Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Milda Valiulytė, sekretoriaujant Erikai Ziniutei, dalyvaujant ieškovei V. P. ir jos atstovui advokatui Mindaugui Perminui, atsakovui V. J. ir jo atstovei advokato padėjėjai Ramunei Kičiatovienei, išvadą byloje teikiančios institucijos atstovei Aldonai Venckaitienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovui V. J., institucijai teikiančiai išvadą Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bei pagal atsakovo V. J. priešieškinį ieškovei V. P., institucijai teikiančiai išvadą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo su mama tvarkos nustatymo, motinos valdžios neterminuoto apribojimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Išvadą teikiančios institucijos pateikė išvadas byloje, kad vaiko D. interesus labiau atitiktų jo gyvenamosios vietos nustatytas su motina (t. 1, b. l. 17-18, t. 3, b. l. 82-83, t. 4, b. l. 135-138, t. 5, b. l. 106-107).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies. Priešieškinis atmestinas.

Nustatyta, kad ieškovė su atsakovu nebuvo susituokę, jiems 2008-07-12 gimė sūnus D. J., kurio tėvystę atsakovas yra pripažinęs. Ieškovas su atsakove tuo metu gyveno Telšiuose. 2008-09-15 Telšių raj. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje šalys pasirašė susitarimą dėl bendravimo tvarkos, kuria susitarė, kad sūnų D. kiekvienas prižiūrės ir augins po pusę savaitės, t. y. pirmadienį-trečiadienį sūnus bus pas ieškovę, o ketvirtadienį-sekmadienį pas atsakovą (t. 1, b. l. 6). Atsakovas teigia, kad sūnus pas jį auga nuo 2008-09-18 ir jis vienas augina, prižiūri ir rūpinasi savo sūnumi. Ieškovė nurodė, kad atsakovas po vaiko gimimo pradėjo grasinti jai ir šmeižti, kad ji blogai augina vaiką, vėliau jie sudarė 2008-09-15 susitarimą, dėl bendravimo su vaiku, tačiau atsakovas susitarimo nesilaikė, nuo 2008-12-22 sūnų pasiliko pas save ir jai pasiimti nebeleido. Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių pasaugos skyriaus (toliau – Telšių VTAS) 2010-08-16 ir vėlesnėse išvadose nurodo, kad D. nuo gimimo gyveno pas ieškovę V. P., o nuo 2008 m. gruodžio gyvena pas atsakovą V. J. (t. 1, b. l. 17-18, 3, t. 4, b. l. 135-138). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog labiau tikėtina, kad D. gyvena pas atsakovą nuo 2008-12-22, nei nuo 2008-09-18 (CPK 185 str.). Išklausius atsakovo ir liudytojų L. R. ir J. S. parodymus, nustatyta, kad su atsakovu iki 2008 m. lapkričio mėnesio gyveno J. S., nuo 2008 m. gruodžio atsakovas gyvena su L. R.. Ieškovė nurodo, kad atsakovo sugyventinė nevisuomet būdavo namie ir ieškovė kartais savaitgaliais padėjo atsakovui prižiūrėti jo vaikus. Išklausius šalių paaiškinimus, liudytojos L. R. parodymus, konstatuotina, kad ieškovė su atsakovu ir sūnumi bendravo, tačiau įvairiai – kelias savaites nesimatydavo, po to keliskart per savaitę susitikdavo, atsakovas nuveždavo ieškovę, kur jai reikėjo, ieškovė dirbo parduotuvėje, kur atsakovas užvažiuodavo su vaiku. 2010-07-26 kreipėsi į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos su ja nustatymo. Atsakovas 2010-12-20 pakeitė savo gyvenamąją vietą ir su savo šeima išsikėlė į Klaipėdą, kur gyvena iki šiol.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir motinos neterminuotos valdžios apribojimo

Teismas, spręsdamas ginčą tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, aiškinasi ir nustato šiuos teisiškai reikšmingus faktus: 1) kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą, įgyvendinimą; 2) kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, t.y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; 3) vaiko norus ir pažiūras. Kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo (CK 3.180 str. 1-2 d.).

Nagrinėjamu atveju D., gim. (duomenys neskelbtini), yra beveik ketveri metai – tokio amžiaus vaikas negali tinkamai suformuluoti ir išreikšti savo pažiūrų, todėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymas vertintinas vadovaujantis geriausiais vaiko interesais.

Nustatyta, kad V. J. faktinę šeimą sudaro sugyventinė L. R. ir jo keturi vaikai: D. J., gim. (duomenys neskelbtini), A. J., gim. (duomenys neskelbtini), D. J., gim. (duomenys neskelbtini) ir G. R., gim. (duomenys neskelbtini). A. ir D. atsakovas sulaukė gyvendamas su J. B. (šiuo metu S.), kuri vaikais nesirūpina ir su jais nebendrauja (t. 1, b. l. 70-71). Nustatyta, kad šeima nuomojasi 2-jų kambarių 46 kv. m. gyvenamojo ploto butą adresu (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 58). Nuosavo būsto Klaipėdoje nei vienas iš sugyventinių neturi. 18 kv. m. kambaryje su balkonu gyvena D., A. ir D., 16 kv. m. kambaryje gyvena V. J., L. R. ir jų sūnus G. (t. 5, b. l. 39-41).

Be sūnaus D. V. P. turi dar dvi dukras: Ž. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. P., gim. (duomenys neskelbtini). Šiuo metu Ž. P. yra sulaukusi pilnametystės, studijuoja Klaipėdos socialinių mokslų kolegijoje I kurse. E. P. mokinasi Telšių „(duomenys neskelbtini)“ vidurinėje mokykloje, (duomenys neskelbtini) klasėje. V. P. su savo dukra E. gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame vieno kambario, 33,52 kv. m. ploto bute, adresu (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 49-50).

Tiek ieškovės, tiek atsakovo butai, kuriuose jie gyvena, yra tinkamai įrengti, apstatyti reikalingais baldais, tvarkingi.

Atsakovo sūnui A. nustatytas sunkus neįgalumas (cerebralinis paralyžius), D. – vidutinis neįgalumas (miominė distrofija) (t. 1, b. l. 72-73). D. taip pat nuo 2011-05-11 nustatytas lengvas neįgalumas iki 2013-05-10, diagnozė: specifinis mišrus raidos sutrikimas F83 ir kalbos išraiškos sutrikimas F80.1 (t. 4, b. l. 8). D. dviejų metų amžiuje diagnozuotas atopinis dermatitas, 2010-10-01 diagnozuota alerginė nuolatinė bronchų astma ir alerginis rinitas, dažnai paūmėja bronchų astma, jis yra nuolat stebimas pulmonologų (t. 4, b. l. 99). Atsakovas V. J. niekur nedirba, nes slaugo vaikus su negalia. Atsakovas nurodė, kad vyresniojo sūnaus A. negalima palikti vieno ir paaiškino, kad vyresnieji sūnūs mokosi namuose, pas juos ateina mokytojai. D. lanko užsiėmimus su logopedu ir dėl mišraus raidos sutrikimo. Vaikus prižiūrintys medikai bei kiti specialistai nusiskundimų dėl vaikų priežiūros neturi (t. 5, b. l. 39-41). Kai D. serga, į darželį neina. Visi vaikai užrašomi į sanatorijas, gydymo kursus ir važiuoja gydytis kartu. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad D. apie 1/3 laiko praleidžia ugdymo įstaigose, 2/3 – gydymo įstaigose. 2011-10-18 – 2011-11-18 ekspertizės akte Nr. 103MS-199 (toliau – ekspertizės akte), teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertai, ištyrę D., pateikė išvadą, kad tikėtina, jog D. nesugebėjimas ilgiau išlaikyti dėmesio ties viena veikla yra daugiau susiję su jam būdingu judrumu, aktyvumu, menka impulsų kontrole bei jo gyvenimo patirtimi – per mažai skiriamas suaugusiųjų dėmesys jo pedagoginiam-kultūriniam ugdymui (t. 4, b. l. 99).

Ieškovė V. P. nuo 2010-09-03 dirba kasininkės – pardavėjos pareigose parduotuvėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, LT. Jos dukterys mokėsi pažangiai ir jų rezultatai buvo geri ir labai geri, mergaitės aktyviai dalyvavo tiek mokyklinėje tiek kitose klasės veiklose (t. 2, b. l. 88-91, 98-99). Šiuo metu ieškovė gyvena tik su paaugle dukra E., kuri baigė aštuntą klasę ir yra pakankamai savarankiška.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad dėl objektyvių priežasčių: didelės atsakovo šeimynos, susidedančios keturių mažamečių vaikų, kuriuos jis augina su sugyventine L. R., dėl A. ir D. nustatyto neįgalumo ir jiems reikalingos priežiūros bei gydymui skiriamo laiko, atsakovas turi mažiau galimybių skirti užsiimti būtent D. pedagoginiu-kultūriniu-socialiniu ugdymu – ieškovės galimybės užsiimti sūnaus D. auklėjimu yra geresnės (CPK 185 str.).

Pažymėtina, kad bylos duomenimis, ieškovė ir pagal jos, kaip asmens, subjektyvius kriterijus, taip pat turi daugiau teigiamų ir D. interesus labiau atitinkančių savybių, nei atsakovas. Ieškovė nėra bausta administracine tvarka, atsakovas – ne kartą baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (t. 5, b. l. 24-37). Ieškovė ir atsakovas yra neteisti. Aplinkybės dėl pradėtų, nutrauktų ar nebaigtų ikiteisminių tyrimų šiuo atveju teisinės reikšmės neturi, nes asmuo laikomas nekaltu, kol jo atžvilgiu nėra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis (BPK 44 str. 6 d.). Atsakovo argumentai, jog ieškovė sužalojo D., 2009-07-24 mesdama jam į galvą telefoną, ir ji tai patvirtino, sudarydama su juo taikos sutartį prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-1111-676-2012, neturi prejudicinės galios, o be atsakovo žodžių jokių tiesioginių rašytinių (medicininių) tokio teiginio įrodymų byloje nėra (CPK 178 str., 182 str., LAT 2010-03-15 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-108/2010).

Teismas 2010-10-26 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė laikiną šalių bendravimo su vaiku tvarką, tačiau ieškovė nurodė, kad sūnaus D. nematė nuo 2012 m. balandžio mėnesio. Atsakovas teigia neprieštaraująs, kad V. P. bendrautų su sūnumi, tačiau, jo teigimu, ji nei atvažiuoja, nei skambina. Ieškovė paaiškino, kad neskambina ir neatvažiuoja, todėl, kad V. J. yra pasakęs, kad gali nebandyti, nes jos niekas neįleis. Ieškovė visą bylos nagrinėjimo laiką teigė, kad atsakovas prieš ją naudojo fizinį ir psichologinį smurtą. Telšių krizių centro 2010-10-26 pažymoje Nr. 195 nurodyta, kad V. P. buvo atlikti psichologiniai asmenybės tyrimai, kurie parodė, kad moteris patyrusi stiprų psichologinį bei fizinį spaudimą (t. 2, b. l. 1). Atsakovas Telšių VTAT specialistams yra sakęs, kad specialistai nevyktų į jo namus kartu su V. P.. 2010-09-30 V. J. buvo prašoma atvesti vaiką susitikti su mama į vaiko teisių apsaugos skyrių, tačiau V. J. nesutiko, nurodė, kad neprieštarauja, kad ieškovė atvyktų bendrauti su sūnumi į jo namus. 2010-10-01 V. J. paskambino į Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių ir paaiškino, kad, jeigu V. P. nori susitikti su vaiku, tegu atvyksta į polikliniką, kur vaikui bus atliekamos medicininės procedūros. V. J. nurodytu laiku V. P. nuvykus į polikliniką, V. J. į polikliniką atvyko be vaiko. Pagal teismo 2010-10-26 nustatytą laikiną V. P. bendravimo tvarką su sūnumi, V. P. nustatytu laiku vaiko pasiimti nepavyko, nes V. J. nuolat teigė, kad vaikas serga (t. 2, b. l. 39-40, t. 3, b. l. 82-83). Ieškovė nurodė, kad priverstinio bendravimo su vaiku tvarkos vykdymo neiškreipia dėl to, kad nenori traumuoti vaiko ir bijo atsakovo. Klaipėdos VTAT išvadoje nurodyta, kad atsakovas ne tik neskatina ir neužtikrina sūnaus bendravimo su motina, bet ir sūnų įtakoja motiną vadinti pavarde, nuolat jam primena, kad pastaroji jį mušė ir institucijos atstovų nuomone, gyvenant pas tėvą, vaikui nebūtų užtikrintas ir bendravimas su seserimis, kuriomis rūpinasi motina (t. 5, 39-40).

Ekspertizės akte nurodyta, kad D. J. su mama bendrauja laisvai, noriai, džiaugiasi bendra veikla, rūpinasi ja; su tėvu tampa kiek irzlesnis, linkęs jam prieštarauti ir tuo pačiu parodo, jog jam yra aktualus tėvo dėmesys, mėgina jį įtraukti į jam aktualią veiklą. D. yra saugiai prisirišęs prie kiekvieno iš savo tėvų – abu tėvai vaikui yra emociškai reikšmingi asmenys (t. 4, b. l. 99). D. J. su tėvu auga nuo kūdikystės, ir yra prisirišęs ne tik prie jo, bet ir jo sugyventinės L. R. ir jų šeimoje yra guvus, linksmas, jaučiasi gerai, yra mylimas, lengvai bendraujantis, daug šneka (t. 5, b. l. 39-41). Šiuo atveju atsižvelgtina į tai, kaip atsakovas užtikrina D. teisę bendrauti su motina ir su kitais jo giminaičiais (CK 3.161 str. 3 d.). V. J. neužtikrina sūnaus D. J. teisės maksimaliai bendrauti su jo motina ieškove, taip pat jo seserimis Ž. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. P., gim. (duomenys neskelbtini), kitais giminaičiais iš mamos V. P. pusės. D. nebendraujant su motina, jų emociniai ryšiai ilgainiui silpnės ir gali visai nutrūkti, kas visiškai prieštarauja vaiko interesams.

Ekspertizės akte, ištyrus bylos medžiagą ir pabendravus su vaiku, padaryta išvada, kad D. J. neigiamą poveikį daro ne kiek gyvenimas su negalią turinčiais broliais, bet tėvo elgesys su vaikais – remiantis objektyviais duomenimis, V. J. yra linkęs kaltinti aplinkinius (pavyzdžiui, savo vaikų mamas dėl jų netinkamo elgesio), nebendradarbiauja su vaiko teises ir interesus saugančių institucijų atstovais (mokytojais, VTAS darbuotojais), priekaištauja jiems dėl jų domėjimosi jo šeima ir kt. (t. 3, b. l. 89-99). Bylos duomenimis ieškovę teigiamai, kaip gebančią užmegzti šiltus, atvirus santykius su aplinkiniais, bendraujančią atvirai ir nuoširdžiai, o apie savo vaikus kalbančią su didžiule meile ir atsakomybe, charakterizuoja tiek išvadą teikiančios institucijos, tiek ekspertizę atlikę ekspertai. Įvertinus tėvui V. J. būdingus ypatumus bei motinos V. P. gebėjimą įsiklausyti į D. J. poreikius, norus, konstatuotina, jog motina galėtų užtikrinti palankesnes sąlygas D. J. vystytis ir lavintis (CK 3.170 str. 2-3 d.). Nagrinėjamu atveju, D. augant su motina ir dažnai bendraujant su tėvu, vaiko teisės bendrauti su abiem jo tėvais ir teisės į šeimos ryšių išsaugojimą įgyvendinimas būtų labiau užtikrintas (CK 3.175 str. 2 d., CPK 185 str.).

Atsižvelgus į byloje dalyvaujančių institucijų ir ekspertizės akto išvadas, taip pat visas kitas nurodytas aplinkybes, ieškovės ieškinio reikalavimas dėl sūnaus D. gyvenamosios vietos nustatymo su ja, motina, yra tenkintinas, o atsakovo reikalavimas dėl neterminuoto ieškovės motinos valdžios apribojimo atmestinas kaip nepagrįstas (CK 2.14 str., 3.169 str. 2 d., 3.174 str. 2 d., 3.175 str. 2 d., 3.180 str. 1-2 str.).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

Teismo posėdžio metu išklausius šalių ir byloje išvadą teikiančios institucijos nuomones, dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies (t. 5, b. l. 74-77). Ieškovė keturias dienas dirba, keturias ilsisi. Atsakovas prižiūri ir slaugo vaikus. Ieškovės prašymu, nustatytina, kad ji bendravimo dienomis nuveža vaiką atsakovui į jo gyvenamąją vietą (Telšiuose), o pasibaigus bendravimo laikui, atsakovas parveža D. į ieškovės gyvenamąją vietą (Klaipėdoje). Nors atsakovas nurodė, kad ieškovė turėtų ir atvežti, ir po bendravimo pasiimti vaiką, tačiau šalių teisės ir pareigos bendrauti su vaiku ir dalinti bendravimo išlaidas yra lygios ir toks reikalavimas yra neproporcingas bei pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą (CK 3.170 str. 1-2 str.). Kadangi D. lanko darželį ir jam reikalingi papildomi ugdymo užsiėmimai bei sveikatos priežiūra, jo interesus labiausiai atitinka būti nuolatinėje gyvenamojoje vietoje savaitės darbo dienomis. Vaikui vieną dieną (šeštadienį) važiuoti pas tėvą, o sekančią dieną (sekmadienį) išvažiuoti iš jo gali būti per daug varginanti kelionė, todėl nustatytina, jog kas antrą savaitę ieškovė penktadienį 19 val. atveža D. į atsakovo gyvenamąją vietą, o atsakovas sekmadienį 19 val. grąžina D. į ieškovės gyvenamąją vietą. Kadangi šalys gyvena skirtinguose miestuose – Klaipėdoje ir Telšiuose, tarp kurių yra virš valandos kelio važiuojant automobiliu, siekiant užtikrinti vaiko teisę į poilsį ir sveikatą, ieškovės siūlymu nustatytina, kad ieškovė šventinėmis ir kitomis bendravimo dienomis atveža D. į atsakovo gyvenamąją vietą 11 val., o atsakovas grąžina sūnų į ieškovės gyvenamąją vietą po bendravimo 19 val. Dėl tų pačių priežasčių, D. atostogų laikotarpiu, jis turi teisę po pusę atostogų praleisti su kiekvienu iš savo tėvų – atsakovas kiekvienų D. atostogų metu bendraus su sūnumi nuo pirmos atostogų dienos 11 val. iki vidurinės atostogų dienos 19 val. Ieškovė nurodė, kad sutinka su atsakovo atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodyta bendravimo tvarka šventinėmis ir kitomis dienomis, todėl ji nustatytina pagal atsakovo pasiūlymą jo nurodytomis dienomis, kad tėvo galimybė dalyvauti vaiko auklėjime būtų maksimali (t. 5, b. l. 84-89, CK 3.170 str. 3 d., 3.175 str. 2 d.).

Dėl išlaikymo ir išlaikymo skolos nepilnamečiam vaikui priteisimo

Ieškovė dirba parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ ir gauna apie 863 Lt per mėnesį, turi nuosavybės teise vieno kambario butą bei automobilį ir moka kas mėnesį 300 Lt skolą pagal laidavimo sutartį ir augina vieną nepilnametę dukterį (t. 3, b. l. 26-35, 37, 46, t. 5, b. l. 78-79). Atsakovas augina keturis nepilnamečius vaikus, nedirba ir neturi nekilnojamojo turto, teismo posėdžio metu paaiškino turintis kelis automobilius, jo pajamas sudaro tik tikslinės išmokos, skirtos slaugos bei priežiūros (pagalbos) išlaidų kompensacijoms ir neįgaliems vaikams skirti pinigai (t. 1, b. l. 70-87, t. 3, b. l. 14-18, 32-49, t. 4, b. l. 32-49). D. paskirta šalpos pensija po 360 Lt per mėnesį nuo 2011-05-11 iki 2013-06-01 (t. 3, b. l. 36, 38, t. 4, b. l. 31). Atsižvelgus į D. poreikius, į aplinkybę, kad dalis jo gydymo išlaidų jam yra kompensuojama iš valstybės biudžeto, bei į jo tėvų dabartinę turtinę padėtį, iš atsakovo D. priteistinas išlaikymas 200 Lt dydžio periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jo pilnametystės (CK 3.192 str. 2-3 p., 3.194 str. 4 d. 2 p., 3.196 str. 1 d., 1 p.).

Atsakovas priešieškiniu prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą iš ieškovės už laikotarpį nuo 2008-09-18 iki priešieškinio padavimo dienos 2010-09-04 (t. 1, b. l. 57-61). Šalis, kuri prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą, turi pareigą įrodyti, kad kita šalis neteikė išlaikymo vaikui (CPK 178 str., CK 3.200 str.). Bylos duomenimis, ieškovė visuomet, kiek galėjo, prisidėjo prie vaiko išlaikymo ir pirko vaikui maistą bei kitas reikalingas priemones (t. 1, b. l. 24-25, t. 3, b. l. 130). Pats atsakovas tai patvirtino 2009-08-12 Telšių VTAT darbuotojams (t. 1, b. l. 29). Ieškovė pirmaisiais vaiko gimimo metais turėjo galimybę bendrauti su atsakovu ir savo sūnumi. Ji teigė, kad gaudama iš Sodros išmokas vaiko priežiūrai iki 2009 m. balandžio, duodavo atsakovui grynus pinigus D. išlaikymui. Vėliau atsakovas nesudarė sąlygų vaikui bendrauti su ieškove. Ieškovė nurodo, kad vėliau atsakovas atsisakė priimti iš jos maistą ar kitą paramą vaikui. Atsakovas reikalavimą dėl išlaikymo skolos priteisimo pareiškė tik ieškovei kreipusis į teismą su ieškiniu dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo – neaiškios priežastys, dėl kurių atsakovas taip ilgai delsė ir nesikreipė dėl galimai nemokėto išlaikymo priteisimo. Atsižvelgus į visas nurodytas aplinkybes, atsakovo reikalavimas dėl išlaikymo skolos priteisimo iš ieškovės atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 str., 200 str.).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir bylinėjimosi išlaidų

Iki teismo sprendimo įsiteisėjimo paliktina galioti Telšių rajono apylinkės teismo 2010-10-01 nutartis, kuria iš ieškovės V. P. priteistas laikinas išlaikymas sūnui D. J., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Lt nuo 2010-10-01 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (t. 1, b. l. 104-105, CPK 150 str. 2 d.).

Iki teismo sprendimo įsiteisėjimo paliktina galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-05-02 nutartis, kuria pakeista Telšių rajono apylinkės teismo 2010-10-26 nutartis dėl laikinosios apsaugos priemonės laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, ir iki bylos išnagrinėjimo ieškovei V. P. leista pasiimti sūnų D. J., gim. (duomenys neskelbtini), kas antrą savaitgalį nuo ketvirtadienio vakaro iki sekmadienio vakaro iš tėvo V. J. namų Klaipėdoje ir parsivežti į savo namus Telšiuose, apie tikslų atvykimo laiką prieš dieną pranešant atsakovui telefonu: skambučiu ar trumpąja žinute (t. 2, b. l. 12-13, t. 3, b. l. 148-151, CPK 150 str. 2 d.).

Ieškovei byloje buvo suteikta 100 procentų garantuojama valstybės pagalba, kurios išlaidos byloje yra 3370 Lt, taip pat 141 Lt išlaidos, susijusios su pašto išlaidomis (t. 1, b. l. 3, 149, t. 5, b. l. 109, CPK 93 str. 2 d.). Atmetus priešieškinį, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos ir iš jo valstybei priteistinas 2010-09-10 teismo nutartimi iki teismo sprendimo priėmimo atidėtas 266 Lt žyminis mokestis (t. 1, b. l. 93). Iš dalies patenkinus ieškinį (100 proc. reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos, po 75 proc. bendravimo su vaiku tvarkos ir išlaikymo priteisimo) iš atsakovo Valstybei priteistinas 83 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas: 2797 Lt valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų ir 117 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų, įteikimu (CPK 98 str. 1 d., 80 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

tenkinti ieškinį iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko D. J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su jo motina ieškove V. P., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti ieškovės V. P. ir atsakovo V. J. bendravimo su sūnumi D. J., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką. Atsakovas iš anksto telefonu ar kitomis komunikacijos priemonėmis informavęs ieškovę V. P. bendrauja sūnumi atsakovo pasirinktoje vietoje kiekvieno mėnesio kas antrą penktadienį nuo 19 val. iki tos pačios savaitės sekmadienio 19 val. Atsakovas bendrauja su sūnumi atsakovo atostogų metu nuo pirmos atostogų dienos 11 val. iki paskutinės atostogų dienos 19 val. Atsakovas vaiko D. kiekvienų atostogų metu bendrauja su sūnumi nuo pirmos atostogų dienos 11 val. iki vidurinės atostogų dienos 19 val. Šventinėmis dienomis atsakovas bendrauja su sūnumi tokia tvarka: vasario 16 d. – šventės išvakarėse nuo 19 val. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 19 val.; kovo 11 d. – sūnus lieka su ieškove; gegužės l d. – šventės išvakarėse nuo 19 val. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 19 val.; Motinos dieną sūnus lieka su ieškove; Tėvo dieną – nuo 11 val. ryto iki 19 val., birželio 24 d. – šventės išvakarėse nuo 19 val. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 19 val; liepos 6 d. sūnus lieka su ieškove, rugpjūčio 15 d. – šventės išvakarėse nuo 19 val. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 19 val.; lapkričio l d. – sūnus lieka su ieškove; per Šv. Kalėdas neporiniais metais atsakovas bendrauja nuo gruodžio 24 d. 11 val. iki gruodžio 26 d. 19 val.; sausio l d. – poriniais metais nuo gruodžio 31 d. 18 val. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 19 val.; per Šv. Velykas neporiniais metais – šventės išvakarėse nuo 19 val. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 19 val.; per sūnaus gimimo dieną – poriniais metais nuo 11 val. iki 19 val. Bendravimo dienomis ieškovė V. P. atveža D. į atsakovo gyvenamąją vietą, o pasibaigus bendravimo laikui, atsakovas V. J. parveža D. į ieškovės V. P. gyvenamąją vietą.

Priteisti iš atsakovo V. J. sūnui D. J., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą 200 Lt dydžio periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki D. J. pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Paskirti ieškovę V. P. nepilnamečio sūnaus D. J. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja.

Atmesti kitus ieškinio reikalavimus.

Atmesti atsakovo priešieškinį.

Palikti galioti iki sprendimo įsiteisėjimo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-05-02 nutartį, kuria pakeistos Telšių rajono apylinkės teismo 2010-10-26 nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir iki bylos išnagrinėjimo leista ieškovei V. P. pasiimti sūnų D. J., gim. (duomenys neskelbtini), kas antrą savaitgalį nuo ketvirtadienio vakaro iki sekmadienio vakaro iš tėvo V. J. namų Klaipėdoje ir parsivežti į savo namus Telšiuose, apie tikslų atvykimo laiką prieš dieną pranešant atsakovui telefonu: skambučiu ar trumpąja žinute.

Palikti galioti Telšių rajono apylinkės teismo 2010-10-01 nutartį, kuria iš ieškovės V. P. priteistas laikinas išlaikymas sūnui D. J., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Lt nuo 2010-10-01 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Priteisti Valstybei iš atsakovo V. J. 266 Lt žyminio mokesčio, 2797 Lt valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų ir 117 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.