Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

Kaltinamasis M. G. 2025 kovo 27 d. 01.14 val., prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), tyčia, aštriu daiktu subraižė L. B. priklausančio automobilio „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės priekines dureles ir galines dureles, dešinės pusės priekines dureles ir galines dureles, bei kairės pusės sparną, tokiu būdu sugadino nukentėjusiajai L. B. priklausantį 853,35 eurų vertės turtą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis M. G. kaltas neprisipažino. Jis paaiškino, kad turi butą (duomenys neskelbtini). Pradėjus bute daryti remontą pradėjo pyktis su kaimynais dėl pastarųjų nuolatinių pretenzijų ir kaltinimų. Po remonto norėjo gyventi ramiai, tačiau dėl kaimynų B. netinkamo elgesio ramybės neturėjo. Jie sąmoningai įvairiu paros metu vienaip ar kitaip kėlė triukšmą tiek dienos, tiek nakties metu. Bandė su kaimynu pasikalbėti geruoju, tačiau to padaryti nepavyko. Šių metų kovo 27 dienos naktį buvo pažadintas dėl triukšmo iš kaimynų buto, toliau negalėjo užmigti, todėl išėjo į kiemą pasivaikščioti. Pripažįsta, kad buvo prie nukentėjusios automobilio, tačiau nepripažįsta, kad su kažkokiu daiktu braukė per automobilio dureles ir sparną. Nežino, kas galėjo subraižyti nukentėjusiosios automobilį.

Nors kaltinamasis M. G. kaltas neprisipažino, tačiau jo kaltė dėl BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo įrodyta ir kitais byloje ištirtais įrodymais:

Antrame vaizdo įraše užfiksuotas tas pats kiemas šviesiu paros metu. Vaizdo kameros filmavimo lauke, ant neasfaltuoto kelio, vienas paskui kitą stovi du automobiliai. Vienas iš šių automobilių yra pilkos spalvos „VOLVO“ markės automobilis, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) o antrasis automobilis yra juodos spalvos, šio automobilio markė ir valstybiniai numeriai nesimato. Vaizdo įrašo kairės pusės apatiniame kampe yra užrašas ,,12-24-2024 11:16:25 (W)“. Užfiksuota, kaip 12-24-2024 11:16:37 val. neasfaltuotu keliu, link pilkos spalvos „VOLVO“ markės automobilio, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) prieina du vyriškiai. Vienas iš vyriškių atpažįstamas kaip tas pats asmuo, kuris užfiksuotas pirmame vaizdo įraše. Šiame vaizdo įraše jis dėvi tą pačią tamsios spalvos striukę su užtrauktuku ir baltos spalvos apykakle, dėvi juodos spalvos kelnes, avi juodos spalvos batais, dešinėje rankoje laiko juodos spalvos krepšį ar kuprinę. Minėtas vyriškis ant galvos užsidėjęs tą pačią juodos spalvos kepurę su languotos medžiagos snapeliu, kaip ir pirmame vaizdo įraše, vyriškis dėvi akinius, ant veido matosi trumpa barzda. Šio vyriškio požymiai ir dvi aprangos detalės, t. y. striukė ir kepurė, sutampa su pirmame vaizdo įraše aprašyto vyriškio. 12-24-2024 11:19:20 val. vyriškis atsistoja priekine kūno dalimi į kamerą ir kilsteli savo galvą į viršų. 11:20:45 val. vyriškis įsėda į pilkos spalvos automobilio „VOLVO“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojo vietą ir su kitu vyriškiu įsėdusiu į keleivio vietą šalia vairuotojo, 12-24-2024 11:21:18 val. išvažiuoja iš kiemo. Vaizdo įrašas baigiasi 12-24-2024 11:21:38 val. (b. l. 60–73).

Apžiūros protokolu apžiūrėti 2025-04-10 kratos metu iš M. G. paimti drabužiai: -juodos spalvos striukė su užtrauktuku, su baltos spalvos apykakle, šonuose dvi kišenės su kniedėmis, per vidurį vidinėje striukės dalyje matyti etiketė „Marc O'Po, st. in Stockholm“, (nuotraukos Nr. 1,2); -pilkos spalvos sportinės kelnės, (nuotraukos 3,4); - juodos spalvos kepurė su snapeliu, snapelis languotas įvairių spalvų, (nuotraukos Nr. 5,6); - mėlynos spalvos sportiniai bateliai su baltos spalvos raišteliais ir baltu padu, (nuotraukos Nr. 7,8) (b. l. 101–107).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, priežastinis ryšis ir padariniai, o subjektyvieji – kaltė. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina šių požymių visuma, t. y. nesant bent vieno iš šių požymių baudžiamoji atsakomybė negalima. Svetimo turto tyčinio sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu. Be to, būtent turto vertės dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį aptariama nusikalstama veika atribojama nuo baudžiamojo nusižengimo ar apysunkio nusikaltimo.

Teismas sprendžia, kad tokia kaltinamojo M. G. versija iškelta teisminio tyrimo metu paneigta byloje surinktais duomenimis. M. G. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje padarymo aplinkybės, neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, faktiniais duomenimis – nukentėjusiosios L. B. ir liudytojo G. B. parodymais bei vaizdo įrašais ir kitais ištirtais rašytiniais įrodymais. Nukentėjusioji patvirtino, kad vaizdo stebėjimo kameros įraše užfiksuota, kad nusikalstama veika, t. y. jos automobilio apibraižymas įvykdytas 2025-03-27 apie 01.15 val. Pati peržiūrėjusi minėtą vaizdo įrašą, atpažino, kad jos automobilį apgadino jos kaimynas M. G.. Jį atpažino iš bendro kūno sudėjimo, aprangos, iš veido bruožų. Vaizdo įraše M. G. ant galvos užsidėjęs tamsiai mėlyną su snapeliu kepurę, dėvi tamsią, galimai juodos spalvos striukę su balta apykaklę. Šiuos rūbus M. G. dažnai dėvi, todėl jai šie rūbai atpažįstami. Peržiūrėjusi vaizdo įrašą matė, kaip M. G. prieina prie jos automobilio ir vizualiai braukia per jos automobilio kairį sparną, vairuotojo dureles, taip pat apėjęs automobilį perbraukia per dešinės pusės galines ir priekines dureles ir tada nueina nuo jos automobilio ir galimai įeina į jų namo laiptinę. Su kokiu daiktu M. G. subraižė jos automobilį nesimato. Visi apklaustų nukentėjusiosios ir liudytojo parodymai apie automobilį sugadinusį asmenį yra detalūs ir išsamūs. Nukentėjusioji L. B. ir liudytojas G. B. tikslai apibūdino ir vaizdo įraše atpažino minėtą naktį kieme aplink automobilį vaikštinėjantį M. G.. Nukentėjusioji I. B. ir liudytojas G. B. vaizdo medžiagą, kurioje, prie jų automobilio naktį užfiksuotas kaltinamasis pateikė ir atpažinimą darė gera valia, jų atžvilgiu nebuvo daromas joks spaudimas, jie buvo sąmoningi ir veiksnūs. Be to, iš nukentėjusiosios ir liudytojo parodymų matyti, kad M. G. ne kartą buvo įtariamas jų automobilio apgadinimu.

Teismas netiki kaltinamojo M. G. parodymais, kad jis tyčia, aštriu daiktu, nesubraižė L. B. priklausančio automobilio durelių bei kairės pusės sparno, ir tokiu būdu nesugadino nukentėjusiajai L. B. priklausantį 853,35 eurų vertės turtą, kad nukentėjusioji ir liudytojas jo neatpažino ir juos atmeta, kaip siekį išvengti atsakomybės už padarytą nusikaltimą.

Taigi teismas sprendžia, kad visi ankščiau nurodyti duomenys patvirtina, kad būtent kaltinamasis M. G. tyčia, aštriu daiktu subraižė L. B. priklausančio automobilio „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės priekines dureles ir galines dureles, dešinės pusės priekines dureles ir galines dureles, bei kairės pusės sparną, tokiu būdu sugadino nukentėjusiajai L. B. priklausantį 853,35 eurų vertės turtą.

Kaltinamasis M. G. veikė tiesiogine tyčia – jis neabejotinai suvokė, kad savo veiksmais gali sugadinti svetimą, jam nepriklausantį turtą, ir norėjo taip veikti, t. y. jis sąmoningai pasirinko tokį būdą išlieti emocijas ir pyktį, išreikšti nepasitenkinimą kaimynais L. B. ir G. B. dėl tarpusavio kilusių nesutarimų. Kaltinamasis M. G. veikė neapibrėžta tyčia, todėl jo veika kvalifikuojama pagal faktiškai kilusius padarinius, t. y. pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.

Aukščiau nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad kaltinamojo M. G. veikoje nustatyti visi BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymiai, kaltinamojo kaltė dėl šios nusikalstamos veikos padarymo visiškai įrodyta.

IV. Bausmės skyrimas

BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo ir laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveiktų bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

Teismas sprendžia, kad byloje nenustatyta nei viena M. G. atsakomybę lengvinanti ar sunkinanti aplinkybė.

Skiriant bausmes kaltinamajam M. G. atsižvelgtina į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, kuris yra baigtas, padarytas kaltinamajam veikiant tiesiogine tyčia, nenustatyta nei viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ar sunkinanti aplinkybė.

Kaltinamasis neteistas, nebaustas administracine tvarka, turi pastovią gyvenamąją vietą, dirba. Jis Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo Ambulatorinio skyriaus įskaitoje neregistruotas, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesilankė.

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog norint pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, M. G. už jo padarytą nusikalstamą veiką parinktina straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, netaikant intensyvios priežiūros.

V. Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam, ar už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė L. B. pareiškė civilinį ieškinį 175 eurų sumai dėl turtinės žalos, kurią sudaro pakaitinio automobilio draudimas ir 2000 eurų sumai dėl neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 45).

Nurodė, kad jos automobilis draustas „Kasko“ draudimu. 2025-03-27 pamačiusi apgadintą savo automobilį ji paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir pranešė apie įvykį. Po to, parašė pareiškimą per epoliciją ir pridėjo apgadinto automobilio nuotraukas bei kreipėsi dėl „Kasko“ draudimo į Lietuvos draudimo bendrovę. Lietuvos draudimas dėl apgadinto automobilio remonto nurodė kreiptis į du servisus. Ji pasirinko kreiptis į (duomenys neskelbtini). Jie apžiūrėję automobilio apgadinimus sudarė remonto sąmatą ir 2025-03-31 atsiuntė jai žalos dydį patvirtinančius dokumentus. Remonto sąmatoje turtinė žala už medžiagas ir detales įvertinta su PVM 791,73 eur (be darbų, darbai įvertinti 853,35 eurų su PVM), viso bendra žala 1645,08 eurai su PMV. Šią sumą už automobilio remontą autoservisui atlygino (duomenys neskelbtini). Jos asmeninės išlaidos dėl šio įvykio yra 130 eurų draudimo franšizė ir 45 eurai pakaitinio automobilio „Kasko“ draudimas. Šį pakaitinio automobilio draudimą pasirinko bijodama neprognozuojamo kaimyno M. G. elgesio. Civilinį ieškinį teiks nagrinėti kartu su baudžiamąją byla ir išreikalauti iš nusikalstamą veiką padariusio M. G. bendrą 2175,00 eurų turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Turtinę žalą vertina 175 eurais, t. y. 130 eurų už sumokėtą franšize dėl „Kasko“ draudimo tvarkant apgadintą automobilį, 45 eurai už sumokėtą pakaitinio automobilio „Kasko“ draudimą.

2000 eurų vertina neturtinę žalą už patirtus dvasinius išgyvenimus, neigiamas emocijas, atsiradusią baimę dėl ateities. Neturtinę žalą taip pat grindžia, jog 2025-03-27 dėl apgadinto automobilio neišvyko į darbą, dėl ko turėjo paimti vieną kasmetinių apmokamų atostogų dieną, kad susitvarkytų reikalus dėl apgadinto automobilio. Kvietė policiją, parašė pareiškimą per epoliciją, darė automobilio foto nuotraukas, bei įkėlė prie pareiškimo įvykio vaizdo įrašą, kreipėsi į (duomenys neskelbtini), ten pildė įvykio aplinkybes, peržiūrėjo įvykio vaizdo įrašą. Visa tai užtruko pusę dienos. Visa tai neigiamai atsiliepė jos savijautai, po šio įvykio vartoja nereceptinius raminančius papildus, nes sunkiai užmiega, nuolat jaučia baimę, kad vėl pasikartos automobilio gadinimai.

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamojo neteisėtais tyčiniais veiksmais buvo sugadintas nukentėjusiosios turtas. Nukentėjusiosios patirta žala yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su šiais kaltinamojo veiksmais. Bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusioji patyrė 175 Eur turtinę žalą, kurią sudaro pakaitinio automobilio draudimas, todėl teismas sprendžia, kad nukentėjusioji jai padarytą turtinę žalą prašo atlyginti teisėtai ir pagrįstai. Atsižvelgiant į tai, jos pareikšto civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintina visiškai.

AB (duomenys neskelbtini) pareiškė civilinį ieškinį 1068,94 eurų sumai, kurią sumokėjo UAB (duomenys neskelbtini), kompensuodama sugadintos transporto priemonės remonto išlaidas (b. l. 170–171, 172–189).

CK 6.280 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Teismas įvertinęs civilinio ieškinio dalyką ir bylos medžiagą, sprendžia, kad dėl 1068,94 Eur sumokėtų UAB (duomenys neskelbtini), civilinis ieškinys yra regresinis, o regresiniai civiliniai ieškiniai baudžiamosiose bylose nenagrinėjami.

Kaip minėta, civiliniu ieškiniu nukentėjusioji prašė atlyginti jai ir jos patirtą neturtinę žalą, kurią įvertino 2 000 Eur. Neturtinė žala pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Neturtinė žala atlyginama visais atvejai, kai ji padaryta dėl nusikaltimo.

Šiuo atveju, nukentėjusioji neabejotinai patyrė stresą, dvasinius išgyvenimus ir kitus civiliniame ieškinyje nurodytus nepatogumus.

Byloje nėra pateikta duomenų ir apie tai, kad kaltinamojo veiksmai sukėlė ilgalaikes ar negrįžtamas neigiamas pasekmes nukentėjusiajai. Kaltinamasis savo kaltę dėl inkriminuotos veikos padarymo nepripažino, nukentėjusiosios neatsiprašė, šiuo metu yra dirbantis, turi pastovią gyvenamąją vietą. Nors byloje nėra duomenų, kad dėl savo sveikatos būklės kaltinamasis objektyviai negalėtų atlyginti visos prašomos neturtinės žalos, vis dėlto, nustatant neturtinės žalos dydį, vertinant faktiškai šiuo metu susiklosčiusią situaciją, būtina išlaikyti teisingą pusiausvyrą tarp nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos bei kaltinamojo realių galimybių ją atlyginti. Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, jog nukentėjusiosios prašymas atlyginti jai padarytą neturtinę žalą yra pagrįstas, vis dėlto, jos prašoma atlyginti suma yra neadekvati ir neproporcinga byloje nustatytų įvykio aplinkybių visumai bei nukentėjusiajai kilusiems padariniams dėl kaltinamojo neteisėto poelgio, taip pat šiuo klausimu formuojamai teismų praktikai, todėl mažintina, iš kaltinamojo nukentėjusiosios naudai priteisiant 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

VI. Dėl bylinėjimosi išlaidų

BPK 103 straipsnio 6 punktas numato, kad proceso išlaidas sudaro išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Teismui pripažinus M. G. kaltu dėl BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo ir atsižvelgiant į tai, kad byloje yra gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus patikslinta pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų. Pažymoje nurodoma, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam M. G. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pagreitinto proceso tvarka valstybė patyrė 208,33 Eur išlaidų. Šias išlaidas prašoma priteisti iš kaltinamojo valstybės naudai.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kai gynėjo dalyvavimas būtinas, teismas sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos – 208,33 Eur iš kaltinamojo M. G. valstybei nepriteistinos (BPK 103–106 straipsniai).

VII. Kiti klausimai

Kaltinamajam M. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas, saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi bei neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamajam M. G. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Civilinės ieškovės L. B. civilinį ieškinį tenkinti dalinai ir priteisti jai iš kaltinamojo M. G. 175 (vieną šimtą septyniasdešimt penkis) eurus turtinės ir 500 (penkis šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimą.

Civilinio ieškovo AB (duomenys neskelbtini) ieškinį palikti nenagrinėtą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nepriteisti iš kaltinamojo M. G. valstybės naudai 208,33 Eur Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.