Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuroro Vytauto Nacikūno skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. gruodžio 5 d. nutarimo Nr. RV-22-10913 taikyti nuteistajam D. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka D. K., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta subendrinta 6 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta sumažinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2023 m. rugpjūčio 10 d. iki bausmės vykdymo pradžios. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 13 d. nuosprendžiu ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis ir jam paskirta galutinė bausmė – 4 metai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2023 m. rugpjūčio 10 d., bausmės pabaiga – 2027 m. rugpjūčio 9 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. gruodžio 5 d. priėmė nutarimą Nr. RV-22-10913 taikyti nuteistajam D. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Atsižvelgiant į nuteistojo resocializacijos plane pateiktus duomenis apie jo įsitraukimą į resocializacijos procesą, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu fiksuojama, kad nuteistasis geba nurodyti savo kriminogeninius poreikius ir apsauginius veiksnius, vykdo nuteistojo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, skirtas kriminogeniniams poreikiams mažinti ir apsauginiams veiksniams stiprinti, geba apibūdinti šių priemonių taikymo tikslus, turinį, įvardyti jų poveikį ir naudą, nuteistojo nuostatos dėl darbinės veiklos teigiamos, jis užsiima darbine veikla, elgiasi nepriekaištingai, stebimos sąmoningos ir tikslingos nuteistojo pastangos siekti individualių resocializacijos tikslų. Nuo 2024 m. rugsėjo 5 d. iki 2024 m. spalio 29 d. dalyvavo elgesio pataisos programoje „Elgesys–pokalbis–pasikeitimas“ pasirenkant URICA probleminio elgesio modelį (psichiką veikiančių medžiagų įtaka nusikalstamam elgesiui), taip pat dalyvavo 4 priklausomybių prevencijos grupiniuose užsiėmimuose. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo laikotarpiu atitinka akivaizdžią pažangą nustatančius kriterijus. Nuteistasis koreguoja savo elgesį tinkama linkme, aktyvus nuteistojo įsitraukimas į resocializacijos procesą, patvirtina, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistajam turėjo reikšmingos įtakos, mąstymą bei požiūrį nuteistasis pakeitė teigiama linkme ir šie pokyčiai yra pakankami manyti, kad tolesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje su priežiūra. Nuteistasis vykdo visas resocializacijos plane numatytas priemones ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuroras Vytautas Nacikūnas skundžia Komisijos nutarimą, prašo šį nutarimą panaikinti ir netaikyti lygtinio paleidimo nuteistajam. Skundas motyvuotas tuo, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nustatyta vidutinė. Nors vidutinė nusikalstamo elgesio rizika savaime nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau tokiu atveju būtina nustatyti akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką ir pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką turi būti įtikinama, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje nuteistasis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, šioje nuteistojo laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar yra išskiriama gana daug dinaminių pakartotinį nuteistojo nusikalstamą elgesį galinčių paskatinti rizikos veiksnių. Be to, nuolatinių pažeidimų pobūdis, nuolatinis pasikartojantis recidyvas ir teistumų skaičius rodo ryškias kriminalines nuostatas bei problemas požiūryje į visuomenę, nuostatų problemos yra susijusios su nusikalstamu elgesiu. Nuteistojo elgesys iš dalies remia nusikalstamą elgesį. Sąmoningai koreguoti savo elgesį pagal režimo reikalavimus gali pritrūkti valios ir vertybinės motyvacijos, praeityje yra pažeidęs probacijos sąlygas. Asmuo suvokia, kad norint prisitaikyti visuomenėje yra privaloma laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių, tačiau kriminalinis elgesys prieštarauja visuomenės normoms. Nuteistojo nusikalstamo elgesio raiška gali būti siejama su nepakankamu gebėjimu priimti ir laikytis nustatytų taisyklių ir visuotinai priimtų moralinių normų. Akivaizdu, jog išskiriami kriminogeniniai veiksniai reikalauja tęstinių, tikslingų nuteistojo veiksmų, siekiant kurti tolesnes prielaidas nusikalstamo elgesio rizikos valdymo ir (ar) mažinimo procese. Pažymėtina, kad nuteistajam likusi atlikti bausmės dalis dar yra pakankamai didelė, kad jis galėtų šiuos dinaminius veiksnius dar mažinti.

Šiuo metu nuteistasis atlieka bausmę už tris apkaltinamuosius teismo nuosprendžius, už disponavimą psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu, viešosios tvarkos pažeidimą, vagystę. Būdamas jaunesnis nei 18 m. D. K. teistas nebuvo, o sulaukus 18 m. amžiaus, šis teistumais yra net penkioliktas. Nuteistojo nusikalstamos veikos istorijoje yra faktų, kad jis pažeidė bausmės atlikimo visuomenėje sąlygas. Buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį. Iš nuteistojo asmens byloje esančių-duomenų, taip pat vertinant pokalbio metu išsakytas mintis, galima teigti, kad nuteistasis nevisiškai suvokia savo nusikalstamos veikos pasekmes aukoms ir visuomenei, pasekmes vertina daugiau sau, nei kitiems. Vertinimo metu išryškėja tai, kad nuteistasis gali būti lengvai paveikiamas už save psichologiškai stipresnių asmenų, lengvai pasiduoti jų neigiamai įtakai. Aptarti duomenys atskleidžia nuteistojo požiūrį į teisės aktų reikalavimus bei sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis nusikalstamas veikas darė ne atsitiktinai, o vedinas susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Šias aplinkybes, apibūdinančias nuteistojo asmenybę, būtina vertinti sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, nes tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Įvertinus visumą nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nėra pagrindo išvadai, kad nuteistasis jau padarė tokią pažangą, kad jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Taikant lygtinį paleidimą asmeniui, kuriam nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių ar ženklaus jo elgesio pokyčio, toks sprendimas gali pačiam nuteistajam ir visuomenei suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už nusikaltimus ir būti viena iš prielaidų naujai nusikalsti ateityje, kas nesuderinama su bausmės tikslų realizavimu. Visų šių duomenų visumoje prašoma netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo.

Motyvuojamoji dalis

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuroro Vytauto Nacikūno skundas tenkintinas.

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Sprendžiant ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi būtina vertinti nuteistojo elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu bei atsižvelgti ar asmuo vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir rekomendacijas, tik įvertinus šių duomenų visumą galima pagrįstai konstatuoti, jog yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui.

Nagrinėjamo skundo kontekste matyti, kad D. K. šiuo metu jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalųjį pagrindą sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ir materialiojo pagrindo egzistavimą, tai yra įvertinti, ar nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, o jei ne, ar nuteistojo elgesys atspindi akivaizdžias pastangas nustatytąją riziką mažinant. Vis tik sutinkamai su prokuroro skunde išdėstytais argumentais ir bylos medžiaga, materialusis pagrindas dabartiniame pataisos procese nuteistojo elgesyje nėra nustatytas.

Kaip matyti iš byloje esančios Socialinio tyrimo išvados, atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą D. K. atžvilgiu pagal ,,OASys“ metodiką, buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kas, kaip jau ir aptarta, nesudaro pagrindo taikyti lygtinį paleidimą. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog pakartotinai nebuvo atliktas nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, kadangi nuteistasis įkalinimo įstaigoje yra sąlyginai trumpą laiką. Toks trumpas laiko tarpas neatskleidžia nuteistojo pozityvaus pataisos proceso rezultato. Be to, teismas sutinka su prokuroro skunde nurodyta aplinkybe, jog nuteistojo D. K. elgesyje vis dar yra vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių, kurie reikalauja tęstinių, tikslingų nuteistojo veiksmų, siekiant kurti tolesnes prielaidas nusikalstamo elgesio rizikos valdymo ir mažinimo procese. Šią aplinkybę patvirtina byloje esanti Socialinio tyrimo išvada, kurioje nurodyta, kad be statinių kriminogeninių veiksnių, kurių korekcija nėra galima, nuteistojo elgesyje vyrauja net 13 dinaminių kriminogeninių veiksnių (lėšų valdymo sunkumai; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; būdingas impulsyvus elgesys; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; priežiūros/apribojimų pažeidimai; būdingos neigiamos nuostatos priežiūros ir apribojimų atžvilgiu; stokoja motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį; nesupranta savo nusikalstamo elgesio motyvų), kurie turi reikšmės nuteistojo nusikalstamo elgesio raiškai ir privalo būti koreguojami siekiant eliminuoti problemines sritis iš savo elgesio. Juo labiau, kad dinaminių kriminogeninių veiksnių koregavimas turi tiesioginės įtakos ir nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pokyčiui, tuo tarpu dabartinėje nuteistojo pataisos stadijoje nustatyta vidutinė rizika ir gausa dinaminių kriminogeninių veiksnių, jokia prasme neatspindi nuteistojo nusikalstamo elgesio pokyčio ar pažangos, kas leistų spręsti, jog egzistuoja materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Dėl ko tik nuoseklus veiksnių koregavimas galėtų sudaryti pagrindą svarstyti lygtinio paleidimo instituto taikymą. Minėtų veiksnių gausa dabartinėje pataisos stadijoje dar neleidžia teismui daryti abejonių nekeliančios išvados, jog nuteistojo pataisos procesas jau yra tiek pozityviai pakitęs, jog paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Pažymėtina ir tai, kad nors yra nustatytas apsauginis veiksnys (turima gyvenamoji vieta), mažinantis riziką pakartotinai nusikalsti, tačiau jis, iš tiesų neatsveria identifikuotų dinaminių kriminogeninių veiksnių gausos, kuriuos nuteistasis privalo mažinti, juolab, kad nuteistasis vertinimo metu nurodė, jog niekada nesusidūrė su gyvenamosios vietos problemomis, kas rodo, jog gyvenamąją vietą nuteistasis turėjo ir nusikalstamų veikų padarymo metu, kas nesulaikė jo nuo nusikaltimų darymo. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad nuteistasis nededa maksimalių pastangų, mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri nėra vertinama kaip žema ir nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui.

Nuteistasis per visą bausmės atlikimą, nors ir nebuvo pažeidęs įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, tačiau skatintas vos vieną kartą 2023 m. lapkričio 14 d., t. y. praėjus kiek daugiau nei trims mėnesiams nuo bausmės atlikimo pradžios (2023 m. rugpjūčio 12 d.). Atsižvelgiant į šias ir aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nuteistojo elgesys nepasižymi išskirtiniu pozityvumu. Priešingai, nuteistojo pataisos procesas, dabartinėje pataisos stadijoje yra labiau pasyvus nei aktyvus ir dar turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje, nuteistajam esmingai koreguojant ir eliminuojant problemines sritis, kurios turi reikšmės jo nusikalstamo elgesio raiškai. Juo labiau, kad nuteistojo elgesyje nenustatyta jokių išskirtinai pozityvių pokyčių, kurie leistų spręsti, kad nuteistasis jau yra pakeitęs savo nusikalstamas nuostatas ir ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals, ypač įvertinus tai, kad ankstesnis nuteistojo elgesys nepasižymėjo įstatymų laikymusi ir jo vertybinė orientacija buvo nukreipta nusikalstamumo link, o šiuo metu nėra stebimas tokios orientacijos pokytis.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismas pritaria prokuroro skunde nurodytai aplinkybei, kad D. K. neatliktos bausmės dalis (2 metai 8 mėnesiai ir 4 dienos, skaičiuojant nuo komisijos nutarimo priėmimo) dar yra pakankamai didelė, todėl įvertinus ją visos paskirtos ir subendrintos už ne vieną įvykdytą nusikalstamą veiką laisvės atėmimo bausmės ir aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, dar neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas įkalinimo įstaigoje jau yra baigtas. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad D. K. pataisos procesas jau gali būti tęsiamas jam esant neizoliuotam nuo visuomenės. Priešingai, šiai dienai vis dar akivaizdu, jog nuteistojo teigiamas nusikalstamo elgesio pokytis dar nestebimas ir pataisos procesas turi būti tęsiamas jam esant struktūruotoje įstaigoje, siekiant išskirtinai teigiamos nusikalstamo elgesio dinamikos.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu jau būtų efektyvus, todėl Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuroro Vytauto Nacikūno skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. gruodžio 5 d. nutarimo Nr. RV-22-10913 taikyti nuteistajam D. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tenkinamas ir skundžiamas nutarimas panaikinamas, o lygtinis paleidimas nuteistajam D. K. netaikomas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, 84-85 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuroro Vytauto Nacikūno skundą tenkinti.

Pakeisti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. gruodžio 5 d. nutarimą Nr. RV-22-10913 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam D. K. ir netaikyti nuteistajam D. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.