Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovei L. B. dėl asmens garbės ir orumo gynimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad 2015-09-13 tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namo, Trakuose, t. y. viešoje vietoje, ieškovę J. G. atsakovė L. B., girdint aplinkiniams apšaukė žodžiais ,,psiche, į durnių namus nuvešiu, beprote tu“. Teisės pažeidimas yra užfiksuotas vaizdo įraše.

Dėl J. G. garbę ir orumą žeidžiančių atsakovės viešoje vietoje ištartų žodžių, ieškovė kreipėsi dėl administracinės bylos pradėjimo, tačiau 2016-09-21 Trakų rajono apylinkės teismas nustatęs, jog L. B. eidama link savo automobilio pasakė žodžius ,,psiche, į durnių namus nuvešiu, beprote tu“, kurie buvo skirti J. G., administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui.

Atsakovės ištarti žodžiai buvo įžeidžiantys, neigiamai apibūdinantys asmenį, todėl toks jos elgesys viešoje vietoje nelaikytinas elgesiu, suderinamu su etikos normomis. Atsakovės teiginys vertintinas kaip atsakovės perteikta žinia, o ne nuomonė. Be to, nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų. Net vertinant teiginį kaip atsakovės subjektyvią nuomonę apie ieškovę, egzistuotų pagrindas pripažinti, kad tokia jos nuomonė žeidžia ir kartu žemina ieškovę, nes yra pareikšta neetiškai, nepagarbiai ir užgauliai, todėl atsakovės paskleisti duomenys apie ieškovę sumenkino jos savivertę, tai yra orumą, be to, žvelgiant iš pasyvaus (pašalinio) stebėtojo perspektyvos, sudarė pagrindą suabejoti jos asmenybės pilnavertiškumu, tai yra, pažemino ir jos garbę, todėl remiantis nurodytomis aplinkybėmis, konstatuotina, jog yra įstatyme nustatytos sąlygos ieškovės garbei ir orumui ginti. Dėl tokių atsakovės veiksmų (paskleistų duomenų) ieškovė pradėjo jausti bejėgiškumą, patyrė neigiamus emocinius išgyvenimus, sukrėtimą, šoką, pažeminimą, įskaudinimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo teismo apginti garbę ir orumą dviem būdais – pripažinti garbės ir orumo pažeidimą, atsakovei paskleidus tikrovės neatitinkančią informaciją, ir tuo remiantis, priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Reikalavimą pripažinti garbės ir orumo pažeidimą ieškovė grindžia tuo, kad 2015-09-13 tarp Karaimų g. 19 ir 21 namo, Trakuose, t. y. viešoje vietoje, atsakovė L. B., girdint aplinkiniams apšaukė žodžiais ,,psiche, į durnių namus nuvešiu, beprote tu“. Nurodytas aplinkybes ieškovė įrodinėja pateikta filmuota medžiaga.

CK 2.24 str. 1 d. numato, jog asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visumą: 1) žinių (faktų ir duomenų) paskleidimą, 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą, 3) paskleistų žinių neatitiktį tikrovei ir 4) faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. O. ir A. O. v. UAB „Didelis pliusas“, bylos Nr. 3K-3-390/2008; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. P. ir Ž. P. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-97/2011; kt.).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką būtina nustatyti, ką asmuo paskleidė – žinią ar nuomonę. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Žinios ir nuomonės atskyrimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas tiriant ir vertinant byloje surinktų įrodymų visumą. Čia pažymėtina, kad CPK185 straipsnis nustato, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Vertinant, ar paskleista informacija yra žinia, ar nuomonė, negalima apsiriboti atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, pasakymo (paskelbimo ir kt.) aplinkybes ir pan. Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar asmuo teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).

Pažymėtina, kad nors ieškovė nurodė, kad atsakovė ją įžeidė sakydama „psiche, į durnių namus nuvešiu, beprote tu“, tačiau pateiktame vaizdo įraše nėra girdėti atsakovės sakant „psiche“, tačiau yra aiškiai girdimas kreipinys „<tu nustok filmuoti>“. Nors ieškovės atstovas teismo posėdžio metu teigdamas, kad atsakovė išvadino ieškovę „psiche“ įrodyta Trakų rajono apylinkės teismo 2016-09-12 nutartimi, tačiau teismas tokius ieškovės atstovo argumentus atmeta. Teismui peržiūrėjus vaizdo įrašą nustatyta, kad vaizdo įrašo 00.13 min. atsakovė, sėsdama į automobilį ir žiūrėdama į filmuojantį asmenį pasako: „tu nustok filmuoti, aš tave į durnių namus nuvešiu, beprote tu“.

Kaip teismo posėdyje paaiškino atsakovė, ji šiuos žodžius pasakė siekdama sudrausminti ieškovę dėl jos, kaip fizinio asmens filmavimo. Tą patvirtina ir vaizdo įrašas, kuriame, kaip minėta visų pirma atsakovė prašo ieškovę nustoti filmuoti. Nagrinėjamo atvejo kontekste svarbu pažymėti, kad tarp ieškovės ir jos kaimynės Z. B. susiklostę konfliktiški santykiai. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis ieškovė buvo kaltinama už neteisėtą informacijos rinkimą apie privatų Z. B. ir atsakovės L. B. gyvenimą. Vilniaus apygardos teismo 2018-09-10 nuosprendžiu J. G. buvo išteisinta, apeliacinės instancijos teismui motyvuojant ir tuo, kad teisinį reguliavimą, užtikrinantį asmens teisę į privataus gyvenimo gerbimą, gali sudaryti ir civilinės teisinės gynybos priemonės, kurios gali suteikti pakankamą apsaugą. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje pažymėjo, kad „<...dėl dažno nukentėjusiųjų vykdomos veiklos fiksavimo ir pačių nukentėjusiųjų filmavimo buvo pažeistos nukentėjusiųjų teisės vykdyti verslo veiklą savo kieme ir gyventi privačiai, be nepageidaujamo dėmesio. Taip pat, kad šiuos veiksmus kaltinamoji įvykdė veikdama tyčia, iš esmės neturėdama jokio teisėto pagrindo, tik spėliojimus ir, kad šie jos netinkami veiksmai sukelia nukentėjusiosios neigiamus išgyvenimus. Sutinkama, kad kaltinamosios elgesys neatitinka socialinių ir kultūrinių reikalavimų, prieštarauja bendražmogiškoms vertybėms, tokioms kaip gerbimas kitų asmenų teisių, susilaikymas nuo veiksmų, darančių kitam asmeniui ne tik fizinę žalą, bet ir psichinę...>.

Kaip parodė atsakovė, dėl tokio ieškovės elgesio, kuomet ji, atvykusi į svečius pas Z. B., buvo nuolat filmuojama ir fotografuojama jautėsi persekiojama, patyrė išgyvenimus dėl nežinojimo kokiu tikslu yra filmuojama ir kur bus naudojamas jos atvaizdas. Taigi ir įvykio metu ji, visų pirma, kreipėsi į ieškovę su prašymu jos nefilmuoti. Susiklosčius konfliktiškai situacijai, kurią išprovokavo pati ieškovė, atsakovė išsakė savo subjektyvų požiūrį į situaciją bei nuomonę apie ieškovę.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 10 straipsnyje įtvirtinta saviraiškos laisvė – asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, kuri yra saugotina demokratinės visuomenės teisinė vertybė. Tačiau ši teisė nėra absoliuti. Iš EŽTT plėtojamos jurisprudencijos matyti, kad demokratinėje visuomenėje leistinos kritikos ribos, netgi diskutuojant svarbiais bendrojo intereso klausimais, priklauso nuo poreikio gerbti kitų asmenų reputaciją ir teises, vengiant įžeidžiamo pobūdžio formuluočių (Constantinescu v. Romania, no. 28871/95, 27 June 2000). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškraipant faktų ir duomenų; pagrįsta ir objektyvi kritika ginama, jei ji išreiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ir menkinti, o turint pozityvų tikslą – išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Subjektyvūs samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumą (įžeidžiančiais), kai jie nesąžiningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2014; kt.). Taigi, nuomonė negali būti naudojama siekiant žmogų pažeminti, pažeisti jo garbę ir orumą. Kadangi žeminimo samprata – vertinimo dalykas, svarbios skundžiamo pasisakymo formuluotės, situacijos detalizavimas, nustatymas, ar pasisakymas tėra pareikštas pyktis, nepasitenkinimas, ar pateikiamos šį pyktį paaiškinančios priežastys.

Kaip minėta, atsakovės ištarta frazė buvo išprovokuota pačios ieškovės, filmuojant ją kaip fizinį asmenį. Iš vaizdo įrašo matyti, kad atsakovei sėdant į automobilį kamera yra pasukama jos link. Todėl teismas mano, jog atsakovė turėjo pagrindą išreikšti nepasitenkinimą susiklosčiusia situacija bei pakankamą faktinį pagrindą nuomonei apie ieškovės elgesį susiformuoti.

Be to, teismas atmeta ieškovės paaiškinimus, kad žinia apie ją buvo paskleista tretiesiems asmenims. Kaip matyti iš vaizdo įrašo atsakovei pradėjus sakyti „tu nustok filmuoti...“ Z. B. prieina prie atvažiavusio automobilio ir kalbasi su vairuotoju jam rodydama kryptį, jokio dėmesio tuo metu tiek į filmuojančią ieškovę, tiek atsakovę nekreipdama. Kaimynė E. D. sėdinti neįgaliojo vėžimėlyje yra nusisukusi nuo filmuojančios ieškovės. Be to, kaip minėta anksčiau, tarp ieškovės ir jos kaimynių yra susiklostę konfliktiški santykiai, todėl akivaizdu, kad į nagrinėjamos situacijos metu atsakovės kreipimosi metu į ieškovę pasakytus žodžius kaimynės niekaip nesureagavo. Tą patvirtina ir administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-22-213/2016, esantis 2016-09-02 teismo posėdžio protokolas, kuriame užfiksuoti Z. B. parodymai, jog įvykio metu ji atsisveikino su L. B. ir nuėjo dirbti, o kas ką tiksliai pasakė, ji negalinti pasakyti, nes stengėsi neklausyti. Atsakovei jau įsėdus į automobilį, po kelių sekundžių kadre pasirodo pašalinis asmuo. Net jei jis ir būdų išgirdęs dalį pasakytos frazės, spręstina, kad kam adresuoti šie žodžiai ir kokiame kontekste jis negalėjo suprasti. Iš išdėstyto teismas daro išvadą, kad atsakovė jokios žinios apie ieškovę tretiesiems asmenims nepaskleidė.

Ieškovė taip pat reiškė reikalavimą dėl paskleistos žinios apie ją paneigimo bei neturtinės žalos priteisimo. Atsižvelgiant į tai, kad teismas laiko nepagrįstu ieškovės reikalavimą dėl garbės ir orumo gynimo, todėl kitų, išvestinių reikalavimų, plačiau nepasisako.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, nesant CK 2.24 str. įtvirtintų sąlygų, pagrindo tenkinti ieškiniui nėra. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, ieškovės J. G. ieškinys yra atmestinas.

Pagal CPK 93 str. 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovė duomenų apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas į bylą nepateikė, bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 270 straipsniu, teismas

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.