jų santuokoje turėtos pavardės – ieškovei „A.“, atsakovui „A.“.

Dėl šalių tarpusavio išlaikymo

Išlaikymo ieškovė sau nereikalauja, pagrindų tokį išlaikymą priteisti nenustatė ir teismas (CK 3.72 str.).

Dėl kreditorinių įsipareigojimų

Ieškovės pateiktais į bylą duomenimis kreditorių ir nebaigtų vykdyti solidaraus pobūdžio jiems prievolių, dėl kurių tolimesnio vykdymo po santuokos nutraukimo reikėtų nuspręsti teismui, neturi.

Dėl bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise šalims priklausančio turto padalinimo ir turto padalijimo būdo.

Vienas iš santuokos nutraukimo padarinių – bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 str. 4 p.), t. y. sprendžiant santuokos nutraukimo klausimą turi būti padalytas bendras sutuoktinių turtas. Visų pirma, sprendžiant santuokoje įgyto turto padalinimo klausimą, yra būtina nustatyti asmeninį sutuoktinių turtą, bendrą dalytiną turtą, o paskui kiekvieno iš sutuoktinių bendro turto dalis.

Byloje nustatyta, kad atsakovas asmeninės nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto: 2,0178 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), negyvenamąją patalpą - garažą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 1/23 dalis ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Minėtas turtas yra atsakovo asmeninė nuosavybė, ieškovė to fakto ginčija, todėl šis turtas nedalintinas.

Santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalys įgijo šį turtą: 2,0000 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 3470,00 Eur, esantis (duomenys neskelbtini), 0,2100 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 379,00 Eur, esantis (duomenys neskelbtini), automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), vertė 300,00 Eur; automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), vertė 1500 Eur. Ginčo tarp šalių dėl turto vertės nėra.

Dalinant santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą, įstatymas įtvirtina sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją (CK 3.117 str. 1 d.), pagal kurią bendras turtas sutuoktiniams padalijamas lygiomis dalimis (CK 3.118 str. 4 d.), t. y. kiekvienam sutuoktiniui skiriama po ½ dalis turto. Tik tam tikrais įstatymo nustatytais atvejais galima nukrypti nuo šio lygių dalių principo (CK 3.117 str. 2 d., 3.118 str. 4 d.). CK 3.123 str. pateikti kriterijai, kuriais remdamasis teismas bendrą turtą sutuoktiniams gali padalyti nelygiai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šio straipsnio 1 dalyje pateikiamas aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, taigi yra galimybė pripažinti svarbiomis ir kitas aplinkybes, tačiau neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio ar nepilnamečio vaiko interesus.

Ieškovė prašo santuokos metu įgytą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti jai, atsakovui priteisti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nepriteisiant atsakovui kompensacijos iš ieškovės, kadangi šalys kaip ir faktiškai yra pasidalijusios žemės sklypus, ieškovė ūkininkauja ir prižiūri žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui yra paliktas prižiūrėti žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas, vėlgi, šiuo klausimu savo pozicijos neišsakė.

CK 3.127 str. 3 d. nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Tokiu atveju sutuoktiniai tampa nebe jungtinės nuosavybės teisės, o bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektais. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas (nurodytas CK 3.123 str. 1 d., 3.127 str. 3 d., taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu, tačiau tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Kitais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos. Jeigu konkrečios bylos aplinkybės lemia, kad šis būdas negali būti taikomas, tai vadovaujantis įstatymo nuostatomis yra taikomas šioje byloje teismų pasirinktas turto padalijimo būdas, t. y. vienam sutuoktiniui turto natūra priteisimas, kitam sutuoktiniui atitinkama jo dalies kompensacija pinigais (LAT 2008-05-19 nutartis Nr. 3K-3-139/2008; 2012-03-15 nutartis Nr. 3K-3-115/2012 ir kt.).

Nagrinėjamojoje byloje teismo nuomone turto padalijimas natūra labiausiai atitiktų šalių interesus. Kadangi šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso du žemės sklypai, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė naudojasi 2,000 žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), vertė 3470 Eur, o atsakovas naudojasi 0,2100 ha žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 379,00 Eur, esančiu (duomenys neskelbtini), todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas ir ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteistinas 2,000 žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), vertė 3470 Eur, o atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteistinas 0,2100 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 379,00 Eur, esantis (duomenys neskelbtini).

Ieškovė tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu prašė teismo nukrypti nuo lygių dalių principo, kadangi nemano, jog turėtų būti priteista iš jos piniginė kompensacija atsakovui už jai tenkančią didesnę dalį santuokoje įgyto turto, nes faktiškai atsakovas yra kaltas dėl šeimos iširimo, o dėl savo netinkamo gyvenimo būdo, t. y. nuolatinio girtavimo, ne tik, kad neprisidėdavo prie šeimos gerbūvio, tačiau nuolat blogindavo turtinę padėtį, pajamas naudodamas svaigalams, taip pat mokėdamas įvairias baudas už savo administracinius nusižengimus.

Kaip jau buvo minėta, CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik Civiliniame kodekse nustatytais atvejais. Pagal CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, reglamentuojančias nukrypimą nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (LAT plenarinės sesijos 2010-05-20 nutarimas Nr. 3K-P-186/2010, LAT 2011-06-17 nutartis Nr. 3K-3-291/2011 ir kt.). Nors teismas ir konstatavo, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, tačiau pažymėtina, jog kaltė santuokos nutraukimo atveju nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, jog byloje nenustatyta aplinkybių, leidžiančių nukrypti nuo lygių dalių principo, teismas vadovaujasi Kasacinio teismo praktika, pagal kurią konkretiems sutuoktinių interesams patenkinti, nepilnamečių vaikų interesų apsaugai užtikrinti gali pakakti atitinkamo turto padalijimo būdo taikymo ar vertingesnio turto paskyrimo natūra, turto vertės skirtumą kompensuojant pinigais, nenukrypstant nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (LAT 2004-09-13 nutartis Nr. 3K-3-435/2004 ir kt.). Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad neegzistuoja pagrįstų ir tam tikrų teisinių gėrių gynybai svarbių aplinkybių, dėl kurių būtų pateisinamas nukrypimas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.127 str. 1 d.), todėl nėra pagrindo nukrypti nuo turto lygių dalių principo. Atsižvelgiant į tai, iš ieškovės atsakovui priteistina kompensacija už ieškovei atitenkančią didesnę turto dalį 1545,50 Eur ((3470 Eur – 379 Eur) / 2).

Šalys santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), vertė 300,00 Eur; automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), vertė 1500 Eur. Ginčo tarp šalių dėl turto vertės nėra. Ieškovė nurodė, jog prašomomis padalinti transporto priemonėmis šalys šiuo metu ir naudojasi, todėl automobilis „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteistinas ieškovei, o automobilis Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteistinas atsakovui. Nustačius, kad bendro turto sutuoktinių dalys lygios, ieškovei iš atsakovo priteistina 600 Eur kompensacija už atitenkančią didesnę turto dalį ((1500 Eur - 300 Eur) / 2)

Be to, ieškovė prašo padalinti ir santuokoje įgytus neregistruotinus kilnojamuosius daiktus, tai yra šaldytuvą, vertė 100,00 Eur; 2 televizorius, kurių bendra vertė 200,00 Eur; virtuvės baldų komplektą, vertė 200,00 Eur; 2 sofas lovos, kurių bendra vertė 300,00 Eur; skalbyklę, vertė 100,00 Eur; prieškambario baldų komplektą, vertė 120,00 Eur. Nurodo, kad šie daiktai turėtų būti priteisti atsakovui, kadangi minėti daiktai liko atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Esant nustatytoms aplinkybėms ir nesant ginčo, šis reikalavimas tenkintinas ir atsakovui asmeninėn nuosavybėn priteistinas šaldytuvas, vertė 100,00 Eur; 2 televizoriai, kurių bendra vertė 200,00 Eur; virtuvės baldų komplektas, vertė 200,00 Eur; 2 sofos lovos, kurių bendra vertė 300,00 Eur; skalbyklė, vertė 100,00 Eur; prieškambario baldų komplektas, vertė 120,00 Eur, viso neregistruotino kilnojamojo turto vertė 1020 Eur.

Įskaičius šalių viena kitai mokėtinas kompensacijas už santuokoje įgytą dalintiną turtą, ieškovei iš atsakovo priteistina 74,50 Eur kompensacija už atsakovui tenkantį didesnės vertės turtą (1545,50 – 600 Eur – 1200 Eur).

Dėl ūkininko ūkio pripažinimo ieškovės asmenine nuosavybe

110 Ieškovė nurodo, jog turi savo vardu įregistravusi ūkininko ūkį (pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame verčiasi gyvulininkyste ir savo vardu yra užregistravusi 5 galvijus: (duomenys neskelbtini). Kadangi Ieškovė savo galvijų ūkį pradėjo vystyti gavusi iš savo tėvų dovanotų galvijų ((duomenys neskelbtini)), o vėliau vieną karvę numeris (duomenys neskelbtini) ir dvi telyčaites Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo jau už savo asmenines lėšas, šalims negyvenant šeimyninio gyvenimo ir nevedant bendro ūkio, visi nurodyti galvijai laikytini asmenine ieškovės nuosavybe, todėl į dalintino turto sąrašą neįtraukė.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ūkininko ūkis, kaip ūkininko turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir prievolių visuma, laikytinas turtiniu vienetu (tam tikra verslo forma, kuriai nereikia įsteigti įmonės ir kuri neturi savarankiško ūkio subjekto statuso), galinčiu būti nuosavybės teisės objektu. Tais atvejais, kai ūkininko ūkis įregistruotas vieno iš sutuoktinių vardu, santuokos nutraukimo byloje privalo būti išspręstas šio turto teisinės priklausomybės klausimas, t. y. ar jis priklauso vienam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, ar abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės arba bendrosios dalinės nuosavybės teise. Remiantis CK 3.88 straipsnio 2 dalies prezumpcija, kad visas sutuoktinių turtas, įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu, taip pat CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktų nuostatomis, atsakovo (sutuoktinio) vardu įregistruotas ūkininko ūkis pripažintinas šalių bendrąja jungtine nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ūkininko ūkis ieškovės V. A. vardu buvo įregistruotas (duomenys neskelbtini), tai yra šalims esant santuokoje. Ieškovė ieškinyje neprašo šio ūkio pripažinti jos asmenine nuosavybe, tačiau prašo laikyti asmenine ieškovės nuosavybe. Teismas šį ieškovės reikalavimą tikslina ir nagrinėja kaip ieškovės reikalavimą pripažinti ūkininko ūkį jos asmenine nuosavybe.

Pažymėtina, kad CK 3.87 straipsnyje įtvirtinta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija turtui, kurį sutuoktiniai įgijo po santuokos sudarymo. Tačiau CK 3.89 straipsnyje nustatyti atvejai, kada turtas, net ir įgytas po santuokos sudarymo, gali būti pripažintas vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe. Nagrinėjamu atveju aktualus CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas, kuris nustato, kad sutuoktinio turtas, įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, gali būti pripažintas sutuoktinio asmenine nuosavybe, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti asmeninėn nuosavybėn. Taigi tam, kad būtų paneigta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, turi būti nustatytos dvi sąlygos: 1) sutuoktinio turtas įgytas už vieno iš sutuoktinių asmenines lėšas; 2) buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia už asmenines lėšas įgyjamą turtą įgyti savo asmeninėn nuosavybėn.

Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, jog ūkininko ūkį ji įregistravo, kai iš savo tėvų gavo dovanų du galvijus – karves (duomenys neskelbtini), o vėliau vieną karvę numeris (duomenys neskelbtini) ir dvi telyčaites Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo jau už savo asmenines lėšas, šalims negyvenant šeimyninio gyvenimo ir nevedant bendro ūkio. Tėvai dovanojo galvijus asmeniškai ieškovei, kad ji galėtų užsiimti gyvulininkyste. Atsakovas niekada nėra prisidėjęs nei prie gyvulių auginimo, nei prie žemės ūkio darbų. Liudytojas A. P. patvirtino aplinkybę, jog du galvijai (karvės) buvo padovanoti ieškovei jos tėvų, jis tai žino, nes iki pensijos dirbo veterinarijos gydytoju ir prižiūrėjo tiek ieškovės ūkį, tiek jos tėvų. Taipogi, liudytojas patvirtino, jog jis niekada nėra matęs, kad atsakovas dirbtų ūkio darbus. Liudytoja M. A. patvirtino, jog mama – ieškovė V. A. į ūkį visada važiuodavo viena be tėčio – atsakovo V. A.. Pažymėtina, jog byloje nustatyta aplinkybė, kad šalys kartu negyvena ir neveda bendro jau 4 metus, tai yra 2020 m. rugpjūčio mėnesį ieškovė paliko namus, kuriuose gyveno su atsakovu, ir persikėlė gyventi pas savo tėvus į (duomenys neskelbtini), tačiau iki tos datos dar apie 2 metus, nors ieškovė ir gyveno bute (duomenys neskelbtini), kartu su atsakovu, tačiau gyveno atskirame kambaryje ir bendro ūkio nevedė. Taigi, atsižvelgiant į šią aplinkybę, jog nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio šalys neveda bendro ūkio ir negyvena kartu bei į tai, jog karvė numeris (duomenys neskelbtini) buvo įsigyta 2019 m. vasario 25 d., viena telyčaitė Nr. (duomenys neskelbtini) įsigyta 2020 m. sausio 30 d., antra telyčaitė, numeris (duomenys neskelbtini) įsigyta 2021 m. kovo 5 d., jau šalims gyvenant kartu, todėl darytina išvada, kad minėti galvijai buvo įsigyti ieškovės už jos asmenines lėšas.

Byloje nėra duomenų, kad tarp ieškovės V. A. ir atsakovo V. A. būtų kilęs ginčas dėl ūkininko ūkio teisinės padėties. Byloje nenustatyta, kad atsakovas V. A. būtų savo lėšomis ir (ar) darbu prisidėjo, dėl kurių nebūtų galima pripažinti ūkininko ūkį asmenine ieškovės nuosavybe. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ūkininko ūkis įregistruotas 2014 m. gegužės 29 d. ir jame esantys registruoti galvijai, pripažintini ieškovės V. A. asmenine nuosavybe.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingi patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovė už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo sumokėjo viso 168 Eur žyminį mokestį. Ieškovė taip pat turėjo 650 Eur išlaidų už advokato padėjėjos teisinę pagalbą. Taigi ieškovė iš viso patyrė 818 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Įvertinus ieškovės patenkintų ir atmestų reikalavimų santykį, laikytina, kad ieškovės ieškinys patenkintas apytiksliai 83,33 proc. Proporcingai patenkintai ieškinio daliai, ieškovei iš atsakovo priteistina 681,64 Eur bylinėjimosi išlaidų (818 Eur × 83,33 proc.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 282, 385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini), pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo V. A. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei V. A. palikti pavardę – A., atsakovui V. A. palikti pavardę – A.

Priteisti ieškovei V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise 2,0000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovei V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini).

Pripažinti, kad V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu registruotas ūkininko ūkis, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), yra V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninė nuosavybė. Pripažinti, kad V. A. vardu registruoti galvijai: (duomenys neskelbtini), yra V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninė nuosavybė.

Priteisti atsakovui V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise 0,2100 ha žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Priteisti atsakovui V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini).

Priteisti atsakovui V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise šaldytuvą, du televizorius, virtuvės baldų komplektą, dvi sofas lovas, skalbyklę ir prieškambario baldų komplektą.

Iš atsakovo V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 74,50 Eur (septyniasdešimt keturių eurų 50 centų) piniginę kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę bendro turto dalį.

Iš atsakovo V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 681,64 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą 64 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmuose.