Kauno apygardos teismo nutartis

2020-11-12 · Civilinė byla Nr. 2S-1792-638/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-12
Bylos Nr.
2S-1792-638/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-11345-2020-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Diana Labokaitė
Pareiškėjas
S. J.
Kategorijos
  • 3.1.3.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1792-638/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11345-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.3.7.; (S) 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5
Kaunoapygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. J. pareiškimą dėl Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2020 m. birželio 1 d. ir 2020 m. balandžio 20 d. nutarimų atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2020 m. birželio 1 d. nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones; 2) panaikinti Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2020 m. balandžio 20 d. nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones; 3) įpareigoti viešąjį interesą ginančią instituciją ginti viešąjį interesą ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl Kaišiadorių raj. savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. VI-563 patvirtinto detaliojo plano panaikinimo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad pagal detalųjį planą, patvirtintą Kaišiadorių r. savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. V1-563 (toliau – detalusis planas), kuris buvo parengtas gyvenamosios paskirties statinių išdėstymo specialiojo plano, suderinto Kaišiadorių r. nuolatinės statybos komisijos 2009 m. lapkričio mėn. 5 d. protokolu Nr. 156-NSK (toliau – specialusis planas) pagrindu, iš dviejų žemės ūkio paskirties sklypų, esančių (duomenys neskelbtini)buvo suformuoti aštuoni sklypai gyvenamųjų namų statybai. Planavimo organizatoriais buvo šių naujai suformuotų žemės sklypų pardavėjai - I. G. ir D. M.. Tiek specialusis, tiek detalusis planai jų užsakymu buvo parengti M. T. IĮ, projekto vadovo M. T. bei architektės J. K.. 2016 m. balandžio 4 d. pareiškėjas su sutuoktine įsigijo žemės sklypą gyvenamojo namo statybai, esantį (duomenys neskelbtini)(sklypas detaliajame plane pažymėtas Nr. 7). Siekiant inicijuoti gyvenamojo namo statybą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą pareiškėjui ir jo sutuoktinei iš AB „A. G.“ tapo žinoma, kad esamo magistralinio dujotiekio 1 vietovės klasės vienete, į kurį patenka jų sklypas, jau yra pasiektas maksimalus (10 vnt.) leistinas žmonėms būti skirtų pastatų skaičius, todėl galimybės statyti šiame sklype pastatus šiuo metu nėra ir bendrovė negali išduoti projektavimo sąlygų gyvenamojo namo statybos projektui rengti. Prieš žemės sklypo įsigijimą detalųjį planą ir kitus su žemės sklypo įsigijimu susijusius dokumentus peržiūrėję asmenys / specialistai, nebuvo pastebėję jokių galimo užstatymo tankio viršijimo aplinkybių. Kilus abejonei, kad magistralinio dujotiekio 1 vietovės klasės vienete, į kurį patenka jų sklypas, jau kuris laikas yra pasiektas ne tik maksimalus leistinas žmonėms būti skirtų pastatų skaičius (10 vnt.), bet dar ir viršytas, pareiškėjas kreipėsi į specialistus ir pats užsakė 1 klasės vietovės vieneto grafinio pavaizdavimo planą. Išnagrinėjus planą tapo aišku, kad pastatų skaičius 1 klasės vietovės vienete jau seniai viršija pastatų skaičių, kurį galima statyti pagal galiojančius teisės aktus (gyvenamieji pastatai – 26 vnt.; sodo pastatai – 64 vnt.; mišrūs pastatai – 11 vnt.). Sulyginus šiuos duomenis su VĮ Registrų centras duomenimis, aiškiai matosi, kad jau specialiojo plano ir detaliojo plano rengimo metu minimoje 1 vietovės klasės vieneto teritorijoje buvo suformuoti bent 24 žemės sklypai ir juose statiniai žmonėms būti. Taip pat vizualiai matyti, jog į vietovės klasę įeina ne mažiau kaip 10 statinių (duomenys neskelbtini) (vizualūs www.regia.lt duomenys) ir kt. Po detaliojo plano patvirtinimo, iki pareiškėjo žemės sklypo pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo 2016 m. balandžio 4 d. buvo pastatyti / išduoti statybos leidimai ar suderinta statyba bent dar 6 statiniams 1 klasės vienete. Po pareiškėjo sklypo įsigijimo sandorio sudarymo buvo išduotas dar vienas statybos leidimas. Tuo tarpu detaliojo plano sprendiniai suponuoja išvadą, kad planuojamoje teritorijoje dar nėra net 10 vnt. pastatų skaičiaus.

3. Pareiškėjas nurodo, kad 2020 m. birželio 1 d. Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyr. prokuroro nutarimas yra neteisėtas, nes prokuratūra netinkamai aiškina bei taiko senaties institutą viešojo intereso gynimo instituto kontekste. Detaliuoju planu iš esmės buvo pakeista žemės paskirtis (iš žemės ūkio į gyvenamosios) bei suformuoti nauji 8 gyvenamosios paskirties žemės sklypai. Būtent šie detaliojo plano sprendiniai neteisėtai suponavo galimą teritorijos užstatymo tankio didinimą, galimybę institucijoms piktnaudžiauti ir manipuliuoti statybą leidžiančių dokumentų išdavimu, o pareiškėjo atveju – neįgyvendinamą pagrindą gauti statybą leidžiantį dokumentą. Nors detalusis planas buvo patvirtintas Kaišiadorių raj. savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. Vl-563, tačiau aplinkybė dėl jo prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms prokurorui tampa žinoma tik jo atliekamo tyrimo metu, todėl senaties terminas viešąjį interesą ginančiam subjektui pradedamas skaičiuoti nuo to momento, kai surenkama ar turėjo būti surinkta pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas. Taigi, šiai dienai senaties terminas viešajam interesui ginti nėra pasibaigęs. Nagrinėjamu atveju viešąjį interesą ginanti institucija išvis savarankiškai neįvertino detaliojo plano, neapklausė teritorijų planavimo dokumentus rengusių/užsakiusių asmenų, nesikreipė į valstybines institucijas dėl tyrimo atlikimo, nesikreipė į teritorijų planavimo specialistus dėl pagalbos tyrime suteikimo (išvadų parengimo). Viešąjį interesą ginanti institucija savarankiškai netyrė pareiškėjo skundo argumentų, pilnai nesusipažino su tyrimo medžiaga. Viešąjį interesą ginanti institucija nevertino detaliojo plano pagrindu sukurtų teritorijų planavimo sprendinių pavojingumo, t. y. magistralinio dujotiekio teritorijoje esančių statinių pavojingumo jų savininkams bei visuomenei, o taip pat fakto, jog tiek neteisėtas dokumentas, tiek jo pagrindu suformuoti nekilnojamojo turto objektai lieka civilinėje apyvartoje.

Atsiliepimas

4. Suinteresuotas asmuo Kauno apygardos prokuratūra atsiliepime su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 81–83). Nurodė, kad skundas iš esmės yra grindžiamas ginčo situacijos faktinių aplinkybių vertinimu, t. y. skirtingu faktinių aplinkybių vertinimu nei jas įvertino prokuratūra. Prokuroras, kaip nepriklausomas, specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigūnas, yra savarankiškas ir diskretiškas priimti sprendimus jam pavestais klausimais. Teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti, t. y. teismas negali įpareigoti prokuroro, kad šis privalo taikyti viešojo intereso gynimo priemones.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas nurodė, kad Kauno apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2020 m. balandžio 20 d. nutarimas Nr. 3VI-25 yra argumentuotas, priimtas išsamiai ištyrus ir išanalizavus iš kompetentingos institucijos bei pareiškėjo surinktą plačios apimties medžiagą, atliekant išsamius faktinių aplinkybių patikrinimus. Teismas vertino, jog tiriant pareiškėjo pareiškimą prokuratūra atliko visus būtinus veiksmus – rinko ir analizavo faktinius duomenis dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, nutarime vertino ir nurodė argumentus, kuriais grindė savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo, todėl nėra pagrindo spręsti, jog buvo pažeistos proceso normos, nustatančios pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo procedūras. V. K. apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, patikrino nutarimą ir įvertino jo pagrįstumą ir teisėtumą bei savo padarytas išvadas nutarime motyvavo. Priimant nutarimus buvo ištirta ir išnagrinėta skundo medžiagoje esanti medžiaga, be kita ko, buvo vadovautasi ir remtasi duomenimis, informacija, gautais iš kompetentingos institucijos – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos. Pareiškėjas nagrinėjamame skunde nenurodė procedūrinių prokurorų pažeidimų, iš esmės skundas yra grindžiamas tapačiais argumentais, kurie buvo nurodyti teikiant pareiškimą prokuratūrai, o vėliau – skundą dėl prokuroro nutarimo. Vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su prokurorų padarytomis išvadomis, neturi įtakos priimtų nutarimų teisėtumui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartį ir perduoti bylos medžiagą nagrinėti iš naujo Kauno apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismo išvados yra nepagrįstos ir formalios, kas tik patvirtina, jog teismas iš esmės nesusipažino su bylos medžiaga ir vertino tik patį veiksmų atlikimo faktą, o ne realią prokuroro procesinių veiksmų apimtį, tikslingumą ir atliktų procesinių veiksmų rezultatą.

1.2. Pareiškėjas skunde yra nurodęs visą eilę prokuratūros procesinių pažeidimų tyrimo procese. Teismas išvis netyrė bei nepasisakė nei dėl vieno nurodyto procedūrinio pažeidimo. Teismas taip pat savarankiškai netyrė ir nevertino konkrečių prokuratūros atliktų procesinių veiksmų, jų tikslingumo bei išsamumo. Taigi, nepagrįstai sprendė, jog pats faktas, kad prokuratūra atliko kažkokius procesinius tyrimo veiksmus, reiškia, kad tyrimas buvo atliktas be procedūrinių pažeidimų, teisingai bei išsamiai. Vien formalus, netikslingas ir neišsamus procesinių veiksmų atlikimas negali būti prilyginamas tinkamam institucijos pareigų vykdymui.

1.3. Faktiškai prokuratūra atliko tik formalius pareiškėjo pareiškimo tyrimo veiksmus, kurie nėra pakankami pagrįsti išvadai dėl detaliojo plano teisėtumo. Pareiškėjo skundo tyrimo pas vyr. prokurorą metu buvo žinoma, kad detaliojo plano neteisėtumą konstatavo teismo ekspertas. Visgi, prokuratūra net kritiškai vertindama tyrimo išvadas, nesiekė šių išvadų savarankiškai ištirti ir įsitikinti jų teisingumu/klaidingumu.

1.4. Teismas neteisėtai suponavo situaciją, kai paaiškėjusios naujos aplinkybės lieka ne tik neištirtos, bet ir užkertamas kelias jų tyrimui, o tuo pačiu ribojama Pareiškėjo teisė į teisingą teismą. Teismui iš esmės išnagrinėjus klausimą dėl prokuratūros atsisakymo ginti viešąjį interesą teisėtumo, tapatus klausimas nebegalės būti nagrinėjamas iš naujo. Taigi, net žinomai neteisėtas dokumentas negalės būti pašalinamas iš teisinės apyvartos. Vadovaujantis tokiu teismo aiškinimu, viešojo intereso gynimo institutas taip pat netenka jokios prasmės.

1.5. Teismas privalėjo susipažinti su naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis bei spręsti dėl jų įrodomosios reikšmės skundo atžvilgiu, jei teismas negali spręsti fakto, o tik proceso klausimus - spręsti dėl bylos grąžinimo prokuratūrai, kad būtų išsamiai įvertintos naujai paaiškėjusios aplinkybės. Tuo tarpu nei vienai institucijai neįvertinus naujai paaiškėjusių aplinkybių ir išnagrinėjus skundo iš esmės, buvo užkirsta bet kokia galimybė pareiškėjui apginti savo teises ir teisėtus interesus.

1.6. Nors detalusis planas buvo patvirtintas Kaišiadorių raj. savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. V1-563, tačiau aplinkybė dėl jo prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms prokurorui tampa žinoma tik jo atliekamo tyrimo metu. Atsižvelgiant į tai, kad senaties terminas viešąjį interesą ginančiam subjektui pradedamas skaičiuoti nuo to momento, kai surenkama ar turėjo būti surinkta pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, terminas kreiptis į teismą bus pradedamas skaičiuoti tik nuo tokio momento. Taigi, šiai dienai senaties terminas viešajam interesui ginti nėra pasibaigęs.

Atsiliepimas

8. Suinteresuotas asmuo Kauno apygardos prokuratūra atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Teismas pagrįstai vertino, kad prokuratūra, siekdama visapusiško pareiškėjo pareiškime nurodytų faktinių aplinkybių ištyrimo bei objektyvaus ir pagrįsto jų įvertinimo ir sprendimo dėl viešojo intereso gynimo priėmimo, vadovaudamasi Prokuratūros įstatymo 19 straipsniu, rinko informaciją iš įvairių kompetentingų institucijų. Kauno apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2020 m. balandžio 20 d. nutarimas Nr. 3VI-25 yra argumentuotas, priimtas išsamiai ištyrus ir išanalizavus iš kompetentingos institucijos bei pareiškėjo surinktą plačios apimties medžiagą, atliekant išsamius faktinių aplinkybių patikrinimus.

2.2. Tiriant pareiškėjo pareiškimą prokuratūra atliko visus būtinus veiksmus - rinko ir analizavo faktinius duomenis dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, nutarime vertino ir nurodė argumentus, kuriais grindė savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo, todėl nėra pagrindo spręsti, jog buvo pažeistos proceso normos, nustatančios pareiškimo nagrinėjimo procedūras. V. K. apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, patikrino nutarimą ir įvertino jo pagrįstumą ir teisėtumą bei savo padarytas išvadas nutarime motyvavo.

Atsiliepimas

2.3. Priimant nutarimus buvo ištirta ir išnagrinėta skundo medžiagoje esanti medžiaga, be kita ko, buvo vadovautasi ir remtasi duomenimis, informacija, gautais iš kompetentingos institucijos - Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos.

2.4. Nutarimų priėmimo metu buvo surinkta pakankamai duomenų pagrįstam sprendimui priimti. Prokuratūra, tirdama pareiškėjo pareiškimą, procesinių pažeidimų nepadarė, rinko faktinius duomenis dėl pareiškime nurodytų aplinkybių, juos analizavo, vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo, todėl nutartis yra pagrįsta ir teisėta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

10. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl prokuratūros nutarimų atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Iš Kauno apygardos prokuratūros medžiagos nustatyta, kad pareiškėjo pareiškimas prokurorui dėl viešojo intereso gynimo iš esmės grindžiamas tuo, kad detalusis planas, patvirtintas Kaišiadorių r. savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. V1-563, prieštarauja visuomenės (viešajam) interesui, įstatymams ir kitiems teisės aktams, reglamentuojantiems teritorijų planavimo dokumentų rengimą, nes detaliojo plano sprendiniai sudaro prielaidas magistralinio dujotiekio I klasės vieneto teritorijoje viršyti maksimalų leistiną pastatų skaičių, kas sudaro tiesioginę grėsmę žmonių gyvybei ir sveikatai magistralinio dujotiekio avarijos atveju ir ši grėsmė viršija apribojimą, kurį nustato magistralinio dujotiekio įrengimo taisyklės. Pareiškėjo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad I klasės vieneto teritorijoje dar visai neseniai buvo išduoti paskutiniai statybos leidimai, taip pat neteisėtais detaliojo plano sprendiniais valstybės institucijoms sudarytos prielaidos galimai manipuliuoti neteisėtai išduodamais statybą leidžiančiais dokumentais, yra pagrindas kreiptis dėl viešojo intereso gynimo - detaliojo plano panaikinimo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

12. Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prokurorų proceso veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras ir teismas. Teismas, nustatęs prokuroro padarytus proceso teisės normų pažeidimus, panaikina neteisėtą sprendimą, teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu.

13. Iš Kauno apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2020 m. birželio 1 d. nutarimo matyti, kad prokuroras netenkino pareiškėjo skundo tuo motyvu, kad nuo specialiojo plano patvirtinimo praėjo beveik 11 metų (specialusis planas buvo patvirtintas 2009-06-25, detalusis planas savo ruožtu buvo patvirtintas 2010-08-04), vadinasi, jau yra suėjęs naikinamasis senaties terminas. Tačiau su tokia prokuroro išvada nėra pagrindo sutikti.

14. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ABTĮ) 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus. Iš Kauno apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro V. Č. 2020-04-20 nutarimo matyti, kad pareiškėjo S. J. prašymo dalis dėl galimų nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 str. 3 d. (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu) perduota nagrinėti Kauno apylinkės prokuratūrai, apie tyrimo eigą teismui duomenų nepateikta. Vadinasi, pirmiausia reikėtų nustatyti, ar tvirtinant ginčo teritorijų planus nebuvo padaryta nusikalstama asmenų veika, kas savo ruožtu leistų spręsti dėl dešimties metų termino ginčyti teritorijų planavimo planus (specialųjį ir detalųjį) atnaujinimo. Šiuo atveju prokuroro argumentacija, kad nėra nustatyta nusikalstama veika, kai tas pats prokuroras klausimą dėl galimos nusikalstamos veikos atskiria į kitą tyrimą ir neaišku, ar tą tyrimą vykdo ir koks to tyrimo rezultatas, nėra priimtina.

Žemesnės instancijos teismas

15. Kauno apygardos vyresnysis prokuroras savo 2020 m. birželio 1 d. nutarime nurodė, kad jis susipažino su pareiškėjo naujai pateiktu 2020 m. gegužės 4 d. teritorijų planavimo dokumento tyrimu, ir sutinka, kad tyrimo išvados nesutampa su institucijų pozicija, tačiau, anot prokuroro, tai a priori dar nereiškia, kad turėtų būti remiamasi privataus tyrimo išvadomis, o ne oficialių institucijų išvadomis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia prokuroro išvada stokoja pagrįstumo ir argumentacijos.

16. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (CPK 197 str. 2 d.). Šiuo atveju pareiškėjas pateikė inžinierės statybininkės R. U., turinčios kvalifikacijos atestatus teritorijų planavimo ir statinių statybos srityse, 2020 m. gegužės 4 d. atliktą teritorijų planavimo dokumento tyrimą, kuriame yra konstatuota, kad jau specialiajame plane nėra esamos padėties vaizdavimo, esama padėtis paslėpta po gretimos teritorijos žymėjimu, specialiojo plano rengėjas pakeitė faktinius esamos teritorijos duomenis, klaidingai nurodė, jog sprendiniai galioja nepriklausomai nuo gretimos teritorijos užstatymo, nebuvo nagrinėtos besiribojančios su specialiojo plano galiojimo riba gretimybės, detalusis planas nepapildė specialiojo plano nagrinėjimo spragos, nevertino gretimybių ir draudimo statyti daugiau pastatų žmonėms būti, projektuotojas nenurodė, kad vieneto teritorija tęsiasi 1600 m, nevertino, kad detalaus plano įgyvendinimas neįmanomas dėl sprendinių prieštaravimo įstatymams, nepažymėti sklypuose esantys pastatai, užbalinti mėgėjiškų sodų žemėje esantys pastatai, paslėpti pastatai šalia (duomenys neskelbtini), paslėpti sklypai (duomenys neskelbtini) prieigose, įvesti klaidinantys papildomi žymėjimai, ir t.t.

17. Teismas, kaip minėta, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, patikrina, ar prokuroras, priimdamas sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūrų, t. y. ar rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo. Taigi, negalima vadinti pagrįstomis ir argumentuotomis prokuroro išvadų nesiremti jam pateiktomis tyrimo nustatytomis aplinkybėmis tik dėl to, kad priešingu procesiniu rezultatu suinteresuotos institucijos, kurių priimtus aktus ir yra prašoma ištirti, teikia kitokius paaiškinimus.

18. Konstitucinis teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime yra pažymėjęs, kad prokurorų kaip valstybės pareigūnų įgaliojimai teisės aktuose negali būti apibūdinami kaip jų subjektinė teisė, kurią jie gali įgyvendinti savo nuožiūra, t. y. tokia teisė, kuria jie gali pasinaudoti arba nepasinaudoti. Tokie įgaliojimai - tai ir pareigos, kurias prokurorai (kiti valstybės pareigūnai) ne tik gali, bet ir privalo įgyvendinti, jeigu yra įstatymuose nustatytos sąlygos. Todėl nesutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad prokuroro veiksmų teisėtumą patikrinus proceso normų pažeidimo aspektu proceso teisės normų pažeidimo nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad proceso normos šiuo atveju būtent ir buvo netinkamai pritaikytos, nes pateikta 2020 m. gegužės 4 d. R. U. tyrimo išvada liko neanalizuota, nevertinta, netikrintas jos teiginių teisingumas. Formalus išvadų a priori (lot. iš anksto, nepatikrinus faktų; apeinant faktus) atmetimas užkerta kelią išsiaiškinti bylos esmę ir nustatyti tiesą, ar teritorijų planai yra patvirtinti teisėtai, kiek dėl to yra išduota leidimų statyti viršijant leistinas užstatymo normas dujotiekio magistralinio tinklo apsaugos zonoje, kokios neigiamos pasekmės gali atsirasti pažeidus užstatymo normas šioje zonoje, kas būtų atsakingas dėl galimų neigiamų pasekmių ir pan.

19. Iš dalies sutiktina su pareiškėjo nurodytais argumentais, kad liko neįvertinti nauji, su pareiškimo nagrinėjimu susiję dokumentai – 2020 m. birželio 30 d. paskelbta Seimo kontrolieriaus pažyma ir Lietuvos architektų rūmų profesinės etikos tarybos 2020 m. liepos 3 d. sprendimas Nr. 2020/04. Pažymėtina, kad 2020 m. birželio 30 d. Seimo kontrolieriaus tyrimo išvada buvo pateikta į bylą tik kartu su atskiruoju skundu, jau po skundžiamos teismo nutarties priėmimo, todėl apeliacinės instancijos teismas pateiktų įrodymų šioje proceso stadijoje atskirai neanalizuoja ir nevertina.

20. Esant nustatytoms aplinkybėms spręstina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, netinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas, reglamentuojančias prokuratūros funkcijas ir įgalinimus ginant viešąjį interesą (CPK 49 str.), įrodymų vertinimą (CPK 185 str.), dėl ko padarė nepagrįstas išvadas, todėl priimta nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės: prokurorų nutarimai naikintini ir klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo Kauno apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriui.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą patenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės: panaikinti Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2020 m. birželio 1 d. nutarimą; Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2020 m. balandžio 20 d. nutarimą ir grąžinti pareiškėjo prašymą dėl viešojo intereso gynimo nagrinėti Kauno apygardos prokuratūrai iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Diana Labokaitė