Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismui veikiant Kauno apylinkės teismo vardu teisėja Rasita Kurakienė, sekretoriaujant Vilmai Aleksandravičiūtei, dalyvaujant ieškovui M. G., atsakovės L. B. atstovei advokato padėjėjai Dainai Mikėnaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. G. ieškinį dėl žalos atlyginimo, pareikštą atsakovei L. B.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 53,65 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas

Atsakovės pateiktas Kauno apylinkės teismo 2025-05-21 nuosprendis, priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1-2096-408/2025, ir Kauno apygardos teismo 2025-09-24 nuosprendis, priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-427-926/2025, patvirtina, kad teismo nuosprendžiu, kuris įsiteisėjo 2025-09-24, ieškovas buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, šiuo nuosprendžiu buvo patenkintas nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės (nagrinėjamoje byloje atsakovės) civilinis ieškinys iš dalies ir priteista iš kaltinamojo (atsakovo nagrinėjamoje byloje) 175 Eur turtinės ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Nurodytuose nuosprendžiuose nustatytos šios faktinės aplinkybės: ieškovas (duomenys neskelbtini), prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, kuriame šalys gyvena, tyčia, aštriu daiktu subraižė atsakovei priklausančio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės priekines dureles ir galines dureles; ieškovas kaltės nepripažino; kaimynų santykiai yra konfliktiški. Civilinės bylos nagrinėjimo metu ieškovas patvirtino, kad nuo 2022 metų konfliktiški šalių santykiai nėra pakitę, susitikę kaimynai nesisveikina.

Ieškovas, grįsdamas atsakovei pareikštą reikalavimą ir teigdamas, kad atsakovė su juo nebendradarbiavo, nes nenurodė banko sąskaitos, ieškovui geranoriškai siekiant atlyginti nuosprendžiu priteistą žalą, pateikė iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) 2025-09-26, 12:01 valandą siųstą, tokio turinio žinutę „Pateik duomenis lėšų pervedimui“, taip pat dokumentus ((duomenys neskelbtini) draudimo liudijimo pirmojo lapo ir 2025-05-09 ieškinio kopijas) iš aukščiau nurodytos baudžiamosios bylos, kuriuose yra nurodytas atsakovės elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini). Atsakovė teigia, kad šios žinutės nematė, mėnesį laukė piniginės prievolės įvykdymo, o mėnesio laikotarpiu ieškovui piniginės prievolės neįvykdžius, vykdomąjį dokumentą pateikė priverstiniam vykdymui.

Ieškovo pateiktas antstolės Audronės Adomaitienės 2025-10-27 vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. 25-36-39935 patvirtina, kad ieškovas šiuo dokumentu, priimtu vykdomojoje byloje Nr. 0036/25/02063, buvo informuotas, kad vykdomojoje byloje pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025-10-01 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-2096-408/2025 iš ieškovo atsakovės naudai yra išieškoma 675 Eur skola ir paskaičiuotos 53,65 Eur išlaidos.

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 179 straipsnio 3 dalis) Kauno apylinkės teismo 2025-05-21 baudžiamojoje byloje Nr. 1-2096-408/2025 yra įregistruotas 2025-11-13 patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo (DOK-133388), kuriame yra duomenys, kad vykdomasis raštas antstoliui pateiktas vykdyti 2025-10-27. Ieškovui skirtas 2025-10-27 raginimas vykdyti piniginę prievolę, 2025-10-27 vykdymo išlaidų paskaičiavimas išsiųsti 2025-10-27, įteikti 2025-11-01.

Ieškovo pateiktas (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad ieškovas į antstolės sąskaitą pervedė 728,65 Eur sumą.

Ieškovas reikalavimą atsakovei kildina iš delikto. Delikto pagrindu atsiradę santykiai yra deliktinės civilinės atsakomybės santykiai, kuriems taikomos atitinkamos civilinės atsakomybės taisyklės. Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos atsiradimo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nesant bent vienos iš nurodytų būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė turtinės žalos atlyginimo forma negali būti taikoma. Civilinės atsakomybės sąlygas, išskyrus skolininko kaltę, kuri paprastai yra preziumuojama, privalo įrodyti ieškovas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).

Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymuose arba sutartyje numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymuose numatytus atvejus. Nors skolininko kaltė preziumuojama, jis, naudodamasis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, gali tokią prezumpciją paneigti, taip pat įrodyti kitos sandorio šalies kaltę (CPK 178 straipsnis). Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017).

CK 6.247 straipsnyje pateikiama priežastinio ryšio samprata – atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę, tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta lankstaus priežastinio ryšio samprata. Priežastinio ryšio lankstus taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado. Teismai vertina visas aplinkybes ir žalos atsiradimo priežastis, kad nustatytų pakankamą neteisėtų veiksmų ir atsiradusių padarinių ryšį. Priežastinio ryšio kaip civilinės atsakomybės sąlygos nustatymas kartu reiškia teismo diskreciją svarstyti apie civilinės atsakomybės ribas. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas priežastinį ryšį, turi neprotingai neišplėsti atsakomybės ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad teisine prasme pripažįstama, jog priežastinis ryšys yra tais atvejais, jeigu asmuo turėjo pareigą ką nors atlikti, kokiu nors būdu veikti, tačiau neveikė, ir toks neadekvatus susiklosčiusiai faktinei situacijai jo elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, tiesiogiai sukeldamas žalingus padarinius arba sukurdamas sąlygas tokiems padariniams atsirasti. Taigi, net ir nesant faktinio priežastinio ryšio, teisinis priežastinis ryšys gali būti nustatomas ir to gali pakakti civilinei atsakomybei taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-695/2016).

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

Aukščiau nurodyti įrodymai patvirtina, kad ieškovas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nuo 2025-09-25 turėjo pareigą atlyginti atsakovei nusikalstama veika padarytą 675 Eur turtinę ir neturtinę žalą. Ieškovas, remdamasi 2025-09-26 elektroniniu laišku teigia, kad jis atliko visus veiksmus tam, kad žala būtų atlyginta kuo greičiau, nepatiriant papildomų išlaidų.

Atsakovė teigia, kad 2025-09-26 elektroninio laiško nematė, mėnesį laukė žalos atlyginimo, o nesulaukusi 2025-10-27 vykdomąjį dokumentą pateikė priverstiniam vykdymui. Atsakovės inicijuoto priverstinio vykdymo procese ieškovas (duomenys neskelbtini) į antstolio nurodytą sąskaitą pervedė 728,65 Eur sumą, kurią sudaro 675 Eur žalos atlyginimas ir 53,65 Eur vykdymo išlaidos.

Teismo sprendimas (nuosprendis) šalims turi įstatymo galią ir privalo būti vykdomas (CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimu (nuosprendžiu) įpareigoto asmens prievolės įvykdymo eigos terminas prasideda kitą dieną po teismo sprendimo (nuosprendžio) įsiteisėjimo dienos. Piniginę prievolę įvykdyti tinkami ir laiku yra skolininko, o ne kreditoriaus pareiga, todėl skolininkas (šiuo atveju ieškovas) turėjo pareigą imtis realių, aktyvių veiksmų tam, kad savo piniginę prievolę, kuri kilo iš nusikalstamos ieškovo veikos, įvykdytų atsakovei (nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei).

Ieškovo pateiktas elektroninis laiškas leidžia tikėti tuo, kad ieškovas teismui pateiktą elektroninį laišką išsiuntė, tačiau atsakovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų ieškovo argumentus, kad šis elektroninis laiškas atsakovę pasiekė, atsakovei elektroninio laiško turinys tapo žinomu, kaip ir įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovas įsitikino tuo, jog atsakovė elektroninį laišką ne tik gavo, bet ir perskaitė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad elektroniniame laiške ieškovas itin lakoniškai, nemandagiai pareikalavo nurodyti sąskaitą, neprašydamas patvirtinti elektroninio laiško gavimo.

Visiems žinoma aplinkybė yra ta, kad elektroniniai laiškai, įprastomis sąlygomis, adresatą pasiekia itin greitai, todėl ieškovas, negavęs jokio atsakovės atsakymo elektroniniu paštu protingu terminu, kaip atsakingas ir sąžiningas asmuo, turėjo ir galėjo atsakovei pakartotinai išsiųsti elektroninį laišką, be to, nepatirdamas jokių išlaidų, didelių laiko sąnaudų, tai padaryti galėjo ne vieną kartą, tačiau, kaip matyti iš ieškovo paaiškinimų, jis mėnesio terminu to nepadarė. Ieškovo pateiktos draudimo liudijo ir atsakovės 2025-04-09 ieškinio kopijos patvirtina, kad ieškovui buvo žinomas ne tik atsakovės elektroninio pašto adresas, bet ir telefono numeris, tačiau ieškovas nepasinaudojo galimybe paskambinti atsakovei ar žinomu telefono numeriu išsiųsti atsakovei trumpąją žinutę (SMS). Šalių paaiškinimai, byloje esantys ieškovo ir atsakovės gyvenamųjų vietų adresai patvirtina, kad ieškovas ir atsakovė yra kaimynai, kad šie asmenys susitinka, todėl net ir esant konfliktiškiems santykiams, ieškovas, kaip asmuo turintis vykdytiną piniginę prievolę atsakovei, turėjo ir galėjo, pasiteirauti ieškovės, ar jai yra žinomas ieškovo siekis atlyginti žalą, tačiau ieškovas to taip pat nepadarė. Ieškovas, žinodamas atsakovės gyvenamosios vietos adresą, turėjo ir galėjo apie ketinimą atlyginti žalą informuoti atsakovę registruotu paštu ir paprašyti pateikti jam paštu ar kitu atsakovei tinkamu būdu banko sąskaitos numerį, tačiau taip pat to nepadarė. Be nurodyto, ieškovas, negavęs jokio atsakymo iš atsakovės, galėjo kreiptis į bet kurį notarą tam, kad į notaro depozitinę sąskaitą būtų įmokėta piniginių lėšų suma, skirta žalai atlyginti, arba kreiptis į notarą tam, kad atsakovei būtų perduotas ieškovo pranešimas atsakovei (Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 10 ir 11 punktai), tačiau mėnesio laikotarpiu to nepadarė.

Kadangi atsakovas, siekdamas įvykdyti iš nuosprendžio kilusią piniginę prievolę ir išvengti papildomų vykdymo proceso išlaidų nuo 2025-09-25 iki 2025-10-26 atliko vienintelį veiksmą - 2025-09-27 išsiuntė atsakovei tik vieną elektroninį laišką ir mėnesio bėgyje nedėjo pastangų įsitikinti, ar šio laiško turinys atsakovei tapo žinomu, neatliko kitų galimų aktyvių veiksmų tam, kad atlyginti žalą arba sužinoti sąskaitos duomenis tam, kad galėtų pervesti pinigines lėšas, nėra pagrindo sutikti su ieškovu, jog atsakovės veiksmai yra priežastimi, nulėmusia tai, kad priverstinio vykdymo procese buvo patirtos išlaidos.

Vadovaujantis CPK 588 straipsniu vykdomieji dokumentai, išduoti teismo sprendimų, nuosprendžių pagrindu vykdomi po to, kai jie įsiteisėja. CPK 606 straipsnyje nėra įtvirtinta nuostatų, kuriomis būtų įtvirtintas vykdomojo rašto pateikimo priverstiniam vykdymui eigos pradžios terminas, todėl, įsiteisėjus teismo sprendimui ar nuosprendžiui, vykdomasis raštas gali būti išduotas ir pateiktas vykdymui iš karto po sprendimo (nuosprendžio) įsiteisėjimo. Atsakovė vykdomąjį raštą pateikė vykdymui praėjus šiek tiek ilgesniam nei mėnesio terminui po nuosprendžio įsiteisėjimo. Atsakovės teisė teikti vykdomąjį raštą priverstiniam vykdymui yra įtvirtinta įstatyme, todėl mėnesio bėgyje po nuosprendžio įsiteisėjimo ieškovui neįvykdžius teismo nuosprendžio, t. y. nesumokėjus atsakovei nuosprendžiu priteistos sumos, atsakovė įgyvendino jai įstatymu suteiktą teisę.

Kadangi pateikti vykdomąjį dokumentą vykdymui yra atsakovės teisė, teisės aktų suteiktos teisės įgyvendinimas negali būti laikomas neteisėtu veikimu. Įsiteisėjus nuosprendžiui ieškovas atliko tik vienintelį veiksmą, - jam žinomu elektroninio pašto adresu vieną kartą išsiuntė laišką, mėnesio laikotarpiu neišnaudojo kitų informavimo galimybių, neatliko realių galimų veiksmų žalai atlyginti, todėl nėra pagrindo sutikti su ieškovo argumentais, kad atsakovė su juo tinkamai nebendradarbiavo. Ieškovas papildomų duomenų, kurie leistų atsakovės elgesį vertinti sąmoningu ieškovo elektroniniu paštu išsiųsto laiško ignoravimu, nepateikė, argumentus dėl nesąžiningo atsakovės elgesio grindė įrodymais nepagrįstais samprotavimais, prielaidomis, todėl neįrodė ir to, kad atsakovės elgesyje buvo piktnaudžiavimo teise požymių, o nenustačius naudojimosi teise piktnaudžiaujamojo pobūdžio, nėra pagrindo atsakovės elgesį vertinti neteisėtu.

Kadangi atsakovė nepažeidė teisės aktų reikalavimų, ieškovas neįrodė, kad įgyvendindama teisės aktų jai suteiktą teisę atsakovė ja piktnaudžiavo, darytina išvada, jog ieškovas neįrodė atsakovės civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų – atsakovės neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp ieškovo patirtų vykdymo išlaidų ir atsakovės veiksmų.

Nors byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas patyrė 53,65 vykdymo išlaidas, ieškovui neįrodžius atsakovės civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, nėra pagrindo išvadai, kad ieškovo patirtos vykdymo išlaidos yra žala, kaip ir nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė yra kalta dėl ieškovo patirtų išlaidų. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovo ieškinys atsakovei atmestinas kaip nepagrįstas (CK 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį atmetus yra pagrindas iš ieškovo atsakovei priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė pateikė įrodymus, jog už suteiktą teisinę pagalbą patyrė 400 Eur bylinėjimosi išlaidas. Šios išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą įtvirtintų maksimalių dydžių, todėl iš ieškovo atsakovei priteistinos 400 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudarė 4,04 Eur. Šios bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur), todėl valstybei iš ieškovo nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovės L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 400 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.