Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2024-04-17 · Baudžiamoji byla Nr. e1-666-1010/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-04-17
Bylos Nr.
e1-666-1010/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-26958-2023-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Lina Šakarnienė
Kaltinamasis
R. B.
Kategorijos
  • 1.2.29.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. e1-666-1010/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26958-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.29.1.2.; (S) 2.12.1.3.; 2.3.2.1.3.1.; 2.3.2.1.3.2.
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. balandžio 17 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Lina Šakarnienė,

susipažinusi su Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Loretos Šimkuvienės 2024 m. balandžio 11 d. pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteismine medžiaga, kurioje R. B. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje ir V. C. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teisme gautas Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje:

R. B. mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo, o būtent: jis, 2023 m. liepos 19 d. apie 17.00 val., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, atvykęs automobiliu „BMW“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, pokalbio su nukentėjusiuoju L. Ž. metu, suėmė jį už rankos ir tempė į automobilio vidų, kai tuo metu iš automobilio priekinės keleivio vietos išlipęs ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, tyčia ne mažiau kaip du kartus dešinės rankos kumščiu sudavė nutekėjusiajam į lūpų ir akių sritį, toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui pargriovus L. Ž. ant žemės, jis kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, tyčia, nenustatyta kiekį kartų, kojomis spardė gulintį L. Ž. į nugaros, galvos ir pilvo sritis. Tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajam L. Ž. minkštųjų audinių sumušimus, kraujosruvas dešinės akies vokų vidiniame kampe, lūpose, paviršinį odos nubrozdinimą kaklo nugariniame paviršiuje, sukėlusias nežymų sveikatos sutrikdymą.

V. C. mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo, o būtent: jis, 2023 m. liepos 19 d. apie 17.00 val., veikdamas kartu su R. B., atvykęs automobiliu „BMW“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, R. B. pokalbio su nukentėjusiuoju L. Ž. metu, kai suėmė jį už rankos ir tempė į automobilio vidų, tuo metu iš automobilio priekinės keleivio vietos išlipęs, tyčia ne mažiau kaip du kartus dešinės rankos kumščiu sudavė nutekėjusiajam į lūpų ir akių sritį, toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, pargriovus L. Ž. ant žemės, jis kartu su R. B. tyčia, nenustatyta kiekį kartų, kojomis spardė gulintį L. Ž. į nugaros, galvos ir pilvo sritis. Tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajam L. Ž. minkštųjų audinių sumušimus, kraujosruvas dešinės akies vokų vidiniame kampe, lūpose, paviršinį odos nubrozdinimą kaklo nugariniame paviršiuje, sukėlusias nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamoji byla perduotina prokurorui.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 420 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, ne vėliau kaip per septynias dienas turi priimti vieną iš šių sprendimų: 1) surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą; 2) perduoti bylą nagrinėti teisme BPK 423 straipsnio numatytais atvejais; 3) nutraukti baudžiamąjį procesą BPK 424 straipsnio numatytais atvejais.

Iš aptartų BPK 420 straipsnio 1 dalyje nuostatų matyti, kad juose nėra numatyta galimybė teisėjui perduoti bylą prokurorui trūkumams ištaisyti. Kita vertus, teisminėje praktikoje ne kartą išaiškinta, kad atskirų BPK straipsnių ar dalių negalima aiškinti atsietai nuo visumos, nes BPK turi būti taikomas sistemiškai, todėl nustačius BPK 234 straipsnio 2 dalies pagrindus, byla gali būti perduodama prokurorui (pvz. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. liepos 25 d. nutartis Nr. 1S-754-557/2012, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis Nr. 1S-208-891/2018, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-101-1121/2020).

BPK 234 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą.

Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procese svarbiausias ikiteisminio tyrimo dokumentas, kuriame suformuluojamas kaltinimas, pagal kurį vyksta baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisme, yra prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl pareiškimas turi būti surašytas be esminių trūkumų tiek turinio, tiek formos prasme. Jame turi būti išsamiai ir aiškiai išdėstytos nusikalstamos veikos aplinkybės, kad nusikalstama veika kaltinamas asmuo žinotų, kokie konkretūs nusikalstami veiksmai (ar neveikimas) jam yra inkriminuojami ir galėtų įgyvendinti teisę į gynybą bei tuo pačiu būtų galima aiškiai nustatyti baudžiamosios bylos nagrinėjimo ribas.

BPK 419 straipsnis, reglamentuojantis prokuroro pareiškimo turinį, nurodo, kad prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, be kita ko, turi būti trumpai aprašyta veika, dėl kurios padarymo kaltinamasis turi būti nubaustas baudžiamuoju įsakymu, nurodytas baudžiamasis įstatymas, numatantis atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, išvardyti pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas (BPK 419 straipsnio 2-4 punktai). Šios nuostatos yra svarbiausios iš tų, kurios turi būti nurodytos pareiškime, tam, kad perskaičius jį būtų aišku, kokios veikos padarymu ir kuo remiantis yra kaltinamas asmuo.

Nagrinėjamu atveju yra esminių trūkumų, kurie pagal savo pobūdį vertinami kaip kliūtis ne tik išsamiam, objektyviam ir nešališkam, bet ir greitam bei netrukdomam baudžiamosios bylos nagrinėjimui. Pareiškime nurodyta, kad: „R. B. 2023 m. liepos 19 d. apie 17.00 val., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, atvykęs automobiliu „BMW“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune“, „V. C. 2023 m. liepos 19 d. apie 17.00 val., veikdamas kartu su R. B., atvykęs automobiliu „BMW“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune“. Taigi iš kaltinamiesiems pareikštų kaltinimų neaišku, ar R. B. 2023 m. liepos 19 d. apie 17.00 val. veikė kartu su kaltinamuoju V. C., ar yra dar vienas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo.

Teisminėje praktikoje taip pat išaiškinta, kad siekdamas ištaisyti procesinius netikslumus, teismas gali surengti teismo posėdį, aiškintis visas baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes (BPK 423 straipsnio 1 dalis). Bylos perdavimą nagrinėti teisiamajame posėdyje reglamentuoja BPK 233 straipsnio nuostatos. Minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad byla yra perduodama nagrinėti teisme, kai teisėjas susipažįsta su byla ir nustato, jog nėra kliūčių šią bylą nagrinėti teisme. Taigi, tik nustačius, jog nėra jokių kliūčių bylą nagrinėti teisme, gali būti priimtas procesinis sprendimas bylą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje. Teismo manymu, analogiška pareiga įvertinti, ar nėra kliūčių baudžiamąją bylą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje, neišnyksta ir tuo atveju, kai įstatyme numatytą procesinį sprendimą reikia priimti gavus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Šiuo atveju, netikslus nusikalstamos veikos aprašymas laikomas esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kuris trukdo nagrinėti bylą, todėl byla negali būti perduodama nagrinėti teisme.

Proceso greitumo principas nagrinėjamo klausimo kontekste yra itin svarbus, nes, viena vertus, bylos perdavimas į ankstesnę proceso stadiją gali reikšti proceso vilkinimą, kita vertus, tokiu sprendimu gali būti siekiama to paties proceso greitumo, kai teisme gautoje byloje nustatomi dar ikiteisminio tyrimo stadijoje padaryti pažeidimai, galintys trukdyti bylos nagrinėjimą supaprastinta procesine forma, be kita ko, ir dėl teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo, ir juos ištaisyti būtų galima greičiau ne teisminio nagrinėjimo metu, o perduodant bylą prokurorui. Būtent tokio teisės aiškinimo, kai bylos perdavimas prokurorui grindžiamas siekiu pagreitinti procesą, yra laikomasi Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, kurioje priimami galutiniai ir neskundžiami sprendimai dėl žemesniųjų teismų nutarčių, kai bendrąja tvarka su kaltinamuoju aktu gautoje baudžiamojoje byloje dar pirminėje (parengiamojoje) nagrinėjimo stadijoje nustatomos bylos nagrinėjimą teisme trukdančios kliūtys ir pažeidimai: „<...>daugeliu atvejų kaltinamojo akto trūkumus ir baudžiamojo proceso teisės pažeidimų teisinius padarinius galima pašalinti bylą nagrinėjant teisme, tačiau visais atvejais turi būti įvertinama, koks būdas taisant padarytus pažeidimus yra greičiausias ir labiausiai atitinka proceso dalyvių bei teisingumo interesus“ (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-156-1020/2020).

Šioje konkrečioje byloje teismo nustatyti pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu trūkumai perduodant bylą prokurorei gali būti pašalinti per gana trumpą laiką ir greičiau, nei tai būtų įmanoma padaryti teisiamojo posėdžio metu. Tai netrukdytų proceso dalyvių ir užtikrintų kaltinamojo teisę nuo teisiamojo posėdžio pradžios žinoti, kuo jis yra kaltinamas, be to, teismui nereikėtų perimti kaltintojo funkcijos ir teismo posėdyje atlikti tyrimo veiksmus, kuriuos daug greičiau gali atlikti prokuroras, siekdamas suformuluoti tinkamą kaltinimą. Toks teismo sprendimas yra orientuotas ne į teismo pareigų perkėlimą prokurorui, o į esminių baudžiamojo proceso principų ir šio proceso paskirties užtikrinimą, todėl byla perduotina prokurorui, kuris pagal BPK 254 straipsnio 3 dalį privalo pašalinti teismo konstatuotus pažeidimus, trukdančius bylos nagrinėjimą

Teismas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siekdamas užtikrinti proceso greitumo, ekonomiškumo ir operatyvumo principus, pirminėje proceso stadijoje, t. y. iki BPK 420 straipsnio 1 dalyje nustatytų sprendimų priėmimo, gali bylą perduoti prokurorui. Pagal BPK 423 straipsnio 1 dalį sprendimas transformuoti supaprastintą procesą į įprastą procesą tikslingas tik tuomet, kai kilusias abejones galima pašalinti bylos nagrinėjimo teisme metu („kai bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios ir kilusias abejones galima pašalinti tik bylos nagrinėjimo teisme metu“). Be kita to, iš tokios BPK 423 straipsnio 1 dalies redakcijos galima spręsti ir tai, kad supaprastintos proceso formos netikslinga transformuoti į įprastą procesą, kai kilusias abejones galima pašalinti ne bylą nagrinėjant teisme teismo posėdyje, o, pvz., pavedant prokurorui ištaisyti padarytus pažeidimus, kaip tai akcentuojama Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje. Tokiu atveju, būtent šioje proceso stadijoje, bylą perdavus (grąžinus) prokurorui dėl nustatytų pažeidimų pašalinimo, nebūtų užkertamas kelias, ištaisius padarytus pažeidimus, bylą išnagrinėti supaprastinto proceso tvarka ir užtikrintų galimybę asmeniui taikyti įstatyme nustatytas teises dėl tokio proceso taikymo nagrinėjant baudžiamąją bylą (pvz., BK 64¹ straipsnio taikymo).

Dėl aptartų esminių trūkumų, prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu surašant nesilaikant BPK 419 straipsnio reikalavimų, siekiant užtikrinti tinkamą procesą ir teisingumo interesus, be kita ko, funkcijų atskirumo principą, baudžiamoji byla grąžintina prokurorei įvardintiems trūkumams pašalinti, nustatant dviejų mėnesių terminą (BPK 234 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu, toks laikas, įvertinus trūkumų pobūdį, turėtų būti pakankamas ištaisyti padarytus pažeidimus

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 232 straipsnio 3 punktu, 234 straipsnio 2 dalimi, 418 straipsnio 3 dalimi

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje R. B. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir V. C. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, perduoti prokurorei teismo nustatytiems pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu trūkumams pašalinti.

Nustatyti 2 (dviejų) mėnesių terminą trūkumams pašalinti, skaičiuojant terminą nuo šios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Lina Šakarnienė