- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-05-20
- Bylos Nr.
- e2A-873-653/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00079-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Alvydas Barkauskas, Jelena Šiškina
- Atsakovas
- K. S.
- Ieškovas
- T. S.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, veikianti Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės K. S. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. gruodžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. S. ieškinį atsakovei K. S. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – A. S..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas T. S. kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo pašė priteisti iš atsakovės K. S. 7 000 Eur skolą, 660,68 Eur palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2022 m. kovo 26 d. iki 2024 m. vasario 12 d., 5 proc. metinių procesinių palūkanų už teismo sprendimu priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad tarp jo ir atsakovės buvo sudarytos keturios žodinės paskolos sutartys, kurių pagrindu ieškovas iš savo banko sąskaitos į atsakovės sąskaitą pervedė iš viso 7 000 Eur: 2019 m. vasario 28 d. – 5 000, 2019 m. balandžio 11 d. – 1 000 Eur, 2019 m. gegužės 19 d. – 500 Eur ir 2019 m. gegužės 20 d. – 500 Eur. Ieškovas paaiškino, kad atsakove pasitikėjo, nes ji yra ieškovo tėvo A. S. sutuoktinė. Atsakovė žadėjo ieškovui grąžinti pinigus, kai parduos butą, tačiau pardavus butą – vengė grąžinti skolą. 2022 m. kovo 17 d. ieškovas pateikė atsakovei rašytinę pretenziją, kuria pareikalavo grąžinti skolą iki 2022 m. kovo 25 d. Atsakovė atsakė, kad pinigų grąžinti nežadėjo. Ieškovas papildomai nurodė, kad atsakovė iki šios dienos su ieškovu neatsiskaitė, be to, jis nėra materialiai atsakingas už atsakovę, jų taip pat nesieja jokie prievoliniai teisiniai santykiai.
Atsiliepimas
2. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad banko mokėjimo pavedimas savaime nepatvirtina tarp bylos šalių buvus paskolos teisinius santykius. Mokėjimo pavedimu pervestos lėšos gali būti kvalifikuojamos ir vertinamos kaip patvirtinančios atsiskaitymo, dovanojimo ar kitus atlygintinus ar neatlygintinus, o ne paskolos teisinius santykius. Atsakovė paaiškino, kad sutartiniai santykiai siejo ne ieškovą T. S. ir atsakovę K. S., bet ieškovą ir trečiąjį asmenį, ieškovo tėvą ir atsakovės sutuoktinį A. S.. 2019 m. trečiasis asmuo A. S. dėl antstolių vykdomų priverstinių išieškojimų jo atžvilgiu, neturėjo galimybės disponuoti savo banko sąskaita jokioje kredito įstaigoje. Atsakovė sutuoktinio prašymu sutiko, kad T. S. į jos asmeninę sąskaitą pervestų nurodytas sumas, kurias ji perdavė sutuoktiniui A. S.. Atsakovei nebuvo žinoma, kokiu teisiniu pagrindu šios piniginės lėšos buvo perduotos A. S., naudojantis ieškovės tarpininkavimu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2024 m. gruodžio 11 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti; priteisti ieškovui T. S. iš atsakovės K. S. 7 000 Eur skolą, 660,68 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2024 m. vasario 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 2 332,11 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustatė, kad ieškovas T. S. iš savo asmeninės banko sąskaitos į atsakovės K. S. asmeninę banko sąskaitą laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 28 d. iki 2019 m. gegužės 20 d. pervedė iš viso 7 000 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodant „pavedimas“ ir „siųsti pinigus greitai“. 2022 m. kovo 17 d. T. S. kreipėsi raštu į K. S. su pretenzija ir pareikalavo iki 2022 m. kovo 25 d. grąžinti 7 000 Eur skolą. 2022 m. kovo 22 d. K. S. (el. paštu (duomenys neskelbtini)) pateikė atsakymą (el. paštu (duomenys neskelbtini)), kuriame nurodė, kad pretenziją gavo ir nesutinka su reikalavimu grąžinti pinigus.
5. Teismas vertino, kad aplinkybė, jog mokėjimo pavedimo paskirtyje nurodoma ne „paskola“, o „sąskaitos papildymas“ ar „pavedimas“, savaime nepaneigia paskolinių santykių. Teismas sprendė, kad aptariamu atveju itin reikšminga faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie šalių santykių pobūdį, visuma, be to, ginčo atveju pinigus gavusiam asmeniui tenka pareiga nuginčyti pinigų, kaip paskolos pervedimo tikslą – tinkamais, leistinais ir pakankamais įrodymais įrodyti, jog šalis siejo kitokie nei paskolos teisiniai santykiai, t. y. įrodyti, kad pinigai gauti kitu, ne paskoliniu, pagrindu.
6. Teismas sprendė, kad ieškovas įrodė šalių paskolos sutartinių teisinių santykių egzistavimui nustatyti būtiną paskolos dalyko perdavimo faktą. Vertino, kad tai, jog paskolos suma tikrai buvo perduota atsakovės nuosavybėn, patvirtina aplinkybės, jog atsakovė ieškovo pervestas pinigines lėšas priėmė, nepervedė jų atgal. Nurodė, kad turtas buvo ir yra atskiras nuo jos sutuoktinio turto pagal 2010 m. gruodžio 17 d. ikivedybinę sutartį, todėl į atsakovės banko sąskaitą pervestos piniginės lėšos yra tik jos asmeninė nuosavybė.
7. Teismo vertinimu, atsakovės argumentus apie tai, kad jos sutuoktinis A. S. neturėjo galimybės disponuoti savo banko sąskaita (tuo metu turėjo daug vykdomųjų bylų, kuriose buvo vykdomi priverstiniai išieškojimai, ir tik po to, kai iš atsakovės sąskaitos buvo įvykdyti paskutiniai mokėjimai antstoliams, jos sutuoktinis A. S. vėl galėjo laisvai disponuoti savo banko sąskaitomis), paneigia byloje pateikti duomenys apie tai, kad ieškovo tėvas A. S. atsakovei pervedinėjo pinigus iš savo asmeninių bankų sąskaitų: iš AB „Swedbank“ sąskaitos per 2020 m. pervedė 8 115 Eur sumą, per 2021 m. – 11 852 Eur, per 2022 m. – 750 Eur, per 2023 m. – 1 500 Eur; iš AB „Šiaulių bankas“ sąskaitos per 2020 m. – 3 000 Eur; iš „Revolut“ banko sąskaitos per laikotarpį nuo 2017 m. kovo 28 d. iki 2022 m. balandžio 14 d. – 5 964 Eur.
Atsiliepimas
8. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė savo procesiniuose dokumentuose buvo nenuosekli, kelis kartus keitė poziciją dėl savo asmeninės banko sąskaitos ir jai pervestų ieškovo pinigų, t. y. atsiliepime teigė, kad sutuoktinio prašymu sutiko, jog į jos asmeninę banko sąskaitą ieškovas pervestų nurodytas sumas, kurias atsakovė perdavė sutuoktiniui (2024 m. gegužės 14 d. atsiliepimo 13 punktas); triplike atsakovė teigė, kad į jos asmeninę banko sąskaitą A. S. naudai pervesti pinigai buvo paties A. S. lėšos, t. y. jo nelegaliai gautos pajamos (2024 m. birželio 13 d. tripliko 8 punktas); paskutiniame prašyme atsakovė nurodė, kad jos asmenine banko sąskaita, į kurią ieškovas pervedė pinigus, naudojosi trečiasis asmuo A. S. (2024 m. rugsėjo 2 d. prašymo 2 punktas). Taip pat 2024 m. rugsėjo 12 d. teismo posėdžio metu K. S. nurodė, kad T. S. pervedė pinigus į jos asmeninę banko sąskaitą, nes tuo metu A. S. neturėjo banko sąskaitos. To paties teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad T. S. niekada į ją nesikreipė dėl pinigų grąžinimo, tačiau šiuos teiginius paneigia byloje esanti ieškovo rašytinė pretenzija su raginimu grąžinti paskolintas pinigines lėšas.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas nurodė, kad atsakovė teismui pateikė antstolio protokolą, kuriame užfiksuoti duomenys iš abiejų turėtų banko sąskaitų už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. bei duomenys apie atsakovės mobilaus ryšio telefono buvimo vietą konkrečiu laikotarpiu. Atsakovės vertinimu, šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad atsakovė banko sąskaita, į kurią buvo gauti pinigai iš T. S., asmeniškai naudotis negalėjo, nes jos buvimo vieta visiškai nesutapo su bankinių operacijų (mokėjimų kortele) atlikimo vieta. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės nepaneigia fakto, kad pinigai iš T. S. buvo gauti K. S. asmeninėje banko sąskaitoje, o minėtas protokolas neįrodo, kad trečiasis asmuo gavo naudą iš ieškovo atsakovei paskolintų pinigų, taip pat, kad atsakovės asmenine banko sąskaita disponavo trečiasis asmuo.
10. Atsižvelgdamas į nurodytą, taip pat atsakovei neįrodžius kito nei paskolinis piniginių lėšų gavimo pagrindo, teismas tenkino ieškinį. Sprendė, kad atsakovei laiku neįvykdžius prievolės, egzistuoja pagrindas priteisti ieškovui iš atsakovės 660,68 Eur palūkanų paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2022 m. kovo 26 d. iki 2024 m. vasario 12 d., taip pat 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Apeliantė (atsakovė) K. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. gruodžio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą? – ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais nesutikimo motyvais:
11.1. Ieškovo teigimu, visos keturios minėtos paskolos sutartys tarp jo ir atsakovės buvo sudarytos žodžiu, tačiau pinigų pervedimo į atsakovės banko sąskaitą mokėjimo paskirtyje nėra nurodyta, kad lėšos yra paskola, o konkrečių sutarčių sąlygų ieškovas byloje neįrodinėjo. Ieškovas rėmėsi vien tik minėtų lėšų keturių pervedimų į atsakovės sąskaitą faktu ir argumentu, kad protingas ir apdairus asmuo, mokėjimo pavedimu į savo sąskaitą gavęs lėšas ir tas lėšas priimdamas, savo veiksmais patvirtina paskolos teisinių santykių buvimą.
11.2. Esminiai paskolos sutarties elementai – (1) paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir (2) paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Nors pinigų perdavimas byloje buvo įrodytas rašytiniais dokumentais (ir ginčo dėl piniginių lėšų pervedimo į atsakovės banko sąskaitą tarp šalių nebuvo), byloje nėra jokių įrodymų apie atsakovės aiškų įsipareigojimą grąžinti ieškovo pervestas lėšas.
11.3. Ieškovas teigė, kad tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudarytos keturios atskiros žodinės paskolų sutartys (teismas sprendime klaidingai nurodo kaip vieną paskolos sutartį), o atsakovei neigiant tokių sutarčių sudarymo faktą – teismas turėjo pareigą kiekvienu atskiru atveju ištirti ir nustatyti – kokiomis aplinkybėmis kiekviena iš šių keturių sutarčių buvo sudaryta, kokios buvo susitartos kiekvienos iš sutarčių sąlygos, – taigi ir atsakovės įsipareigojimas grąžinti ieškovui gautas lėšas, bei paskolos grąžinimo terminas pagal kiekvieną atskirą sutartį.
11.4. Teismas rėmėsi prielaida, kad šalių sutartas terminas – iki atsakovė parduos savo butą – yra įrodytas, nors jokie įrodymai byloje tokio susitarimo nepatvirtina. Teismas taip pat nepagrįstai sprendė, kad kai ieškovas 2022 m. kovo 17 d. kreipėsi į atsakovę su rašytine pretenzija, paskolos grąžinimo terminas buvo suėjęs, nors byloje nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų.
Žemesnės instancijos teismas
11.5. Teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018, kurioje nustatytos faktinės aplinkybės neatitinka nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių. Nurodytoje byloje buvo nustatyta, kad paskolos davėjas pinigus perdavė, lėšų pervedimo paskirtyje aiškiai nurodydamas „paskola“. Kasacinės instancijos teismas išaiškino, kad tais atvejais, kai viena šalis, atlikdama pinigų pervedimą, mokėjimo dokumente įvardija lėšų pervedimo paskirtį „paskola“, o kita šalis pervedama lėšas priima ir nepareiškia jokių prieštaravimų dėl pervestų lėšų paskirties, tokie šalių veiksmai suponuoja pagrįstą tikimybę, kad pervedami pinigai yra paskolos sutarties dalykas.
11.6. Teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą byloje – nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą atsakovei. Skundžiamame sprendime nurodė, kad atsakovė kito, nei paskolinis piniginių lėšų gavimo iš ieškovo pagrindo neįrodė, todėl ieškovo ieškinys yra tenkinamas. Tačiau įrodinėjimo dalyką nagrinėjamoje byloje sudarė faktinės aplinkybės, galinčios patvirtinti paskolos sutarties sudarymo faktą.
11.7. Priešingai, nei sprendime pasisakė teismas, visi atsakovės nurodyti motyvai palaikė tą pačią nuoseklią poziciją. Tai, kad atsakovė sutiko dėl lėšų pervedimo į jos sąskaitą, niekaip neprieštarauja atsakovės nuomonei, kad tie pinigai galėjo būti jos sutuoktinio, o ne ieškovo lėšos. Taip pat šiems argumentams neprieštarauja teiginys, kad atsakovės sutuoktinis turėjo galimybę naudotis atsakovės mokėjimo kortele banko, susieta su atsakovės banko sąskaita, savo reikmėms.
11.8. Atsakovė pateikė teismui antstolio faktinių aplinkybių protokolą, išrašus iš abiejų jos turėtų banko sąskaitų už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. bei mobilaus ryšio telefono duomenis, kurie fiksuoja atsakovės buvimo vietą konkrečiais laikotarpiais. Protokole užfiksuotos atsakovės ir trečiojo asmens skirtingos buvimo vietos atsiskaitymo atsakovei priklausančiomis banko kortelėmis metu; kai kurie atsiskaitymai yra užfiksuoti panašiu metu skirtingose valstybėse, kai atsakovė tuo metu buvo Lietuvoje.
11.9. Atsakovė suteikė galimybę sutuoktiniui naudotis banko mokėjimo kortele, nes dėl vykdomų priverstinių išieškojimų iš trečiojo asmens, jis neturėjo galybės disponuoti savo banko sąskaitomis – jei ieškovas lėšas būtų pervedęs tiesiogiai savo tėvui, šios lėšos būtų nuskaičiuotos antstolių. Tai, kad atsakovas turėjo sąskaitą užsienio banke „Revolut“ (bankas registruotas kaip Lietuvoje veikianti kredito įstaiga tik 2021 m. gruodžio 13 d.) bei į bylą pateikė mokėjimo kortelių, išduotų įvairių užsienio valstybių bankų, nuotraukas, nereiškia, kad ieškovas galėjo laisvai disponuoti jose esančiomis lėšomis. Taigi ieškovas turėjo prieigą prie atsakovės banko sąskaitos (mokėjimo kortelės), kaip jos sutuoktinis ir su atsakovės žinia ja naudojosi.
Atsiliepimas
12. Ieškovas T. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Pasisakydamas dėl aiškaus įsipareigojimo grąžinti skolą, ieškovas pažymėjo, kad atsakovė žodžiu pripažino skolą, o ieškovas visą laiką tikėjo jos pažadu grąžinti pinigus po buto pardavimo. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovė ginčui aktualiu laikotarpiu pardavinėjo savo butą. Ieškovui raštu pareikalavus grąžinti skolą, atsakovė neišreiškė aiškios pozicijos, kad skola neegzistuoja ar, kad pinigus ji gavo kitu tikslu. Be to, atsakovei nepateikus jokio realaus pinigų gavimo pagrindo, jos atsisakymas grąžinti gautus pinigus gali būti savaime vertinamas, kaip nepagrįstas praturtėjimas.
12.2. Pinigų perdavimas atsakovei nebuvo neatlygintinis. Atsakovė byloje neįrodinėjo, kad gauti iš ieškovo pinigai buvo dovana ar kita neatlygintinė finansinė parama jai. Byloje taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, kad atsakovė pinigus perdavė trečiajam asmeniui.
12.3. Atsakovė žinojo, kad ieškovas pardavė žemės sklypą ir gavo pinigų, todėl kreipėsi su prašymu paskolinti pinigus savo asmeninėms finansinėms problemoms spręsti. Rašytiniai įrodymai patvirtina ieškovo įrodinėtas byloje faktines aplinkybes, nes didžiąją paskolos dalį atsakovei jis perdavė vos po trijų dienų po to, kai gavo lėšas į savo banko sąskaitą.
12.4. Paskolos sutartis buvo sudaryta žodžiu, todėl dėl grąžinimo termino nebuvo sutarta raštu. Tokiu atveju laikytina, kad atsakovė turėjo pareigą grąžinti paskolą ieškovui pareikalavus (CK 6.873 straipsnis).
13. Trečiasis asmuo A. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindė argumentu, kad atsakovė gavo pinigus į savo banko sąskaitą, jų negrąžino ir nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad lėšos jai buvo perduotos kitu teisiniu pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.
15. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo, kuriuo teismas nusprendė ieškinį dėl skolos priteisimo tenkinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nenustatė kitų pagrindų peržengti apeliaciniame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
16. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas suteikė atsakovei paskolą. Taip pat sprendė, kad atsakovei neįrodžius ginčo lėšų gavimo pagrindo, egzistuoja pagrindas tenkinti ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas su šia išvada sutikti neturi pagrindo.
17. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą paskolos sutarties sampratą paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. CK 6.870 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių nors vienos nesant paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-378/2022).
18. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).
19. Kasacinio teismo praktika dėl paskolos sutarties sudarymo fakto įrodinėjimo yra išplėtota. Teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018).
20. Taigi ieškovui pareiškus reikalavimą grąžinti paskolą, o atsakovei nurodant, kad ieškovo T. S. į atsakovės asmeninę banko sąskaitą pervesti pinigai buvo skirti trečiajam asmeniui A. S., ieškovas turėjo procesinę pareigą įrodyti paskolos suteikimo faktą, t. y. pinigų perdavimą atsakovei kaip paskolą. Atitinkamai atsakovė turėjo pareigą įrodyti atsikirtimų pagrindą sudarančias faktines aplinkybes, t. y. kad pinigai buvo gauti ne paskolos sutartinių teisinių santykių pagrindu. Pažymėtina, kad atsakovė šioje byloje nereiškė jokių materialinio pobūdžio reikalavimų, todėl neturėjo pareigos įrodyti, kokiu konkrečiu, jei ne paskolos, pagrindu buvo gauti pinigai.
21. Tarp šalių nebuvo ginčo, kad pinigai buvo perduoti atsakovei. Ieškovas aplinkybę, kad šalis siejo paskoliniai teisiniai santykiai grindė banko sąskaitos išrašu, iš kurio matyti, kad ieškovas atsakovei keturiais bankiniais pavedimais pervedė iš viso 7 000 Eur: 2019 m. vasario 28 d. – 5 000, 2019 m. balandžio 11 d. – 1 000 Eur, 2019 m. gegužės 19 d. – 500 Eur ir 2019 m. gegužės 20 d. – 500 Eur, mokėjimo paskirtį įvardindamas kaip „pavedimas“ ir „siųsti pinigus greitai“, 2022 m. kovo 17 d. pretenzija, 2022 m. kovo 22 d. atsakymu į pretenziją. Nagrinėjamu atveju šalys nebuvo sudariusios rašytinės paskolos sutarties, byloje taip pat nėra, išskyrus paties bylos baigtimi suinteresuoto ieškovo paaiškinimus, jokių duomenų (apsikeitimo raštais, el. laiškais ir pan.) dėl paskolos sutarties sudarymo, dėl sutarties sąlygų derinimo, paskolos sutarties vykdymo, paskolos grąžinimo. Aptartos aplinkybės suponuoja išvadą, kad ieškovas neįrodė esminių paskolos sutarties sąlygų – nei ieškovo valios perduoti atsakovei pinigines lėšas kaip paskolą, nei atsakovės įsipareigojimo grąžinti jai pervestas lėšas, nors, kaip minėta, būtent ieškovui teko procesinė pareiga įrodyti paskolos sutarties sąlygų egzistavimą.
22. Šiame kontekste pažymėtina, kad apeliantė apeliaciniame skunde teisingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018 pateiktu išaiškinimu dėl mokėjimo pavedimo įrodomosios reikšmės. Minėtoje nutartyje nurodyta, kad kai viena šalis, atlikdama pinigų pervedimą, mokėjimo dokumente įvardija lėšų pervedimo paskirtį „paskola“, o kita šalis pervedama lėšas priima ir nepareiškia jokių prieštaravimų dėl pervestų lėšų paskirties, tokie šalių veiksmai suponuoja pagrįstą tikimybę, kad pervedami pinigai yra paskolos sutarties dalykas. Šis kasacinio teismo išaiškinimas nagrinėjamu atveju nėra aktualus, nes ieškovas, pervesdamas lėšas į atsakovės banko sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodė „pavedimas“ ir „siųsti pinigus greitai“.
23. Savaime pinigų pervedimą (įnešimą grynaisiais) į banko sąskaitą patvirtinantys įrodymai, kuriuose aiškiai ir nedviprasmiškai neįtvirtinta mokėjimo paskirtis, kilus lėšas pervedusios ir jas gavusios šalies ginčui, nepakankami spręsti dėl šalis siejančių teisinių santykių kvalifikavimo. Tokiu atveju teismas, vadovaudamasis įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančiomis proceso teisės normomis, turi nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą ir, ja remdamasis, kvalifikuoti šalis siejančius teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015).
24. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas vertina, kad minėta lėšų pervedimo paskirtis, nesant kitų įrodymų apie tarp šalių susiklosčiusius paskolinius santykius, nesudaro pagrindo pagrįstai įsitikinti, jog ieškovas lėšas atsakovei pervedė būtent kaip paskolą.
25. Priešingai nei teigia ieškovas ir trečiasis asmuo atsiliepimuose į apeliacinį skundą, vien pinigų pervedimo faktas ir jų priėmimas savaime nepatvirtina paskolos teisinių santykių atsiradimo, nes prievolės, susijusios su pinigų perdavimu, gali kilti ne tik paskolos, bet ir kitokių teisinių santykių pagrindu. Be to, piniginės lėšos gali būti pervestos ir nesant tam pagrindo. Papildomai pažymėtina, kad, ieškovo teigimu, šalys žodžiu sutarė, jog atsakovė ieškovui grąžins pervestas lėšas, kai parduos jai priklausantį butą. Įrodymų, pagrindžiančių šias aplinkybes ieškovas nepateikė. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė 2019 m. rugpjūčio 12 d. sudarė buto pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau ieškovas su pretenzija dėl lėšų grąžinimo į atsakovę kreipėsi tik 2022 m. kovo 17 d. Ieškovas teigė, kad reikalavimą grąžinti pinigus pareiškė ir telefonu, prieš kreipiantis į atsakovę raštu, o atsakovė žadėjo lėšas grąžinti, tačiau ieškovas nepateikė jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Ieškovo paaiškinimai, kad jis mokėjimo paskirtyje nenurodė, kad pervedami pinigai yra paskola, nes taip nesitarė su atsakove yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti įrodymais ir yra nelogiški (mokėjimo paskirties nurodymas priklausė tik nuo ieškovo valios), todėl nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad atsakovei pervestos lėšos yra paskolos dalykas (CPK 178, 185 straipsniai).
26. Apeliantė apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pervestos lėšos buvo skirtos jos sutuoktiniui, trečiajam asmeniui A. S.. Nurodo, kad sutiko dėl lėšų pervedimo į jos sąskaitą ir suteikė galimybę sutuoktiniui naudotis savo banko mokėjimo kortele, nes dėl vykdomų priverstinių išieškojimų iš trečiojo asmens, jis neturėjo galybės disponuoti savo banko sąskaitomis. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė bylą nagrinėjant iš esmės laikėsi nenuoseklios pozicijos. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės argumentai dėl gautų lėšų paskirties, galimybės naudotis atsakovės mokėjimo kortele, susieta su atsakovės banko sąskaita, iš esmės nėra prieštaringi sprendžiant ar pervestos lėšos nebuvo paskola.
27. Byloje esantys trečiojo asmens banko sąskaitos išrašai laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 28 d. iki 2023 m. lapkričio 6 d. patvirtina, kad ginčo laikotarpiu pinigines lėšas pervedinėjo tiek trečiasis asmuo atsakovei ir ieškovui, tiek atsakovė ieškovui, tiek trečiasis asmuo ieškovui ir atsakovei (1 t., b. l. 99–103, 112, 2 t., b. l. 20–22). Iš atsakovės banko sąskaitos išrašo laikotarpiu nuo 2019 iki sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. taip pat matyti, kad atsakovė atliko bankinius pavedimus savo valdomai įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje ginčo laikotarpiu dirbo ir trečiasis asmuo (1 t., b. l., 120–127). Taigi tarp bylos dalyvių buvo susiklostę tęstiniai teisiniai santykiai, susiję su tarpusavio piniginių lėšų pervedimais. Kritiškai vertintinas ir trečiojo asmens A. S. negalėjimas paaiškinti, kas atsakovės banko kortele Madride atliko mokėjimą būtent tą dieną, kai Madride lankėsi trečiasis asmuo (2024 m. spalio 29 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 24 min. 40 sek. iki 25 min. 15 sek.). Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartų įrodymų visuma paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovas įrodė, jog jis lėšas atsakovei pervedė būtent kaip paskolą.
28. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė kito nei paskolinis piniginių lėšų gavimo pagrindo neįrodė, todėl ieškinį tenkino. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas. Teismas, priimdamas sprendimą, neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, apibrėžtų pirmiau įvardytais elementais, išskyrus proceso įstatyme nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis).
29. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad bylose dėl paskolos grąžinimo įrodinėjimo dalykas yra aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo paskolą grąžinti, tačiau atsakovui nekyla pareiga įrodyti pinigų gavimo teisinį pagrindą. Bylose dėl nepagrįsto praturtėjimo ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021 20 punktą).
30. Taigi, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, atsakovės atsikirtimus į ieškinį sudarančių aplinkybių neįrodymas savaime nesudaro pagrindo tenkinti ieškinį ir neatleidžia ieškovo nuo procesinės pareigos įrodyti paskolos teisinių santykių atsiradimą, kurios ieškovas neįvykdė. Kaip buvo minėta, konstatavimas, kokiu konkrečiu pagrindu ieškovas pervedė lėšas atsakovei, nepatenka į šios bylos nagrinėjimo dalyką. Dėl to ieškovui neįrodžius paskolos teisinių santykių egzistavimo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškinį.
31. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).
32. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą, reikalavimas dėl skolos priteisimo negalėjo būti tenkinamas, todėl teismas nepagrįstai iš atsakovės priteisė ir ieškiniu prašomas palūkanas.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme
33. Apibendrindamas tai, kas aukščiau nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančių įrodymų ir nustatytų aplinkybių visumą, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą ir tai lėmė nepagrįsto sprendimo priėmimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
34. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
35. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į kiekvienos bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos).
36. Atsakovė pirmosios instancijos teismui 2024 m. rugsėjo 11 d. pateikė prašymą priteisti 2 121 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 450 Eur išlaidos už susipažinimą su byla, prašymo atnaujinti procesą ir panaikinti teismo įsakymą surašymą, 300 Eur už atsiliepimo į ieškinį surašymą, 250 Eur už dubliko analizę ir tripliko surašymą, 300 Eur už susipažinimą su byla, pasiruošimą teismo posėdžiams, prašymų dėl dokumentų prijungimo surašymą, 700 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose ir 121 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo parengimą. Atsakovė taip pat pateikė įrodymus, pagrindžiančius šių išlaidų apmokėjimą.
37. Nagrinėjamu atveju aktualus 2023 m. IV ketvirčio mėnesinis bruto užmokestis (be individualių įmonių), kuris yra – 2 110,30 Eur ir 2024 m. I ketvirčio mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) – 2 161 Eur. Maksimali už prašymą dėl proceso atnaujinimo, laikant, kad susipažinimas su bylos medžiaga yra sudėtinė prašymo rengimo dalis, priteistina suma sudaro 844,12 Eur ((2 110,30 Eur × 0,4), už atsiliepimą į ieškinį – 5 275,75 Eur (2 110,30 Eur x 2,5), už tripliką – 3 241,50 Eur (2 161 Eur x 1,5), prašyme nurodytus procesinius dokumentus, kuriuose pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai – 1 728,80 Eur ((2 161 Eur × 0,4) x 2) ir atstovavimą teismo posėdžiuose – 432,20 Eur ((2 161 Eur × 0,1) x 2 val.). Pažymėtina, kad atsakovė atskirai nedetalizavo, kiek advokatas užtruko rengiantis bylą nagrinėti teismo posėdžiuose. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos sudėtingumą, galimas advokato darbo ir laiko sąnaudas, teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, sprendžia, kad prašomos priteisti išlaidos yra susijusios su byla, atitinka realumo, būtinumo, protingumo kriterijus, yra pagrįstos, jų suma neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl yra priteisiamos iš ieškovo.
38. Atsakovės apeliacinį skundą patenkinus, ji įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Atsakovė už apeliacinį skundą sumokėjo 173 Eur žyminį mokestį. Atsakovė taip pat nurodė, kad patyrė 800 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą. Išlaidos yra realios, pagrįstos, neviršija Rekomendacijų 8.9 punkte numatyto maksimaliai leistino priteisti atstovavimo išlaidų dydžio (5 839,75 Eur (2 335,90 Eur x 2,5). Atsižvelgiant į tai, atsakovei iš ieškovo priteisiama iš viso 973 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Atsakovės K. S. apeliacinį skundą tenkinti.
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. gruodžio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo T. S. ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 121 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Priteisti atsakovei K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 973 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Šis Vilniaus apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo priėmimo dienos.