Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Jonas Špelveris, sekretoriaujant Jurgitai Pocienei, Robertai Idzelytei-Baniulienei, dalyvaujant prokurorams Snieguolei Lukošienei, Sauliui Galminui, kaltinamojo gynėjai advokatei Jovitai Usonytei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J., pagal 2012 m. birželio 22 dienos Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą (sprendimas įsiteisėjo 2012 gruodžio 21 dieną), kuriuo mažamečio D. J., gim. 2008 m. nuolatinė gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina V. P., nuo įsiteisėjusio teismo sprendimo dienos neperdavė mažamečio sūnaus D. J. motinai ir tokiu būdu nevykdė 2012 birželio 22 dienos Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo nesusijusio su bausmėmis.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. J. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis augina penkis vaikus, keturi vaikai yra jo, o dėl vieno vyksta procesas dėl tėvystės nustatymo. V. P. yra D. J. mama. Jis Dovydą augina nuo tada, kai jam buvo dešimt dienų, jis su vaiko motina susitikinėjo kelis mėnesius ir kai gimė vaikas po dešimties dienų vaikas atsirado pas jį. Šiuo metu pas jį auga du vaikai, nes kitus du vaikus ir Dovydą pasiėmė mamos. Kadangi Dovydas auga pas jį nuo gimimo, jam labai sunku jį atiduoti. Be to, pati V. P. vaiku nesidomi, teismui priėmus sprendimą dėl vaiko buvimo vietos, V. P. į jį nesikreipė dėl vaiko atidavimo ir jis nežino, ar V. P. turi sąlygas vaikui auginti. Šiuo metu Dovydas jau yra su mama, nes 2014-03-12 jis dalyvaujant antstoliui ir kitiems pareigūnams, buvo perduotas V. P..

Liudytoja M. P. parodė, kad yra antstolio Aleksandro Selezniovo padėjėja. Antstolio žinioje yra vykdomoji byla pagal 2012-06-22 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą, kuriuo buvo nustatyta nepilnamečio D. J. gyvenamoji vieta su mama V. P. bei nustatyta bendravimo tvarka. 2013-04-08 kontoroje buvo gautas V. P. rašytinis pranešimas, kad V. J. nevykdo teismo sprendimo ir negrąžina jai sūnaus Dovydo. V. P. nurodė, kad tėvas su vaiku yra sanatorijoje „Palangos gintaras“, todėl jie ten nuvyko norėdami įteikti dokumentus, tačiau V. J. ten rasti nepavyko. Taip pat buvo daug kartų vykta į V. J. gyvenamąją vietą, adresu Gedminų g. 22-7, Klaipėdoje, tačiau durų niekas nedarė. Policijos komisariate V. J. buvo supažindintas su patvarkymu dėl vaiko perdavimo motinai, tačiau ir tuomet vaikas mamai nebuvo perduotas. Antstolis kreipėsi su prašymu į teismą dėl sprendimo įvykdymo tvarkos išaiškinimo ir buvo išaiškinta, kad vaiko paėmimas apima ir leidimą paimti vaiką prievarta. Prieš teismo nutartis, antstolis kreipėsi ir į šeimos krizių centrą, kur buvo pateikta rekomendacija dėl vaiko perdavimo. Nepilnametis D. J. vaiko motinai buvo perduotas 2014-03-12 18 val. policijos patalpose, dalyvaujant vaiko teisių apsaugos specialistei bei psichologei.

Liudytoja I. A. parodė, kad ji dirba vaiko teisių apsaugos skyriuje. Buvo dėtos didelės pastangos, kad nepilnametis D. J. būtų perduotas mamai, tačiau su juo būdavo sunku susisiekti, V. J. kalbėjo, kad nenori vaiko perduoti mamai, nes jis vaiką augino nuo mažumės, o mama juo nesirūpino. 2014-03-12 18 val. vaikas buvo perduotas motinai dalyvaujant jai ir psichologei. Vaikas atrodė apleistas, kūnelis buvo išbertas.

Teisiamojo posėdžio metu LR BPK 276 str. tvarka buvo pagarsinti liudytojo antstolio Aleksandro Selezniovo parodymai, kuris parodė, kad antstolio kontoroje yra vykdomoji byla Nr.0010/13/00625, pradėta vykdyti pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-04 išduotą vykdomąjį raštą Nr.N2-956-889/2012. 2012-06-22 Klaipėdos miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą, kuriuo nustatė nepilnamečio D. J., gim. 2008 m. nuolatinę gyvenamąją vietą su motina V. P.. Tame sprendime buvo nurodyta detali V. J. bendravimo su sūnumi D. J. tvarka. 2013-03-18 d. patvarkymu „Dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo Nr.N2-956-889/2012 vykdymo“, įpareigojo V. J. laikytis 2013-02-04 Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotame vykdomajame rašte dėl nepilnamečio vaiko D. J., gim. 2008 m., nustatytos bendravimo tvarkos. Nurodė, kad procesiniai dokumentai V. J. buvo siųsti adresu Gedminų g. 22-7, Klaipėdos m., registruotu laišku, kurie 2013-04-02 grįžo į kontorą neįteikti. Pašto kurjeris nurodė, kad adresatas neatsiliepė į pranešimus. 2013-03-19 kontoroje buvo gautas išieškotojos V. P. raštas, kuriame ji nurodė, kad kovo 19 d. 14.55 val., buvo nuvykusi adresu, Gedminų g. 22-7, Klaipėdos m., pas V. J., pasimatyti su sūnumi D. J., tačiau buto durų niekas nedarė, sūnaus pamatyti nepavyko. 2013-04-08 kontoroje buvo gautas V. P. raštas, kuriame ji nurodė, kad V. J. nevykdo teismo sprendimo ir negrąžino sūnaus D. J.. Taip pat 2013-04-16 ji telefonu pranešė, o 2013-04-17 raštu pranešė, kad V. J. su vaikais yra sanatorijoje Palangoje „Gintaras“, kur bus iki balandžio 26 d. Šiuo pagrindu 2013-04-16 d., 17 d., 18 d., antstolio padėjėja M. P. buvo nuvykusi į VšĮ Palangos vaikų reabilitacijos sanatoriją „Palangos gintaras“ , adresu Vytauto g. 30, Palanga, kur buvo patvirtinta minėta informacija, tačiau V. J. rasti jai nepavyko. Antstolio padėjėja M. P. raštais apie vykdomos bylos eigą informavo Telšių rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyrių, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyrių. 2013-04-26 kontoroje buvo gautas V. P. prašymas dėl V. J. paieškos paskelbimo, dėl ko buvo kreiptasi į policiją su prašymu paskelbti jo paiešką. 2013-05-10 kontoroje buvo gautas raštas iš policijos, kuriuo informuota, kad V. J. paieška nepaskelbta, nes pastarasis su vaikais, įskaitant ir D. J., gyvena adresu Gedminų g. 22-7, Klaipėda. Taip pat kartu buvo gauta 2013-05-08 V. J. paaiškinimo kopija, su telefonų numeriais, kuriame jis nurodė, kad nuo 2010 metų gruodžio mėnesio gyvena Gedminų g. 22-7, Klaipėdos m. ir tyčia pasimatyti motinai su D. J. kliūčių nesudaro. Su V. J. 2013-05-16 buvo susisiekta telefonu ir jis buvo informuotas, kad antstolio Aleksandro Selezniovo žinioje yra vykdomoji byla dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku D. J. tvarkos nustatymo bei jis įpareigotas atvykti į antstolio kontorą, adresu Danės g. 5, Klaipėda. V. J. nurodė, kad į antstolio kontorą atvyks 2013-05-20 pats arba jo advokatė R. K.. Nurodytu laiku nei jis pats, nei jo įgaliotas asmuo į kontorą neatvyko. R. K. nurodė, kad ji V. J. neatstovauja. 2013-06-13 išieškotoja V. P. telefonu informavo, kad V. J. vykdymo procese atstovauja advokatė Jovita Usonytė, tačiau susisiekus su ja, pastaroji paaiškino, kad V. J. neatstovauja. Siekiant tinkamai įteikti skolininkui V. J. skirtus procesinius dokumentus, antstolio padėjėja M. P. buvo nuvykusi adresu Gedminų g. 22-7, Klaipėda, 2013-04-11 d., 25 d., gegužės 6 d., 7 d., 13 d., 14 d., 15 d., 20 d., 21 d., 27 d., birželio 6 d., 7 d., 10 d., 13 d., tačiau durų niekas nedarė. 2013-06-25 patvarkymu „Dėl teismo sprendimo vykdymo“ buvo išsiųsti paklausimai Valstybinei vaiko teisių apsaugos tarnybai, Klaipėdos apskrities VPK, Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centrui, pateikti rekomendacijas dėl teismo 2013-02-04 vykdomojo rašto vykdymo. Iš minėtų įstaigų buvo gauti atsakymai su pateikta nuomone dėl teismo vykdomojo rašto vykdymo. Atsižvelgdamas į tai, 2013-08-05 patvarkymu nustatė teismo sprendimo vykdymo tvarką. Patvarkyme buvo nurodyta įpareigoti skolininką V. J. iki vaiko perdavimo išieškotojai, sudaryti sąlygas V. P. bendrauti su sūnumi D. J. penkias dienas iš eilės. Pirmojo susitikimo trukmė ne trumpesnė nei 1 val., sekančio susitikimo laikas ilginamas viena valanda. Penktos dienos pabaigoje vaikas perduodamas išieškotojai V. P.. Susitikimai su D. J. vyksta Valstybinės vaiko teisių apsaugos tarnybos patalpose, I. Kanto g.11, Klaipėda arba kitoje šalims priimtoje vietoje, dalyvaujant V. J. ir V. P.. Jiems išaiškinti, kad siekiant įvykdyti teismo 2013-02-04 vykdomojo rašto reikalavimus, Valstybinė vaiko teisių apsaugos tarnyba ir Klaipėdos miesto gerovės centras pasiruošę suteikti visokeriopą pagalbą. Taip pat išaiškinti skolininkui V. J., kad nevykdant šio patvarkymo reikalavimų, kreipsis į teismą dėl vaiko perdavimo išieškotojai prievarta. Minėtas patvarkymas V. J. 2013-08-29 Klaipėdos miesto 2 policijos komisariate buvo įteiktas pasirašytinai. 2013-09-20 buvo gautas V. P. raštas, kad V. J. nevykdo 2013-08-05 patvarkymo reikalavimų. Todėl buvo kreiptasi į teismą išduoti leidimą prievartą paimti vaiką. 2013-10-09 buvo gauta Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartis, kuriame buvo patenkintas prašymas ir išduotas leidimas A.Selezniovo vykdomojoje byloje prievarta paimti vaiką D. J. iš skolininko V. J.. 2013-10-30 buvo kreiptasi su prašymu dėl minėtos teismo nutarties išaiškinimo dėl leidimo prievarta patekti į bet kurią vaiko buvimo vietą. Šiuo metu vykdomoji byla yra teisme, todėl kol kas sprendimas dėl vaiko perdavimo nėra įvykdytas (1 tomas, b.l.41-43).

Iš 2012-06-22 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo matyti, kad nepilnamečio D. J., gim. 2008 m. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta su jo motina ieškove V. P. (1 tomas, b.l. 48-51).

Iš 2013-10-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarties matyti, kad buvo nuspręsta tenkinti antstolio Aleksandro Selezniovo prašymą ir išduoti leidimą antstoliui Aleksandrui Selezniovui vykdomojoje byloje Nr.0010/13/00625 prievarta paimti vaiką D. J. iš skolininko V. J. (1 tomas, b.l. 95-98).

BK 245 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo esmė – teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis, tyčinis nevykdymas. Vien tik nustačius tokio sprendimo nevykdymo (neįvykdymo) faktą, nepakanka konstatuoti šios nusikalstamos veikos buvimą. Reikšminga yra tai, ar teismo sprendimą privalantis vykdyti asmuo žinojo apie šį sprendimą ir jame nurodytą jo pareigą (įpareigojimą), ar tai žinodamas sprendimo nevykdė sąmoningai, be objektyvių priežasčių, ir to norėjo.

Išanalizavęs ir įvertinęs aukščiau išvardintų duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad V. J. veikoje yra BK 245 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį sudarantys požymiai. Tai, kad kaltinamasis V. J. žinojo apie civilinės bylos nagrinėjimą ir joje priimtą teismo sprendimą, patvirtina byloje surinkti ir teismo posėdžio metu ištirti įrodymai. Iš 2012-06-22 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo matyti, kad teismo posėdyje, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo klausimai, dalyvavo pats atsakovas V. J. asmeniškai. Nesutikdamas su teismo spendimu, jis jį apskundė Klaipėdos apygardos teismui, kuris 2012-12-21 nutartimi paliko nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-22 sprendimą. Šių sprendimų turinys kaltinamajam V. J. buvo aiškus ir suprantamas, tačiau kaip jis pripažino ir teisiamojo posėdžio metu, jis tiesiog nenorėjo sprendimo vykdyti ir nenorėjo vaiko perduoti gyvenimui su motina, kadangi prie vaiko yra prisirišęs. Pažymėtina, kad CPK 18 str. nustato, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Klaipėdos apygardos teismo nutartis įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos, t.y. 2012-12-21 ir kaltinamasis V. J. žinodamas apie teismo priimtą sprendimą, sąmoningai, be objektyvių priežasčių jo nevykdė. Kaltinamojo V. J. kaltė taip pat įrodyta liudytojų V. P., I. A. bei M. P. parodymais, kurios patvirtino, kad V. J. keitė gyvenamąsias vietas, neatidarydavo durų, jo nebuvo galima rasti bei tinkamai įvykdyti spendimą.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad vienas iš esminių kriterijų, į kurį turi būti atsižvelgiama sprendžiant dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 245 straipsnį ar kitų teisinio poveikio priemonių taikymo, kai nevykdomas sprendimas civilinėje byloje, – tai, ar galima teismo sprendimą įvykdyti civilinio ir (ar) administracinio proceso priemonėmis, ar ne. Jeigu pripažįstama, kad tai neįmanoma padaryti naudojant šias priemones, tada turi būti nustatyta, ar būtent kaltininkas savo tyčine veika sudarė tokią teisinę situaciją. Asmuo atsako pagal BK 245 straipsnį, jeigu jis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad neteisėtai nevykdo savo pareigos, ir to norėjo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-47/2009, 2K-584/2010). Pažymėtina, kad V. J. geruoju nevykdant teismo sprendimo, V. P. buvo priversta kreiptis į antstolį Aleksandrą Selezniovą, kuris priverstiniu būdu turėjo jam pateiktą spendimą įvykdyti. Iš 2013-10-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarties matyti, kad buvo nuspręsta tenkinti antstolio Aleksandro Selezniovo prašymą ir išduoti leidimą antstoliui Aleksandrui Selezniovui vykdomojoje byloje Nr.0010/13/00625 prievarta paimti vaiką D. J. iš skolininko V. J.. Taigi, pritaikius kitokią – civilinę teisinę atsakomybę, šios priemonės nepakako, kad būtų įgyvendintas privalomai vykdytino teismo sprendimo vykdymas, kaltinamasis V. J. jo nevykdė be pateisinamų priežasčių, nesant kokių nors objektyvių kliūčių, tyčia. Faktas, kad 2014-03-12 nepilnametis D. J. buvo perduotas savo motinai V. P., nesumažina V. J. kaltės, kadangi tik po priverstinės sprendimo nevykdymo procedūros bei įsikišus policijos pareigūnams, vaikas buvo perduotas motinai.

Taigi, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą teismas daro išvadą, kad 2012 metų birželio 22 dienos Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas buvo nevykdomas nesant objektyvių kliūčių šį sprendimą įvykdyti, tačiau jis šio sprendimo tyčia nevykdė bei tikslingai sudarė kliūtis jį vykdyti, todėl V. J. padaryta nusikalstama veika pagal BK 245 str. kvalifikuota teisingai. Nusikalstamą veiką V. J. padarė tiesiogine tyčia, t.y. jis suvokė, kad sąmoningai, be objektyvių priežasčių nevykdo teismo sprendimo ir to norėjo.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. J. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam V. J., vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (LR BK 54 str.), taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias, sunkinančias aplinkybes. Kaltinamasis V. J. padarė vieną tyčinį baudžiamąjį nusižengimą, ankščiau neteistas, nedirba. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus laisvės apribojimo bausmę.

Kaltinamajam V. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 245 str. ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir būti namuose nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbine veikla.

Kaltinamajam V. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per nuosprendį priėmusį teismą.