Panevėžio apylinkės teismo nutartis

2024-08-01 · Civilinė byla Nr. e2YT-7014-1173/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-08-01
Bylos Nr.
e2YT-7014-1173/2024
Teisminio proceso Nr.
2-15-3-01235-2024-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Iveta Bartkevičienė
Pareiškėjas
V. O. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-7014-1173/2024Teisminio proceso Nr. 2-15-3-01235-2024-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; (S) 3.4.5.19
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. rugpjūčio 1 d.Biržai
Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėja Iveta Bartkevičienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. O. G. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja V. O. G. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama atnaujinti terminą A. G., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti. Pareiškime nurodė:

1.1. (duomenys neskelbtini) mirė jos brolis A. G.. Brolis vaikų neturėjo. Jos tėvai J. G. ir P. G. yra mirę, brolis L. G. mirė (duomenys neskelbtini). Po brolio A. G. mirties liko paveldimas turtas – žemės sklypas su gyvenamuoju namu, ūkiniais pastatais ir kitais kiemo statiniais, esantys adresu (duomenys neskelbtini).

1.2. Pareiškėja iš pradžių manė, kad brolis A. G., kuris vaikų neturėjo, savo turtą paliko asmeniui vardu E., kuris ilgą laiką gyveno brolio namuose – nuomojosi iš jo kambarį. Per brolio laidotuves E. pareiškė, kad brolio namas yra jo, jog kreipsis į notarą dėl palikimo priėmimo. Dėl šių priežasčių ji pas notarą nenuvyko ir po brolio mirties likusio palikimo nepriėmė. 2024 m. balandžio mėnesį iš mirusio brolio kaimynų sužinojo, kad broliui priklausanti sodyba yra neprižiūrima, joje niekas negyvena. Ji nuvyko apžiūrėti sodybą, po to pas notarą bei sužinojo, kad miręs brolis testamento nepaliko, jo turto niekas nepaveldėjo. Todėl mano, kad terminas paduoti notaro biurui pareiškimą priimti po brolio A. G. mirties likusį palikimą buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių. Ji yra ketvirtos eilės įpėdinė pagal įstatymą, aukštesnės eilės įpėdinių nėra.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas atsiliepimu į pareiškimą prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad VĮ Turto bankas nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo A. G. palikimo perėjimą valstybei. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytą terminą A. G. palikimui priimti, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.

3. Suinteresuotas asmuo Biržų rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškimą prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybes. Tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad pareiškėjos Valentinos O. G. pateiktame pareiškime nurodytos palikimo priėmimo termino praleidimo aplinkybės pripažintinos svarbiomis ir atitinka įstatymo nustatytas sąlygas, suinteresuotas asmuo neprieštarauja pareiškimo tenkinimui.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atnaujinti terminą palikimui priimti tenkintinas.

4. Palikimo atsiradimo momentas sutampa su palikėjo mirties momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 5.50 straipsniu, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tokie veiksmai turi būti atliekami per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1–3 dalys).

5. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai įstatyme nėra apibrėžti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių svarbių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui (CPK 178 straipsnis).

6. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.).

7. Iš bylos duomenų nustatyta, kad A. G. mirė (duomenys neskelbtini. Iš Gyventojų registro pažymos matyti, kad A. G. nebuvo vedęs, duomenų apie jo vaikus ir vaikaičius nėra. Pareiškėja V. O. G. yra palikėjo sesuo – ketvirtos eilės įpėdinė pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kitų A. G. įpėdinių nėra.

8. Biržų rajono I-ojo notaro biuro pažymoje nurodoma, kad notaro biure nėra užvestos paveldėjimo bylos po A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

9. Pareiškėja, kreipdamasi į teismą dėl palikimui priimti praleisto termino atnaujinimo, nurodė, kad terminą praleido dėl svarbių priežasčių – ji visą laiką manė, kad brolis, kuris neturėjo vaikų, savo turtą testamentu paliko kitam asmeniui, gyvenusiam jo namuose, kuris pareiškėją informavo, jog brolio namas yra jo ir kad ketina kreiptis pas notarą dėl palikimo priėmimo. Tik 2024 m. balandžio mėnesį pareiškėja iš kaimynų gavo informaciją apie neprižiūrimą brolio sodybą, kreipėsi pas notarą bei sužinojo, kad miręs brolis testamento nepaliko ir po jo mirties palikimo niekas nepriėmė. Kaip matyti iš bylos, po to pareiškėja ėmėsi aktyvių veiksmų siekdama įgyvendinti savo teisę priimti brolio palikimą – kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, tvarkėsi ir rinko dokumentus, reikalingus nagrinėjamo pareiškimo pateikimui teismui.

10. Nurodytos aplinkybės ir byloje esantys duomenys leidžia pirmiau nurodytas termino palikimui priimti praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Pareiškėja suklydo dėl brolio palikimo aplinkybių, nenustatyta, kad ji savo teises įgyvendino itin nerūpestingai ir aplaidžiai. Svarbu yra ir tai, kad kiti suinteresuoti asmenys dėl praleisto termino atnaujinimo prieštaravimų nepareiškė, ginčas dėl teisės paveldėti nėra kilęs, todėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis teisinių santykių stabilumo ar kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų.

11. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, pareiškėjos, prašančios atnaujinti praleistą terminą, elgesį, praleisto termino trukmę ir kitas teisinę reikšmę turinčias aplinkybes, sprendžia, kad yra pagrindas pareiškėjai atnaujinti palikimo, atsiradusio po A. G. mirties, priėmimo terminą, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, kas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis).

12. Pripažinus, kad trijų mėnesių terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, yra pagrindas šį terminą atnaujinti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis), pratęsiant jį trims mėnesiams nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 442 straipsnio 13 punktu, 578, 579–582 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos V. O. G. pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti V. O. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą terminą priimti palikimą, atsiradusį po brolio A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti pareiškėjai V. O. G., kad pareiškimą apie palikimo priėmimą ji turi paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.

Teisėja Iveta Bartkevičienė