Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Matuzevičienės ir Laisvydo Zederštremo,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Č. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžio, kuriuo D. Č. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir paskirtas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Iš D. Č. R. K. priteista 1500 Eur neturtinės ir 200 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 250 Eur atstovavimo išlaidų.

Iš D. Č. Š. teritorinei ligonių kasai priteista 851,54 Eur nukentėjusiojo R. K. gydymo išlaidų atlyginimo.

Iš D. J. R. K. priteista 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 250 Eur atstovavimo išlaidų.

Išspręsti kardomųjų priemonių klausimai.

Tuo pačiu nuosprendžiu D. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, tačiau jo atžvilgiu apylinkės teismo nuosprendis apeliacine tvarka nėra skundžiamas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis tenkintinas iš dalies

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliantas skundu neginčija savo kaltės, padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo, tačiau nesutinka su jam paskirta bausmės rūšimi – realiu laisvės atėmimu ir prašo jos vykdymą atidėti, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis.

6. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius ir sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017). Kiekvienoje konkrečioje baudžiamojoje byloje būtina į bausmę pažiūrėti ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę.

7. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte pabrėžiama, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016, 2K-253-699/2018). Taigi, teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos bei atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, 2K-265-1073/2018, 2K-98-1073/2019).

8. Kaip matyti, D. Č. įvykdė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Šioje vietoje pažymėtina, kad teismas, vertindamas D. Č. asmenybę nurodė, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, vėliau nurodė, kad nuteistasis nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą, tačiau tai nebuvo pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kas laikytina rašymo apsirikimo klaida, kadangi nusikalstamos veikos padarymo metu D. Č. teistumas už ankstesnes nusikalstamas veikas jau buvo išnykęs. Be to, kaip matyti, nuosprendžio motyvuojamoje dalyje dėl bausmės skyrimo D. Č. teismas nurodė, kad tikslinga taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą, tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, BK 75 straipsnio nuostatų nepritaikė.

9. Pagal šiuo metu galiojančios redakcijos BK 75 straipsnio 2 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

10. Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 straipsnis) išreiškia humanizmo ir bausmės individualizacijos principus. Jis suteikia galimybę nusikalstamą veiką padariusiam ir už tai nuteistam asmeniui išvengti realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog tokiu būdu bus įgyvendinti bausme siekiami tikslai.

11. Pagal teismų praktiką sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.)

12. Teisėjų kolegijos nuomone, yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir yra pagrindas D. Č. paskirtos bausmės vykdymą atidėti taikant BK 75 straipsnio nuostatas.

13. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu D. Č. kaltės nepripažino, tačiau pirmosios instancijos teisme kaltę pripažino, teikdamas apeliacinį skundą nurodė, kad pripažįsta kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl tokio savo elgesio. Nusikalstama veika, numatyta BK 138 straipsnio 1 dalyje, priskiriama nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai. Šio nusikaltimo pavojingumas nėra didesnis už rūšinį tokių nusikaltimų pavojingumą. Kaip jau buvo minėta, nenustatyta D. Č. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, tačiau įvertintina tai, kad šiuo metu nuteistasis kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Vertinant nuteistojo D. Č. asmenybę, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad anksčiau jis teistas už viešosios tvarkos pažeidimą ir nesunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau teistumai išnykę. Nuteistasis baustas ir administracine tvarka, tačiau dominuoja nusižengimai, susiję su eismo saugumo taisyklių pažeidimais. Būtina įvertinti ir tai, kad D. Č. yra jauno amžiaus, turi šeimą, augina vaiką, dirba, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, turi skolinių įsipareigojimų. Taip pat, įvertintina ir tai, kad D. Č. sudarė susitarimą dėl žalos atlyginimo su teritorine ligonių kasa. Teisėjų kolegijos nuomone, visos šios aplinkybės suteikia pagrindo išvadai, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir yra pagrindas D. Č. paskirtos bausmės vykdymą atidėti, taikant BK 75 straipsnio nuostatas. Nuteistajam paskirtos bausmės vykdymas atidedamas lygiam įstatyme numatytam atidėjimo termino vidurkiui. Be to, nuteistajam skiriamos ir BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytos pareigos, ribojančios nuteistojo elgesį ir atitinkančios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį. Teisėjų kolegijos nuomone, taikant BK 75 straipsnio nuostatas ir nustatant nuteistajam tinkamai parinktus įpareigojimus, be to, nuteistajam žinant, kad jų nevykdant bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas ir jis gali būti nukreiptas atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įvirtinti bausmės tikslai ir nebus nukrypta nuo teisingumo principo reikalavimų, todėl skundžiamas nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

14. Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punkte, pripažinimo, teisėjų kolegija pažymi, kad norint konstatuoti BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą, būtina nustatyti du momentus: 1) neteisėtus nukentėjusiojo asmens veiksmus prieš kaltininką; 2) kaltininko didelį susijaudinimą, kurį sukelia neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai. Be to, ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia tada, jeigu kaltininko nusikalstami veiksmai seka iš karto po nukentėjusiojo asmens neteisėto poelgio kaip greitas atsakas į tai. Neteisėtais nukentėjusiojo veiksmais pripažįstami bet kokie prieš kaltininką ar kitą asmenį nukreipti priešingi teisei veiksmai, kurie gali reikštis kėsinimusi į kaltininko ar kito asmens gyvybę ir sveikatą, turtą, smūgių sudavimu, kankinimu, laisvės atėmimu ir pan., taip pat psichiniu poveikiu – grasinimu panaudoti fizinį smurtą, tyčiojimusi, įžeidimu, šantažu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21/2011).

15. Byloje, be paties apelianto nurodomų aplinkybių apeliaciniame skunde, nėra jokių neginčijamų duomenų, kurie leistų teigti, kad jis buvo išprovokuotas smurtui, veikiamas didelio susijaudinimo, o nukentėjusysis elgėsi rizikingai, neteisėtai ar sąmoningai skatino D. Č. pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad antrasis ir trečiasis konfliktas, kurio metu D. Č. atliko smurtinius veiksmus nukentėjusiojo R. K. atžvilgiu, buvo po kurio laiko, o ne iš karto po antrojo konflikto, juolab, pats D. Č. kartu su D. J. atėjo pas nukentėjusįjį ir pradėjo smurtauti, o ne nukentėjusysis pas juos. Šios aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad apeliantas smurtavo prieš nukentėjusįjį be jokios aiškiai išreikštos pateisinamos priežasties, labiau vedinas keršto siekiu, todėl spręsti apie neteisėtą, rizikingą ar provokatyvų nukentėjusiojo elgesį nėra faktinių prielaidų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu

nusprendžia:

nuteistojo D. Č. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams bausmės vykdymą atidėti 2 (dviem) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 6, 8, 10 punktais, įpareigoti nuteistąjį D. Č. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 69 straipsniu, įpareigoti D. Č.: per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, atlyginti nukentėjusiajam R. K. nusikaltimu padarytą turtinę žalą; Žalą privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginti pagal 2022 m. rugpjūčio 30 d. sudarytą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.