Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. M. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. sprendimo civilinėje byloje ieškovo R. M. ieškinį atsakovei R. M. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo pilnamečiam vaikui priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, S. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) tapo pilnamečiu, tačiau jis vis dar mokosi vidurinėje mokykloje, gimnazijos ketvirtojoje klasėje, todėl jam yra reikalingas išlaikymas. Ieškovas gyvena kartu su savo tėvu S. M.. Ieškovo motina atsakovė R. M. yra išvykusi gyventi ir dirbti į (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio pateikimo dienos ieškovas yra išlaikomas tik savo tėvo S. M., o atsakovė ieškovui teikė išlaikymą tik iš dalies – jam pervedė per visą šį laikotarpį tik 200 Eur – 2020 m. rugpjūčio 4 d. – 100 Eur ir 2020 m. rugsėjo 4 d. – 100 Eur. Ieškovo poreikiams patenkinti yra reikalinga apie 560 Eur suma: maitinimas, maistpinigiai, nealkoholiniai gėrimai vidutiniškai sudaro 260 Eur; drabužiai, avalynė, higienos prekės – 70 Eur; nuoma, elektra – 43,02 Eur; kanceliarinės priemonės, mokomosios priemonės, rinkliavos mokykloje – 30 Eur; vaistai – 10 Eur; kirpykla – 15 Eur; gydytojų, odontologų paslaugos – 30 Eur; kuro išlaidos – 40 Eur; papildomos išlaidos vykstant į krepšinio varžybas – 10 Eur; laisvalaikis – 50 Eur. Ieškovas nurodo, jog prašo priteisti pusę šios išlaikymo sumos iš atsakovės. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės išlaikymo įsiskolinimą už 7 mėnesius 16 dienų nuo (duomenys neskelbtini) iki 2020 m. spalio 6 d. (ieškinio pateikimo teismui dienos), skaičiuojant po 280 Eur mėnesinėmis periodinėmis išmokomis, tai sudaro iš viso 1 909,33 Eur (2109,33 Eur – 200 Eur).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

15. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nesutiktina su teismo išvada, kad ieškovui būtina tėvų parama. Tokia teismo išvada padaryta neišsamiai ir nevisapusiškai ištyrus, netinkamai įvertinus byloje esančius duomenis. Manytina, kad remiantis byloje esančių įrodymų visuma, negalima daryti išvados, kad ieškovas visiškai atitinka išlaikymo reikalingo pilnamečio asmens kriterijus, nes neteisingai buvo įvertintos ieškovo pajamų iš sportinės veiklos gavimo aplinkybės, neanalizuoti ir neįvertinti ieškovo turimų banko sąskaitų išrašai, jų turinys. Ieškovas yra profesionalus sportininkas, užsiimantis individualia sportine veikla pagal pažymą. Jis nuo 2019 m. žaidžia profesionalų krepšinį VšĮ „Šilutės sportas“ vyrų krepšinio komandoje „Šilutė“. Jo profesionalią sportinę veiklą patvirtina su VšĮ „Šilutės sportas“ 2019 m. liepos 1 d. sudaryta sporto veiklos sutartis. VšĮ „Šilutės sportas“ nuo (duomenys neskelbtini) iki 2021 m. kovo 30 d. iš viso pervedė 5 950 Eur. Trečiasis asmuo S. M. bylos nagrinėjimo metu patvirtino šių lėšų gavimą, taip pat detalizavo kiekvieną mėnesį išmokėtų sumų dydžius. Kaip matyti, išmokos kas tris mėnesius didėja. Laikytina, kad ieškovas laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki 2020 m. gruodžio 31 d. gavo 3 850 Eur pajamų, o per mėnesį vidutiniškai apie 481,25 Eur. Kartu įvertinus aplinkybę, kad nurodytų laikotarpiu pagal LR išmokų vaikams įstatymą ieškovas kiekvieną mėnesį gavo universalią išmoką vaikui, kurios dydis tuo metu buvo 60,06 Eur, ir šią išmoką pridėjus prie sportinės veiklos pajamų, jo pajamos per mėnesį vidutiniškai sudarė apie 541,31 Eur. Laikotarpiu nuo 2021 m. sausio mėn. iki 2021 m. balandžio mėn. už sportinę veiklą išmokėta 2 100 Eur, per mėnesį vidutiniškai 700 Eur. Pridėjus nuo 2021 m. sausio 1 d. valstybės mokamą 70 Eur dydžio išmoką vaikui, jo pajamos per mėnesį siekė 770 Eur. Taigi ieškovo gaunamos pajamos yra žymiai didesnės nei atsakovės pajamos (įskaitant artimųjų ir draugų paramą). Atsižvelgiant į tai, ieškovas yra visiškai pajėgus save išlaikyti ir tenkinti savo poreikius. Nors ieškovas ir trečiasis asmuo, teikdami paaiškinimus, bylos nagrinėjimo metu neigė, kad šios lėšos priskirtinos ieškovo pajamoms, tačiau nenurodė ir nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas nevertinti šių lėšų kaip ieškovo pajamų, pažeidė materialinės teisės normas ir įrodymų vertinimo taisykles, ir tai turėjo įtakos nepagrįsto ieškovui teiktino išlaikymo dydžio nustatymui. Be kita ko, priteisdamas ieškovui išlaikymą, teismas pažeidė teismų praktikoje įtvirtintas išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo sąlygas, būtent: kad negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama. Pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas konstatuoti, kad atsakovei, ieškovo mamai, pačiai yra reikalinga parama ir išlaikymo dydis, kokį skundžiamu teismo sprendimu nustatė teismas (180 Eur per mėn.), iš esmės blogina jos turtinę padėtį, jo nepriteisti arba nustatyti minimalų pagal atsakovės pasiūlymą – 100 Eur per mėn.

16. Apeliaciniame skunde teigiama, jog abejonių sukėlė trečiojo asmens galimybės teikti išlaikymą dviem vaikams, taigi ir jo tikroji (reali) turtinė padėtis. Jo darbo užmokestis per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 985 Eur. Jis bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad ieškovo išlaikymui skiria apie 500–600 Eur, o kito nepilnamečio sūnaus išlaikymui skiria mažiau lėšų. Tačiau pažymėtina tai, kad kitoje Tauragės apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl atsakovės ir trečiojo asmens santuokos nutraukimo ir kitų susijusių reikalavimų išsprendimo trečiasis asmuo yra pareiškęs reikalavimą iš atsakovės nepilnamečiam sūnui Gabrieliui priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis po 290 Eur per mėnesį, t. y. prašomas priteisti didesnis išlaikymo dydis, nors nežymiai, nei pilnametis sūnus pareiškė šioje byloje. Taigi abejotina, ar trečiasis asmuo teikia tokio dydžio, kokį nurodė bylos nagrinėjimo metu, išlaikymą sūnui – ieškovui, nes skiriant tokią pačią ar panašią sumą kiekvieno vaiko išlaikymui, bendra suma sudarytų apie 1 140 Eur, kuri yra didesnė nei trečiojo asmens gaunamas darbo užmokestis. Juo labiau kad iš gaunamo atlyginimo, remiantis protingumo kriterijumi, jis turi skirti lėšų savo paties asmeninių ir būtinųjų poreikių tenkinimui. Taigi darytina išvada, kad trečiasis asmuo neprisideda prie sūnaus – ieškovo – išlaikymo, nes pastarojo iš sportinės veiklos gaunamos pajamas yra pervedamos į trečiojo asmens, ieškovo tėvo, sąskaitą ir pagal ieškovo poreikį, tikėtina, jam perduodamos.

17. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo į bylą ieškovo pateiktus sąskaitos išrašus, neanalizavo jų turinio. Sąskaitos išrašų duomenys patvirtina, kad faktiškai visi pinigai skiriami ne mokslams, ne sveikatai ar lavinimuisi. Sąskaitos išrašuose nurodytos išlaidos vertintinos kaip per didelės, neracionalios, naudojamos neekonomiškai, atspindi ieškovo neūkiškumą, nepagrįstą išlaidavimą, kurios nėra vertybės, ginamos teismo. Kaip matyti iš Luminor Bank, AS, sąskaitos išrašo paminėtos išlaidos priskirtinos asmens žalingiems įpročiams, kuriems ieškovams panaudoja nemažai lėšų. Spręstina, kad tokio pobūdžio išlaidos negali būti laikomos būtinomis, todėl prie jų apmokėjimo neturi prisidėti ne tik atsakovė, bet ir trečiasis asmuo. Taip pat pabrėžtina, kad tiek 2020 m. pavasarį, tiek nuo 2020 m. lapkričio 7 d. Lietuvoje paskelbta ekstremalioji padėtis dėl COVID-19 ir paskelbtas karantinas, todėl dalis paslaugų, pramogų buvo ribojamos. Dėl to tokio tipo išlaidos, kaip laisvalaikiui, kurui karantino metu objektyviai negalėjo būti patiriamos arba kiek įmanoma mažesne apimtimi. Teismas, nustatydamas ieškovui priteistino išlaikymo dydį ir spręsdamas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, turėjo atsižvelgti į šias aplinkybes ir įvertinti, kad karantino metu išlaidos laisvalaikiui, kultūrai neabejotinai mažesnės, lyginant su įprastiniu gyvenimo ritmu. Be kita ko, atsakovė, neatsižvelgiant į jos blogą turtinę padėtį ir susiklosčiusias gyvenimiškas aplinkybes, nevengė teikti finansinę paramą ieškovui ir kiekvieną mėnesį jam pervesdavo po 100 Eur. Tokį išlaikymo dydį atsakovė sutiko teikti. Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, į tai, kad ieškovo materialinė padėtis, įvertinus iš sportinės veiklos gaunamas pajamas, valstybės mokamą universalią išmoką vaikui, yra geresnė, tačiau atsakovė sutinka teikti paramą po 100 Eur per mėnesį, pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas spręsti priteisti būtent tokio išlaikymo dydį, t. y. 100 Eur per mėn., o išlaikymo įsiskolinimo ieškovui apskritai nepriteisti.

19. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

23. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

24. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Tauragės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. sprendimas, kuriuo tenkintas iš dalies ieškovo R. M. ieškinys atsakovei R. M. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo pilnamečiam vaikui priteisimo. Teismas priteisė: išlaikymą ieškovui iš atsakovės po 180 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2020 m. spalio 7 d.) iki kol ieškovas mokysis (duomenys neskelbtini), išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; iš atsakovės 563,76 Eur išlaikymo įsiskolinimą ieškovui R. M. už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2020 m. spalio 6 d.; iš atsakovės 376 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui; iš ieškovo 371 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei; iš atsakovės 66,86 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei; iš ieškovo 6,29 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas nuo sprendimo priėmimo dienos panaikino 2020 m. spalio 8 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė.

25. Apeliacinis skundas motyvuojamas tuo, jog skundžiamas teismo sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, nes priimtas netinkamai taikius materialinės teisės normas, reglamentuojančias pilnamečiam vaikui priteistino išlaikymo dydžio nustatymą, taip pat pažeidus procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą. Teigiama, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino ieškovo turtinę padėtį, dėl to nepagrįstai konstatavo paramos ieškovui reikalingumo faktą, nustatant paramos dydį, pažeidė proporcingumo principą, neteisingai vertino aplinkybes ir byloje esančius įrodymus dėl ieškovo disponavimo pakankamomis lėšomis, reikalingomis save išlaikyti, taip pat nepagrįstai nepripažino ieškovo pajamomis, jam, kaip profesionaliam sportininkui, pagal sporto veiklos sutartį VšĮ „Šilutės sportas“ išmokėtų lėšų, kurios turi įtakos paramos ieškovui reikalingumo fakto nustatymui. Nurodoma, kad yra pagrindas skundžiamą teismo sprendimą pakeisti nustatant 100 Eur dydžio paramą, todėl apeliacinės instancijos teisme pasisakytina dėl pagrindų ieškovui sumažinti priteistą paramą 80 Eur dydžiu.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

26. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).

27. Ieškovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą papildomai pateikia įrodymus apie jo sportinei veiklai patiriamas išlaidas, t. y. daiktų nuotraukas bei lentelę, pagrindžiančią, kam yra išleidžiamos iš VšĮ „Šilutės sportas“ gaunamos išmokos. Be to, ieškovas nurodo, kad atsakovė Tauragės apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1-351/2021 dėl santuokos nutraukimo tik 2021 m. birželio 2 d. pateikė duomenis apie tai, kad 2021 m. balandžio 26 d. jai buvo išmokėta 3 540 kronų pašalpa, tai sudaro apie 351,91 Eur. Šių duomenų atsakovė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teismui pateikusi nebuvo, todėl šiuos duomenis ieškovas taip pat pateikia savo iniciatyva. Kitų motyvų dėl naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ieškovas nenurodo.

28. Esant tokiai situacijai teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju naujų įrodymų priėmimas ir vertinimas būtų perteklinis, užvilkintų bylos nagrinėjimą. Kita vertus, akivaizdu, jog pateikti įrodymai neturi naujumo savybės ir neabejotinai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teisme buvo vertinamos atsakovės pajamos, gaunamos Švedijos kronomis, kurios iš esmės žymiai nesiskiria nuo ieškovo pateiktame naujame įrodyme.

Faktinės bylos aplinkybės

29. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovo R. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra atsakovė R. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir trečiasis asmuo S. M., gim. (duomenys neskelbtini).

30. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovas R. M. mokėsi (duomenys neskelbtini) 4 (IV) klasėje pagal vidurinio ugdymo programą. Minėtą mokymosi įstaigą baigė 2021 liepos mėnesį.

31. Ieškovas laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 13 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. dirbo UAB „Novista“ ir už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 13 d. iki 2020 m. birželio 30 d. gavo 196,76 Eur draudžiamųjų pajamų, laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. liepos 31 d. gavo 725,17 Eur draudžiamųjų pajamų, o nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. gavo 778,14 Eur draudžiamųjų pajamų, iš viso 1 700,07 Eur.

32. Ieškovas su VšĮ „Šilutės sportas“ 2019 m. liepos 1 d. sudarė sporto veiklos sutartį Nr. S2-9, kurios 4.1. punkte susitarė, kad klubas sutarties galiojimo laikotarpiu įsipareigojo mokėti sportininkui maistpinigius pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 24 d. nutarimą Nr. 778. VšĮ „Šilutės sportas“ 2021 m. balandžio 16 d. rašte dėl informacijos pateikimo Nr. R4-38 nurodė, kad VšĮ „Šilutės sportas“ yra sudariusi sporto veiklos sutartį su ieškovu, kuris treniruojasi ir žaidžia vyrų krepšinio komandoje „Šilutė“. Pagal sudarytą sutartį jam nėra numatytas ar nustatytas atlygis, tačiau jam yra mokami maistpinigiai. Nuo (duomenys neskelbtini) iki 2021 m. kovo 30 d. iš viso buvo pervesta 5 950 Eur.

33. Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad atsakovei ir trečiajam asmeniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-gyvenamasis namas su garažu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini).

34. Iš LITEKO duomenų nustatyta, kad šiuo metu tarp atsakovės ir trečiojo asmens nagrinėjama santuokos nutraukimo byla Nr. e2-1-351/2021 Tauragės apylinkės teisme, kurio metu yra pateiktas reikalavimas dėl šio nekilnojamojo turto padalijimo, tačiau sprendimas byloje dar nėra priimtas. Atsakovės vardu yra registruotas automobilis „Volvo V70“.

35. Atsakovė yra išvykusi į Švediją, šiuo metu nedirba. Byloje pateikta 2020 m. birželio 18 d. išduota Švedijos valstybinės užimtumo tarnybos pažyma, kuria patvirtinama, kad R. M. yra įregistruota Švedijos valstybinėje užimtumo tarnyboje nuo 2020 m. vasario 27 d. Į bylą pateiktas 2020 m. sausio 20 d. R. M. atlyginimo lapelis, iš kurio matyti, kad ji gavo 2 931 Švedijos kronų atlyginimą, 2020 m. vasario 25 d. gavo 1 438 Švedijos kronų, 2020 m. kovo 25 d. – 1 313 Švedijos kronų. Užimtumo tarnybos 2020 m. spalio 16 d. elektroniniame laiške nurodyta, kad tam, jog atsakovė gautų Švedijos socialinio draudimo tarnybos paramą, turi būti registruota užimtumo tarnyboje 14 mėnesių. Atsakovė užimtumo tarnyboje registruota nuo 2020 m. vasario 27 d. Atsakovė teigia, kad ją paremia šeima. Iš į bylą pateikto PaySera sąskaitos išrašo matyti, kad 2020 m. gegužės 29 d. atsakovei D. Š. pervedė 200 Eur, 2020 m. gegužės 20 d. M. P. – 100 Eur, 2020 m. gegužės 11 d. D. Š. – 22 Eur, 2020 m. birželio 17 d. J. Š. – 40 Eur, 2020 m. liepos 28 d. M. P. – 200 Eur, 2020 m. liepos 20 d. M. P. – 100 Eur, 2020 m. liepos 13 d. M. P. – 100 Eur, 2020 m. liepos 6 d. M. P. – 100 Eur, 2020 m. rugsėjo 29 d. M. P. – 200 Eur, 2020 m. rugsėjo 2 d. M. P. – 500 Eur, 2020 m. spalio 12 d. D. Š. – 100 Eur. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė paaiškino, kad M. P. yra atsakovės draugas. Iš to paties sąskaitos išrašo matyti, jog ieškovė gavo išmokų iš Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos: 2020 m. rugsėjo 23 d. – 17,82 Eur, 2020 m. spalio 27 d. – 42,49 Eur, 2020 m. lapkričio 23 d. – 42,49 Eur, 2020 m. gruodžio 17 d. – 42,49 Eur, 2021 m. sausio 26 d. – 42,459 Eur. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gavo: 2020 m. rugsėjo 21d. – 67,71 Eur, 2020 m. spalio 20 d. – 419,81 Eur, 2020 m. lapkričio 20 d. – 419,81 Eur, 2020 m. gruodžio 21 d. – 412,38 Eur, 2020 m. sausio 20 d. – 364,08 Eur, 2021 m. vasario 19 d. – 372,22 Eur, 2021 m. kovo 19 d. – 368,24 Eur. Atsakovė taip pat turi išlaikyti nepilnametį sūnų G. M., jo išlaikymui moka po 150 Eur.

36. Trečiojo asmens vardu registruotų transporto priemonių nėra. Jis dirba UAB „Audio pikas“ ir V. M. įmonėje. UAB „Audio pikas“ gavo tokį darbo užmokestį: 2020 m. vasario mėn. – 174,80 Eur, laikotarpiu nuo 2020 m. kovo mėn. iki 2020 m. balandžio mėn. darbo užmokesčio negavo, 2020 m. gegužės mėn. ir 2020 m. birželio mėn. kiekvieną mėnesį gavo po 174,80 Eur, 2020 m. liepos mėn. – 55,62 Eur, laikotarpiais nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. iki 2020 m. gruodžio mėn. gavo po 506 Eur kiekvieną mėnesį, 2020 m. sausio mėn. – 425,81 Eur, 2021 m. vasario mėn. – 241,27 Eur, 2021 m. kovo mėn. – 506 Eur. V. M. įmonėje trečiasis asmuo gavo tokį darbo užmokestį: laikotarpiais nuo 2020 m. vasario mėn. iki 2020 m. birželio mėn. S. M. darbo užmokestis sudarė 442,29 Eur per mėnesį, 2020 m. liepos mėn. – 160,29 Eur per mėnesį, laikotarpiais nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. iki 2020 m. gruodžio mėn. – 452,12 Eur per mėnesį, 2021 m. sausio mėn. – 395,91 Eur, 2021 m. vasario mėn. – 242,29 Eur, 2021 m. kovo mėn. – 458,85 Eur.

37. Atsakovės ir trečiojo asmens nepilnamečio sūnaus G. M. gyvenamoji vieta santuokos nutraukimo byloje Nr. e2-1-351/2021 yra nustatyta su trečiuoju asmeniu.

38. Iš LITEKO duomenų nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. Nr. e2-1-351/2021 Tauragės apylinkės teismo 2021 m. birželio 22 d. nutartimi atsakovės prašymu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir buvo nustatyta, kad atsakovė gali bendrauti su sūnumi Gabrieliumi jo vasaros atostogų metu – nuo 2021 m. birželio 26 d. iki 2021 m. liepos 16 d., išvykti su juo į Švediją – atsakovės faktinę gyvenamąją vietą, pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos Lietuvoje, ir pasibaigus nustatytam bendravimo laikotarpiui grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą Lietuvoje.

39. Paminėtoje byloje nustatyta, kad atsakovė nepilnamečio vaiko į jo gyvenamąją vietą po 2021 m. liepos 16 d. negrąžino ir Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. spalio 4 d. nutartimi Tauragės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį panaikino ir ieškovo S. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

40. Atsakovė ieškovo išlaikymui 2020 m. rugpjūčio 4 d. pervedė 100 Eur, 2020 m. rugsėjo 2 d. – 100 Eur, 2020 m. spalio 1 d. – 100 Eur, 2020 m. lapkričio 4 d. – 100 Eur, 2020 m. gruodžio 2 d. – 100 Eur, 2021 m. sausio 4 d. – 100 Eur.

Dėl ieškovui priteistos paramos mažinimo

41. Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtinta CK 3.192¹straipsnio 1 dalyje (2013 m. liepos 9 d. redakcija). Nustatytas toks reglamentavimas, pagal kurį, esant galimybei, tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, yra ne vyresnis negu 24 metų ir jam būtina parama. Šis teisinis reglamentavimas įtvirtintas po Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarime pateikto išaiškinimo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto, todėl, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo.

42. Išlaikymas iš tėvų pilnamečiam ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteisiamas, kai yra visuma iš įstatymo kylančių sąlygų: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje; vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009. Teismų praktika. 2009, 31).

43. Vertinant atsakovės apeliacinio skundo argumentus, matyti, jog atsakovė nesutinka tik su pirmosios instancijos teismo priteistu paramos dydžiu, ginčo dėl kitų šios teisės normos taikymo sąlygų byloje nėra. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovas yra atsakovės ir trečiojo asmens pilnametis sūnus. Ieškovas ieškinio pateikimo metu mokėsi (duomenys neskelbtini) 4 (IV) klasėje pagal vidurinio ugdymo programą. Minėtą mokymosi įstaigą baigė 2021 liepos mėnesį. Taigi matyti, jog ginčo dėl būtinos sąlygos – mokymosi vidurinį išsilavinimą teikiančios įstaigos dieniniame skyriuje – nėra.

44. Atsakant į atsakovės apeliacinio skundo argumentą, jog neįrodyta būtinybė teikti 180 Eur išlaikymą (paramą) ieškovui, nes jam užtektų 100 Eur atsakovės skiriamos paramos, pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs teisės taikymo (aiškinimo) taisyklę, kad paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji ir, ar ji būtina, teismas sprendžia įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko turimą turtą ir pajamas (pvz., pašalpas ir pan.) bei jo poreikius (pvz., gyvenamosios vietos nuomos mokestį, išlaidas už komunalines paslaugas, mokslo priemonių įsigijimui reikalingas lėšas, maisto, aprangos įsigijimo ir kitokias būtinąsias išlaidas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009. Teismų praktika. 2009, 31).

45. Pilnamečio moksleivio išlaikymas, kuriuo užtikrinamos būtinos sąlygos viduriniam išsilavinimui įgyti, negali būti suprastas siaurai, tik kaip garantijų pažangumui pasiekti suteikimas. Toks išlaikymas apima platų būtinų sąlygų išsilavinimui gauti spektrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009. Teismų praktika. 2009, 31). Esant tokiai formuojamai teismų praktikai, darytina išvada, jog tiek išlaidos sportui, tiek laisvalaikiui sudaro visumą sąlygų, būtinų viduriniam išsilavinimui įgyti, kadangi ieškovas, būdamas moksleiviu ir siekdamas gauti gerus rezultatus, taip pat turi ir kokybiškai pailsėti.

46. Galima manyti, jog minimalų socialiai priimtiną poreikių tenkinimą šiuo metu atitinka 1 bazinė socialinė išmoka – 39,00 Eur (nuo 2020 m. sausio 1 d. pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimą Nr. 1206 „Dėl socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių dydžio patvirtinimo“), – tačiau tai yra socialinės paramos skurstantiems kriterijus, su kuriuo sietina tik asmens teisė į socialinę paramą ir socialinių pašalpų dydis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuo 2018 m. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatyme atsirado nauja sąvoka – minimalių vartojimo poreikių dydis (MVPD) – rodiklis, nurodantis asmens išlaidų sumą eurais, reikalingą minimaliems asmens maisto ir ne maisto (prekių ir paslaugų) poreikiams patenkinti per mėnesį, šiuo metu tai yra 251,00 Eur, tačiau jis taip taikomas bazinės socialinės išmokos, šalpos pensijų bazės, tikslinių kompensacijų bazės ir valstybės remiamų pajamų dydžiams nustatyti (2 straipsnio 2 dalies 1punktas). Tačiau, siekiant, jog vidurinėje mokykloje besimokantis pilnametis vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien pilnamečio vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog pilnametis vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus.

47. Byloje nustatyta, kad ieškovas yra sportininkas, užsiimantis individualia sportine veikla , nes jis nuo 2019 m. žaidžia profesionalų krepšinį VšĮ „Šilutės sportas“ vyrų krepšinio klube „Šilutė“. Jo sportinę veiklą patvirtina su VšĮ „Šilutės sportas“ 2019 m. liepos 1 d. sudaryta sporto veiklos sutartis. Apeliantė nurodo, jog nuo (duomenys neskelbtini) iki 2021 m. kovo 30 d. ieškovui sporto klubas pervedė 5 950 Eur ir šios pajamos didėja. Laikotarpiu nuo 2021 m. sausio mėn. iki 2021 m. balandžio mėn. už sportinę veiklą išmokėta 2 100 Eur, per mėnesį vidutiniškai 700 Eur. Pridėjus nuo 2021 m. sausio 1 d. valstybės mokamą 70 Eur dydžio išmoką vaikui ieškovo pajamos per mėnesį siekė 770 Eur.

48. Atsakant į atsakovės apeliacinio skundo argumentą dėl nurodytų ieškovo lėšų gavimo, teisėjų kolegija įvertina aplinkybę, jog lėšos, mokamos ieškovui už sportinę veiklą, kuriai reikalingos išlaidos, todėl pagrįstas atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvas, jog apeliantės nurodytos lėšos yra skiriamos kompensuoti su sportine veikla susijusias ieškovo išlaidas, kaip treniruočių, varžybų sportinis inventorius, transporto, medicininės paslaugos, vitaminai ir kitos atkuriamosios priemonės, maitinimas ar apgyvendinimas, vykimas į treniruotes, varžybas bei kitos su šia veikla susijusios išlaidos.

49. Įvertinus ieškovo ieškinyje pateiktą ieškovo poreikių 560 eurų detalizaciją darytina išvada, kad su ieškovo veikla susijusios išlaidos yra nurodomos tik 10 eurų, jokių kitų išlaidų sportinei aprangai, avalynei, maistui varžybų metu nėra nurodyta, todėl apeliantės nurodomos ieškovo pajamos, gaunamos pagal sportininko sutartį, yra skiriamos išimtinai ieškovo, kaip sportininko, veiklos išlaidoms padengti ir prie šių išlaidų ieškovas neprašo atsakovės prisidėti.

50. Iš byloje esančios ieškovo poreikių apskaičiavimo detalizacijos matyti, kad jo poreikiai per mėnesį sudaro 560 Eur sumą, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo poreikių detalų skaičiavimą, nurodė, jog jam per mėnesį reikalinga apie 430 Eur suma. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, savaime suprantamomis ir visiems žinomomis aplinkybėmis laikytina tai, kad ieškovui reikalingas maistas, apranga, avalynė, higienos reikmenys, mokymosi priemonės (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovo ieškinį tenkino tik iš dalies ir priteistinos paramos dydį sumažino iki 180 Eur, nors ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 280 Eur išlaikymą.

51. Vertinant, ar atsakovė pagal savo turtinę padėtį yra pajėgi teikti ieškovui skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyto dydžio paramą, atsižvelgtina į tai, kad atsakovė gauna Švedijos valstybės paramą, 2021 m. kovo mėnesį iš VSDFV gavo 368, 24 Eur išmoką, atsakovė nurodo, kad ją remia šeima, jos draugas, su kuriuo ji gyvena Švedijoje, Lietuvoje atsakovė kartu su trečiuoju asmeniu turi nepadalyto santuokoje įgyto nekilnojamojo turto, automobilį, įvertinus atsakovės nurodomus artimų asmenų pavedimus į jos sąskaitą, jos pajamų dokumentus, darytina išvada, kad atsakovės dokumentais pagrįstas pajamas per mėnesį sudaro apie 300 eurų. Atsakovė taip pat turi nepilnametį vaiką, kuris 2021 m. vasarą gyveno su ja Švedijoje, teikia jam 150 Eurų išlaikymą ( LITEKO duomenys civilinės bylos Nr. Nr. e2-1-351/2021 2021 m. spalio 4 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis).

52. Trečiojo asmens (ieškovo tėvo) darbo užmokesčio pajamos 2021 m. kovo mėnesį buvo 770 Eur per mėnesį, o vidutiniškai per 2021 metų laikotarpį sudarė 481 Eur. Trečiasis asmuo turi tokį pat santuokoje nepadalytą nekilnojamąjį turtą kaip ir atsakovė ir kartu su atsakove išlaiko nepilnametį sūnų. Įvertinus nurodytas aplinkybes, spręstina, kad atsakovo ir trečiojo asmens turtinė padėtis pagal turimus duomenis iš esmės yra panaši (nesiskiria) ir abu ieškovo tėvai turi realias galimybes prisidėti prie pilnamečio sūnaus išlaikymo tokia dalimi, kokią nustatė pirmosios instancijos teismas. Trečiojo asmens nurodomos darbo užmokesčio pajamos yra didesnės nei atsakovės, tačiau atsakovė nurodo, jog ją išlaiko artimi asmenys, ji yra remiama Švedijos valstybės, todėl tikslesnis jos realių pajamų dydžio objektyvus nustatymas yra pasunkėjęs.

53. Aptariama pareiga išlaikyti pilnametį vaiką, kuriam būtina parama, kai jis mokosi ir jam nesukakę 24 metai, tenka abiem tėvams. Nagrinėjamu atveju nepateisinama situacija, kai, vienam tėvui teikiant išlaikymą, antrasis gali būti nuo šios pareigos atleistas. Kaip savo praktikoje yra nurodęs kasacinis teismas, net sunki tėvų materialinė padėtis turi reikšmės tik išlaikymo dydžiui, o ne išlaikymo prievolės egzistavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis Nr. 3K-3-469/2006). Situacija, kai išlaikymą vaikui teikia tik vienas iš tėvų, nors jų abiejų turtinė padėtis yra panaši, prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams bei CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintoms sąlygoms.

54. Atsakant į apeliantės apeliacinio skundo motyvus, jog ieškovo sąskaitų išrašų duomenys patvirtina, kad faktiškai visi pinigai skiriami ne mokslams, ne sveikatai ar lavinimuisi, o sąskaitos išrašuose nurodytos išlaidos vertintinos kaip per didelės, neracionalios, naudojamos neekonomiškai, atspindi ieškovo neūkiškumą, nepagrįstą išlaidavimą, kurios nėra vertybės, ginamos teismo, teisėjų kolegija įvertina tą aplinkybę, jog byloje nėra duomenų, kad ginčo laikotarpiu su ieškovu ir VšĮ „Šilutės sportas“ 2019 m. liepos 1 d. sudaryta sporto veiklos sutartis buvo nutraukta dėl sportininkui nustatyto režimo nesilaikymo, o apeliaciniame skunde nurodytos faktinės aplinkybės dėl maisto pirkimo visuomeninio maitinimo įstaigose nėra pagrindo mažinti priteistos paramos, nes jauno žmogaus skirtos lėšos pavalgymui ne namie nelaikytinos pernelyg dideliu išlaidavimu. Teisėjų kolegija įvertina aplinkybę, jog apeliacinės instancijos teisme vyksta ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nustatytos 430 Eur ieškovo poreikiams reikalingos sumos ginčo laikotarpiui, nes ieškovas apeliaciniu skundu teismo sprendimo neskundė. Ši suma nelaikytina neprotingai didelė įvertinus ieškovo jauną amžių ir jo aktyviai praktikuojamą sportinę veiklą, susijusią su varžybomis.

55. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tai, jog atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje esančių įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu, savaime nėra pakankamas pagrindas abejoti pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumu. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

56. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei prašydamas priteisti ieškovui išlaikymą iš atsakovės R. M. po 280 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos periodinėmis išmokomis, iki kol ieškovas baigs gimnaziją, t. y. iki 2021 m. liepos 31 d., taip pat 1 909,33 Eur išlaikymo įsiskolinimą už ieškovo išlaikymą, susidariusį per laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2020 m. spalio 6 d., t. y. priteisti paramą nuo jo pilnametystės.

57. Apeliacinio skundo motyvuose apeliantė nurodo, jog visą laiką savanoriškai mokėjo ieškovui po 100 eurų, todėl pirmosios instancijos teisme neturėjo būti priteistas 563,76 Eur išlaikymo įsiskolinimas ieškovui už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2020 m. spalio 6 d., tačiau apeliacinio skundo motyvais šios skundžiamos teismo sprendimo dalies naikinti nėra pagrindo, nes pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ieškovui nuo jo pilnametystės (duomenys neskelbtini) buvo reikalinga atsakovės 180 eurų parama.

58. CK 3.192¹straipsnio 4 dalis numato, kad vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai mutatis mutandis taikomi šio kodekso 3.192, 3.193, 3.194, 3.196, 3.197, 3.198, 3.199, 3.200, 3.201, 3.208 straipsniai. Taip pat CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. 2004 m. lapkričio 11 d. įstatymu Nr. IX-2571, įsigaliojusiu nuo 2004 m. lapkričio 26 d., pakeitus CK 3.194 straipsnio 3 dalį, nustatytas toks reglamentavimas, pagal kurį tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia, jam sulaukus pilnametystės, jeigu jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų ir jam būtina parama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2011). Taigi, jeigu pilnamečiam vaikui vis dar yra reikalingas išlaikymas, o vienas iš tėvų (tėvai) šios pareigos nebevykdo, vaikas įgyja teisę kreiptis į teismą pareikšdamas ieškinį dėl išlaikymo.

59. Šioje byloje nustatyta, kad atsakovė savo pareigą nuo ieškovo pilnametystės vykdė mokėdama 100 Eurų, o ne 180 eurų, todėl už nurodomą laikotarpį susidarė pirmosios instancijos teismo nurodomas įsiskolinimas.

60. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo nurodomą įsiskolinimą sumažino atsižvelgęs į tai, kad ieškovas dirbo laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d ir gavo darbo užmokestį, kuris buvo didesnis nei minimalus, taip pat įvertino aplinkybę, jog tuo laikotarpiu atsakovė sumokėjo ieškovui 300 Eurų, todėl atsakovės teisės nebuvo pažeistos.

61. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliantės teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

62. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir vertino byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas ir iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jo keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

63. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis).

64. Netenkinus atsakovės apeliacinio skundo spręstina dėl apeliacinės instancijos teisme ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Ieškovas, teikdamas atsiliepimą į apeliacinį skundą, pateikė įrodymus, jog už advokato pagalbą sumokėjo 1 000 Eur, ši suma neviršija paminėtų rekomendacijų, todėl priteistina iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsisakyti priimti įrodymus, pateiktus 2021 m. liepos 21 d. su atsiliepimu į apeliacinį skundą, ir juos grąžinti padavusiam asmeniui.

Priteisti R. M. iš R. M. 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.