Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Odetos Gruodienės, Linos Lesinskienės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. G. (toliau – nuteistasis) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2025 m. gegužės 21 d. nuosprendžio, kuriuo M. G. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi bei neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

M. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Civilinės ieškovės L. B. civilinis ieškinys tenkintas dalinai ir priteista jai iš M. G. 175 (vienas šimtas septyniasdešimt penki) eurai turtinės ir 500 (penki šimtai) eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Civilinio ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską, saugomą baudžiamojoje byloje, nuspręsta, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Iš M. G. nuspręsta nepriteisti valstybės naudai 208,33 Eur Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. G. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl kaltės ir veikos kvalifikavimo

13. Teisėjų kolegija nesutinka su nuteistojo argumentu, jog tai, kad skundžiamo nuosprendžio I dalyje nurodoma, kad nuteistasis „tyčia, aštriu daiktu subraižė“, nors jo II dalyje konstatuojama „koks tai daiktas, nesimato“, rodo siekį įžvelgti tariamus, nebūtus dalykus ir bet kokia forma pagrįsti kaltinimą. Pažymėtina, kad skundžiamo nuosprendžio II dalyje yra aprašomi proceso dalyvių parodymai bei baudžiamojoje byloje surinkti kiti rašytiniai įrodymai, tarp kurių nagrinėjamu atveju yra ir 2025 m. balandžio 14 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėti nukentėjusiosios pateikti vaizdo įrašai ir būtent šiame apžiūros protokole nurodyta: „Koks tai daiktas, nesimato“. Tuo tarpu skundžiamo nuosprendžio I dalyje yra išdėstytos įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. tai, ką baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, aptartus skundžiamo nuosprendžio II dalyje, nustatė. Be to, ta aplinkybė, jog minėtame 2025 m. balandžio 14 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodomas pastebėtas įbrėžimas tik ant automobilio dešinės pusės priekinių keleivio durelių, taip pat nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nustatytomis nusikalstamos veikos aplinkybėmis, t. y. kad nuteistasis sugadino nukentėjusiosios automobilį, subraižydamas kairės pusės priekines dureles ir galines dureles, dešinės pusės priekines dureles ir galines dureles bei kairės pusės sparną, kadangi šios aplinkybės įrodytos baudžiamojoje byloje surinktų ir tinkamai ištirtų įrodymų visuma, kaip to reikalauja baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos, o ne vienu rašytiniu įrodymu.

14. Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino jo posėdžio metu pateikto 2022 m. lapkričio 26 d. tarp nuteistojo ir liudytojo vykusio pokalbio garso įrašo bei jo stenogramos, kurie paneigia nukentėjusiosios parodymus apie 2022 metų rudens įvykį, t. y. nuteistojo ir nukentėjusiosios sutuoktinio – liudytojo G. B. pokalbį, bei patvirtina, kad nukentėjusioji visiškai nepagrįstai, šmeižikiškai nurodė, kad nuteistasis yra agresyviai nusiteikęs nukentėjusiosios ir jos sutuoktinio atžvilgiu, išvadino jos sutuoktinį necenzūriniais žodžiais bei grasino. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad nuteistojo 2025 m. gegužės 7 d. pirmosios instancijos teismui pateiktas garso įrašas ir jo stenograma, kurie teismo protokoline nutartimi buvo prijungti prie baudžiamosios bylos medžiagos (2 t., b. l. 29, 30), nebuvo aptarti skundžiamu nuosprendžiu. Vis dėlto, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nuteistojo pateiktas garso įrašas ir jo stenograma nagrinėjamu atveju nesudaro jokios įrodomosios reikšmės, kadangi pastarieji duomenys tik patvirtina keletą metų egzistuojant šalių konfliktiškus santykius, ką tiek nuteistasis, tiek nukentėjusioji, tiek liudytojas patvirtino ir duodami parodymus pirmosios instancijos teisme, tačiau kaip jau minėta aukščiau, nusikalstamos veikos – svetimo turto sugadinimo motyvai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Esant išdėstytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, nevertindamas nuteistojo pateikto garso įrašo ir jo stenogramos, BPK 20 straipsnio nuostatų nepažeidė, juo labiau, kad nuteistojo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų visuma.

15. Teisėjų kolegija įvertinusi visus aptartus duomenis, konstatuoja, jog Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu, pirmosios instancijos teismui, sugretinus byloje esančius įrodymus, juos palyginus tarpusavyje bei susiejusi į vieningą, logišką visumą, M. G. pagrįstai pripažintas kaltu įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, kadangi jis tyčia sugadino svetimą nukentėjusiajai priklausantį 853,35 eurų vertės turtą. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad byloje įrodinėtinos aplinkybės nustatytos byloje surinktais pakankamais įrodymais, o atliktas įrodymų vertinimas esminių trūkumų, dėl kurių šioje dalyje reikėtų keisti priimtą procesinį sprendimą, neturi. Todėl, tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį M. G. atžvilgiu, dalyje dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Dėl bausmės

17. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę (BK 61 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę keičia tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai neteisingą bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-456/2013, Nr. 2K-7-648/2019)

18. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. G. bausmę, atsižvelgė į tai, kad jis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė baigtą nesunkų nusikaltimą, kad nenustatyta nei viena jo atsakomybę lengvinanti ar sunkinanti aplinkybė, kad M. G. praeityje neteistas, nebaustas administracine tvarka, turi pastovią gyvenamąją vietą, dirba, taip pat, kad nuteistasis neregistruotas (duomenys neskelbtini) bei nesilankė (duomenys neskelbtini). Visų pirma atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamu nuosprendžiu, skiriant bausmę, pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, jog nuteistasis nėra baustas administracine tvarka. Priešingai, iš baudžiamojoje byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, jog M. G. 5 metų laikotarpiu buvo net septynis kartus baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 125–132).

19. Teisėjų kolegija taip pat įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, kurias vertino ir pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. G. bausmę, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad 5 metų laikotarpyje nuteistasis net septynis kartus baustas administracine tvarka, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jis turėjo net dvi galiojančias nuobaudas, taip pat įvertinusi tai, kad nuteistojo nusikalstamais veiksmais buvo padaryta žala, sugadinant svetimą turtą, dėl iš esmės menkavertės priežasties, t. y. dėl galimų nesutarimų su nukentėjusiąja ir jos sutuoktiniu, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nuteistajam parinkta bausmės rūšis – laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros, yra teisinga bei proporcinga tiek nuteistojo asmenybė, tiek nusikalstamą veiką charakterizuojančioms aplinkybėms ir būtent tokia bausmės rūšimi galima pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika buvo įvykdyta nakties metu ir kad dėl nusikalstamos veikos buvo sukelta žala, sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirtais įpareigojimais, t. y. bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi bei neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

20. BK 48 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Taip pat šio straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad be kita ko, vietoj intensyvios priežiūros teismas gali asmenį, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, įpareigoti neatlygintinai išdirbti iki 200 valandų per teismo nustatytą, bet ne ilgesnį kaip laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Taigi, kaip teisingai nurodė nuteistasis apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas jam paskyrė laisvės apribojimo bausmę, jos terminą nustatydamas artimą sankcijos vidurkiui, taip pat paskyrė BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtintą įpareigojimą, jo terminą nustatydamas didesnį nei vidurkis.

21. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau aptartas aplinkybes bei tai, kad M. G. praeityje nėra teistas, taip pat atsižvelgiant į įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei tai, kad nuteistojo nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam asmeniui nebuvo sukeltos ilgalaikės neigiamos pasekmės, sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos laisvės apribojimo bausmės terminas bei nustatytu įpareigojimu paskirtas neatlygintinai dirbamų valandų skaičius yra neproporcingas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę ir nusikalstamą veiką charakterizuojančias aplinkybes, sprendžia, kad bausmės tikslai nagrinėjamu atveju bus pasiekti, nuteistajam paskyrus trumpesnio, t. y. 9 mėnesių, termino laisvės apribojimo bausmę bei mažesnį, t. y. 90 valandų, neatlygintinai dirbamų valandų skaičių, todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas dalyje dėl nuteistajam paskirtos bausmės.

Dėl civilinių ieškinių

22. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji L. B. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti 2 175 Eur žalos atlyginimą bei nurodė, kad šią sumą sudaro 175 Eur turtinė žala, t. y. 130 Eur už sumokėtą „Kasko“ draudimo frančizę, tvarkant apgadintą automobilį, 45 Eur sumokėti už pakaitinį automobilį, bei 2 000 Eur neturtinė žala už patirtus dvasinius išgyvenimus ir neigiamas emocijas (1 t., b. l. 45). Taip pat buvo pateiktas ir civilinės ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ civilinis ieškinys, kuriuo buvo prašoma draudimo bendrovei priteisti 1 068,94 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimą, kadangi tokią sumą draudimo bendrovė išmokėjo nukentėjusiosios automobilio remontą atlikusiai įmonei pagal jų pateiktą sąskaitą (1 t., b. l. 170–171). Skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiosios L. B. civilinis ieškinys tenkintas dalinai, jai iš nuteistojo priteisiant 175 Eur turtinės ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o civilinio ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinys paliktas nenagrinėtas.

23. Spręsdamas dėl nukentėjusiosios civilinio ieškinio, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog baudžiamojoje byloje surinkti duomenys patvirtina, jog nuteistojo neteisėtais tyčiniais veiksmais buvo sugadintas nukentėjusiosios turtas, kad nukentėjusiosios patirta žala yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su nuteistojo neteisėtais veiksmais bei kad bylos duomenys patvirtina, jog nukentėjusioji patyrė 175 Eur turtinę žalą, dėl ko nukentėjusiosios civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos buvo tenkintas pilnai. Tačiau vertindamas nukentėjusiosios pateikto civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos, pirmosios instancijos teismas šioje dalyje civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir neturtinės žalos dydį sumažino. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas šį sprendimą, nustatė, kad nukentėjusioji neabejotinai patyrė stresą, dvasinius išgyvenimus ir kitus nurodytus nepatogumus, dėl ko prašymas atlyginti padarytą neturtinę žalą yra pagrįstas, tačiau įvertinęs tai, kad byloje nėra pateikta duomenų apie tai, jog nuteistojo veiksmai sukėlė nukentėjusiajai ilgalaikes ar negrįžtamas neigiamas pasekmes, kad nuteistasis savo kaltės nepripažino, nukentėjusiosios neatsiprašė, šiuo metu yra dirbantis, turi pastovią gyvenamąją vietą, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio nuostatomis bei siekiant išlaikyti teisingą pusiausvyrą tarp nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos bei nuteistojo realių galimybių ją atlyginti, nukentėjusiosios prašoma atlyginti suma yra neadekvati ir neproporcinga byloje nustatytų įvykio aplinkybių visumai bei nukentėjusiajai kilusiems padariniams dėl nuteistojo neteisėto poelgio bei šiuo klausimu formuojamai teismų praktikai.

24. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų ir jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį. Įvertinus baudžiamojoje byloje esančius duomenis, teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo apeliacinio skundo argumentu, jog nagrinėjamu atveju nukentėjusioji turtinės žalos nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais.

25. Vis dėlto, ikiteisminio tyrimo metu byloje buvo gautas AB „Lietuvos draudimas“ civilinis ieškinys, kuriame, kaip ir prie jo pridėtuose dokumentuose, akivaizdžiai nurodyta, jog nukentėjusiajai pagal jos apgadintos transporto priemonės draudimo sąlygas yra taikoma 130 Eur dydžio besąlyginė išskaita ir būtent 130 Eur dydžio suma draudimo bendrovė sumažino savo pateikto civilinio ieškinio reikalavimą (1 t., b. l. 170, 172, 174). Taigi, nors nukentėjusioji ir nebuvo pateikusi jokio rašytinio įrodymo, patvirtinančio 130 Eur sumokėjimą transporto priemonės remontą atlikusiai įmonei, tačiau šią nukentėjusiosios patirtos turtinės žalos dalį patvirtino draudimo bendrovės į bylą dar ikiteisminio tyrimo metu pateikti duomenys. Be to, nukentėjusioji apeliacinės instancijos teismui pateikė mokėjimo nurodymo kopiją, patvirtinančią, kad ji 2025 m. balandžio 1 d. pervedė automobilio remontą atlikusiai įmonei 130 Eur (2 t., b. l. 76). Taip pat nors nukentėjusioji ir nebuvo pateikusi jokių dokumentų, patvirtinančių jos patirtą 45 Eur turtinę žalą dėl pakaitinio automobilio nuomos, tačiau apeliacinės instancijos teismui nukentėjusioji pateikė PVM sąskaitos faktūros kopiją, kuri išrašyta 45 Eur sumai už automobilio Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimą nuo 2025 m. balandžio 7 d. iki 2025 m. balandžio 10 d., bei mokėjimo nurodymo kopiją, patvirtinančią minėtos PVM sąskaitos faktūros apmokėjimą (2 t., b. l. 73, 74).

26. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, spręstina, kad priešingai nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, nukentėjusioji nebuvo jokiais įrodymais pagrindusi prašomos priteisti turtinės žalos dydžio, tačiau iš kitų baudžiamojoje byloje esančių duomenų (AB „Lietuvos draudimas“ civilinio ieškinio) bei bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiosios pateikti duomenys, kurių prijungimui prie bylos medžiagos proceso dalyviai neprieštaravo, patvirtina nukentėjusiosios civiliniame ieškinyje nurodytą ir pirmosios instancijos teismo jai priteistą turtinės žalos dydį. Įvertinus tai, kad nukentėjusiosios patirta turtinė žala yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su nuteistojo neteisėtais veiksmais, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai iš nuteistojo nukentėjusiosios naudai priteisė 175 Eur turtinės žalos atlyginimą. Šioje dalyje atmestinas nuteistojo apeliacinio skundo teiginys, jog jis neturi jokios pareigos ar prievolės kompensuoti nukentėjusiosios išlaidų, tenkinant jos personalinius poreikius, priešingai, bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusioji patyrė atitinkamas išlaidas būtent dėl nuteistojo nusikalstamų veiksmų, todėl kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nukentėjusiosios patirta žala yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su nuteistojo veiksmais, nes jeigu nuteistasis nebūtų sugadinęs nukentėjusiosios transporto priemonės, nukentėjusiajai nebūtų reikėję sumokėti remonto darbus atlikusiai įmonei besąlyginės išskaitos 130 Eur sumoje bei drausti pakaitinį automobilį, kas sudarė 45 Eur sumą, todėl nagrinėjamu atveju nukentėjusiosios patirta turtinė žala jokiu būdu negali būti vertintina kaip patirta nukentėjusiajai tenkinant savo asmeninius poreikius.

27. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į: jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis – priklausomai nuo konkrečios bylos faktinių duomenų, teismas atsižvelgia ir į tokias neturtinės žalos dydžio nustatymo aplinkybes kaip individualios nukentėjusiojo savybės (amžius, profesija, socialinė padėtis ir kt.), itin ciniškas elgesys su nukentėjusiuoju, nukentėjusio asmens didelis neatsargumas, padėjęs žalai atsirasti arba jai padidėti, žalą padariusio asmens elgesys po veikos padarymo ir pan. Neturtinės žalos pasekmės gali būti fizinio pobūdžio (fizinis skausmas, kūno sužalojimas, juos lydintys nepatogumai ir pan.) ar (ir) dvasinio pobūdžio (dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan.). Teisingumo, protingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principų laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą.

28. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų. Teismų praktikoje formuojami dydžiai yra tik orientaciniai, nes identiškų bylų konstatavimo galimybė žalos atlyginimo aspektu yra labai menka arba apskritai neįmanoma. Be to, teismai, spręsdami klausimą dėl neturtinės žalos dydžio, paprastai turi atsižvelgti ir į analogiško ar panašaus pobūdžio bylose įprastai priteisiamas pinigų sumas. Pažymėtina, kad teismų praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo svetimo turto sugadinimo bylose yra labai įvairi, kadangi nusikalstamų veikų aplinkybės esmingai skiriasi ir kiekvienu konkrečiu atveju patirta neturtinė žala pinigine išraiška yra vertinama individualiai.

29. Pagrįsdama pareikštos neturtinės žalos dydį, nukentėjusioji L. B. civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl nagrinėjamo įvykio patyrė dvasinius išgyvenimus, neigiamas emocijas (1 t., b. l. 45), apklausiama pirmosios instancijos teismo nurodė, kad pamačius apgadintą automobilį, ją ištiko šokas, tą dieną neišvažiavo į darbą, nes reikėjo kreiptis į policiją, draudimą ir kt., nurodė, kad kankino nemiga, geria raminančias tabletes (2 t., b l. 33). Nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti nukentėjusiajai 500 Eur neturtinę žalą, nurodo, jog nukentėjusioji nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad po įvykio vartoja nereceptinius vaistus, neišvyko į darbą ir turėjo paimti vieną kasmetinių atostogų dieną, taip pat nuteistojo vertinimu, pareiškimo policijai parašymas ar kreipimasis į draudimo bendrovę objektyviai negali sukelti tokio dydžio neturtinės žalos, kad nukentėjusiosios deklaratyvūs teiginiai, jog ji tariamai patiria ilgalaikį stresą dėl turto gadinimo, baimę dėl ateities ir tuo pačiu niekada nesikreipė jokios pagalbos, turėtų būtų vertinami kritiškai bei kad nebuvo atsižvelgta į tai, jog veika ir jos pasekmės buvo trumpalaikės, o nukentėjusi neturtinę žalą iš esmės kildina iš praeities įvykių, taip pat į turtinės žalos dydį, kuris iš esmės atitinka nedidelės vertės kriterijų, taip pat ir į sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principus.

30. Visų pirma pažymėtina tai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog dėl neteisėtų nuteistojo veiksmų nukentėjusioji patyrė neturtinę žalą, kadangi. Pažymėtina ir tai, kad priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiosios patirtos neturtinės žalos dydį, įvertino faktiškai nagrinėjamu atveju susiklosčiusią situaciją ir priešingai nei teigiama skunde, nevertino nukentėjusiosios nurodytų aplinkybių dėl praeities įvykių, t. y. dėl ankstesnio automobilio niokojimo. Taip pat priešingai nei nurodoma skunde, pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad neteisėtais nuteistojo veiksmais nukentėjusiajai nebuvo sukeltos ilgalaikės ir negrįžtamos neigiamos pasekmes. Taip pat atmestinas ir nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, jog nukentėjusiosios parodymai, kad ji patiria ilgalaikį stresą dėl turto gadinimo, baimę dėl ateities, kad niekada nesikreipė jokios pagalbos, turėtų būtų vertinami kritiškai, kadangi pastarosios aplinkybės, susipažinus su skundžiamo nuosprendžio motyvais dėl nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos, neturėjo įtakos procesinio sprendimo dėl neturtinės žalos priėmimui. Ir nors apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad nukentėjusioji nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jos patirtą neturtinę žalą, tačiau apeliacinės instancijos teismui nukentėjusioji pateikė prašymo dėl kasmetinių atostogų patvirtintą kopiją, iš kurio matyti, kad nukentėjusioji įvykio dieną kreipėsi į darbovietės direktorių dėl vienos kasmetinių atostogų dienos suteikimo (2 t., b. l. 77). Šis rašytinis įrodymas, neprieštaraujant proceso dalyviams, buvo prijungtas prie bylos medžiagos.

31. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad dėl automobilio sugadinimo nukentėjusioji patyrė nepatogumų, neigiamų emocijų bei išgyvenimų, o pirmosios instancijos teismui pagrįstai įvertinus, jog nuteistasis savo kaltės nepripažino, nukentėjusiosios neatsiprašė, šiuo metu yra dirbantis, turi pastovią gyvenamąją vietą, taip pat kad nukentėjusiajai nebuvo sukeltos ilgalaikės ir negrįžtamos neigiamos pasekmės, siekiant išlaikyti teisingą pusiausvyrą tarp nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos bei nuteistojo realių galimybių ją atlyginti bei įvertinęs panašaus pobūdžio bylose formuojamą teismų praktiką teisėtai ir pagrįstai sprendė, jog nukentėjusiosios neturtinė žala šiuo atveju turi būti mažinama iki 500 Eur. Toks pirmosios instancijos teismo sprendimas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nepažeidžia sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principų bei atitinka teismų formuojamą praktiką. Sutiktina su nuteistojo teiginiu, kad nustatant neturtinės žalos dydį, reikšmę turi ir nustatytos turtinės žalos dydis, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusiosios sugadinto automobilio remontas sudarė ne tik 130 Eur, kuriuos nukentėjusioji pervedė jos automobilio remontą atlikusiai įmonei kaip besąlyginę išskaitą pagal transporto priemonės draudimo sutartį, tačiau taip pat ir 1 068,94 Eur, kuriuos automobilio remontą atlikusiai įmonei atlygino draudimo įmonė. Taigi, priešingai nei nurodo nuteistasis, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis dėl nukentėjusiosios patirtos neturtinės žalos ir pagrįstai nustatė šios žalos dydį.

32. Teisėjų kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jog AB „Lietuvos draudimas“ pateikė regresinį civilinį ieškinį, dėl ko teisingai skundžiamu nuosprendžiu draudimo bendrovės civilinis ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu. Kadangi šioje skundžiamo nuosprendžio dalyje nenustatyta jokių procesinių pažeidimų, taip pat ir nuteistasis apeliaciniame skunde nepateikia jokių argumentų dėl šios pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies neteisėtumo ir (ar) nepagrįstumo, todėl teisėjų kolegija plačiau apie Kauno apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria išspręstas AB „Lietuvos draudimas“ pateiktas civilinis ieškinys, nepasisako.

33. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Ritos Raulynaitienės 2025 m. balandžio 11 d. nutarimu nuo 2025 m. balandžio 11 d. iki 2025 m. spalio 11 d. buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas nuteistojo turtui: butui, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas – sudaryta (duomenys neskelbtini) kreditavimo sutartis, asmeninė nuosavybė, daiktas 1/1, adresas (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., vidutinė rinkos vertė 35 000 Eur, laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas – dalinis, uždraudžiant disponuoti, turto saugotojas – M. G.. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas nuteistojo turtui paskirtas, siekiant užtikrinti nukentėjusiosios L. B. pareikšto civilinio ieškinio užtikrinimą (1 t., b. l. 156–159). Skundžiamu nuosprendžiu dėl nuteistojo turtui taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo iš viso nepasisakyta ir atsižvelgiant į tai, kad nei pateiktu apeliaciniu skundu, nei bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu šis klausimas taip pat nebuvo keliamas, siekiant nepabloginti nuteistojo teisinės padėties bei neperžengti apeliacinio skundo ribų, teisėjų kolegija dėl nuteistojo turtui taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo nepasisako ir palieka šį klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui vykdymo procese.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

34. Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu išspręstas ir daikto, turinčio reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinio disko, saugomo baudžiamojoje byloje, klausimas, t. y. nuspręsta, nuosprendžiui įsiteisėjus, jį palikti baudžiamojoje byloje. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad nebuvo išspręstas daiktų, paimtų iš nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu, grąžinimo klausimas, nors ir prokurorė baigiamojoje kalboje nurodė, jog nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai turėtų būti grąžinti nuteistajam.

35. Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga, nustatyta, kad nukentėjusioji L. B. 2025 m. kovo 27 d. kartu su pareiškimu dėl nusikalstamos veikos įvykdymo per ePolicija.lt portalą pateikė ir vaizdo įrašus bei fotonuotraukas (1 t., b. l. 8–19), vaizdo įrašai buvo apžiūrėti bei aprašyti 2025 m. balandžio 14 d. kitų objektų apžiūros protokolu (1 t., b. l. 60–74) ir įrašyti į kompaktinį diską, kuris perduotas kartu su baudžiamosios bylos medžiaga pirmosios instancijos teismui (baudžiamosios bylos 1 tomo galinio viršelio vidinė pusė; 2 t., b. l. 7). Skundžiamu nuosprendžiu šio daikto (kompaktinio disko), turinčio reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išspręstas, nurodant, kad nuosprendžiui įsiteisėjus, kompaktinis diskas paliekamas saugoti baudžiamojoje byloje.

36. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis pirmosios instancijos teismui pateikė kompaktinį diską su garso įrašu bei jo stenograma (2 t., b. l. 28, 29), kurių pagrindu ginčijo nukentėjusiosios parodymus dėl nuteistojo agresyvaus nusiteikimo nukentėjusiosios ir jos sutuoktinio atžvilgiu. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančio 2025 m. gegužės 7 d. teisiamojo posėdžio garso įrašo (laikas nuo 00:59:44 iki 01:01:32) nustatyta, kad nuteistojo pateiktas kompaktinis diskas ir jame esančio garso įrašo stenograma buvo prijungti prie baudžiamosios bylos medžiagos ir dalis stenogramos buvo pagarsinta teisiamojo posėdžio metu. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas taip pat grindžiamas minėto garso įrašo duomenimis bei kad šie duomenys vertinti apeliacinės instancijos teismo, nuteistojo pateiktas kompaktinis diskas su garso įrašu laikytinas daiktu, turinčiu reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti BPK 91 straipsnio prasme, todėl remiantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, paliekamas saugoti baudžiamojoje byloje. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundžiamo nuosprendžio dalis dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tikslinama, nurodant, kad nuosprendžiui įsiteisėjus baudžiamojoje byloje paliekamas saugoti ne kompaktinis diskas, o kompaktiniai diskai.

37. Be to, kaip teisingai nurodo nuteistasis apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas neišsprendė daiktų, paimtų iš nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu, klausimą. 2025 m. balandžio 10 d. nuteistojo gyvenamojoje vietoje atliktos kratos metu buvo paimti tamsios spalvos kepurė su snapeliu (1 vnt.), tamsios spalvos striukė su užtrauktuku ir baltos spalvos apykakle (1 vnt.), pilkos spalvos sportinės kelnės (1 vnt.), mėlynos spalvos sportiniai bateliai su baltos spalvos padu (1 vnt.) (1 t., b. l. 83–100). Minėti daiktai buvo apžiūrėti 2025 m. balandžio 15 d. kitų objektų apžiūros protokolu (1 t., b. l. 101–107) ir 2025 m. balandžio 14 d. perdavimo ir priėmimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti saugojimui į (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 108–109, 110–111). Pastarieji duomenys taip pat buvo nurodyti ir pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka (2 t., b. l. 6), be to, kaip teisingai nurodo nuteistasis, ir prokurorė pirmosios instancijos teismo baigiamųjų kalbų metu prašė šiuos daiktus, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti nuteistajam (2025 m. gegužės 7 d. teisiamojo posėdžio garso įrašo laikas nuo 01:04:40), tačiau pirmosios instancijos teismas dėl minėtų iš nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu paimtų daiktų iš viso nepasisakė, todėl šis klausimas spręstinas apeliacinės instancijos teismo.

38. Įvertinus tai, kad aukščiau nurodyti kratos metu paimti daiktai (tamsios spalvos kepurė su snapeliu, tamsios spalvos striukė su užtrauktuku ir baltos spalvos apykakle, pilkos spalvos sportinės kelnės, mėlynos spalvos sportiniai bateliai su baltos spalvos padu) yra asmeniniai nuteistojo daiktai, todėl vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, jie, paskelbus šį nuosprendį, gražintini nuteistajam ar jo įgaliotam asmeniui. Nuteistajam M. G. ar jo įgaliotam asmeniui per du mėnesius nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos (duomenys neskelbtini) nepateikus prašymo grąžinti daiktus, jie naikintini kaip menkaverčiai, remiantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu.

Dėl proceso išlaidų

39. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Ši teisės norma taikoma ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

40. Kauno apygardos teisme 2025 m. rugsėjo 18 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 18 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 66,67 Eur už nuteistajam M. G. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos procese. Pažymėtina, kad prašymai ir įrodymai, patvirtinantys proceso išlaidų faktą ir dydį, turi būti pateikti laiku, tai yra iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos, nes prašymas dėl proceso išlaidų atlyginimo turi būti paskelbtas ir dėl šio prašymo kitiems proceso dalyviams turi būti užtikrinta galimybė pareikšti savo nuomonę, taip garantuojant tinkamą rungimosi principo įgyvendinimą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad minėta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma Kauno apygardos teismui buvo pateikta po to, kai teisėjų kolegija 2025 m. rugpjūčio 27 d. išėjo į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo, todėl proceso dalyviai dėl jos neturėjo galimybės pasisakyti. Atsižvelgiant į tai, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymoje pareikštas prašymas iš nuteistojo M. G. valstybės naudai priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas dėl nuteistojo atstovavimo apeliacinės instancijos teisme paliekamas nenagrinėtas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 4 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

nuteistojo M. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 21 d. nuosprendžio dalį dėl M. G. paskirtos bausmės ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

M. G., pripažintam kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, skirti laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi bei neatlygintinai išdirbti 90 (devyniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- kompaktinius diskus, saugomus baudžiamojoje byloje, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 21 d. nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje;

- kratos metu paimtus M. G. daiktus, t. y. tamsios spalvos kepurę su snapeliu, tamsios spalvos striukę su užtrauktuku ir baltos spalvos apykakle, pilkos spalvos sportines kelnes, mėlynos spalvos sportinius batelius su baltos spalvos padu, saugomus (duomenys neskelbtini), įsiteisėjus Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 21 d. nuosprendžiui, grąžinti M. G. ar jo įgaliotam asmeniui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Nuteistajam M. G. ar jo įgaliotam asmeniui per du mėnesius nuo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 21 d. nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepateikus (duomenys neskelbtini) prašymo grąžinti daiktus, juos sunaikintini kaip menkaverčius (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 21 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 18 d. prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas už M. G. suteiktą teisinę pagalbą bylą nagrinėjant Kauno apygardos teisme palikti nenagrinėtą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.