- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-23
- Bylos Nr.
- e2S-2451-562/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11717-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rosita Patackienė
- Pareiškėjas
- S. J.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. J. skundą dėl prokuratūros nutarimų atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Pareiškėjas S. J. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu dėl 2021 m. kovo 26 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro nutarimo atmesti skundą ir 2021 m. sausio 22 d. Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2020 m. lapkričio 12 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1792-638/2020 buvo panaikinti prokuratūros nutarimai atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones pagal pareiškėjo kreipimąsi ir pareiškėjo prašymas perduotas prokuratūrai nagrinėti iš naujo. Elektroniniu paštu 2021 m. sausio 25 d. pareiškėjas buvo informuotas, kad 2021 m. sausio 22 d. Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus nutarimu pakartotinai atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Nurodė, kad Suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros (toliau – Generalinė prokuratūra) nutarimu 2021 m. kovo 26 d. pareiškėjo skundas buvo atmestas.
3. Pareiškėjas skundė 2021 m. sausio 22 d. ir 2021 m. kovo 26 d. nutarimus, nes jie, pareiškėjo teigimu, nepagrįsti ir neteisėti, prieštaraujantys 2020 m. lapkričio 12 d. Kauno apygardos teismo nutarties išvadoms. Pareiškėjas teigė, kad skundžiami nutarimai yra grindžiami skirtingais motyvais. Nurodė, kad Kauno apygardos prokuratūros 2021 m. sausio 22 d. nutarimas grindžiamas tik tuo, kad suėję naikinamieji terminai ginti viešąjį interesą, nes skundžiamas teritorijų planavimo dokumentas – detalusis planas, patvirtintas Kaišiadorių r. savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. V1-563 yra patvirtintas daugiau nei prieš 10 metų. Tuo tarpu 2021 m. kovo 26 d. Generalinės prokuratūros nutarimas atmesti skundą yra grindžiamas ne tik senaties terminu, tačiau papildomai konstatuota, kad šiuo atveju nėra viešojo intereso gynimo pagrindų – pareiškėjo situacijos išsprendimas turėtų įtakos tik siauram asmenų ratui, o tai iš esmės neatitinka viešojo intereso instituto. Pareiškėjo nuomone, prokuratūros nustatyti pagrindai atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones yra nepagrįsti, nesuderinami su nusistovėjusia teismų praktika, Kauno apygardos teismo išvadomis, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje nustatytomis funkcijomis, pareigomis bei įgaliojimais.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjo teigimu, pirma, prokuratūra piktnaudžiavo jai suteiktais įgaliojimais bet kokiu atveju išvengti viešojo intereso gynimo procedūros inicijavimo. Kauno apygardos teismas 2020 m. lapkričio 12 d. nutartimi nustatė, kad prokuratūra netinkamai vertino įrodymus, patvirtinančius viešojo intereso pažeidimą, o tai, pareiškėjo nuomone, užkirto kelią išsiaiškinti, ar teritorijų planavimo dokumentai buvo patvirtinti teisėtai, kiek dėl to yra išduota leidimų viršijant leistinas užstatymo normas dujotiekio magistralinio tinklo apsaugos zonoje, kokios neigiamos pasekmės gali atsirasti pažeidus užstatymo normas šioje zonoje, kas būtų atsakingas dėl neigiamų pasekmių ir pan. Taip pat teismas pasisakė, kad pati prokuratūra nevertino, ar šiuo atveju nėra nusikalstamos veikos požymių. Kauno apygardos teismui panaikinus ankstesnius prokuratūros nutarimus atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, pareiškėjo prašymas perduotas prokuratūrai nagrinėti iš naujo. Po teismo išvadų Kauno apygardos prokuratūra 2021 m. sausio 22 d. nutarimu nebeginčijo viešojo intereso gynimo pagrindų, nors pakartotinai ir atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Nurodė, kad prokuratūros nutarimas yra susijęs tik su formaliu senaties aspektu. Todėl atsižvelgiant į tai, kad nebeliko ginčo dėl viešojo intereso ir jo gynimo pagrindų, pareiškėjo skundas Generalinei prokuratūrai apsiribojo senaties instituto taikymo apimtimi, tačiau Generalinė prokuratūra, nepaisant to, kad Kauno apygardos prokuratūra neginčija viešojo intereso požymių ir gynimo pagrindų, 2021 m. kovo 26 d. nutarimą grindė vien tuo, kad šiuo atveju nėra viešojo intereso ir jo gynimo pagrindų. Pareiškėjo nuomone, nuoseklus prokuratūros pozicijos keitimas patvirtina, kad prokuratūra siekia išvengti viešojo intereso gynimo procedūros.
5. Antra, skunde pateikta pareiškėjo nuomone, prokuratūra netinkamai aiškina senaties institutą viešojo intereso gynimo instituto kontekste ir daro nepagrįstas išankstines išvadas, nepriskirtas prokuratūros kompetencijai. Teigė, kad prokuratūros pozicija dėl senaties ginti viešąjį interesą nepagrįsta, daroma viršijant jai suteiktus įgaliojimus. Pažymėjo, kad prokuroras šiuo atveju įgyvendina viešojo intereso gynėjo funkciją, tačiau dėl paties intereso pažeidimo fakto sprendžia teismas. Taigi, ne prokuroro kompetencija yra spręsti dėl galimos bylos perspektyvos, tai yra išskirtinai teismo prerogatyva. Be to, dėl prokuroro teisės atsisakyti ginti viešąjį interesą apimties senaties atžvilgiu yra parengę mokslinę analizę patys prokuratūros atstovai, todėl šiuo atveju, kai yra akivaizdus viešojo intereso pažeidimas, prokuroras privalo kreiptis į teismą ir ginti viešąjį interesą. Prioritetas privalo būti teikiamas viešojo intereso gynimui, o ne procedūriniams, formaliems veiksmams, prielaidoms dėl senaties termino atnaujinimo perspektyvų.
Atsiliepimas
6. Suinteresuotas asmuo Generalinė prokuratūra atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė civilinės bylos dalį dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2021 m. vasario 22 d. nutarimą Nr. 3.VI-6 „atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones“ nutraukti, pareiškėjo skundo dalį dėl Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2021 m. kovo 26 d. nutarimo Nr. 13.12-27 „Atmesti skundą dėl Kauno apygardos prokuratūros prokuroro 2020 m. sausio 22 d. nutarimo Nr. 3.VI-6 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones“ panaikinimo atmesti, kaip nepagrįstą.
7. Suinteresuotas asmuo Generalinė prokuratūra, pasisakydama dėl teisės skųsti teismui prokuroro atsisakymą taikyti viešojo intereso gynimo priemones, nurodė, jog darytina išvada, kad teismui gali būti skundžiamas tik aukštesniojo prokuroro nutarimas, todėl pareiškėjo reikalavimas panaikinti Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2021 m. sausio 22 d. nutarimą Nr. 3.VI-6 yra nenagrinėtinas teisme, todėl bylos dalis dėl šio reikalavimo turėjo būti nutraukta. Vertino, kad pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai dėl Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2021 m. kovo 26 d. nutarimo Nr. 13.12.-27 „Atmesti skundą dėl Kauno apygardos prokuratūros prokuroro 2021 m. sausio 22 d. nutarimo Nr. 3.VI-6 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones“ pagrįstumo yra susiję su galimais viešojo intereso pažeidimais ir prokuroro pareiga kreiptis į teismą, ir tai nėra bei negali būti bylos pagal suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų, atsisakant ginti viešąjį interesą, nagrinėjimo dalyku. Pažymėjo, kad teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl aukštesniojo prokuroro nutarimo, neturi pareigos vertinti skunde nurodytų dokumentų turinio ir spręsti, ar jie patvirtina, ar nepatvirtinta pareiškėjo teiginius dėl teisės aktų ir viešojo intereso pažeidimų, tvirtinant administracinius aktus – Kaišiadorių r. savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. birželio 26 d. įsakymą Nr. V1-470 ir 2019 m. rugpjūčio 4 d. įsakymą Nr. VI-563, kuriais atitinkamai patvirtinti specialusis bei detalusis planas ir išduota statybą leidžiančius dokumentus. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo skunde suformuluoti reikalavimai nesaisto prokuroro tyrimo apimties. Prašymą nagrinėjantis prokuroras savarankiškai sprendžia, kokia apimtimi ir kokias viešojo intereso gynimo priemones taikyti.
Atsiliepimas
8. Suinteresuotas asmuo Generalinė prokuratūra atsiliepime į pareiškėjo skundą taip pat nurodė, kad, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2021 m. sausio 22 d. nutarimo Nr. 3.VI-6 „Atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones“, Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras 2021 m. kovo 26 d. nutarime Nr. 13.12.-27, remdamasis tyrimo medžiaga bei teisiniu reguliavimu, išsamiai atsakė į skunde nurodytus argumentus, vertindamas tyrimo metu surinktus įrodymus, padarė išvadas, kad pagrindo naikinti šį nutarimą ir kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą nėra, šias išvadas motyvuodamas. Buvo nustatyta, kad yra suėję naikinamieji terminai kreiptis į teismą. Prokuroro pozicija dėl naikinamojo termino ginčyti administracinius aktus, galimybės šį terminą atnaujinti buvo detaliai išdėstyta skundžiamame nutarime. Aukštesnysis prokuroras konstatavo, kad nagrinėjama situacija, kuomet abejojama Kaišiadorių r. savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. VI-470 ir 2010 m. rugpjūčio 4 d. įsakymo Nr. VI-563, kuriais atitinkamai patvirtintas specialusis ir detalusis planas, o pastarojo pagrindu išduoti statybos leidimai privatiems asmenims jiems nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose, patenkančiuose į magistralinio dujotiekio 1 klasės vieneto teritoriją, statyti gyvenamuosius namus bei kitos paskirties pastatus, teisėtumu, susijusi su viešuoju interesu. Prokuroras nurodė, kad teisės aktų pažeidimai ir šių pažeidimų pašalinimas yra viešasis interesas, tačiau viešasis interesas yra tik sąlyga kreiptis į teismą, bet ne teisinis argumentas ieškiniui pagrįsti. Atlikęs medžiagos teisinį vertinimą, aukštesnysis prokuroras sprendė, kad nagrinėjamu atveju privačių asmenų teisės ir teisėti interesai neturėtų būti ginami Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje numatytomis priemonėmis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-16822-918/2021 pareiškėjo skundą atmetė.
10. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas skunde nepateikė jokių argumentų, sudarančių pagrindą konstatuoti, kad prokurorų veiksmai atsisakant ginti viešąjį interesą pažeidė proceso teisės normas, ir pažymėjo, kad taip pat nenustatė jokių aplinkybių dėl proceso teisės pažeidimo.
11. Vertino, kad pareiškėjas skundą iš esmės grindė tariamai netinkamai prokuroro atlikta skunde nurodytų aplinkybių ir reikalavimų analize. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, prie civilinės bylos prijungtose medžiagose esančius duomenis, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog prokurorai atmestinai vertino pareiškėjo prašymą taikyti viešojo intereso gynimo priemones, kadangi, pažymėjo, jie ėmėsi priemonių nustatyti pareiškėjo prašymo pagrįstumą, surinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo, vertino, išsamiai pasisakė dėl pareiškėjo prašymo/skundo, padarytas išvadas motyvavo, rėmėsi byloje surinktais duomenimis.
12. Pažymėjo, kad prokuroras turi teisę apsispręsti kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, ir tokios pareigos jam nėra nustatytos. Įvertinęs bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nėra pagrindo daryti išvadą, kad aukštesnysis prokuroras tinkamai neanalizavo pareiškėjo skunde nurodytų faktų ir aplinkybių.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – skundą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Pirmosios instancijos teismo ir prokuratu?ros pozicija de?l prokuroro funkciju?, teisiu? bei pareigu? santykio, senaties instituto viešojo intereso gynimo kontekste yra nepagri?sta, neteise?ta ir daroma, viršijant jiems suteiktus i?galiojimus. Net teismas negali spre?sti de?l kitos kompetencijos teismo bylos perspektyvu? ir galimu? teismo išvadu?.
13.2. Nebeliko ginc?o, kad šiuo atveju yra pažeistas viešasis interesas. Kaip skundžiamoje nutartyje nustate? pirmosios instancijos teismas, Kauno apygardos prokuratu?ros 2021 m. sausio 22 d. nutarime konstatuota eile? galimu? pažeidimu? tiek ginc?o Specialiojo plano, tiek Detaliojo plano rengimo bei tvirtinimo kontekste. Pažeidimai akivaizdu?s, nepaneigiami, nes patvirtinti net dvieju? teismo ekspertu? (tame tarpe teismo ekspertize?s) išvadu? bei Lietuvos architektu? ru?mu? profesine?s etikos tarybos. Už grubius teritoriju? planavimo dokumentu? rengimo pažeidimus architektui net buvo siu?loma sustabdyti atestato galiojima? (šiam sprendimui buvo pritarta). De?l šiu? pažeidimu? taip pat yra pasisakyta 2020 m. birželio 30 d. paskelbtoje Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus pažymoje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos prokuratu?ros i?statymo 19 straipsnio nuostatomis, nesant abejoniu? ar ginc?o de?l viešojo intereso pažeidimo fakto, prokuroras privalo ginti ir negali atsisakyti ginti viešojo intereso. Tuo labiau teismas negali spre?sti, kad prokuroras turi teise?, o ne pareiga? ginti vieša?ji? interesa?.
13.3. Prioritetas privalo būti teikiamas viešojo intereso gynimui, o ne procedūriniams, formaliems veiksmams, prielaidoms dėl senaties termino atnaujinimo perspektyvų.
Šalies argumentai
13.4. Pagal tokia? pirmosios instancijos teismo formuojama? praktika? prokuroras išvis gali nedirbti ir neatlikti jokiu? funkciju?, jei to pats nenori, taip iš esme?s paneigiant prokuroro funkcijas ir reikšme? teisine?je sistemoje.
13.5. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepasisake? de?l vieša?ji? interesa? ginanc?iam subjektui taikytinu? senaties instituto nuostatu? ir skundžiamą nutarti? prie?me? vadovaudamasis tik deklaratyviais Generalinės prokuratu?ros teiginiais apie senati?.
Šalies argumentai
13.6. Pareiške?jas savo ankstesniuose skunduose yra išsamiai ne karta? pasisake?s ir nurode?s teise?s aktus ir ju? nuostatas, patvirtinanc?ias, jog kuo žemesne? yra magistralinio dujotiekio vietove?s klase? ir potencialiai didesnis magistralinio dujotiekio pavojingumo bei rizikos laipsnis, tuo magistralinio dujotiekio bei gretimos teritorijos ir žmoniu? saugos, tad ir viešojo intereso apsaugos tikslais yra griežtesni užstatymo normatyvai atitinkamos magistralinio dujotiekio vietove?s klase?s ir jos vienetu? teritorijose. Taigi, šiuo atveju egzistuojanc?io pažeidimo reikšme? visuomenei yra didele?, tode?l nei teismas, nei prokuratu?ra negali ignoruoti tokio pažeisto viešojo intereso ir galimo tokio pažeidimo pasekmiu?.
Atsiliepimas
14. Suinteresuotas asmuo Generalinė prokuratūra atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį.
14.2. Priešingai nei nurodoma atskirajame skundą, pirmosios instancijos teismas nesprendė ir nenustatė, ar yra, ar nėra pažeistas viešasis interesas nevertino ir naikinamojo termino kreiptis į teismas ginčyti administracinius aktus suėjimo pasekmių bei šio termino atnaujinimo galimybių.
14.3. Jeigu nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas būtų tyręs ir sprendęs dėl viešojo intereso pažeidimo ir prokuroro pareigos kreiptis į teismą, būtų pasisakyta dėl teisminio ginčo, kuris įstatymo nustatyta tvarka dar nepradėtas nagrinėti teisme, esmės ir pažeidžiant prokuroro diskrecijos teisę.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos esmės.
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).
16. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
17. Iš dėl galimai neteisėtų statybų Kaišiadorių r. Karčiupio km., medžiagos Nr. 16.95-3-6-81, 2020 m. kovo 25 d. prašymo kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. kovo 25 d. Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriui pateikė prašymą kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, prašė, ginant viešąjį interesą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nustatyta tvarka, kreiptis į administracinį teismą dėl Kaišiadorių r. savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. V1-563 patvirtinto detaliojo plano panaikinimo. Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Virgilijus Čirpus 2020 m. balandžio 20 d. nutarimu atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones, nesant teisinio pagrindo kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, ar taikyti kitas viešojo intereso gynimo priemones. Pareiškėjas 2020 m. gegužės 7 d. Kauno apygardos prokuratūros Vyriausiajam prokurorui Dariui Valkavičiui padavė skundą dėl 2020 m. balandžio 20 d. nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, prašydamas panaikinti Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2020 m. balandžio 20 d. nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones bei, ginant viešąjį interesą, vadovaujantis ABTĮ nustatyta tvarka, kreiptis į teismą dėl Kaišiadorių r. savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. V1-563 patvirtinto detaliojo plano panaikinimo.
18. Pareiškėjas pateikė skundą. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartimi atmetė pareiškėjo skundą. Pareiškėjas Kauno apygardos teismui padavė atskirąjį skundą dėl 2020 m. rugsėjo 23 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarties, kuriuo prašė panaikinti minėtą nutartį ir perduoti bylos medžiagą nagrinėti iš naujo Kauno apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriui. Kauno apygardos teismas 2020 m. lapkričio 12 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą patenkino ir Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartį panaikino, klausimą išsprendė iš esmės – panaikino Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2020 m. birželio 1 d. nutarimą; Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2020 m. balandžio 20 d. nutarimą ir grąžino pareiškėjo prašymą dėl viešojo intereso gynimo nagrinėti Kauno apygardos prokuratūrai iš naujo.
19. Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Virgilijus Čirpus 2021 m. sausio 22 d. nutarimu atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones, nesant teisinio pagrindo kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo ar taikyti kitas viešojo intereso gynimo priemones. Pareiškėjas 2021 m. sausio 22 d. Generalinei prokuratūrai pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2021 m. sausio 22 d. nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Generalinės prokuratūros prokurorė Violeta Šulčytė 2021 m. kovo 26 d. nutarimu paliko nepakeistą Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2021 m. sausio 22 d. nutarimą Nr. 3.VI-6.
20. Atskirajame skunde pareiškėjas nesutinka su skundžiama nutartimi, kuria pirmosios instancijos teismas, pažymėjęs, jog pareiškėjas skunde nepateikė jokių argumentų, sudarančių pagrindą konstatuoti, kad prokurorų veiksmai atsisakant ginti viešąjį interesą pažeidė proceso teisės normas, ir nurodęs, kad taip pat nenustatė jokių aplinkybių dėl proceso teisės pažeidimo, pareiškėjo skundą atmetė.
21. Atskirajame skunde pareiškėjas iš esmės nurodo, kad pažeidimai, dėl kurių pareiškėjas kreipėsi į prokuratūrą su tikslu apginti viešąjį interesą, akivaizdūs, tą pripažino ir pirmosios instancijos teismas, todėl prioritetas turi būti teikiamas ne procedūriniams formalumams, o viešojo intereso gynimui. Pareiškėjo teigimu, nei prokuratūra, nei teismas negali numatyti viešojo intereso gynimo bylos perspektyvos, prokuratūra negali atsisakyti kreiptis į teismą formaliai dėl senaties, ir teismas nepagrįstai aiškina, jog prokuratūra neprivalo kreiptis dėl viešojo intereso gynimo.
22. Suinteresuotas asmuo Generalinė prokuratūra, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, teigia, jog priešingas aiškinimas lemtų prokuroro diskrecijos teisės pažeidimą.
Dėl atsisakymo ginti viešąjį interesą (ne)pagrįstumo.
23. Pagal CPK 5 straipsnio 3 dalį įstatymo numatytais atvejais prokuroras gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti. Prokuroras nėra teisminės valdžios sudedamoji dalis, tačiau yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnis). Konstitucijoje įtvirtinta prokuroro funkcija, pagal kurią jis įstatyme nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Ji detalizuota Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra.
24. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad prokurorų, kaip valstybės pareigūnų, įgaliojimai teisės aktuose negali būti apibūdinami kaip jų subjektinė teisė, kurią jie gali įgyvendinti savo nuožiūra, t. y. kaip tokia teisė, kuria jie gali pasinaudoti arba nepasinaudoti; tokie įgaliojimai – tai ir pareigos, kurias prokurorai ne tik gali, bet ir privalo įgyvendinti, jeigu yra įstatymuose nustatytos sąlygos (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).
25. Spręsdamas, ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, prokuroras turi vertinti kelių rūšių aplinkybes: 1) ar ginčas kilo iš teisinių santykių, kuriuose egzistuoja viešojo intereso požymiai; 2) ar tuose teisiniuose santykiuose buvo pažeistos teisės normos; 3) ar teisės normų pažeidimas yra tokio pobūdžio (pažeidimo svarumas), kad juo kartu pažeistas ir viešasis interesas. Bet kokiu atveju prokuroras turi pareigą vertinti, ar paduoti pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo, net jei egzistuoja visos trys nurodytos sąlygos ieškiniui paduoti. Taigi Konstitucijoje nustatytas prokuratūros teisinis statusas reiškia, kad prokuroras, kaip nepriklausomas, specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigūnas negali netirti gautos informacijos, bet turi diskreciją priimdamas sprendimus jam pavestais klausimais, todėl prokuroro veiksmų teisėtumas gali būti tikrinamas tik tokia apimtimi, kokia tiesiogiai nustatyta įstatyme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014).
26. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prokurorų proceso veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras ir teismas. Teismas, nustatęs prokuroro padarytus proceso teisės normų pažeidimus, panaikina neteisėtą sprendimą. Taigi įstatyme nustatyta, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, patikrina, ar prokuroras, priimdamas sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūrų, t. y. ar rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012). Tokias prokuroro veiklos kontrolės ribas lemia civilinio proceso normų nustatytos civilinių bylų nagrinėjimo taisyklės.
27. Civilinio proceso esmė yra ta, kad teismas savo iniciatyva negali pradėti bylos ir spręsti teisminį ginčą iš esmės, kol proceso normų nustatyta tvarka nėra pareikšto reikalavimo (CPK 5 straipsnio 3 dalis, 49 straipsnis). Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kol prokuroras pagal savo kompetenciją nenustatė viešojo intereso pažeidimo ir nesikreipė į teismą dėl jo gynimo, teismas negali spręsti, ar pažeistas ir gintinas viešasis interesas. Teismas dėl viešojo intereso pažeidimo gali nuspręsti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, t. y. išnagrinėjęs konkrečios bylos ieškinio (pareiškimo) faktinį ir teisinį pagrindą. Dėl to pažymėtina, kad tik CPK normų nustatyta tvarka prokurorui pareiškus reikalavimą ginti viešąjį interesą, teismas nagrinėja bylą pagal suformuluotą reikalavimo faktinį pagrindą ir sprendžia, ar viešasis interesas pažeistas, o jeigu pažeistas, tai kokių būdu pažeidimas šalintinas. Priešingu atveju, jeigu teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, tirtų ir spręstų dėl viešojo intereso pažeidimo ir prokuroro pareigos kreiptis į teismą, teismo būtų pasisakyta dėl teisminio ginčo, kuris įstatymo nustatyta tvarka dar nepradėtas nagrinėti teisme, esmės ir, pažeidžiant prokuroro diskrecijos teisę, nurodyta jam pareiga kreiptis į teismą.
28. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir aktualią teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo patikrinti tik Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro Virgilijaus Čirpaus ir Generalinės prokuratūros prokurorės Violetos Šulčytės veiksmų teisėtumą proceso normų pažeidimo aspektu, ką pirmosios instancijos teismas ir padarė. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjo skunde nurodyti argumentai, dėl, jo vertinimu, būtinybės ginti viešąjį interesą, buvo detaliai aptarti ir pripažinti nepagrįstais Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2021 m. sausio 22 d. nutarime Nr. 3.VI-6. Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras, išnagrinėjęs pareiškėjo dėl Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2021 m. sausio 22 d. nutarimo Nr. 3.VI-6, 2021 m. kovo 26 d. nutarimu Nr. 13.12.-27 jo netenkino. Be to, buvo konstatuota, jog yra suėjęs 10 metų naikinamasis terminas.
29. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl prokurorų atsisakymo ginti viešąjį interesą, nustatė, kad prokuratūra, tirdama pareiškėjo prašymą (skundą) taikyti viešojo intereso gynimo priemones, rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadas dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo, pareiškėjo pareiškimas nagrinėtas išsamiai, t. y. byloje nustatyta, kad Kauno apygardos prokuroras ir Generalinės prokuratūros prokuroras, priimdami nutarimus dėl atsisakymo ginti viešąjį interesą, proceso normų nepažeidė.
30. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su minėta pirmosios instancijos teismo išvada ir papildomai pažymi, kad skundžiami nutarimai yra argumentuoti, priimti išsamiai įvertinus faktines aplinkybes, išanalizavus surinktą medžiagą, o tiriant pareiškėjo prašymą, prokuratūra atliko visus būtinus veiksmus – rinko ir analizavo faktinius duomenis dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, vertino ir tinkamai argumentavo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo, todėl nėra pagrindo spręsti, jog buvo pažeistos proceso normos, nustatančios skundo tyrimo procedūras.
31. Pažymėtina, kad, apsispręsti dėl viešojo intereso gynimo, teikiant teismui atitinkamą ieškinį, yra ne pareiga, o prokuroro teisė, ir vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su prokurorų padarytomis išvadomis, neturi įtakos priimtų nutarimų teisėtumui.
32. Nors pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su prokurorų ir pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl senaties termino praleidimo ir teigia, kad ieškinio senatis pritaikyta nepagrįstai ir formaliai, nevertinant viešojo intereso pažeidimo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Generalinės prokuratūros prokurorė, atmesdama pareiškėjo skundą dėl Kauno apygardos prokuroro nutarimo ir atsisakydama taikyti viešojo intereso gynimo priemones, skundžiamame nutarime pasisakė dėl ieškinio senaties ir skundą motyvuotai atmetė, vadovaudamasi tiek įstatymo nuostatomis, tiek teismų praktika. Tuo tarpu teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl prokurorų veiksmų, atsisakant ginti viešąjį interesą, nesprendžia ginčo dėl viešojo intereso pažeidimo iš esmės (taip pat ir nevertina, ar prokuroras, priimdamas skundžiamą nutarimą, tinkamai taikė materialiosios teisės normas, susijusias su senaties termino taikymu). Priešingas aiškinimas reikštų bylos nagrinėjimą iš esmės dėl viešojo intereso pažeidimo, todėl būtų pažeista prokuroro diskrecijos teisė spręsti apie viešojo intereso egzistavimą.
Dėl procesinės bylos baigties.
33. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar atskirojo skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).
34. Kadangi kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
35. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir tinkamai taikęs proceso teisę reglamentuojančias normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 12 d. nutartį palikti nepakeistą.