Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-02-11 sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo 579,24 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovui. Sprendimui įsiteisėjus, panaikino 2014-10-01 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovo prašymo dėl baudos skyrimo ieškovui netenkino. Teismas nustatė, jog 2013-03-18 ieškovas pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo iki 2013-10-18 sumokėti atsakovui 5 450 Lt skolą. Atsakovui, suėjus vekselyje numatytam terminui, išduotas 2013-10-22 vykdomasis įrašas Nr. 10050 dėl 5 502 Lt ir 6 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko atsakovo naudai. Antstolis J. P. 2013-10-22 priėmė vykdyti atsakovo pateiktą vykdomąjį įrašą Nr. 10050. Motyvavo Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 str. 1 d., kasacinio teismo išaiškinimu, jog ne vekselio turėtojas turi įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimą ar jo galiojimą, bet vekselio davėjas privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba kad tas pagrindas negalioja, CK 1.91. str. 1 d. ir, įvertinęs šalių argumentus, sprendė, jog byloje nenustatyta, jog atsakovas panaudojo ar siekė panaudoti prieš ieškovą, jo šeimą ar artimus žmones kokius nors neteisėtus aktyvius veiksmus, siekė padaryti žalą ieškovo turtui, reputacijai. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo teiginį, jog jis atsakovo buvo pažemintas kitų darbuotojų akivaizdoje, patyrė žalą. Remdamasis teismų praktikoje pripažįstamų sandorio pripažinimo negaliojančiu kaip sudaryto dėl ekonominio spaudimo sąlygų visuma, įvertinęs aplinkybes, jog ieškovas sutiko pasirašyti vekselį, nes jam dar nebuvo sumokėtas atlyginimas ir jis tikėjosi, jog vekselio pasirašymas yra garantas, kad ieškovas gaus atlyginimą ir galės ir toliau dirbti, tačiau byloje esantis kasos išlaidų orderis Nr. 35 paneigia ieškovo nurodytą aplinkybę, sprendė, jog ieškovo atleidimo dieną bei vekselio išrašymo dieną su ieškovu buvo visiškai atsiskaityta ir ieškovas pretenzijų darbdaviui neturėjo. Argumentavo, jog ieškovas į teismą kreipėsi tik 2014-09-26, t. y. pradėjus daugiau nei metams nuo išieškojimo pradžios. Teismo nuomone, protingas, rūpestingas asmuo grasinimo, psichologinio ar fizinio spaudimo atveju, pasirašęs vekselį, turėtų kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl neteisėtų kito asmens veiksmų, tačiau ieškovas minėtų veiksmų neatliko. Be to, net ir prasidėjus išieškojimo procesui, ieškovas nereiškė prašymų ar skundų dėl antstolio veiksmų ir jokiais kitais būdais negynė savo pažeistų teisių. Kiekvienas civilinių santykių dalyvis, prieš atlikdamas bet kokį teisinį veiksmą, tarp jų – ir išrašydamas vekselį, turėtų apsvarstyti ir įvertinti galimus tokio teisinio veiksmo padarinius. Abejodamas dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikšmės ir galimų teisinių padarinių, kiekvienas sąžiningas, protingas, apdairus asmuo turi pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu. Šių aplinkybių ir vertinimų pagrindu padarė išvadą, kad ginčo vekselį ieškovas pasirašė suprasdamas, kad juo užtikrina jam suteiktos 5 450 Lt paskolos grąžinimą atsakovui. Nustatęs, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovas vekselį išdavė dėl spaudimo, realaus grasinimo, teismas atmetė ieškinį kaip nepagrįstą (CK 1.91 str., CPK 178 str.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.). Šalys (jų atstovai) dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir byloje pakanka duomenų ją tinkamai išnagrinėti rašytinio proceso tvarka, todėl byla nagrinėjama rašytinio, o ne žodinio proceso tvarka.

Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatuoja, jog byloje įrodyta, kad būtent ieškovas 2013-03-18 pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo vekselio davėjas (ieškovas) vienašališkai įsipareigojo sumokėti ginčo vekselyje nurodytą pinigų sumą, vekselio turėtojas įgijo teisę reikalauti tinkamai įvykdyti prievolę. Pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 11 str. 1 ir 2 dalių nuostatas vekselio davėjas yra atsakingas už vekselio akceptą ir apmokėjimą; vekselio davėjas gali atsisakyti atsakomybės už vekselio akceptą, tačiau bet kuri atsakomybės už vekselio apmokėjimą atsisakymo sąlyga negalioja. Byloje nustačius, kad ginčo vekselį pasirašė ieškovas, darytina išvada, jog ieškovas akceptavo šį vekselį, todėl jokios atsisakymo sąlygos sumokėti vekselyje nurodytą pinigų sumą negalioja.

Vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (CK 1.97 str. 1 d., 1.101 str.). Įstatyme vekselis, kaip vertybinis popierius, apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam (CK 1.105 str. 1 d., Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 2 str. 1 d.). Taigi vekselis yra dokumentas, kuriame įtvirtinta besąlygiška mokėjimo pareiga ir iš šios pareigos atsiradusi reikalavimo teisė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas vekselio, kaip vertybinio popieriaus, teisinę prigimtį ir savybes, yra nurodęs, kad įstatymo nustatytas reikalavimas, jog vekselyje turi būti besąlyginis įsipareigojimas sumokėti jame nurodytą pinigų sumą (CK 1.105 str. 1 d., ĮPVĮ 2 str. 1 d., 3 str. 2 p., 77 str. 2 p.), reiškia tai, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. Prievolės abstraktumas reiškia tai, kad: pirma, abstrakti prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu; antra, abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės. Taigi, vekselyje įtvirtintos prievolės abstraktumas reiškia tai, kad ši prievolė nesusijusi teisiniu ryšiu su vekselio išdavimo pagrindu, t. y. tuo teisiniu santykiu (tam tikru sandoriu), dėl kurio vekselis buvo išrašytas. Kita vertus, vekselio abstraktumo savybė negali būti suabsoliutinta.

Neįmanoma paneigti to, kad yra tam tikras vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryšys, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007). Teismų praktikoje konstatuojama, jog kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iš abstraktaus pobūdžio teisinio santykio, laikoma galiojančia, kol neįrodyta priešingai. Dėl to ne vekselio turėtojas turi įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimą ar jo galiojimą, bet vekselio davėjas privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba kad tas pagrindas negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007-10-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007). Skolininkas pagal vekselį, ginčydamas kreditoriaus reikalavimo teisę, gali reikšti prieštaravimus, kurie susiję su formaliais vekselio, kaip vertybinio popieriaus, trūkumais (jo rekvizitais) arba su tiesioginiais (asmeniniais) skolininko pagal vekselį ir pirmojo vekselio turėtojo santykiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-06-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2008).

CK 6.38 str. 1 d. numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 1.101 str. 6 d. numatyta, kad piniginis vertybinis popierius suteikia teisę gauti jame nurodytą pinigų sumą (čekis, vekselis, obligacija). Vekselis, kaip vertybinis popierius, – tai dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui (CK 1.105 str. 1 d., Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 str. 1 d.). Vekselio davėjas yra atsakingas už vekselio akceptą ir apmokėjimą (Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 11 str. 1 d.).

Žemesnės instancijos teismas

Teisėjų kolegija, įvertinusi faktinių bylos duomenų visetą, remdamasi išdėstytu teisiniu reguliavimu, taip pat kasacinio teismo pateiktais CK 1.91 str. 1 d. normos taikymo išaiškinimais, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovas vekselį išdavė dėl spaudimo, realaus grasinimo. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog šalys iš esmės pasirašė paskolos sutartį, kurią įformino kaip paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Paskolos sutartis yra realinė – ji laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 str.), bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad skolos dokumento ar pakvitavimo buvimas pas skolininką yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė įvykdyta (CK 6.65 str.), todėl kreditorius, norėdamas šią prielaidą nuginčyti, turi įrodyti, kad yra priešingai. Tuo atveju, kai skolininkas nepateikia skolos dokumento ar pakvitavimo, skolininkui tenka pareiga įrodyti pinigų grąžinimą (CPK 178 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008; 2013-04-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2013).

Ieškovas neginčija, jog jo materialinė padėtis vekselio sudarymo metu buvo komplikuota, o jo argumentai, jog atsakovas vartojo prieš jį fizinę prievartą (užlaužė ranką), dėl ko ieškovas pasirašė vekselį, ir kartu argumentai, jog ieškovas tikėjosi, kad pinigai pagal vekselį nebus iš jo išieškomi, kad vekselis išduotas ne skolinant pinigus ieškovui, o įforminant skolą įmonei, jog dėl atsakovo, kaip verslininko, patirties sunku neabejoti tokiu lengvabūdišku pinigų skolinimu, leidžia daryti išvadą, jog labiau tikėtina, kad jokio smurto ar realaus grasinimo ir pan. prieš ieškovą atsakovas nevartojo ir (ar) tikslo apgauti ieškovą ir pan. neturėjo.

Apelianto argumentas, jog atsakovas suklaidino ieškovą išrašydamas vekselį ne įmonės, o savo vardu, atmestinas kaip juridiškai nepagrįstas, nes teisės normos, ribojančios atsakovo teisę kaip fiziniam asmeniui skolinti pinigus ieškovui vekseliu, nebuvo ir nėra. Duomenų, jog vekseliu paskolinti pinigai yra atsakovo įmonei ieškovo, kaip jos darbuotojo, padaryta žala ir pan., byloje nėra.

Aplinkybės, jog ieškovas įrodymų apie skolos grąžinimą teismui nepateikė, jog skola pagal 2013-03-18 vekselio pagrindu išduotą notaro vykdomąjį įrašą (2013-10-22 vykdomasis įrašas Nr. 10050, išduotas Klaipėdos miesto 15-ojo notarų biuro) yra išieškoma antstolio J. P. (vykdomoji byla Nr. 0172/13/01548), jog su ieškiniu į teismą dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu ieškovas kreipėsi tik 2014-09-26, t. y. praėjus daugiau kaip metams ir penkiems mėnesiams nuo vekselio išdavimo, ir per visą šį laikotarpį neginčijo minėto antstolio veiksmų, nesikreipė į policiją dėl ikiteisminio tyrimo atsakovui pradėjimo dėl smurto pavartojimo, leidžia daryti išvadą, jog ieškovas jokio grasinimo, smurto ir pan. iš atsakovo nepatyrė, o ginčo vekselį pradėjo ginčyti jau prasidėjus išieškojimo procedūroms. Ieškovo argumentai, jog jis tikėjosi, kad atsakovas nesikreips dėl skolos pagal vekselį išieškojimo, vertinami kaip nesudarantys pagrindo ginčo situacijos vertinti kitaip, nei tai atliko pirmosios instancijos teismas. Apelianto nurodytos Panevėžio apygardos teismo 2013-11-15 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2A-728-425/2013, ratio decidendi (faktinės aplinkybės) skiriasi nuo nagrinėjamo ginčo faktinių aplinkybių (žalos atsakovo įmonei padarymo faktas šiuo atveju neįrodinėtas ir duomenų apie žalą, padarytą ieškovo veiksmais atsakovo įmonei, nėra). Atsižvelgiant į tai, apelianto argumentas, jog jo sunki materialinė padėtis yra pakankama išvadai, jog jis iš esmės pats suklydo bei buvo suklaidintas (apgautas) atsakovo dėl vekselio sudarymo, ir analogiška išvada, padaryta minėtoje Panevėžio apygardos teismo nutartyje 2013-11-15 nutartyje, civilinėje byloje Nr. 2A-728-425/2013.

Ieškovas byloje neteikė įrodymų, kaip apmokėjo ginčo vekselį, todėl atsižvelgiant į ginčo pobūdį, įrodinėjimo naštos paskirstymą tarp šalių, tikėtina, jog jis ir neturi tokių įrodymų. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vekselio išrašymas atitiko ieškovo valią, nes ieškovas neįrodė, jog vekselis buvo sudarytas dėl ekonominio spaudimo ir grasinimo. Be to, atsakovo (vekselio turėtojo) teisė reikalauti skolos grąžinimo šiuo metu ar apskritai reikalauti iš ieškovo (vekselio davėjo) vykdyti skolinius įsipareigojimus ir pan. negali būti paneigta vien dėl to, jog atsakovas anksčiau nereikalavo iš ieškovo sumokėti įsiskolinimą. Atsižvelgiant į tai, apelianto argumentai dėl šalių tarpusavio santykių pobūdžio, dėl atsakovo pozicijos civilinėje byloje Nr. 2-945-793/2015, nagrinėjamoje Klaipėdos miesto apylinkės teisme, atmestini kaip neturintys teisinės reikšmės.