- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-19
- Bylos Nr.
- e2S-178-643/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19818-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Suinteresuotas asmuo
- R. K., uždaroji akcinė bendrovė „GS Core“
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens R. K. (R. K.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės B. P. pareiškimą dėl baudos skyrimo. Suinteresuoti asmenys R. K., uždaroji akcinė bendrovė „GS Core“
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Antstolė B. P. (toliau – antstolė) pateikė pareiškimą, prašydama skirti R. K. (toliau – skolininkas) 7 000 Eur dydžio baudą už uždelstą įvykdyti sprendimą laikotarpį uždarosios akcinės bendrovės „GS Core“ (toliau – išieškotoja, UAB „GS Core“) naudai.
2. Antstolė nurodė, kad vykdydama Vilniaus rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) įpareigojo skolininką įvykdyti teismo sprendimą – įregistruoti savo vardu nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – gyvenamasis namas) ir įkeisti hipotekos lakštu gyvenamąjį namą akcinės bendrovės Luminor bank AS Lietuvos skyriaus naudai, užtikrinant prievolių pagal 2007 m. liepos 1 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymą (toliau – įpareigojimai), tačiau patikrinusi sprendimo vykdymo rezultatus nustatė, kad iki 2022 m. rugsėjo 30 d. įpareigojimai nebuvo įvykdyti, todėl 2022 m. rugsėjo 30 d. buvo surašytas Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 15 d., 2018 m. gruodžio 20 d. ir 2021 m. spalio 28 d. nutartimis skolininkui buvo skirtos baudos (atitinkamai 1 000 Eur, 2 000 Eur, 5 000 Eur) už įpareigojimų nevykdymą, tačiau nepaisant to, įpareigojimai ir toliau nėra vykdomi, be to, teismo nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje nustatytus terminus įregistruoti nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą (iki 2015 m. rugpjūčio 31 d.) ir įkeisti namą bankui (iki 2015 m. rugsėjo 30 d.) skolininkas praleido daugiau nei 7 metus, o reikalavimų perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) akcinė bendrovė Luminor bank AS Lietuvos skyrius reikalavimo teises vykdomojo dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu perleido naujajam išieškotojui UAB „GS Core“.
Atsiliepimas
3. Išieškotoja UAB „GS Core“ pateikė atsiliepimą į pateiktą pareiškimą, kuriame su pareiškimu sutiko, nurodė, kad 2015 m. liepos 12 d. Vilniaus rajono apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-1921-723/2015 buvo sudaryta taikos sutartis, kuria skolininkas ir V. B.-K. pripažino, jog jie bendrosios nuosavybės teise valdo gyvenamąjį namą, įsipareigojo iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. įregistruoti savo vardu nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą bei įsipareigojo iki 2015 m. rugsėjo 30 d. įkeisti hipotekos lakštu gyvenamąjį namą akcinės bendrovės Luminor bank AS Lietuvos skyriaus naudai, užtikrinant prievolių pagal kreditavimo sutartį įvykdymą, tačiau teismo įpareigojimas pagal vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) nėra įvykdytas, skolininkai itin ilgą laiką – daugiau nei 7 metus, vengia vykdyti teismo įpareigojimą, jokių objektyvių nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, dėl kurių negali būti įvykdytas teismo įpareigojimas, nenurodė.
4. Skolininkas atsiliepimo į pareiškimą teismo nustatytu terminu nepateikė, teismo posėdyje nurodė, kad jam ir prieš tai jau buvo skirtos baudos už įpareigojimų nevykdymą, paskutinioji bauda dar nėra sumokėta, be pinigų jis negali atlikti matavimų ir atlikti įregistravimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 14 d. nutartimi antstolės B. P. pareiškimą patenkino visiškai, paskyrė R. K. 7 000 Eur dydžio baudą už teismo sprendimo nevykdymą, baudą sumokant UAB „GS Core“. Taip pat išaiškino, kad baudos sumokėjimas neatleidžia skolininko nuo pareigos atlikti arba nutraukti teismo sprendime ar privalomajame nurodyme nurodytus veiksmus.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad skolininkas teismo įpareigojimų nėra įvykdęs ir nevykdo pakankamai ilgą laiką, su antstole nebendradarbiauja, skolininko mėnesio pajamos sudaro apie 800 Eur, teismas skolininkui už įpareigojimų nevykdymą jau skyrė 1 000 Eur baudą 2018 m., pakartotinę 2 000 Eur baudą 2018 m. bei dar kartą pakartotinę 5 000 Eur baudą 2021 m.
7. Teismas sprendė, kad jau tris kartus skolininkui paskirtos baudos (1 000 Eur, 2 000 Eur ir 5 000 Eur) nepaskatino skolininko įvykdyti įpareigojimų, todėl teismas, vadovaudamasis teisės normomis, reglamentuojančiomis baudos už teismo sprendimo nevykdymą skyrimą, teisingumo, protingumo principais, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad antstolės prašomo dydžio bauda nagrinėjamu atveju laikoma proporcinga, todėl jos prašymą dėl baudos skyrimo tenkino visiškai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
8. Skolininkas R. K. atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 14 d. nutartį dėl baudos skyrimo ir priimti sprendimą skolininkui skirti 150 Eur baudą. Atskirąjį skundą grindė žemiau nurodytais argumentais:
8.1. Nurodo, kad teismas neįsigilino į bylos esmę, nenurodė jokių motyvų, kodėl skolininkui skiriama tokio dydžio bauda, skiriant baudą apeliantui visiškai nebuvo atsižvelgta į skolininko gaunamas pajamas, į skolininko esamą sunkią finansinę situaciją, į pastarojo nurodytus motyvus, kodėl jis negalėjo ir negali įvykdyti teismo sprendimo ir kitas reikšmingas aplinkybes, kas reiškia, jog paskirta bauda neatitinka teismo sprendimams / nutartims privalomų protingumo ir sąžiningumo reikalavimų.
8.2. Pažymi, kad priėmus ginčijamą nutartį dėl 7 000 Eur baudos apeliantui skyrimo nebus užtikrintas nutarties efektyvumas ir ekonomiškumas, kadangi skolininko atžvilgiu tai yra jau ketvirtasis antstolės pareiškimas paskirti baudą suinteresuoto asmens naudai, o pirmieji trys jokių rezultatų nedavė.
8.3. Akcentuoja, kad suinteresuotas asmuo UAB „GS Core“ vykdymo byloje reikalavimo teisės perleidimo pagrindu, įgijęs naujo išieškotojo statusą, jokių papildomų vykdymo išlaidų, nepatyrė, apie esamą situaciją žinojo, kas reiškia, jog papildomų procesų dėl baudų skyrimo inicijavimas išieškotojo naudai gali būti traktuojamas kaip bandymas pasipelnyti skolininko sąskaita, nes pagrindinės prievolės įvykdymui užtikrinti yra įkeistas žemės sklypas.
8.4. Paaiškina, kad didelės baudos skyrimas skolininkui nepagrįstai apsunkina jo turtinę padėtį ir neskatina jo dalyvauti civiliniuose bei darbo santykiuose kaip rinkos dalyviui, kadangi vis didėjant baudų skaičiui ir baudų dydžiui, realaus išieškojimo perspektyvos nuolat mažėja, o finansinės padėties atkūrimas mažai tikėtinas, todėl didėja tikimybė inicijuoti fizinio asmens nemokumo bylą.
Atsiliepimas
9. Suinteresuotas asmuo UAB „GS Core“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 14 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodo:
9.1. Apeliantas nepaaiškino, dėl kokių priežasčių per ganėtinai ilgą laikotarpį neįvykdė teismo įpareigojimo, taip pat nepateikė įrodymų, pagrindžiančių savo sunkią finansinę padėtį – į bylą nebuvo pateikti duomenys apie skolininko ir jo sutuoktinės (bendraskolės) turimą nekilnojamąjį turtą, kitą valdomą turtą, pajamas, išskyrus duomenis apie apelianto gaunamą darbo užmokestį, nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, galėjusių turėti įtakos teismo sutarties nevykdymui.
9.2. Apeliantas nebendradarbiauja ne tik su vykdomąjį dokumentą vykdančia antstole, bet taip pat ir su kreditoriais, tiek pradiniu, tiek naujuoju, nerodo iniciatyvos ir neieško galimybių teismo įpareigojimo įvykdymui, nėra susisiekęs su kreditoriumi UAB „GS Core“ bei teikęs pasiūlymų susidariusiai situacija spręsti, hipoteka įkeisto turto nesiekė realizuoti ir padengti turimą įsiskolinimą, nesikreipė į hipotekos kreditorių leidimo parduoti įkeistą turtą.
9.3. Apeliantas nepagrindžia, kodėl būtent tokios baudos (150 Eur) skyrimas paskatintų apeliantą įvykdyti teismo įpareigojimą ir kompensuotų kreditoriaus nuostolius.
9.4. Priešingai nei nurodo apeliantas, kreditorius, dėl nevykdomo teismo įpareigojimo, patiria nuostolius, negali įgyvendinti savo kaip hipotekos kreditoriaus teisių ir nukreipti išieškojimą į įkeistą žemės sklypą ikiteismine tvarka, kadangi kreditoriui įkeistame sklype pastatytas neįregistruotas objektas – gyvenamasis namas, kurį apeliantas su sutuoktine valdo bendrosios jungtinės nuosavybės teise.
10. Antstolė B. P. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atmesti atskirąjį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo:
10.1. Pagal sudarytą taikos sutartį, kurią pasirašė šalys dar 2015 metais, pareiškėjas turėjo atlikti numatytus veiksmus iki 2015 m. rugsėjo 31 d., tačiau parėjus daugiau nei 7 metams, pareiškėjas šių veiksmų nėra atlikęs, taip pat nėra pateikęs jokių duomenų, apie tai, jog taikos sutartyje numatyti veiksmai būtų pradėti vykdyti.
10.2. Remiantis Juridinių asmenų registro duomenimis, skolininkas yra 3 įmonių (UAB „Rivoka“, UAB „Dereksas“ bei UAB „Sogno) vadovas, o VSDV duomenimis, jo darbo užmokestis sudaro apie 800 Eur per mėnesį. Pažymi, kad nei antstolei, nei teismui nebuvo pateikti jokie įrodymai, jog pareiškėjas būtų bandęs susisiekti su antstole ar išieškotoju dėl įpareigojimo vykdymo, kas rodo, kad pareiškėjas net nesistengia vykdyti sprendimo, o vienintelis bendravimo būdas yra tik tuomet, kai antstolė kreipiasi į teismą dėl baudos paskyrimo už įpareigojimo nevykdymą.
10.3. Skolininkas yra nesąžiningas ir bando išvengti tiek įpareigojimo įvykdymo, tiek ir teisinių pasekmių už šio įpareigojimo nevykdymą.
10.4. Jeigu būtų skaičiuojamas naujas nevykdymo laikotarpis nuo paskutinės paskirtos baudos, susidarytų 24 mėn. arba 730 dienų, kas reiškia, jog antstolė savo pareiškimu galėjo prašyti teismo skirti ne 7 000 Eur baudą, o maksimalią 300 Eur baudą už kiekvieną nevykdymo dieną, t. y. 219 000 Eur už 2 metų laikotarpį, tačiau vadovaujantis protingumo principu antstolė mano, jog 7 000 Eur bauda yra protinga suma, kuri turėjo būti paskirta pareiškėjui.
10.5. Skolininkas vengia vykdyti įpareigojimą, tokiu būdu siekdamas užkirsti kelią hipotekos kreditoriui vykdyti išieškojimą iš įkeisto turto ir prailgindamas laikotarpį, kuomet gali nevaržomai naudotis nekilnojamuoju turtu.
10.6. Baudos paskyrimas yra pasekmė už skolininko pareigų ir teismo sprendimo nevykdymą, o ne motyvacija ieškoti darbo. Neaišku, kodėl paskyrus 150 Eur dydžio baudą ji motyvuotų pareiškėją vykdyti savo pareigas, nes kai prieš 4 metus paskirta pirmoji bauda (1 000 Eur) buvo 7 kartus mažesnė nei ta, kurią teismas paskyrė skundžiama nutartimi, pareiškėjo nemotyvavo įvykdyti įpareigojimo atlikti veiksmus, taip pat, paskutinius 2 metus pareiškėjui nebuvo paskirta jokia bauda, už įpareigojimo nevykdymą, tačiau tai taip pat nemotyvavo pareiškėjo įvykdyti savo įsipareigojimų, be kita ko, taikos sutartis sudaryta 2015 metais, o pirmoji bauda paskirta 2018 m. gruodžio 20 d., tačiau didesnis nei 3 metų laikotarpis, kuomet pareiškėjui nebuvo paskirta jokia bauda, nemotyvavo jo įvykdyti teismo sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
12. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
13. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas antstolės B. P. pareiškimas dėl 7 000 Eur dydžio baudos skyrimo R. K. už teismo sprendimo nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 23 d. išdavė vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2VP-581-723/2017, kuriame nurodyta, jog Vilniaus rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs banko prašymą išduoti vykdomąjį raštą pagal teismo patvirtintą taikos sutartį, nutarė išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-1921-723/2015 pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį: įpareigoti skolininką ir V. B.-K. įregistruoti savo vardu nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą ir įkeisti hipotekos lakštu gyvenamąjį namą banko naudai, užtikrinant prievolių pagal 2007 m. liepos 1 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymą; 2017 m. kovo 1 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė priėmė vykdyti minėtą dokumentą ir 2017 m. kovo 1 d. raginimu Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkas buvo raginamas per 10 dienų įvykdyti įpareigojimus, raginimo įteikti nepavykus, antstolė jį paskelbė viešai specialiame internetiniame puslapyje, o vėliau papildomai skolininkui buvo išsiųstas 2017 m. balandžio 5 d. patvarkymas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo jis papildomai įpareigotas per 10 dienų įvykdyti įpareigojimus, raginimas įvykdyti sprendimą buvo išsiųstas dar ir skolininko darbovietės adresu į uždarąją akcinę bendrovę „Litruma“ ir įteiktas 2017 m. liepos 28 d.
15. Taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-1988-960/2018 skolininkui paskyrė 1 000 Eur baudą už įpareigojimų nevykdymą, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-37840-1064/2018 paskyrė skolininkui pakartotinę 2 000 Eur baudą už įpareigojimų nevykdymą, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-22278-861/2021 paskyrė skolininkui dar vieną pakartotinę 5 000 Eur baudą už įpareigojimų nevykdymą.
16. Nustatyta, kad reikalavimų perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) akcinė bendrovė Luminor bank AS Lietuvos skyrius reikalavimo teises vykdomojo dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu perleido naujajam išieškotojui UAB „GS Core“, 2022 m. rugsėjo 6 d. patvarkymu dėl vykdomosios bylos šalies pakeitimo, antstolė pakeitė išieškotoją akcinę bendrovę Luminor bank AS Lietuvos skyrių į UAB „GS Core“, todėl UAB „GS Core“ 2022 m. rugsėjo 9 d. raštu kreipėsi į antstolę dėl įpareigojimų nevykdymo ir prašymo kreiptis dėl pakartotinės baudos skolininkui skyrimo. Antstolė 2022 m. rugsėjo 30 d. priėmė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriame nustatė, kad 2022 m. rugsėjo 30 dienai įpareigojimai skolininko nėra įvykdyti.
17. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjos prašymas buvo tenkintas visiškai ir suinteresuotam asmeniui R. K. buvo paskirta 7 000 Eur bauda už teismo sprendimo nevykdymą, jam išaiškinta, kad baudos sumokėjimas neatleidžia skolininko nuo pareigos atlikti arba nutraukti teismo sprendime ar privalomajame nurodyme nurodytus veiksmus. Suinteresuotas asmuo, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartyje paskirta bauda pateikė atskirąjį skundą, prašydamas skundžiamą nutartį dėl baudos skyrimo panaikinti ir priimti sprendimą skolininkui skirti 150 Eur baudą.
18. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumas visoms valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims. CPK 273 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, teismas tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas. Jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis).
19. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog teismas neįsigilino į bylos esmę, nenurodė jokių motyvų, kodėl skolininkui skiriama tokio dydžio bauda, skiriant baudą apeliantui visiškai nebuvo atsižvelgta į skolininko gaunamas pajamas, į skolininko esamą sunkią finansinę situaciją, į jo nurodytus motyvus. Apelianto nuomone, skolininkui skiriant 7 000 Eur dydžio baudą nebus užtikrintas nutarties efektyvumas ir ekonomiškumas, nes jo atžvilgiu tai yra jau ketvirtas antstolės pareiškimas paskirti baudą, o pirmi trys pareiškimai jokių rezultatų nedavė. Pažymi, kad didelės baudos skyrimas nepagrįstai apsunkina jo turtinę padėtį ir neskatina jo dalyvauti civiliniuose bei darbo santykiuose kaip rinkos dalyviui, vis didėjant baudų skaičiui ir baudų dydžiui mažėja realaus išieškojimo perspektyvos bei didėja tikimybė inicijuoti fizinio asmens nemokumo bylą.
20. CPK 771 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs, jog skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Tokia normos konstrukcija reiškia, kad teismas turi teisę, bet ne pareigą skirti CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatyto tęstinio pobūdžio baudą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma, kas reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų (išskyrus tai, kad turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt.) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-695/2017).
21. Apeliacinės instancijos teismas minėtus apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog, priešingai nei teigia apeliantas, teismo skiriama bauda atlieka kompensavimo funkciją, ji skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės, kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę. Pažymėtina, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems asmenims ir turi būti vykdomas (CPK 18 straipsnis).
22. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog skolininkas teismo įpareigojimų nėra įvykdęs ir nevykdo ilgą laiką, t. y. daugiau 7 metus, pirmoji bauda už įpareigojimų nevykdymą jam buvo paskirta dar 2018 metais, apeliantas nėra pateikęs jokių objektyvių duomenų ir / arba nors kiek pagrįstų teisinių argumentų, kodėl teismo sprendime nurodyti veiksmai nebuvo ir nėra įvykdyti, ir tokia situacija susidariusi ne nuo jo (apelianto) priklausančių aplinkybių. Iš bylos medžiagos matyti, jog skolininkas nebendradarbiauja nei su antstole, nei su kreditoriais, nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad būtų bandęs ar ieškotų galimybių įvykdyti teismo sprendimą. Kaip nepagrįsti atmetami ir skolininko argumentai, jog teismas nevertino skolininko esamos sunkios finansinės padėties, neatsižvelgė į jo gaunamas pajamas. Šiuo atveju pažymėtina, jog byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių skolininko sunkią finansinę padėtį, nėra pateikti duomenys apie skolininko ar jo sutuoktinės turimą nekilnojamąjį ar kitą valdomą turtą, pajamas, išskyrus apie apelianto gaunamą darbo užmokestį. Apelianto teiginiai, jog didelės baudos skyrimas nepagrįstai apsunkina jo turtinę padėtį ir neskatina jo dalyvauti civiliniuose bei darbo santykiuose kaip rinkos dalyviui, vertintini kaip deklaratyvūs, todėl atmetami. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog apeliantui jau yra skirtos trys baudos už įpareigojimų nevykdymą (dvi baudos 2018 metais ir viena 2021 metais), tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad apeliantas būtų kreipęsis į antstolę ar teismą dėl kurios nors iš ankščiau paskirtų baudų sumažinimo ar panaikinimo, ar kad būtų bandęs tartis dėl teismo sprendime numatytų įpareigojimų įvykdymo, o tai, teismo nuomone, vertintina, kaip vengimas įvykdyti įpareigojimą siekiant užkirsti kelią hipotekos kreditoriui vykdyti išieškojimą iš įkeisto turto taip prailginant laikotarpį nevaržomai naudotis nekilnojamuoju turtu.
23. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog paskirtos baudos sumažinimas iki skolininko R. K. prašomų 150 Eur akivaizdžiai neatitiktų baudos paskirties ir skolininkas nebūtų skatinamas įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą, net atsižvelgiant į tai, jog tai jam yra jau ketvirtoji skiriama bauda.
24. Pažymėtina, kad vykdymo procese teismo skiriamos baudos atlieka dvejopą funkciją. Paprastai tai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą (pvz., CPK 585 straipsnio 2 dalis). Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensacinę funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Vykdymo procese skiriamų baudų pagrindinis tikslas yra garantuoti kuo efektyvesnį ir greitesnį išieškotojo interesų patenkinimą, tuo užtikrinant greitą ir efektyvų vykdymo proceso tikslų pasiekimą. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad vykdymo proceso metu skiriamos baudos negali neproporcingai apsunkinti asmens turtinės padėties, todėl sprendžiant dėl skiriamos baudos dydžio visais atvejais turi būti atsižvelgiama į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
25. Kaip jau minėta, kasacinis teismas yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma, kas reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų (išskyrus tai, kad turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt.) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-695/2017).
26. Sprendžiant klausimą dėl baudos dydžio, turėtų būti vertinamos toliau nurodomos aplinkybės: per kiek laiko skolininkė turėjo įvykdyti privalomojo nurodymo reikalavimus, taip pat ar skolininkė įvykdė antstolės patvarkymo pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog yra įvykdytas privalomasis nurodymas reikalavimus, ar nesielgė piktybiškai nebendradarbiaudama su antstolė, ar su privalomąjį nurodymą surašiusia institucija bei ar dėjo pastangas privalomajam nurodymui įvykdyti (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1742-794/2019; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1595-933/2019).
27. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog nuo paskutinės skolininkui skirtos baudos praėjo du metai, kas reiškia, jog antstolė savo pareiškimu galėjo prašyti teismo skirti ne 7 000 Eur baudą, o maksimalią 300 Eur baudą už kiekvieną nevykdymo dieną. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog skolininkas nenurodo objektyvių priežasčių, kodėl paskyrus 150 Eur dydžio baudą tai motyvuotų jį įvykdyti pareigas, nes kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nei viena iš trijų ankščiau skolininkui skirtų baudų jo nemotyvavo įvykdyti įpareigojimo atlikti veiksmus. Pažymėtina, jog skolininkas teismo sprendimo nevykdo daugiau nei 7 metus, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme, jis nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą ar sumokėti ankščiau paskirtas baudas. Atsižvelgiant į tai spręstina, jog baudos sumažinimas iki skolininko prašomų 150 Eur būtų neadekvatus jo daromam pažeidimui (daugiau nei 7 metus teismo sprendimas nėra vykdomas) ir paneigtų įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą bei CPK 771 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos baudos tikslus ir funkcijas. Laikytina, jog skolininkas iš esmės byloje buvo pasyvus ir nesiėmė tokių veiksmų, kurie leistų daryti išvadą apie siekiamą teismo sprendimu nustatyto įpareigojimo įvykdymą, todėl jam tenka visa su tokiu elgesiu susijusi neigiamų pasekmių atsiradimo rizika.
Dėl bylos baigties.
28. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
29. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
suinteresuoto asmens R. K. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.