Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų sprendimas

2020-08-05 · Civilinė byla Nr. e2-6406-233/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-08-05
Bylos Nr.
e2-6406-233/2020
Teisminio proceso Nr.
2-37-3-00619-2020-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Ieškinys patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Irena Stulgienė (pirm.)
Ieškovas
"Gelvora"
Atsakovas
I. Z.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-6406-233/2020Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00619-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.3; 2.6.10.5.1; 2.6.29.3; 3.2.6.6.2 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 5 d.Rokiškis

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėja Irena Stulgienė, rašytinio proceso tvarka, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovei I. Z. dėl 413,08 Eur skolos, 550,5 Eur palūkanų, 86,96 Eur delspinigių, 110,59 Eur palūkanų delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 23 procentų dydžio metinių sutartinių palūkanų nuo pagrindinės skolos sumos (413,08 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei I. Z. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio tvarka, viešo paskelbimo būdu, įteikus pranešimą dėl atsiliepimo pateikimo per 20 dienų nuo teismo pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklapyje dienos, teisme atsiliepimas iš atsakovės negautas, todėl esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių.

Motyvuojamoji dalis

Atlikus formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą, pateiktas ieškinys laikytinas iš dalies pagrįstu, todėl tenkintinas iš dalies.

Ieškovė nurodo ir iš pateiktų byloje duomenų matyti, kad 2011 m. kovo 29 d. AB „Swedbank“ (buvęs „Hansabankas“) ir I. Z. sudarė Sutartį Nr. 11-014366-GV (toliau – Sutartis) pagal kurią AB „Swedbank“ atsakovei suteikė Sutartyje nurodyto dydžio kreditą, atsakovė įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka kreditą grąžinti bei mokėti palūkanas, delspinigius kitas Sutartyje numatytas sumas AB „Swedbank“ naudai. Tačiau atsakovė netinkamai vykdė Sutartį, todėl AB „Swedbank“ pastarąją 2014 m. sausio 28 d. nutraukė, ir įgijo teisę reikalauti iš atsakovės grąžinti visą likusį kreditą bei pateikti reikalavimus atsakovei dėl atitinkamų palūkanų, delspinigių ir kitų susijusių piniginių sumų sumokėjimo. 2013 m. vasario 22 d. AB „Swedbank“ ir UAB „Gelvora“ (toliau – ieškovas) sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. ST-13-6294/13-20-10, kurios 2014 m. vasario 27 d. Priedu Nr. 13 AB „Swedbank“ perleido ieškovei visus reikalavimus atsakovės atžvilgiu, pagal Sutartį. Ieškovė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 str. nustatyta tvarka pranešė atsakovei apie reikalavimo perleidimą ir tuo pačiu pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus pagal minėtą sutartį, tačiau atsakovė pastarųjų nėra įvykdžiusi ir ieškinio parengimo dieną. Ieškovės reikalavimas pagal Sutartį ieškinio parengimo dieną yra: pagrindinė skolos suma – 413,08 Eur; palūkanos – 550,5 Eur; delspinigiai – 86,96 Eur; palūkanų delspinigiai – 110,59 Eur. Visas ieškovės reikalavimas pagal Sutartį yra 1161,13 Eur. Atsakovė buvo raginama atsiskaityti, tačiau visi ieškovės bandymai susigrąžinti skolą ikiteismine tvarka buvo nesėkmingi, todėl ieškovė prašo priteisti iš atsakovės minėtas sumas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 23 procentų dydžio metines sutartines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (413,08 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Įstatymas numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.205 straipsnį sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą. Paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė kreditoriui be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu.

Ieškovė raštiškai pranešė atsakovei apie reikalavimo perleidimą ir tuo pačiu pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus, tačiau atsakovė įsipareigojimų pagal 2011 m. kovo 29 d. Sutartį Nr. 11-014366-GV tinkamai nevykdė, į raginimus atsiskaityti nereagavo, prieštaravimų dėl ieškovės reikalavimų ar jų dydžio nepareiškė, todėl iš atsakovės I. Z. ieškovės naudai priteistina 413,08 Eur skolos.

Ieškovė prašo priteisti 550,50 Eur mokėjimo palūkanų, kurias sudaro 81,97 Eur neapmokėtos palūkanos iki sutarties nutraukimo ir 468,53 Eur palūkanos paskaičiuotos 23,00 procentų dydžio už 1800 pradelstų dienų, paskaičiuotos už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 12 d. iki 2020 m. birželio 15 d., bei 23,00 procentų dydžio metinių palūkanų nuo pagrindinės skolos sumos 413,08 Eur nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog pritariant kasacinio teismo nuosekliai formuojamai pozicijai, kad kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, darytina išvada, jog šis reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. Sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos, laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė neišplaukia nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo (CK 6.2, 6.221 straipsniai). Minimalių nuostolių, atsiradusių dėl kreditoriaus negalėjimo naudotis negrąžintais pinigais, atlyginimo funkciją atlieka kompensuojamosios palūkanos, kurios gali būti skaičiuojamos ir po paskolos sutarties nutraukimo. Aptartas išaiškinimas neužkerta sutarties šalims kelio susitarti, jog po sutarties nutraukimo iki visiško paskolos sumos grąžinimo paskolos davėjui bus mokamos kompensuojamosios palūkanos, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 48, 49, 52, 53 punktai).

Iš pradinės kreditorės 2014 m. sausio 9 d. pretenzijos matyti, kad sutartis vienašališkai su atsakove nutraukta nuo 2014 m. sausio 28 d. Iš 2014 m. vasario 27 d. pradinės kreditorės ir ieškovės bylų priėmimo–perdavimo akto Nr. 13 prie 2013 m. vasario 22 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. ST-13-6294/13-20-10 matyti, kad neapmokėta palūkanų dalis yra 81,97 Eur (283,01 Lt). Tačiau ieškovė prašo priteisti 81,97 Eur neapmokėtas palūkanas iki sutarties nutraukimo ir 468,53 Eur palūkanas paskaičiuotas 23,00 procentų dydžio už 1800 pradelstų dienų, paskaičiuotos už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 12 d. iki 2020 m. birželio 15 d. Atsižvelgiant į tai, kad sutartis buvo nutraukta 2014 m. sausio 28 d. ir nuo to momento pasibaigė pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl ieškovės reikalavimas dėl 81,97 Eur mokėjimo palūkanų tenkintinas, o dėl 468,53 Eur mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų po sutarties nutraukimo, ir 23,00 procentų dydžio metinių palūkanų nuo pagrindinės skolos sumos 413,08 Eur nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atmestini kaip nepagrįsti.

Pažymėtina, kad kasacinis teismas nurodytoje praktikoje, be kita ko, nurodė, kad šio aiškinimo nekeičia ir tai, jei šalys bus sutartyje nustačiusios sąlygą (kaip, kad nagrinėjamu atveju), kad pelno palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, nes tokia sutarties sąlyga, kaip ir kitos, kaip nurodyta pirmiau, nutraukus sutartį, nustoja galioti.

Pažymėtina, kad Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo, tačiau šiuo atveju ieškovė tokių reikalavimų byloje nereiškė.

Delspinigiai yra viena iš netesybų rūšių (CK 6.71 straipsnis 1 dalis). Atsakovė neįvykdė sutarčių, todėl, vadovaujantis sutarčių sąlygomis ir CK 6.256 straipsnio 1, 2 dalimis, atsakovė privalo sumokėti netesybas. Sutartyje numatyta, kad atsakovė už kiekvieną termino praleidimo dieną nuo laiku nesumokėtos sumos privalo ieškovei mokėti 0,1 procento dydžio delspinigius. Ieškovė prašo priteisti 86,96 Eur delspinigius už 180 dienų ir 110,59 Eur palūkanų delspinigius už 180 dienų.

Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir VKĮ) 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Ieškovė iš atsakovės, kuri yra vartotoja, prašo priteisti 0,10 procento dydžio delspinigius. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės. Netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013). Be to, teismų praktikoje CK 6.73 straipsnio 1 dalies normoje įtvirtintas netesybų ir nuostolių santykis aiškinamas kaip neleidžiantis šalims nustatyti baudinių netesybų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-378/2005; Nr. 3K-3-400/2005; Nr. 3K-3-1070/2003; kt.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra pabrėžiama, kad siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies – vartotojo – teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas, nes vartotojas yra priverstas priimti jam siūlomas sutarties sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-536/2008; Nr. 3K-3-541/2009). Minėta VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostata ginčo kredito sutarties sudarymo metu (2011 m. kovo 29 d.) negaliojo, tačiau teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodyta maksimali netesybų riba gali būti taikoma kaip orientacinė vertinant iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytose vartojimo kredito sutartyse nustatytus netesybų dydžius (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-205-881/2016, Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2159-390/2017). Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas yra kur kas labiau užtikrinantis vartotojo interesų apsaugą, paskaičiuoti delspinigiai yra mažintini (CK 6.258 straipsnio 3 dalis). Perskaičiavus prašomas priteisti netesybas už ieškovės nurodytą 180 dienų laikotarpį delspinigiai nuo 413,08 Eur sumos ieškovei yra 37,18 Eur (413,08 Eur x 0,05 / 100 x 180), o palūkanų delspinigiai nuo 81,97 Eur priteistinos palūkanų sumos ieškovei yra 7,38 Eur (81,97 Eur x 0,05 / 100 x 180).

Nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2020 m. birželio 22 d. iš atsakovės ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už visą priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteistina proporcinga tenkintai ieškinio daliai žyminio mokesčio suma – 12,08 Eur (26,00 Eur x 46,47 / 100) žyminio mokesčio suma (CPK 80 straipsnis, 93 straipsnis).

Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos – 1,90 Eur, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija 5 Eur, todėl nepriteistinos (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 Įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės UAB „Gelvora“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės I. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 413,08 Eur (keturis šimtus trylika eurų 08 ct) skolos, 81,97 Eur (aštuoniasdešimt vieną eura 97 ct) palūkanų, 37,18 Eur (trisdešimt septynis eurus 18 ct) delspinigių, 7,38 Eur (septynis eurus 38 ct) palūkanų delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už visą priteistą sumą nuo 2020 m. birželio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 12,08 Eur (dvylika eurų 08 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „Gelvora“, įmonės kodas 125164834, naudai.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.

Teisėja Irena Stulgienė