- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-09
- Bylos Nr.
- 2-917-945/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00704-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bartninkas
- Atsakovas
- Š. B.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.1Neteisėta veika
- 2.6.10.2.2Priežastinis ryšys
- 2.6.10.2.3Kaltė
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios mažosios bendrijos „Alymont“ ieškinį atsakovui Š. B. dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė ieškiniu (b. l. 3-9) prašė priteisti iš atsakovo 73 549,07 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškinyje nurodoma, kad Kauno apygardos teismas 2017 m. liepos 4 d. nutartimi iškėlė ieškovei bankroto bylą. Atsakovas buvo ieškovės vadovas. Bendrijos finansinės atskaitomybės dokumentai atskleidžia, kad ieškovė nemoki buvo jau 2016 m. gruodžio 31 d. (bendrija neturėjo ilgalaikio turto, per vienerius metus mokėtinos sumos (17 848 Eur) viršijo pusę į balansą įtraukto turto vertės (23 813 Eur), visą įmonės turtą sudarė trumpalaikis nematerialusis turtas – gautinos lėšos), tačiau atsakovas, pažeisdamas įstatyme įtvirtintą pareigą, laiku neiniciavo bankroto proceso. Be to, po bankroto bylos iškėlimo atlikusi mokestinį patikrinimą Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) nustatė, kad bendrijoje buvo netinkamai vedama buhalterinė apskaita, už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 24 d. iki 2017 m. liepos 31 d. papildomai priskaičiavo 45 009,15 Eur mokesčių. Ieškovė taip pat akcentavo, kad po bankroto bylos iškėlimo atsakovas tinkamai neįvykdė pareigos perduoti bankroto administratoriui turtą ir dokumentus. Patikrinimo medžiagoje nurodyti buhalterinės apskaitos pažeidimai atskleidžia netinkamą atsakovo elgesį, kuris nulėmė mokestinių prievolių bendrijai atsiradimą. Žalos dydį ieškovė nurodė siejanti su bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma.
Atsiliepimas
2. Atsiliepime į ieškinį (b. l. 48) atsakovas nurodė prašantis stabdyti bylos nagrinėjimą, kol bus baigtas ikiteisminis tyrimas dėl aplaidaus ar apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo.
Šalies argumentai
3. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pateikė teismui patikslintą ieškinį (b. l. 136–138), kuriuo prašomą priteisti žalos atlyginimo sumą sumažino iki 23 227,57 Eur bei patikslino, kad atsakovo neteisėti veiksmai yra siejami su netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu ir savalaikiu nesikreipimu į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo. Ieškovė nurodė į patikslintą ieškinio sumą neįtraukusi VMI atlikus patikrinimą apskaičiuotų mokesčių, kurių dalis iš atsakovo priteista Alytaus apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 23 d. baudžiamuoju įsakymu, o kita dalis nėra susijusi su neteisėtais atsakovo veiksmais. Į reikalavimo sumą ieškovė nurodė įtraukusi tik VMI apskaičiuotus delspinigius ir baudas. Be to, ieškovė nurodė ieškinio sumą sumažinusi paties atsakovo kreditorinio reikalavimo suma. Ieškovei raštu patvirtinus, kad kitų pradinio ieškinio reikalavimų ji atsisako (b. l. 146), Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 4 d. nutartimi (b. l. 147–149) bylos dalies dėl 50 321,50 Eur žalos atlyginimo priteisimo nagrinėjimas nutrauktas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies
4. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 4 d. nutartimi (b. l. 10–11) ieškovei iškelta bankroto byla. Atsakovas nuo bendrijos įsteigimo iki bankroto bylos iškėlimo buvo ieškovės vadovas (b. l. 15).
5. Byloje reiškiamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo priteisimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens valdymo organų civilinė atsakomybė yra deliktinė (CK 6.263 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2011, 2018 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-378/2018). Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; 2018 m. gegužės 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018, 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018).
Dėl neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygos
6. Vadovaujantis CPK 12–13, 42 straipsniais, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktu kuriamu teisiniu reglamentavimu, pareiga tiksliai įvardinti ieškinio faktinį pagrindą tenka ieškovui. Nagrinėjamu atveju ieškovė aiškiai nurodė, kad reikalavimas priteisti iš atsakovo žalos atlyginimą yra grindžiamas konkrečių įstatyme įtvirtintų pareigų pažeidimu – netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu ir savalaikiu nesikreipimu į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo. Būtent šių veiksmų (neveikimo) teisėtumo vertinimas ir sudaro nagrinėjamos bylos ribas.
7. Įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo įtvirtinta Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnyje. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta įmonės vadovo pareiga pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti, pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais).
8. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įmonės vadovo pareiga laiku inicijuoti bankroto bylą nustatyta todėl, jog vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui ir privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014, 2017 m. sausio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017, 2018 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-450-219/2018).
9. Vadovaujantis ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalimi, įmonės vadovas privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti. Tam, kad būtų konstatuotas vadovo veiksmų neteisėtumas, pirmiausiai turi būti nustatytas vadovo (ar kitų subjektų, kuriems pagal įstatymą nustatyta ši pareiga) pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-421/2018, 2018 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-455-403/2018). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nesant kitų ĮBĮ įtvirtintų bankroto bylos iškėlimo pagrindų, atsiradusių anksčiau nei nemokumas, įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo kyla, kai įmonė pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus yra nemoki. Įmonės vadovas gali įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, ir anksčiau, nei atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, tačiau vertinant pareigos atsiradimo momentą taikytina ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014, 2014 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014, 2015 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015).
10. Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bendrovės nemokumui konstatuoti būtina nustatyti įstatyme reikalaujamą kriterijų – pradelstus įmonės įsipareigojimus (skolas, neatliktus darbus ir kt.), kurių suma viršytų pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Aplinkybė, kada įmonės būsena pasiekė ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nustatytą nemokumo kriterijų, gali būti įrodinėjama ne vien įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, pirminiais apskaitos dokumentais, patvirtinančiais ūkines operacijas, įmonės sudarytomis sutartimis ir duomenimis apie jų vykdymą, ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014, 2018 m. liepos 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-1075/2018). Bendrovės vadovo veiksmai kvalifikuojami kaip neteisėti, jei pagal byloje nustatytas aplinkybes vadovas žinojo arba turėjo žinoti, kad bendrovė yra nemoki. Vadovo veiksmų teisėtumas vertinamas pagal vadovo objektyvaus elgesio standartą, kuris reiškia, kad valdymo organo narys savo veikloje turi atitikti objektyvius rūpestingo ir kvalifikuoto verslininko kriterijus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014, 2018 m. liepos 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-1075/2018).
11. Nagrinėjamoje byloje atsakovo pareigos inicijuoti ieškovei bankroto bylos iškėlimą atsiradimą ieškovė sieja su į bylą pateiktuose ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentuose už 2016–2017 metus užfiksuotais duomenimis. Kaip matyti iš 2016 m. gruodžio 31 d. duomenimis sudarytų finansinės atskaitomybės dokumentų (b. l. 68–69), balansinė bendrijos turto vertė sudarė 23 813 Eur, įsipareigojimai – 17 848 Eur, 2016 m. bendrijos pajamos sumažėjo iki 39 965 Eur lyginant su 101 446 Eur pajamomis 2015 m., bendrija 2016 m. turėjo 13 190 Eur nuostolių. Nors sudarant balansą visa 17 848 Eur įsipareigojimų suma nurodoma kaip po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai, šių duomenų patikimumą paneigia nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo dienos (2017 m. liepos 4 d.) duomenimis sudarytos finansinės atskaitomybės (b. l. 13) duomenys, kur praėjusio ataskaitinio laikotarpio įsiskolinimų suma (17 848 Eur) nurodoma kaip per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai. Šiuose dokumentuose taip pat užfiksuota, kad per 2017 m. pirmąjį pusmetį bendra įsiskolinimų suma padidėjo 12 733 Eur iki 30 581 Eur, didžiąją dalį šios sumos (11 053 Eur) sudarė apskaitinio laikotarpio nuostoliai.
12. Vertindamas nurodytus buhalterinės apskaitos dokumentus teismas pažymi, kad ieškovė 2016 m. gruodžio 31 d. duomenimis neturėjo jokio ilgalaikio turto, 23 813 Eur turto vertę sudarė 22 882 Eur iš debitorių gautinos sumos, 620 Eur trumpalaikės investicijos ir 311 Eur pinigai ir jų ekvivalentai. Padėtis iš esmės nepasikeitė ir bankroto bylos iškėlimo dieną, administratoriui buvo perduota 1 034 Eur buhalterinės vertės atsargų ir 24 002 Eur debitorinių reikalavimų, kuriuos sudarė 1 212,54 Eur reikalavimas VMI ir 22 903,84 Eur reikalavimas UAB „Algraižė“ (b. l. 12, 14). Į bylą pateikti duomenys apie reikalavimą UAB „Algraižė“ atžvilgiu (b. l. 78) atskleidžia, kad galutinė skolos suma (22 903,84 Eur), kuri, beje, yra didesnė už į 2016 m. gruodžio 31 d. balansą įtrauktą debitorinių reikalavimų sumą (22 882 Eur), susidarė 2015 m. spalio 5 d. Visas įsiskolinimas susidarė už debitoriui tiektą produkciją, atsakovas neįrodinėjo aplinkybės, kad su debitore buvo pasiektas susitarimas dėl skolos mokėjimo atidėjimo, todėl akivaizdu, kad beveik visą bendrijos turtą 2016 m. gruodžio 31 d. sudarė ilgiau nei metus nevykdomas debitorinis įsipareigojimas. Reikšminga teismas pripažįsta ir aplinkybę, kad, kaip matyti iš į bylą pateikto viešojo registro išrašo (b. l. 79) ir teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, debitorei UAB „Algraižė“ Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla. Šia nutartimi buvo konstatuota, kad didžiąją dalį bendrovės turto (461 057,31 Eur iš 499 081,64 Eur) sudaro iš debitorių gautinos sumos, o bendrovės per vienerius metus mokėtinos sumos sudaro 1 802 250,31 Eur. Atsakovas pripažino aplinkybę, kad jam buvo žinoma apie bankroto bylos UAB „Algraižė“ iškėlimą, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, bankroto byloje buvo patvirtintas ieškovės kreditorinis reikalavimas. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad atsakovui dar iki 2016 m. gruodžio 31 d. turėjo būti žinoma, jog didžioji dalis į balansą įtraukto turto yra nelikvidus, bendrija neturi realių galimybių šį turtą išsireikalauti ir panaudoti atsiskaitant su kreditoriais. Šią išvadą tik patvirtino vėlesni nesėkmingi bandymai parduoti debitorinį reikalavimą (b. l. 80–93, 96). Dėl nurodytų aplinkybių spręsti, kad aptariama suma turi būti įtraukta į balansinę turto vertę mokumo nustatymo tikslais, nėra pagrindo. Atsakovas turėjo suprasti, kad reali bendrijos turto vertė neviršija 933 Eur (620 Eur trumpalaikės investicijos ir 311 Eur pinigai ir jų ekvivalentai).
13. Vertindamas į bylą pateiktus duomenis apie prievolių dydį, teismas pažymi, kad, kaip minėta sprendimo 11 pastraipoje, bendrija turėjo 17 848 Eur trumpalaikių įsipareigojimų, ši suma viršijo bendrojo 2016 m. pelno dydį, apskaičiuotą iš pajamų atėmus pardavimo savikainą (39 965 Eur – 26 163 Eur = 13 802 Eur), bendrija veikė nuostolingai. Reikšminga pripažintina ir aplinkybė, kad per pirmąjį 2017 m. pusmetį ieškovės pajamos sudarė vos 6 025 Eur, veiklos nuostolis – 11 053 Eur. Be to, į bylą pateikti duomenys, kad atsakovas įnešinėjo lėšas į bendrijos kasą (b. l. 94–95, 98–101) (laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 31 d. iki 2016 m. gruodžio 19 d. įnešė 17 300 Eur; laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 8 d. iki 2017 m. birželio 8 d. – dar 2 946,33 Eur; iš viso 20 246,33 Eur) parodo, kad bendrijos veikla iš esmės buvo finansuojama skolintomis lėšomis, kurios buvo naudojamos kitoms prievolėms tenkinti. Nors šie duomenys patvirtina, kad didžioji dalis į 2016 m. gruodžio 31 d. balansą įtrauktų prievolių (17 300 Eur iš 17 848 Eur) buvo įsiskolinimas atsakovui, ši aplinkybė nepaneigia fakto, kad bendrovė neturėjo jokių galimybių įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus, kadangi iš esmės neturėjo jokio turto, veiklos pajamos buvo minimalios, veikla nuostolinga. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad jau 2016 m. gruodžio 31 d. bendrija buvo nemoki ir atsakovas privalėjo inicijuoti bankroto bylos bendrijai iškėlimą.
14. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu akcentavo, kad jo atlikti mokėjimai į bendrijos kasą patvirtina siekį atkurti bendrijos mokumą, jo veiksmų neteisėtumą paneigia atmestas administratoriaus prašymas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Įvertinęs šiuos argumentus, o taip pat Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartį, priimtą ieškovės bankroto byloje (b. l. 64–66), teismas pažymi, kad aplinkybė, jog atsakovas skolino bendrijai lėšas, kurios buvo naudojamos kreditoriniams reikalavimams tenkinti, paneigia bankroto administratoriaus argumentus dėl sąmoningo atsakovo siekio privesti ieškovę prie bankroto, kas būtų pagrindu bankrotą pripažinti tyčiniu, bet nepaneigia fakto, jog įmonė buvo nemoki ir egzistavo įstatyminė pareiga inicijuoti bankroto bylos iškėlimą, kurios atsakovas nevykdė, toliau didindamas skolinius įsipareigojimus.
15. Ieškinyje taip pat nurodoma, kad atsakovas netinkamai tvarkė ieškovės buhalterinę apskaitą. Ši aplinkybė grindžiama į bylą pateiktu VMI 2018 m. sausio 10 d. patikrinimo aktu ir 2018 m. sausio 29 d. sprendimu (b. l. 15–33), kuriuose, atlikus patikrinimą už visą bendrijos veiklos laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 24 d., konstatuota, kad buhalterinėje apskaitoje nebuvo apskaityta dalis finansinių operacijų, susijusių su Lenkijos Respublikoje bendrijos vardu įsigytomis prekėmis, taip pat nebuvo išsaugoti dokumentai, patvirtinantys prekių eksportą į Švedijos Karalystę, kuriam buhalterinėje apskaitoje pritaikytas 0% dydžio pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM), nebuvo atliekama atsargų inventorizacija (Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 14 straipsnio 11 dalis, 49 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalies 3 punktas, Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 11 straipsnis, 17 straipsnio 1 dalis). Už šiuos veiksmus buvo papildomai apskaičiuota 30 605,86 Eur mokesčių (26 742,49 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir 3 863,37 Eur pelno mokesčio), taip pat 9 182 Eur bauda ir 5 221,29 Eur delspinigių. Už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą į apskaitą įtraukiant ne visas ūkinės veiklos operacijas ir taip išvengiant 22 283,57 Eur mokesčių (20 438,15 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir 1 845,42 Eur pelno mokesčio) atsakovui taikyta baudžiamoji atsakomybė Alytaus apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 23 d. baudžiamuoju įsakymu (b. l. 109–130). Bylos nagrinėjimo metu atsakovas savo veiksmų, susijusių su buhalterinės apskaitos tvarkymu, neteisėtumo neginčijo (CPK 182 straipsnio 5 punktas), vadovaujantis CPK 182 straipsnio 3 punktu, baudžiamojoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami nusikalstamų veikų padariniai, pripažįstamos prejudiciniais faktais, kurių pakartotinai įrodinėti civilinėje byloje nebereikia.
16. Apibendrindamas nurodytų aplinkybių visumą teismas sprendžia, kad ieškovė įvykdė jai tenkančią pareigą įrodyti atsakovo veiksmų netinkamai tvarkant bendrijos buhalterinę apskaitą ir laiku nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo neteisėtumą, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygą.
Dėl žalos ir priežastinio ryšio, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygų
17. Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Be to, vadovaujantis CK 6.247 straipsniu, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Ši civilinės atsakomybės taikymo sąlyga lemia, kad ne bet koks bendrovės turtinės padėties pasikeitimas, įvykęs dėl neteisėtų veiksmų, lemia civilinės atsakomybės pareigą pažeidusio vadovo atžvilgiu taikymą, bet tik toks, kurio nebūtų įvykę, jei pareiga būtų vykdoma tinkamai.
18. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad įmonės vadovas privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, jog įmonės vadovas įmonei esant nemokiai ir negalint atsiskaityti su kreditoriais nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti. Kasacinis teismas suformavo nuoseklią šios normos aiškinimo praktiką, pagal kurią turi būti vertinama atsakovo valdymo laikotarpiu bendra įmonės skolų apimtis, išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku, todėl žala galėtų būti laikomas bendras išaugęs įmonės skolos dydis atsakovo įmonės valdymo laikotarpiu. Teismas turi nustatyti, kokio dydžio pradelsti įmonės finansiniai įsipareigojimai buvo vadovui pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir to paties vadovo įmonės valdymo laikotarpio pabaigoje. Nustačius šių dydžių skirtumą, galima konstatuoti, kokio dydžio nuostolius patyrė įmonė dėl jos vadovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014, 2015 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015, 2018 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-455-403/2018). Konstatavus laiko momentą, nuo kada vadovas pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovui padaryti nuostoliai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014, 2015 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015, 2016 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-706/2016, 2018 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-421/2018).
19. Nagrinėjamu atveju ieškovė tikslindama ieškinį žalą, susijusią su pareigos inicijuoti bankroto bylos iškėlimą nevykdymu, nurodė siejanti su po 2017 m. sausio 1 d. atsiradusiais kreditoriniais reikalavimais. Vertindamas tokią ieškovės poziciją teismas pažymi kelias reikšmingas aplinkybes:
19.1. Kaip minėta sprendimo 11 pastraipoje, vadovaujantis finansinės atskaitomybės dokumentais, per 2017 m. pirmąjį pusmetį bendra ieškovės įsiskolinimų suma padidėjo 12 733 Eur. Toks padidėjimas buvo konstatuotas dar iki VMI atlikto patikrinimo, kuris vėliau nulėmė papildomų prievolių atsiradimą. Ši aplinkybė parodo, kad toliau tęsdamas veiklą atsakovas ženkliai pablogino ieškovės turtinę padėtį.
19.2. Kad nurodyta papildomų prievolių suma bendrijai buvo itin reikšminga, patvirtina sprendimo 12 pastraipoje aptarti duomenys apie bendrijos turtą. Palyginus finansinės atskaitomybės dokumentus, sudarytus 2016 m. gruodžio 31 d. ir 2017 m. liepos 4 d. duomenimis, matyti, kad po pareigos inicijuoti bankroto procesą atsiradimo nebeliko turto, kuris buvo įvardintas trumpalaikės investicijos (620 Eur) ir pinigai bei jų ekvivalentai (311 Eur), administratoriui buvo perduota 1 034 Eur buhalterinės vertės atsargų ir 24 002 Eur debitorinių reikalavimų, kuriuos sudarė 1 212,54 Eur reikalavimas VMI ir 22 903,84 Eur reikalavimas UAB „Algraižė“ (b. l. 12, 14). Šiuo sprendimu jau konstatuota, kad atsakovui turėjo būti žinoma, jog 22 903,84 Eur reikalavimas UAB „Algraižė“ yra nelikvidus, todėl bankroto bylos iškėlimo duomenimis bendrijos turto vertė tesudarė vos 2 246,54 Eur (1 034 Eur + 1 212,54 Eur). Po VMI atlikto patikrinimo paaiškėjus, kad ir debitorinio reikalavimo VMI suma į buhalterinę apskaitą įtraukta nepagrįstai, darytina išvada, jog per laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 31 d. buhalterinė ieškovės turto vertė padidėjo vos 101 Eur (1 034 Eur atsargų – 933 Eur trumpalaikių investicijų ir pinigų bei jų ekvivalentų) ir sudarė 1 034 Eur, t. y. tik 8 procentus (1 034 Eur / 12 733 Eur) naujai atsiradusių prievolių sumos.
19.3. Ginčydamas ieškinio pagrįstumą atsakovas nurodė, kad didžiąją dalį į bendrijos 2017 m. liepos 4 d. balansą įtrauktos 30 581 Eur prievolių sumos sudarė įsiskolinimas pačiam atsakovui (20 246,33 Eur), kurio įnešamos lėšos buvo naudojamos ankstesnėms bendrijos prievolėms tenkinti (b. l. 94–95, 98–101). Vertindamas šį argumentą teismas pažymi, kad lėšų įnešimu į bendrijos kasą atsakovas nemažino ieškovės prievolių sumos, tik modifikavo prievolių turinį, prievolę kitam kreditoriui paversdamas prievole sau. Be to, kaip nurodyta sprendimo 13 pastraipoje, didžioji dalis atsakovo kreditorinio reikalavimo (17 300 Eur) susidarė iki 2016 m. gruodžio 31 d., po nurodytos datos į bendrovės kasą atsakovas įnešė 2 946,33 Eur sumą, kuri yra kelis kartus mažesnė už tuo laikotarpiu susidariusių papildomų kreditorinių reikalavimų dydį. Reikšminga teismas pripažįsta ir aplinkybę, kad, kaip matyti iš patikslinto ieškinio turinio, ieškovė į žalos dydį neįtraukė naujų ieškovės prievolių atsakovui sumos, todėl aptariami atsakovo veiksmai vertintini kaip nepatenkantys į bylos nagrinėjimo ribas.
19.4. Teismas taip pat pažymi, kad reikšmingos apimties nauji įsipareigojimai buvo prisiimti ženkliai sumažėjus bendrijos veiklos apimtims. Kaip minėta sprendimo 11 pastraipoje, dar 2016 m. ieškovės pajamos lyginant su ankstesniu laikotarpiu sumažėjo daugiau nei 2,5 karto iki 39 965 Eur, veikla buvo itin nuostolinga, bendrija 2016 m. turėjo 13 190 Eur nuostolių. Sprendimo 13 pastraipoje taip pat konstatuota, kad per pirmąjį 2017 m. pusmetį bendrijos pajamos sudarė vos 6 025 Eur, patirtas 11 053 Eur nuostolis. Bendrijos ūkinės veiklos mastai tapo minimaliais, sąnaudos pajamas viršijo beveik tris kartus, t. y. tęsdamas veiklą atsakovas ne tik nesprendė mokumo problemų, bet jas nuosekliai didino.
Žemesnės instancijos teismas
19.5. Kaip matyti iš patikslinto ieškinio turinio, taip pat ieškovės atstovės 2019 m. kovo 20 d. teismo posėdyje teiktų paaiškinimų, su pavėluotu kreipimusi dėl bankroto bylos iškėlimo siejama žalos suma – 8 898,60 Eur (23 227,57 Eur ieškinio suma – 14 328,97 Eur ieškovės nurodoma VMI apskaičiuotų delspinigių ir baudų suma) – yra ženkliai mažesnė už laikotarpiu po 2016 m. gruodžio 31 d. buhalteriniuose dokumentuose užfiksuotų papildomų įsipareigojimų (12 733 Eur), taip pat nurodyto laikotarpio nuostolių (11 053 Eur) dydžius. 2019 m. kovo 20 d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad prašomą priteisti sumą sudaro šios po 2016 m. gruodžio 31 d. susidariusios prievolės: 5 530,83 Eur įsiskolinimas darbuotojams, 2 857,81 Eur skola Sodrai ir 509,96 Eur įsiskolinimas kreditoriams AB „Astra“, UAB „Lankava“ ir UAB „Verslo aplinka visiems“.
19.6. Vertindamas ieškovės į bylą pateiktus duomenis apie prievolių trejiems juridiniams asmenims dydį ir susidarymo aplinkybes, teismas pažymi, kad Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi (b. l. 34) buvo patvirtinti 289,85 Eur AB „Astra“, 200,62 Eur UAB „Lankava“ ir 48,92 Eur UAB „Verslo aplinka visiems“ kreditoriniai reikalavimai. Bendra šių reikalavimų suma sudaro 539,39 Eur (289,85 Eur + 200,62 Eur + 48,92 Eur). Kaip matyti iš ieškovės į bylą pateiktos pažymos, kurios duomenų teisingumo atsakovas neginčijo, visi nurodyti reikalavimai susidarė 2017 m. balandžio – birželio mėn., t. y. tuo atveju, jeigu atsakovas būtų laiku iniciavęs bankroto bylos iškėlimą, šių prievolių nebūtų buvę. Kadangi ieškovės atstovė 2019 m. kovo 20 d. posėdžio metu pripažino, jog į prašomą priteisti sumą buvo įtrauktas ne visas nurodytų reikalavimų dydis, ieškovė reikalauja 509,96 Eur žalos atlyginimo, o dėl reikalavimo priteisti kitą dalį žalos atlyginimo byla nutraukta ieškovei reikalavimo atsisakius, teismas sprendžia, kad ieškovė įvykdė jai tenkančią pareigą įrodyti 509,96 Eur žalos dydį ir šios žalos priežastinį ryšį su pareigos inicijuoti bankroto procesą pažeidimu.
19.7. Ieškovės atstovė taip pat nurodė, kad į žalos sumą yra įtrauktas 5 530,83 Eur įsiskolinimas darbuotojams. Kaip matyti iš į bylą pateiktos Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutarties (b. l. 34) turinio, bendra bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų darbuotojams suma sudarė 5 656,48 Eur (1 356,31 Eur + 3 212,56 Eur + 1 087,61 Eur). Ieškovės atstovė 2019 m. kovo 20 d. posėdžio metu pripažino, jog į prašomą priteisti sumą buvo įtrauktas ne visas nurodytų reikalavimų dydis, o dėl reikalavimo priteisti kitą dalį žalos atlyginimo byla nutraukta ieškovei reikalavimo atsisakius. Kaip matyti iš ieškovės į bylą pateikto prašomos priteisti sumos apskaičiavimo (b. l. 107), įsiskolinimas darbuotojams susidarė už laikotarpį po 2016 m. gruodžio 31 d. Kita vertus, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, pareiškimas dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo teismui buvo pateiktas 2017 m. birželio 8 d., o darbo santykiai su darbuotojais tęsėsi iki 2017 m. rugpjūčio mėn. Kitaip tariant, pažeidimas truko 5 mėnesius ir 7 dienas, naujos prievolės darbuotojams po 2017 m. birželio 8 d. atsirado ne dėl pareigos inicijuoti bankroto procesą pažeidimo, bet dėl darbo santykių teisinio reglamentavimo specifikos (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 62 straipsnis). Skirtingai nei sprendimo 19.6 pastraipoje nurodytų prievolių juridiniams asmenims atsiradimo atveju, kai prievolės buvo sukurtos užsakant prekes ir/ar paslaugas, tęstinę prievolę darbuotojams nulėmė būtinybė tinkamai įforminti darbo santykių nutraukimą, kuri būtų egzistavusi ir tuo atveju, jeigu atsakovas būtų nepažeidęs įstatyme įtvirtintos pareigos ir iniciavęs bankroto bylos iškėlimą.
19.8. Kaip matyti iš pateikto apskaičiavimo (b. l. 107), darbuotojams buvo priskaičiuota išmokėti 1 260,63 Eur išeitinių išmokų. Ši suma nėra susijusi priežastiniu ryšiu su ieškovės nurodomu pažeidimu.
19.9. Be to, darbuotojų atleidimo iš darbo dieną jiems buvo apskaičiuotos kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 126 straipsnio 2 dalimi, už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 7 d. (158 dienas) darbuotojams priklausė 8,66 (158 / 365 * 20) darbo dienos kasmetinių atostogų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtinto Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo 5 punktu, kompensacijos darbuotojams turėjo būti skaičiuojamos įvertinus jų vienos dienos darbo užmokestį 2017 m. gegužės – liepos mėn. Nurodytu laikotarpiu A. A. per 64 darbo dienas uždirbo 1 140 Eur, arba vidutiniškai 17,81 Eur per 1 darbo dieną neatskaičius mokesčių. Kompensacijos už kasmetines atostogas dalis, apskaičiuota už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 7 d., šiam darbuotojui sudaro 154,23 Eur (17,81 Eur * 8,66) neatskaičius mokesčių arba 117,21 Eur (154,23 Eur – 24 proc.) atskaičius mokesčius. Šią sumą viršijanti kompensacijos dalis (528,60 Eur – 117,21 Eur = 411,39 Eur) buvo išmokėta už kitą laikotarpį, todėl nėra susijusi priežastiniu ryšiu su byloje įrodinėjamu pažeidimu. Taikant tas pačias apskaičiavimo taisykles, vidutinis 1 darbo dienos J. J. darbo užmokestis sudarė 6,19 Eur (132 Eur * 3 / 64) neatskaičius mokesčių, kompensacija už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 7 d. – 53,61 Eur (6,19 Eur * 8,66) neatskaičius mokesčių arba 40,74 Eur (53,61 Eur – 24 proc.) atskaičius mokesčius. Šią sumą viršijanti kompensacijos dalis (237,73 Eur – 40,74 Eur = 196,99 Eur) buvo išmokėta už kitą laikotarpį, todėl nėra susijusi priežastiniu ryšiu su byloje įrodinėjamu pažeidimu. E. N. vidutinis 1 darbo dienos darbo užmokestis, įvertinus į bylą pateiktus duomenis, sudaro 17,27 Eur (760 Eur/ 44 darbo dienų 2017 m. birželio – liepos mėn.), kompensacija už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 7 d. – 149,56 Eur (17,27 Eur * 8,66) neatskaičius mokesčių, kas yra daugiau nei jam priskaičiuota 141,56 Eur neatskaičius mokesčių suma, todėl akivaizdu, jog kompensacija buvo skaičiuojama tik už 2017 m. Kadangi darbuotojui darbo užmokestis buvo apskaičiuotas už 9 darbo dienas 2017 m. rugpjūčio mėn. (308 Eur / 22 darbo dienų = 17,27 Eur už vieną darbo dieną; 155,45 Eur / 17,27 Eur = 9 darbo dienos), akivaizdu, kad darbo santykiai su E. N. po 2017 m. birželio 7 d. tęsėsi mažiausiai 63 kalendorines dienas (iki 2017 m. rugpjūčio 11 d.; b. l. 139), už kurias buvo priskaičiuota 3,45 darbo dienų (63 / 365 * 20) kasmetinių atostogų, o kartu ir 59,58 Eur (17,27 Eur * 3,45) neatskaičius mokesčių arba 45,28 Eur (59,58 Eur – 24 proc.) atskaičius mokesčius kompensacijos už nepanaudotas atostogas, kuri nėra susijusi priežastiniu ryšiu su byloje įrodinėjamu pažeidimu. Bendra kompensacijų už nepanaudotas atostogas suma, kuri negali būti siejama su savalaikiu bankroto bylos neiniciavimu, sudaro 653,66 Eur (411,39 Eur + 196,99 Eur + 45,28 Eur).
19.10. Teismas taip pat pažymi, kad priežastiniu ryšiu su byloje įrodinėjamu pažeidimu nėra susiję ir darbo užmokesčių už laikotarpį po 2017 m. birželio 7 d. sumos, t. y. darbo užmokestis už 17 darbo dienų 2017 m. birželio mėn., taip pat už 2017 m. liepos – rugpjūčio mėn.). Už šį laikotarpį A. A. ir E. N. išmokėtinos sumos sudaro po 630,10 Eur (288,80 Eur / 22 * 17 + 288,80 Eur + 118,14 Eur), J. J. – 236,36 Eur (100,32 Eur / 22 * 17 + 100,32 Eur + 58,52 Eur), iš viso – 1 498,56 Eur (630,10 Eur + 630,10 Eur + 236,36 Eur).
19.11. Apibendrindamas sprendimo 19.8–19.10 pastraipose nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad priežastiniu ryšiu su savalaikiu bankroto bylos neiniciavimu yra susijusi ieškovės nurodytos 5 530,83 Eur su darbo santykiais susijusios sumos dalis – 2 117,98 Eur (5 530,83 Eur – 1 260,63 Eur – 653,66 Eur – 1 498,56 Eur).
19.12. Ieškovė taip pat nurodė į žalos dydį įtraukusi Sodros kreditorinio reikalavimo sumą – 2 857,81 Eur. Kaip matyti iš į bylą pateiktų duomenų (b. l. 139), ši suma buvo apskaičiuota už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 11 d., t. y. įtraukiant ir su darbo santykiais susijusiais sumas, kurios buvo įvertintos kaip nesusijusios su pavėluotu bankroto bylos iškėlimu – 3 412,85 Eur (1 260,63 Eur + 653,66 Eur + 1 498,56 Eur) atskaičius mokesčius arba 4 490,59 Eur neatskaičius mokesčių (4 490,59 Eur – 24 proc. = 3 412,85 Eur). Už 4 490,59 Eur sumą skaičiuotina 9 proc. už darbuotoją mokėtinų mokesčių dalis ir 31,18 proc., kuriuos turėjo mokėti darbdavys, iš viso 40,18 proc. arba 1 804,32 Eur (4 490,59 Eur * 40,18 proc.). Šią sumą pripažinęs nesusijusia su atsakovo padarytu pažeidimu, teismas sprendžia, kad ieškovė įvykdė pareigą įrodyti reikalavimo dalį dėl 1 053,49 Eur (2 857,81 Eur – 1 804,32 Eur) priteisimo.
20. Apibendrindamas sprendimo 19 pastraipoje nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė egzistuojant priežastinį ryšį tarp atsakovo pareigos inicijuoti bankroto procesą ieškovei pažeidimo ir 3 681,43 Eur (509,96 Eur + 2 117,98 Eur + 1 053,49 Eur) žalos, susijusios su papildomų prievolių atsiradimu.
21. Ieškovė taip pat nurodė, kad dėl netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo ieškovei buvo padaryta 14 328,97 Eur žalos, kurią sudaro VMI 2018 m. sausio 29 d. sprendimu (b. l. 27–33) apskaičiuoti delspinigiai ir baudos. Teismas pažymi, kad nurodytu sprendimu buvo priskaičiuota 9 182 Eur (8 023 Eur + 1 159 Eur) baudų ir 5 221,29 Eur (4 394,67 Eur + 826,62 Eur) delspinigių, iš viso 14 403,29 Eur. Ieškovės atstovė 2019 m. kovo 20 d. posėdžio metu pripažino, jog į prašomą priteisti sumą buvo įtrauktas ne visas nurodytų reikalavimų dydis, o dėl reikalavimo priteisti kitą dalį žalos atlyginimo byla nutraukta ieškovei reikalavimo atsisakius.
22. Kaip matyti iš VMI 2018 m. sausio 29 d. sprendimo (b. l. 27–33) turinio, bauda ieškovei buvo skirta už finansinių operacijų nedeklaravimą ir netinkamo mokesčių tarifo taikymą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 139 straipsnio 1 dalimi, tokiu atveju skiriama nuo 10 iki 50 procentų šios trūkstamos mokesčio sumos dydžio bauda. Mokesčių administratorius, įvertinęs pažeidimo pobūdį, skyrė vidutinio 30 proc. dydžio baudą. Teismas pažymi, kad dalies finansinių operacijų nedeklaravimas, lėmęs 22 283,57 Eur mokestinę prievolę (20 438,15 Eur PVM ir 1 845,42 Eur pelno mokesčio), Alytaus apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 23 d. baudžiamuoju įsakymu buvo įvertintas kaip atsakovo tyčiniais veiksmais padaryta nusikalstama veika. Už tokius veiksmus mokesčių administratoriaus ieškovei paskirta bauda vertintina kaip tiesioginė neteisėto atsakovo elgesio pasekmė. Nors nepagrįstas 0 proc. dydžio PVM taikymas neturint eksportą patvirtinančių dokumentų, lėmęs papildomos 8 322,29 Eur mokestinės prievolės (6 304,34 Eur PVM ir 2 017,95 Eur pelno mokesčio) atsiradimą, nebuvo įvertintas kaip pagrindas taikyti atsakovui baudžiamąją atsakomybę, teisės aktų pažeidimas buvo konstatuotas mokesčių administratoriaus sprendimu, kuris nebuvo ginčijamas teisės aktuose nustatyta tvarka, todėl ieškovė pagrįstai nurodė, kad baudos už netinkamą mokesčių apskaičiavimą paskyrimas buvo tiesioginis neteisėtų atsakovo, kuris buvo atsakingas už tinkamą apskaitos tvarkymą, veiksmų rezultatas.
23. Kaip nepagrįstą teismas atmeta atsakovo argumentą, kad reikalavimas dėl baudos įtraukimo į žalos atlyginimo sumą negali būti tenkinamas tuo pagrindu, jog toks reikalavimas nebuvo pareikštas baudžiamojoje byloje, taip pat dėl to, jog nagrinėjamoje byloje ieškovė atsisakė reikalavimo dalies dėl mokesčių, apskaičiuotų už nepagrįstas 0 proc. dydžio PVM taikymą, pripažinimo žala. Nors bylos nagrinėjimas buvo kelis kartus atidėtas, suteikiant galimybę atsakovui pateikti duomenis apie tai, kokios pozicijos laikosi VMI (VĮ Turto bankas) dėl kreditorinio reikalavimo dalies, viršijančios baudžiamuoju įsakymu iš atsakovo priteistą sumą (b. l. 72–74, 133–134), teismui nebuvo pateikta duomenų, leidžiančių spręsti, kad VMI ar jos teisių perėmėjas VĮ Turto bankas atsisakė ieškovės bankroto byloje patvirtinto kreditorinio reikalavimo ar jo dalies. Su atsakovu nebuvo sudaryta ir taikos sutartis (b. l. 106), kuria būtų aptartos jo atsakomybės ribos. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo spręsti, kad mokesčių administratoriaus paskirtų baudų suma negali būti vertinama kaip atsakovo veiksmais ieškovei padaryta žala.
24. Vertindamas reikalavimo dalį dėl VMI apskaičiuotų delspinigių įtraukimo į žalos atlyginimo sumą teismas pažymi, kad pareiga mokėti delspinigius yra sietina su mokesčių savalaikiu nesumokėjimu (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 96 straipsnis). Net jeigu atsakovas būtų tinkamai tvarkęs buhalterinę apskaitą ir laiku deklaravęs visus mokesčius, už savalaikį jų nesumokėjimą mokesčių administratorius būtų skaičiavęs delspinigius, t. y. pareiga mokėti delspinigius nėra susijusi priežastiniu ryšiu su ieškovės nurodomais neteisėtais atsakovo veiksmais, kuriais grindžiamas aptariamas ieškinio reikalavimas. Iš į bylą surinktų įrodymų spręsti, kad tinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo atveju ieškovė būtų turėjusi finansines galimybes sumokėti papildomas mokesčių sumas, mokėjimai nebūtų vėlavę ir delspinigiai nebūtų skaičiuojami, nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių aptariama ieškinio reikalavimo dalis atmetama.
25. Apibendrindamas nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė ieškinio dalies dėl 9 182 Eur žalos, padarytos netinkamai tvarkant ieškovės buhalterinę apskaitą, atlyginimo priteisimo pagrįstumą. Prie šios sumos pridėjus 3 681,43 Eur žalos, susijusios su atsakovo pareigos inicijuoti bankroto procesą ieškovei pažeidimu, sumą, gaunama bendra atlygintinos žalos suma sudaro 12 863,43 Eur (9 182 Eur + 3 681,43 Eur).
Dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygos
26. Kaip minėta sprendimo 5 pastraipoje, ieškovei įrodžius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, atsakovui tenka pareiga nuginčyti savo kaltę, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygą. Šiuo sprendimu nepagrįstais pripažinti atsakovo argumentai, kad pareigos inicijuoti bankroto procesą nevykdymo neteisėtumą paneigia atsakovo lėšų investavimas į bendrijos veiklą (sprendimo 14 pastraipa), jog objektyvia priežastimi nesikreipti dėl bankroto bylos iškėlimo buvo galimybės patenkinti UAB „Algraižė“ debitorinį reikalavimą egzistavimas (sprendimo 12 pastraipa), kad žalos atlyginimas VMI tiesiogiai iš atsakovo buvo priteistas baudžiamojoje byloje (sprendimo 23 pastraipa). Jokių kitų aplinkybių, kuriomis būtų ginčijama aptariama civilinės atsakomybės taikymo sąlyga, atsakovas nenurodė, t. y. įstatyme įtvirtintos prezumpcijos nenuginčijo.
Dėl procesinės bylos baigties
1. Konstatavęs, kad egzistuoja civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, teismas sprendžia, kad yra pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti ieškovei iš atsakovo 12 863,43 Eur žalos atlyginimą. Iš dalies patenkinus reikalavimą dėl pagrindinės prievolės sumos priteisimo, tenkinamas ir ieškinio reikalavimas priteisti ieškovei iš atsakovo 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
2. Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo valstybei priteisiamas už patenkintą ieškinio reikalavimą mokėtinas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 93, 96 straipsniai). Šis mokestis apskaičiuojamas taip: 12 863,43 Eur * 3 proc. = 386 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be to, iš atsakovo valstybei priteisiamas patenkintai ieškinio daliai (skaičiuojant nuo pradinio reikalavimo sumos) (12 863,43 Eur / 73 549,07 Eur *100 proc. = 17,5 proc.) proporcingas teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimas – 2,66 Eur (15,20 Eur * 17,5 proc.) (CPK 96 straipsnis). Bendra priteisiama suma – 388,66 Eur (386 Eur + 2,66 Eur).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 ir 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo Š. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei bankrutavusiai mažajai bendrijai „Alymont“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 12 863,43 Eur (dvylikos tūkstančių aštuonių šimtų šešiasdešimt trijų eurų 43 ct) žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (12 863,43 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. rugpjūčio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo Š. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 388,66 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 66 ct) žyminio mokesčio ir su procesinių dokumentų įteikimu susijusių teismo išlaidų atlyginimo.
Dėl šio sprendimo per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti teikiamas apeliacinis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Kauno apygardos teismą.