Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, įgijusi profesinį išsilavinimą, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteista (teistumas išnykęs),

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje.

R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, įgijęs vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamoji Ž. B. teisiamojo posėdžio metu neprisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir parodė, kad bylai reikšmingą dieną, vakare, (duomenys neskelbtini), ji norėjo užeiti į laiptinę, prašė nukentėjusiosios neuždaryti durų, nes ši ėjo priekyje. R. K. pradėjo klausinėti, kur Ž. B. eina, kodėl į šią laiptinę. Nukentėjusiosios motina gyvena (duomenys neskelbtini) aukšte, o kaltinamoji su vyru – (duomenys neskelbtini) aukšte. R. K. ėjo iki (duomenys neskelbtini) aukšto ir neleido jai praeiti, pradėjo kaltinamąją stumti, todėl Ž. B. ėmė rėkti, kad ją muša, nukentėjusioji girdėjo tą ir matė. Žmonės girdėjo, kad buvo riksmas. Tuo metu atėjo vyras, pastūmė nukentėjusiąją nuo jos ir jie abu nuėjo namo. Ž. B. buvo atsisėdusi ant laiptų, nes jos spaudimas buvo pakilęs.

Atsakydama į teismo klausimus, kaltinamoji nurodė, kad ji iki įvykio nėra mačiusi nukentėjusiosios ir nepažįsta jos. R. K. ėjo pirma, o Ž. B. norėjo aplenkti ją, tačiau nukentėjusioji neleido, stabdė ir klausė, kur kaltinamoji eina ir kur gyvena. R. K. ėjo iki (duomenys neskelbtini) aukšto su ja (nukentėjusioji lipo toliau, nors jos motina gyveno (duomenys neskelbtini) aukšte). R. K. laikė ją, paskui tempė už plaukų, mušė ir neleido praeiti. Kai nukentėjusioji pradėjo ją stumdyti, kaltinamoji viena ranka stūmė ją nuo savęs, gal sužeidė nukentėjusiąją (nematė to), bet nemušė jos. Po to, R. K. pradėjo filmuoti ją. Kaltinamoji neskambino policijai ar greitajai medicinos pagalbai. Vyras atitraukė ją nuo nukentėjusiosios ir Ž. B. pasakė jam eiti namo. R. B. pastūmė R. K., nes ši nepraleido kaltinamosios. Policijos pareigūnai pasirodė tą pačią dieną, gal po kokių 10 min. Jos vyras nagrinėjamo įvykio metu buvo namuose, jis nebūtų išėjęs, jei kaltinamoji nebūtų rėkusi, kad ją muša. Ji dar iki vyro atėjimo buvo atsisėdusi, nukentėjusioji vis tiek stovėjo ir neleido jai praeiti. Nežino, kaip nukentėjusiajai galėjo atsirasti nustatyti sužalojimai. Nesutinka su pareikštu civiliniu ieškiniu.

Atsakydama į prokurorės klausimus, kaltinamoji nurodė, kad visas įvykis vyko apie 5–10 min. Dar viena kaimynė matė konfliktą, be to, kažkokia mergina paskui išėjo. Nematė, kad nukentėjusioji būtų nukritusi ant žemės. Nagrinėjamo įvykio metu buvo blaivi, nevartoja alkoholio ar narkotinių medžiagų. Dėl muštynių R. K. jai nieko neaiškino, praėjus (duomenys neskelbtini) aukštą, (duomenys neskelbtini) aukšte nukentėjusioji pradėjo jos nepraleisti. R. K. turėjo su savimi du maišus, nešėsi juos lygtais dviejose rankose, ši pastatė maišus prie buto ir kaltinamoji negalėjo praeiti.

Liudytoja N. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną, vakare, ji ėjo iš darbo namo ir jau lauke girdėjo garsus, galvojo, kad šaukia vaikai iš laiptinės. Gyvena (duomenys neskelbtini) aukšte ir, lipdama laiptais, aukščiau girdėjo, kad tampa vis garsiau, buvo šaukiama padėti, gelbėti, nes kažkas muša ir pan. Lauke girdėjo lyg vyrišką balsą, o laiptinėje – vyrišką ir moterišką balsus. Jai pasidarė baisu ir po poros sekundžių iš buto išėjo kaimynė S.. Liudytoja net neužlipo pažiūrėti, kas vyksta, nes buvo baisu, ji iškvietė policiją ir išvažiavo iš namų. Kaimynė S. buvo užlipusi pasižiūrėti, kas vyksta, pasakė, kad vyksta muštynės, kažkas kažką stumdo, ir greitai nusprendė kviesti policiją. Iš balsų nepažino asmenų, nepažįsta savo kaimynų, kurie gyvena aukščiau. Teismui pagarsinus dalį liudytojos parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 44–46), liudytoja parodė, kad kaimyno iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) balso nepažino, gal tiesiog iš bendrų parodymų taip nusprendė, kad būtent apie jį buvo sakoma. Ji taip pat nepažįsta nukentėjusiosios. Ji išvyko iš daugiabučio nesulaukusi policijos. Su niekuo apie įvykį nesiaiškino. Aptariamą įvykį vertina neigiamai, sukėlė neigiamų emocijų.

Liudytoja J. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną, vakare, ji buvo savo bute, eidama į koridorių išgirdo triukšmą, muštynes. Priėjo prie akutės, jos aukšto laiptinės aikštelėje nieko nebuvo, vieną atpažino balsą – kaltinamosios, kito balso nesuprato, bet buvo dvi moterys. Buvo pagalbos kvietimas, sakoma, kad muša, po to, verksmas, liudytoja iš karto susijaudino, nes yra jautri, nusprendė kviesti policiją. Niekaip nesiliovė riksmai. Belaukdama policijos, ji išgirdo R. B.. Su kaimynais nebendrauja, nukentėjusiosios nepažįsta. Liudytoja buvo šokiruota dėl nagrinėjamo įvykio.

Ekspertė R. Gaidienė teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad ji patvirtina surašytas abi specialisto išvadas. Sužalojimus galima susieti su trauminiais poveikiais. Iš tiriamosios dalies galima žiūrėti į specialisto išvadą, kurioje įvardyta, kad kaktoje, kairiame skruoste ties vidurine linija yra viena kraujosruva, ties smilkiniu – antra – ir kairės akies voke, tai mažiausiai vienu trauminiu poveikiu galima padaryti šiuos sužalojimus, tai veide ne mažiau kaip du trauminiai poveikiai padaryti.

Kaklo priekiniame paviršiuje, kalbant apie odos nubrozdinimus, dešinėje, vienas odos nubrozdinimas, kairėje du (vienas šalia kito), tai padaryta ne mažiau kaip vienu trauminiu poveikiu, kakle du trauminiai poveikiai, ne mažiau. Pasmakrėje bus vienas trauminis poveikis, krūtinkaulio kairėje trauminiai poveikiai. Taip pat ties antro šonkaulio ir raktikaulio linijų ir trečio ir ketvirto šonkaulio aukščiuose, tai mažiausiai vienas ir vidurio raktikaulio dar vienas trauminis. Išvardijo ne mažiau kaip keturis trauminius poveikius. Paskui persikelia į kairį žastą, tai ne mažiau kaip vienas trauminis poveikis, ir kelio paviršiuje dar vienas. Tai iš viso suskaičiuojama ne mažiau kaip dešimt trauminių poveikių. Šonkaulio lūžis, tai jis kaip atskiras trauminis poveikis, vienuoliktas, kuris nebuvo įvardytas pirmoje specialisto išvadoje, savaime suprantama, kad tai trauminis poveikis. Taigi iš viso buvo ne mažiau kaip vienuolika trauminių poveikių. Pagal lokalizaciją devinto šonkaulio lūžis kaip padarytas negalima pasakyti, ar atitrenkiant ar smūgiuojant, jei būtų priekinėje pusėje lūžis, būtų smūgiams būdinga, o čia galima atsitrenkti ir smūgiuoti. Devintas šonkaulis dešinėje yra ties šonu. Kadangi kraujosruva išryškėjo kairės akies viršutiniame voke, neatsimena, ar buvo paminėta, ar nukentėjusioji šaldė tą vietą, ar ne. Nėra paminėta, kad būtų šaldyta, bet nebūtinai turi atsirasti kraujosruvos abiejuose paakiuose, ties vidine linija kairėje pusėje išryškėjo, dešinėje ne. Tai priklauso nuo žmogaus organizmo. Vertinami sužalojimai kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Parašyta, kad ji skundėsi skausmais, bet nebuvo matyti išoriškai sužalojimų, atliko rentgenogramą ir pamatė dėl lūžusio šonkaulio. Tikėtina, kad sužalojimai buvo padaryti tuo pačiu metu.

R. K. 2022 m. gegužės 25 d. protokole–pareiškime nurodyta, kad šią dieną apie 20 val. (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo laiptinėje, (duomenys neskelbtini) aukšte, moteris su vyru iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) mušė ją kumščiais į galvos sritį, ji pajuto fizinį skausmą, taip pat buvo sulaužyti akiniai (1 t., b. l. 17–21).

2022 m. rugsėjo 6 d. buvo atlikta akistata tarp R. K. ir Ž. B. (1 t., b. l. 171–174).

2022 m. rugsėjo 6 d. buvo atlikta akistata tarp R. K. ir R. B. (1 t., b. l. 175–177).

Policijos įvykių registro išraše užfiksuotas 2022 m. gegužės 25 d. 20 val. pranešimas, kad bylai reikšmingoje vietoje, laiptinėje, asmenys iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) mušasi, galimai yra daugiau žmonių (1 t., b. l. 14–15).

2022 m. gegužės 26 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta bendrojo naudojimo namo laiptinė, esanti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aukštų daugiabutyje, kuriame butai yra nuo Nr. (duomenys neskelbtini). Laiptinės durys yra metalinės tamsios spalvos su domofonspyne, durys užrakintos be laužimo žymių, daugiabučio namo kiekviename aukšte yra po keturis butus, (duomenys neskelbtini) aukšto dešinėje yra medinės buto Nr. (duomenys neskelbtini) durys, tiesiai yra butas Nr. (duomenys neskelbtini), jo kairėje yra butas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio kairėje butas Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje reikšmingų tyrimui objektų nerasta, nepaimta, vaizdo stebėjimo kamerų nėra (1 t., b. l. 24–28).

2022 m. liepos 29 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti 3 Bendrojo pagalbos centro pateikti garso įrašai:

1) garso įraše pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID 92016555210, skambu io prad ia 2022-05-25 19 57 15)“ užfiksuotas pranešėjos, prisistačiusios J. P. vardu, skambutis, kad (duomenys neskelbtini), vyksta muštynės. Moteris ir vyras iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) dalyvauja muštynėse, o kažkas šaukia, kad kviestų policiją. Pranešėja paaiškina operatoriui, kad bijo išeiti į laiptinę. Prašo, kad policija atvažiuotų greičiau;

2) garso įraše pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID 92016555210, skambu io prad ia 2022-05-25 20 01 03)“ užfiksuotas neprisistačiusios moters skambutis, kuri operatoriui nurodo, kad (duomenys neskelbtini), laiptinėje vyksta muštynės, labai rėkia, reikalinga policija. Prašo, kad kuo skubiau atvažiuotų policija, nes didelis konfliktas;

3) garso įraše pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID 92016555210, skambu io prad ia 2022-05-25 20 08 08)“ užfiksuotas pranešėjos N. M. skambutis, kuriuo operatoriui patikslina įvykio vietą ir kaip pareigūnams patekti į laiptinę, kurioje vyksta konfliktas. Pranešėja taip pat patikslino, kad kaimynas muša kažkokią moterį (1 t., b. l. 55–56). Tokios pačios aplinkybės užfiksuotos byloje esančiuose garso įrašuose.

2022 m. gruodžio 16 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti nukentėjusiosios R. K. elektroniniu paštu pateikti du vaizdo įrašai pavadinimais „315472023_5650353271750314_8227540571749526245_n“, „315578084_5719850524739568_ 8312413150128547032_n“:

1) vaizdo ir garso įrašo pavadinimu „315472023_5650353271750314_ 8227540571749526245_n“ trukmė yra 5 sekundės. Jame užfiksuota laiptinėje ant laiptų sėdinti ir labai iš arti filmuojama Ž. B., kuri glėbyje laiko butelius ir rusiškai pakeltu tonu sako „zuiki, kelkis pasakiau (necenzūrinis žodis), šita (necenzūrinis žodis) „žertva“ mane muša, aš negaliu..“;

2) vaizdo ir garso įrašo pavadinimu „315578084_5719850524739568_ 8312413150128547032_n“ trukmė yra 1.22 min. Jame užfiksuotas laiptinėje stovintis R. B., kuris, rankomis laikydamasis už turėklų, atsisėda ant laiptų, girdimas filmuojančios moters balsas, kuri rusų kalba klausia: „Ką tu man padarysi?“. R. B., rodydamas dešinės rankos vidurinį pirštą, rusų kalba vartoja necenzūrinius žodžius, po to abiem rankomis suima turėklą ir atsistoja. Tuo metu filmuojamas vaizdas apačioje ir matyti ant žemės krepšiai su produktais, girdimas filmuojančios moters balsas, kuri rusų kalba sako: „Ką tu man padarysi? Ką? Aš tave? Tu man suplėšei grandinėles, viską, vyro dovana“. Filmuojanti moteris pasilenkia ir nuo laiptų paima grandinėlę. Girdimi kitų asmenų balsai, moteris sako: „Atvažiuoja policija, atvažiuoja policija“, o filmuojanti moteris drebančiu balsu sako: „Viską sudraskė, viską, aš pas mamą ėjau“, kita moteris: „Ale kodėl ji tave užpuolė?“, o filmuojanti moteris atsako: „Nu ji girta, užsipuolė“, kita moteris: „Tai tau reikėjo bėgt nuo jos“, filmuojanti moteris atsako: „Ką aš žinau, su maišais einu sunkiausiais, pasakė, ko tu čia ant manęs žiūri, aš atsirakinau su raktu duris, o ji sako užėjau ir žiūriu, ką aš žinau, girta visa ir lipu paskui ją, gal jai pasirodė, kad aš ją seku ar dar kažkas tai <...> ji man ir akinius numetė“, girdimas moteriškas balsas: „Aš irgi jį mušiau, man net rankas skauda“, Filmuojanti moteris: „Nu tai jis mane trankė visą“. Moteriškas balsas: „Tu neik pas jį dabar, neik“. Filmuojanti moteris atsako: „Neisiu, jis man tiesiog sudraskė ir kažkur nukrito dovanota“. Moteriškas balsas: „Palauk, atvažiuos policija ir tada, jisai girtas, jis nesiorientuoja, jisai užmušti gali“, o filmuojanti moteris sako: „Jinai net buvo mano telefoną...“ (1 t., b. l. 57–62). Tokios pačios aplinkybės užfiksuotos byloje esančiuose vaizdo įrašuose.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 1671/2022 (01) konstatuota, kad R. K. padarytos poodinės kraujosruvos kaktoje, veido kairėje, kairiame žaste, dešiniame kelyje, odos nubrozdinimai kakle, odos nubrozdinimai su poodinėmis kraujosruvomis pasmakrėje, krūtinės kairėje pusėje kietu buku ar buką briauną turinčiu daiktu (daiktais) 1–2 parų laikotarpiu iki apžiūros. Sužalojimai atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. R. K. sužalojimų jai padarymo metu ir po to galėjo justi fizinį skausmą. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dešimčia trauminių poveikių. Neatmetama, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kurios galima būtų spręsti apie žalojusio daikto ar įrankio individualias savybes, neužsifiksavo. R. K. sužalojimų jai padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse (1 t., b. l. 67–68).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG 268/2023 (01) nurodyta, kad R. K. nustatytas dešinio IX šonkaulio lūžis, kuris, atsižvelgiant į kliniką ir anamnezę, neatmetama, galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2022 m. gegužės 25 d. Sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą, nes sveikata dėl šonkaulio lūžio sutrikdoma ir gijimas užtrunka ilgesnį nei 10 dienų laikotarpį (1 t., b. l. 71–72).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

BK 138 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. To paties straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino dėl chuliganiškų paskatų.

BK 284 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Ž. B. ir R. B. pareikštas kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte (nesunkus žmogaus sužalojimas ar susargdinimas dėl chuliganiškų paskatų) nustatytas kvalifikuojamasis požymis – chuliganiškos paskatos, kaip nusikalstamos veikos elgesio motyvas, konstatuojamas tada, kai veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Teismų praktikoje smurto veiksmai, kad ir atlikti viešoje vietoje ir sutrikdę viešąją tvarką, ne visada vertinami kaip padaryti dėl chuliganiškų paskatų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2008, 2K-136/2008). Tais atvejais, kai kaltininko viešojoje vietoje padarytą smurtinę veiką pirmiausia nulėmė konfliktas su nukentėjusiaisiais, pavydas, kerštas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių ir panašaus pobūdžio (dalykinių, tarnybinių) santykių, t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiškinančios priežastys, chuliganiškų paskatų kvalifikuojanti aplinkybė paprastai neinkriminuojama (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2008, 2K-454/2011, 2K-314/2012, 2K-475/2012, 2K-166/2013, 2K-21-942/2016, 2K-367-511/2018, 2K-194-895/2020).

Remiantis teismų praktika dėl BK 284 straipsnio taikymo, visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-370-511/2018, Nr. 2K-160-697/2019). Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, fizinio smurto panaudojimas prieš asmenį be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, kai tai daroma viešoje vietoje, leidžia daryti išvadą, jog tokia asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, kadangi prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-117-303/2016).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad R. K. buvo padaryti tokie sužalojimai –poodinės kraujosruvos kaktoje, veido kairėje, kairiame žaste, dešiniame kelyje, odos nubrozdinimai kakle, odos nubrozdinimai su poodinėmis kraujosruvomis pasmakrėje, krūtinės kairėje pusėje, taip pat dešinio IX šonkaulio lūžis (dėl šio lūžio nukentėjusiajai sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui) (Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 1671/2022 (01) ir specialisto išvada Nr. pG 268/2023 (01)). Teismas nenustatė priežasčių abejoti šių įrodymų objektyvumu, juos teisme patvirtino specialisto išvadas surašiusi ekspertė. Pagal byloje surinktus įrodymus ir jais nustatytas aplinkybes, akivaizdu, kad R. K. minėti sužalojimai buvo padaryti būtent kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, t. y. 2022 m. gegužės 25 d. apie 20 val. daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinės (duomenys neskelbtini) aukšte. Nukentėjusioji bylą nagrinėjant teisme parodė, kad Ž. B. konflikto metu sudavė nukentėjusiajai smūgį į smilkinį, dėl to nukrito akiniai. R. K. stvėrus kaltinamąją už striukės, ši su ranka pradėjo draskyti nukentėjusiajai kaklą (atliko tokio pobūdžio veiksmus du ar tris kartus), nuplėšė dvi ant kaklo buvusias grandinėles, tada stvėrė už kaklo, kad paleistų. R. K. paleido kaltinamąją ir neleido eiti namo. Ž. B. atsisėdo ant laiptų ir pradėjo šauktis pagalbos. Atėjo R. B., pasižiūrėjo persisvėręs per turėklus ir pamatė jas abi. Kaltinamoji atsistojo ir norėjo eiti, bet nukentėjusioji patraukė už striukės, kad moteris paeitų atgal. Tuo metu R. B. kumščiu sudavė smūgį R. K. į kaktą, parvertė ir užgulė savo kūnu, trankė į smilkinį ir šaukė, kad užmuš. Pasak nukentėjusiosios, ne ji, o kaltinamoji pradėjo fizinio smurto panaudojimą. Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti R. K. objektyvumu, manyti, kad ji yra suinteresuota duoti melagingus parodymus. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu davė iš esmės tokius pačius parodymus (1 t., b. l. 30–32, 33–35), ji laikėsi parodymų akistatų su kaltinamaisiais metu (1 t., 171–174, 175–177). R. K. nustatyti sužalojimai atitinka jos nurodytų sužalojimų vietas (lokalizaciją), pobūdį ir padarytų veiksmų prieš ją pobūdį (mechanizmą). Taigi nukentėjusiosios parodymai laikytini patikimais.

Ž. B. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad naudojo fizinį smurtą būtent R. K., tačiau tokie kaltinamosios parodymai prieštarauja nukentėjusiosios parodymams, kurie, kaip minėta, pripažintini objektyviais. Šiame kontekste pažymėtina, kad Ž. B. parodymai, duoti baudžiamojo proceso metu, dėl konflikto eigos nebuvo visiškai nuoseklūs:

1) kaltinamoji teisme teigė, kad bylai reikšmingą dieną, vakare, (duomenys neskelbtini), ji norėjo užeiti į laiptinę, prašė nukentėjusiosios neuždaryti durų, nes ši ėjo priekyje. Laiptinėje R. K. ėjo pirma, o Ž. B. norėjo aplenkti ją, tačiau nukentėjusioji neleido (praėjus (duomenys neskelbtini) aukštą, (duomenys neskelbtini) aukšte nukentėjusioji pradėjo jos nepraleisti). R. K. ėjo iki (duomenys neskelbtini) aukšto, po to, stūmė kaltinamąją, tempė už plaukų ir mušė. Kai nukentėjusioji pradėjo ją stumdyti, kaltinamoji viena ranka stūmė ją nuo savęs, gal sužeidė nukentėjusiąją (nematė to), bet nemušė jos;

2) Ž. B., 2022 m. rugpjūčio 18 d. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, teigė, kad ji sutiko R. K. tik laiptinėje, lipant (duomenys neskelbtini) aukšte į (duomenys neskelbtini) aukštą. Nukentėjusioji nepraleido kaltinamosios, jos susistumdė, be to, R. K. pradėjo trankyti ją rankomis ir spardyti kojomis (negalėjo pasakyti, kiek ir kokių smūgių sudavė) (1 t., b. l. 151–153);

3) Ž. B. akistatos su R. K. metu tvirtino, kad konfliktas įvyko, nes, kaltinamajai užėjus į laiptinę, pamatė priekyje einančią nukentėjusiąją, kurią ji, galimai praeidama, šiek tiek pastūmė. Vėliau R. K. maždaug tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) aukšto pastūmė ją ir pradėjo mušti (griebė už drabužių, tempė už plaukų, tačiau kojomis nespardė) (1 t., b. l. 171–174).

Taigi analizuojant Ž. B. parodymus, duotus baudžiamajame procese, matyti, kad ji nebuvo nuosekli nurodydama, kuriuo momentu ji pamatė nukentėjusiąją (ar dar prieš įeidama į laiptinę, ar jau lipdama laiptinėje), kuri iš jų pirma atliko stūmimo veiksmą, taip pat kokio pobūdžio veiksmus R. K. neva padarė prieš Ž. B. (ar spardė kojomis, ar ne). Reikšminga ir tai, kad byloje nustatyta, jog Ž. B. nesikreipė į policiją ar greitąją medicinos pagalbą dėl jai galimai padarytų sužalojimų. Asmens elgesys, kai jis nesikreipia į policiją ar medicinos pagalbos dėl sumušimo, yra nelogiškas. Byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių kaltinamajai padarytus sužalojimus. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmeta Ž. B. parodymus.

Kaltinamasis R. B. teisiamojo posėdžio metu taip pat neigė padaręs inkriminuojamus veiksmus prieš R. K., tačiau tokie kaltinamojo parodymai prieštarauja nukentėjusiosios parodymams, kurie, kaip minėta, pripažintini objektyviais. Be to, R. B. parodymai, duoti baudžiamojo proceso metu, dėl konflikto eigos irgi nebuvo nuoseklūs:

1) kaltinamasis teisme tvirtino, kad jis, būdamas namie, išgirdo laiptinėje rėkiant savo žmoną, išbėgęs į laiptinę, kaltinamasis atitraukė žmoną, nustūmė nukentėjusiąją ir žmonai pasakė eiti namo. Kai jis pamatė abi moteris, nukentėjusioji, atrodo, buvo įsikibusi žmonai už plaukų, jo žmona taip pat buvo susikibusi;

2) R. B., 2022 m. rugpjūčio 18 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tvirtino, kad jis, išgirdęs, kad žmona šaukiasi pagalbos, išbėgo į laiptinę, pamatė, kad (duomenys neskelbtini) aukšte stovi abi moterys ir tiesiog šaukė viena ant kitos (nebuvo jokių grumtynių tarp moterų). Jis pats nekonfliktavo su R. K. ir nemušė jos, paėmė Ž. B. už rankos ir nusivedė namo (1 t., b. l. 127–129). R. B. laikėsi tokios pozicijos akistatos su nukentėjusiąja metu (1 t., b. l. 175–177).

Taigi R. B. baudžiamojo proceso metu nebuvo nuoseklus nurodydamas, ar, kai jis stebėjo nagrinėjamą įvykį, Ž. B. ir R. K. buvo susikibusios tarpusavyje, ar tiesiog konfliktavo žodžiu, taip pat ar jis padarė kokio nors pobūdžio veiksmus prieš nukentėjusiąją, ar ne (ikiteisminio tyrimo metu jis tvirtino nieko nedaręs, o teisme jau teigė, kad pastūmė nukentėjusiąją). Sprendžiant dėl nagrinėjamo įvykio eigos, svarbūs liudytojos S. N. parodymai, duoti teisme, kad ji matė, kaip R. B. griebė nukentėjusiąją ir pasiguldė ant laiptų. Kaltinamasis, pasiguldęs nukentėjusiąją, lyg kumščiavo (negali pasakyti, ar matė, kaip kaltinamasis sudavė kumščiu). Neatsimena, kuria puse nukrito nukentėjusioji, bet lyg kaltinamasis buvo viršuje, o ji – apačioje. Liudytoja pradėjo juos skirti (ginti, traukti), jai pavyko asmenis atitraukti. Remiantis šios liudytojos parodymais, dėl R. B. veiksmų nukentėjusioji buvo pargriauta, o kaltinamasis buvo užgulęs ją. Akivaizdu, kad, R. B. ir R. K. nebūnant gulimoje padėtyje, o kaltinamajam tik pastūmus nukentėjusiąją ir išėjus namo su kaltinamąja, S. N. nebūtų poreikio bandyti skirti R. B. ir pagelbėti R. K.. Šios liudytojos parodymai iš esmės atitinka nukentėjusiosios parodymus apie R. B. padarytų veiksmų eigą. Nors S. N. teisme negalėjo pasakyti, ar kaltinamasis smūgiavo nukentėjusiajai, tačiau tai nelaikytina esminiu prieštaravimu tarp šios liudytojos ir nukentėjusiosios parodymų, kad juos būtų pagrindas atmesti kaip nepatikimus. R. B. bylą nagrinėjant teisme taip pat tvirtino, kad jis negalėjo suduoti nukentėjusiajai į kaktą, nes šiai nebuvo nustatytos mėlynos paakių srityje. Tokią kaltinamojo versiją paneigė teisiamajame posėdyje apklausta ekspertė R. Gaidienė (kaip minėta, teismas neturi pagrindo abejoti ekspertės kompetencija), kuri paaiškino, kad po aptariamo smūgio sudavimo nebūtinai turi atsirasti kraujosruvos abiejuose paakiuose, tai priklauso nuo žmogaus organizmo. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmeta R. B. parodymus, kad jis nepadarė kaltinime nurodytų veiksmų prieš nukentėjusiąją.

Teismas konstatuoja, kad šioje byloje neabejotinai nustatyta, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje Ž. B. ranka sudavė nukentėjusiajai R. K. į kairės pusės smilkinį, tuomet kilusių grumtynių metu apdraskė nukentėjusiosios R. K. smakrą, kaklą ir krūtinę, taip padarė odos nubrozdinimus kakle, odos nubrozdinimus su poodinėmis kraujosruvomis pasmakrėje, krūtinės kairėje pusėje, o priėjęs R. B. rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajai į kaktą, taip padarė poodinę kraujosruvą kaktoje, ir, suėmęs R. K. už abejų rankų, pargriovė ją ant laiptų, taip padarė poodinę kraujosruvą kairiame žaste, o, R. K. nukritus ant dešinės pusės, R. B. taip pat nukritęs ant nukentėjusiosios kūno, padarė jai dešinio IX šonkaulio lūžį ir sutrenkė dešinę alkūnę, taip sukėlė fizinį skausmą, ir dešinį kelį, taip padarė poodinę kraujosruvą dešiniame kelyje, tęsdamas nusikalstamą veiką, R. B. rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip tris kartus nukentėjusiajai į galvos sritį, taip padarė poodines kraujosruvas veido kairėje.

Ž. B. ir R. B. pagal kaltinimą inkriminuojamas veikimas bendrininkų grupe.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinė nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečią nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), įtvirtinta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Tokia bendrininkavimo samprata nereikalauja, kad visi bendrininkai visiškai realizuotų jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėtį, tačiau reikalauja, jog būtų nustatyta bendrininkavimo sudėtis. Subjektyviojo bendrininkavimo požymio – tyčios esmė yra ta, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis padarant jam inkriminuotą nusikaltimą. Pažymėtina, kad nuo subjektyviojo požymio (susitarimo) iš esmės priklauso ir objektyviojo požymio – veikos bendrumo konstatavimas, nes nesant susitarimo negalima kalbėti apie kelių asmenų veikos bendrumo faktą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-344-942/2016, 2K-157-976/2022). Įstatyme nenurodyta, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas jų susitarimas, todėl bendrininkavimo atveju teismas šį būtiną bendrininkavimo požymį konstatuoja įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes. Be to, kasacinės instancijos teismo praktikoje suformuota nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-P-218/2009, 2K-61-689/2020, 2K-199-719/2022 ir kt.). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje (t. y. susitarimas gali būti išankstinis ar staiga kilęs), iki bus pasiektas norimas rezultatas.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad iš pradžių konfliktas prasidėjo tarp Ž. B. ir R. K., kaltinamoji atliko smurtinio pobūdžio veiksmus prieš nukentėjusiąją. Tuo metu kito kaltinamojo R. B. namo laiptinėje nebuvo, tačiau laiptinėje buvo stiprus garsas dėl buvusio konflikto. Taigi nėra abejonių, kad buvo girdima konfliktinė situacija kitiems asmenims. Ž. B. šaukėsi R. B., o šis išėjo į laiptinę. Remiantis Ž. B. ir R. K. parodymais, jos abi buvo susikibusios (konfliktinė situacija ir fizinis kontaktas nebuvo visiškai pasibaigę), kai R. B. priėjo prie abiejų moterų. Kaip minėta, kaltinamasis netrukus pradėjo naudoti anksčiau aptartą fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją. Nors kai R. B. smurtavo prieš R. K., kaltinamoji daugiau nebepadarė jokių smurtinių veiksmų prieš nukentėjusiąją, tačiau Ž. B. nieko nedarė, kad sustabdytų R. B., taigi pritarė tokiam bendrininko elgesiui, o šios aplinkybės patvirtina jų tyčios bendrumą ir konkliudentiniais veiksmais išreikštą tarpusavio susitarimą padaryti nusikalstamą veiką. Reikšminga ir tai, kad Ž. B. iš pradžių sudavė smūgį R. K. į smilkinį (galvos sritį – reikšmingą žmogaus kūno vietą). Be to, visas konfliktas ir fizinio smurto panaudojimas vyko pakankamai greitai. Taigi kaltinamieji veikė bendrininkų grupe.

Kaltinamieji nusikalstamai veikė viešoje vietoje – namo laiptinėje, kurioje gali būti pašalinių asmenų. Šioje byloje nustatyta, kad, kai Ž. B. ir R. B. panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją, kaltinamųjų neteisėtus veiksmus girdėjo iš lauko į laiptinę įėjusi liudytoja N. M., o R. B. neteisėtus veiksmus matė iš buto į laiptinę išėjusi liudytoja S. N.. Nagrinėjamo įvykio metu kaltinamieji nepažinojo R. K.. Ž. B. nurodyta konflikto priežastis – nukentėjusiosios susidomėjimas, kur gyvena kaltinamoji – laikytina mažareikšme priežastimi panaudoti fizinį smurtą ir įžūliu elgesiu. Be to, R. B. elgesys, kai jis, nesidomėjęs, dėl kokios priežasties sukonfliktavo jo žmona ir R. K., pradėjo intensyviai naudoti fizinį smurtą, taip pat laikytinas įžūliu elgesiu. Dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų liudytoja J. P., buvusi bute ir girdėjusi triukšmą, pagalbos kvietimą, susijaudino ir buvo šokiruota, ji nusprendė kviesti policiją. Liudytoja N. M. taip pat nurodė, kad jai buvo baisu, nelipo pažiūrėti, kas vyksta, iškvietė policiją ir išėjo iš laiptinės. Nagrinėjamas įvykis sukėlė jai neigiamų emocijų. Liudytoja S. N. tvirtino, kad jai buvo nemalonu stebėti nagrinėjamą įvykį ir nelabai gerai jautėsi, nes bijojo, kad kaimynas neapskaičiuos smūgio prieš nukentėjusiąją. Taigi kaltinamųjų nusikalstamas elgesys sukėlė neigiamą savijautą ne tik R. K., bet ir minėtoms liudytojoms. Be to, dėl jų nusikalstamo elgesio buvo iškviesta policija. Visa tai neleidžia abejoti, kad Ž. B. ir R. B. savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Nagrinėjamos nusikalstamos veikos aplinkybės neleidžia abejoti, kad kaltinamieji veikė tyčia.

Taigi jų veiksmuose yra nusikalstamos veikos, nustatytos BK 284 straipsnyje, požymių.

Kaip minėta, R. K. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas – dešinio IX šonkaulio lūžis. Tokio sveikatos sutrikdymo mastas patenka į BK 138 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtį. Byloje nustatyta, kad Ž. B. ir R. B. veikė kaip bendrininkai (teismas nebekartoja anksčiau išdėstytų motyvų šiuo aspektu) ir jie padarė nusikalstamą veiką veikdami tiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y. jie suprato, kad savo veiksmais gali sutrikdyti nukentėjusiajai, ir norėjo to, o galimybę atsirasti įvairiems tos veikos padariniams numatė bendrai, jų nedetalizavo ir veikos padarymo metu vienodai norėjo bet kokių padarinių atsiradimo. Taigi šiuo atveju abu kaltinamieji atsako už visus R. K. atsiradusius padarinius.

Ž. B. ir R. B. dėl menkavertės priežasties (kaltinamoji galėjo spręsti konfliktą kitokiu būdu, o ne smurtaudama prieš nukentėjusiąją; kaltinamasis, nesigilindamas į konflikto priežastį, iš karto pradėjo naudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją) panaudojo fizinį smurtą prieš nepažįstamą asmenį – R. K.. Toks kaltinamųjų elgesys akivaizdžiai neatitinka elementarių moralės ir elgesio normų, juo parodyta, kad aiškiai negerbiamas žmogus ir visuomenė. Todėl pripažintina, kad R. K. nesunkiai buvo sutrikdyta sveikata dėl chuliganiškų paskatų.

Kaltinamųjų nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Už BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatytos nusikalstamos veikos padarymą nustatytas laisvės atėmimas iki penkerių metų.

BK 284 straipsnio sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę Ž. B., atsižvelgia į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – Ž. B. padarė dvi baigtas tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių viena yra susijusi su žmogaus sveikata ir priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 11 straipsnio 4 dalis), o kita – susijusi su viešąja tvarka ir priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 284 straipsnis, 11 straipsnio 3 dalis). Ž. B. veikė bendrininkų grupe kaip vykdytoja. Taip pat atsižvelgtina į jos indėlį sutrikdant R. K. sveikatą.

Ž. B. atsakomybę lengvinančių nėra. Jos atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad nusikalstamas veikas padarė veikdama bendrininkų grupe su R. B. (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Iš bylos medžiagos matyti, kad Ž. B. neteista (2 t., b. l. 195–196), kelis kartus traukta administracinėn atsakomybėn, tačiau administracinės nuobaudos negalioja (2 t., b. l. 193–194). Ji dirba. Duomenų apie Ž. B. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybių ligų įskaitą nėra.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti Ž. B. paskyrus:

A) už padarytą nusikaltimą, nustatytą BK 284 straipsnyje, 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę (pagal BK 48 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų) be intensyvios priežiūros su:

1) įpareigojimu per 7 mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);

2) įpareigojimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

3) įpareigojimu visą bausmės atlikimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 48 straipsnio 6 dalis);

4) draudimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu bendrauti su nukentėjusiąja R. K. (BK 48 straipsnio 5 dalies 2 punktas);

B) už padarytą nusikaltimą, nustatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Teismas nenustatė aplinkybių taikyti BK 62 straipsnio nuostatas ar 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti Ž. B. švelnesnę bausmės rūšį, nei nustatyta minėto baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir Ž. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Teismas, svarstydamas galimybę taikyti BK 75 straipsnio nuostatas Ž. B., pažymi, kad kaltinamoji šiuo metu nėra teista, ji nebausta administracine tvarka. Dėl Ž. B. nėra pradėta naujų ikiteisminių tyrimų ar nagrinėjamų baudžiamųjų bylų. Ji dirba. Teismo vertinimu, kaltinamajai paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, būtų pernelyg griežta valstybės reakcija į jos nusikalstamą elgesį. Ž. B. elgesio kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, nei izoliavimas nuo visuomenės, kad ji ateityje daugiau nenusikalstų. Šiuo atveju yra pagrindas pasitikėti kaltinamąja ir suteikti jai galimybę pasitaisyti neizoliuojant jos nuo visuomenės, t. y. bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo.

Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, Ž. B. bausmės vykdymas atidedamas 1 metams ir 4 mėnesiams (minimalus terminas yra 1 metai, o maksimalus – 3 metai, BK 75 straipsnio 2 dalis) be intensyvios priežiūros, paskiriant jai:

1) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

2) pareigą per 7 mėnesius nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 5 dalies 6 punktas);

3) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas);

4) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nebendrauti su nukentėjusiąja R. K. (BK 75 straipsnio 5 dalies 9 punktas).

Teismas, skirdamas bausmę R. B. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – R. B. padarė dvi baigtas tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių viena yra susijusi su žmogaus sveikata ir priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 11 straipsnio 4 dalis), o kita – susijusi su viešąja tvarka ir priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 284 straipsnis, 11 straipsnio 3 dalis).

R. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe su Ž. B. (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Iš bylos medžiagos matyti, kad R. B. anksčiau neteistas (2 t., b. l. 199), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 197–198). Jis nedirba. Duomenų apie R. B. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybių ligų įskaitą nėra.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. B. paskyrus:

A) už padarytą nusikaltimą, nustatytą BK 284 straipsnyje, 1 metų laisvės apribojimo bausmę (pagal BK 48 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų) be intensyvios priežiūros su:

1) įpareigojimu per 7 mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);

2) įpareigojimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

3) įpareigojimu visą bausmės atlikimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 48 straipsnio 6 dalis);

4) draudimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu bendrauti su nukentėjusiąja R. K. (BK 48 straipsnio 5 dalies 2 punktas);

B) už padarytą nusikaltimą, nustatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Teismas nenustatė aplinkybių taikyti BK 62 straipsnio nuostatas ar 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti R. B. švelnesnę bausmės rūšį, nei nustatyta minėto baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir R. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Teismas, svarstydamas galimybę taikyti BK 75 straipsnio nuostatas R. B., pažymi, kad kaltinamasis anksčiau nėra teistas, jis nėra daug kartų baustas administracine tvarka. Dėl R. B. nėra pradėta naujų ikiteisminių tyrimų ar nagrinėjamų baudžiamųjų bylų. Teismo vertinimu, kaltinamajam paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, būtų pernelyg griežta valstybės reakcija į jo nusikalstamą elgesį. R. B. elgesio kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, nei izoliavimas nuo visuomenės, kad jis ateityje daugiau nenusikalstų. Šiuo atveju yra pagrindas pasitikėti kaltinamuoju ir suteikti jam galimybę pasitaisyti neizoliuojant jo nuo visuomenės, t. y. bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo.

Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, R. B. bausmės vykdymas atidedamas 1 metams ir 6 mėnesiams (minimalus terminas yra 1 metai, o maksimalus – 3 metai, BK 75 straipsnio 2 dalis) be intensyvios priežiūros, paskiriant jam:

1) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

2) pareigą per 7 mėnesius nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 5 dalies 6 punktas);

3) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas);

4) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nebendrauti su nukentėjusiąja R. K. (BK 75 straipsnio 5 dalies 9 punktas).

V. Civiliniai ieškiniai ir proceso išlaidos

Byloje nustatyta, kad dėl Ž. B. ir R. B. bendrai naudoto fizinio smurto prieš R. K. nukentėjusioji patyrė turtinio pobūdžio išlaidų:

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.

Pažymėtina, kad teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką. Teismų praktikoje pasisakoma, kad neturtinės žalos atlyginimo atvejais iš esmės nėra įmanomas teisės pažeidimu sukeltų padarinių pašalinimas natūra, t. y. padėties, buvusios iki pažeidimo, sukėlusio neigiamus dvasinius išgyvenimus, atkūrimas, ir kartu visiško žalos atlyginimo principo, kuris yra kertinis turtinės žalos atlyginimo atvejais, įgyvendinimas. Kita vertus, ši neturtinės žalos atlyginimo specifika neeliminuoja teismo pareigos maksimaliai įmanomai individualizuoti kiekvieną neturtinės žalos patyrimo atvejį ir parinkti tokį neturtinės žalos atlyginimo dydį, kuris konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis kuo labiau sumažintų asmens patirtą dvasinę skriaudą ir kitokio pobūdžio emocinius išgyvenimus ir suteiktų jam adekvačią satisfakciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Ž. B. ir R. B. bendrai padaryta nusikalstama veika tyčia nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios R. K. sveikatą. Teismas neturi pagrindo abejoti byloje esančiais duomenimis apie R. K. lankymąsi gydymo įstaigose, procedūrų atlikimą ir vaistų vartojimą. Taip pat nėra abejonių, kad dėl kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos R. K. patirti sužalojimai nukentėjusiajai sukėlė stiprų skausmą tiek nagrinėjamo įvykio metu, tiek po paties įvykio, ir diskomfortą, kartu tam tikrus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Pats fizinio smurto patyrimas lemia nukentėjusiosios dvasinius išgyvenimus. Reikšminga ir tai, kad R. K. jaučia neigiamas pasekmes iki šiol (pavyzdžiui, ji iki šiol baiminasi ir negali viena eiti aplankyti motinos (vis kas nors ją lydi), jaučiasi nepilnavertė, pažeidžiama, iki šiol užsisklendusi savyje, nenori išeiti iš namų, visada atsisuka, jei kažkas eina paskui ir kt.). Pasak nukentėjusiosios, ji iki šiol jaučia šonkaulio lūžio pasekmes. Taigi dėl nagrinėjamo įvykio R. K. patyrė ne tik didelį fizinį skausmą, bet ir neigiamų dvasinių išgyvenimų, jaučia nepatogumus ir neigiamus emocinius išgyvenimus. Spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo, teismas įvertina byloje įrodytų kaltinamųjų padarytų veiksmų pobūdį ir intensyvumą prieš R. K.. Kita vertus, būtina atsižvelgti ir į teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžių priteisimo, kai nukentėjusiesiems padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, nustatytų BK 138 straipsnyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144 Eur iki 7240 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-238/2014, 2K-258-699/2015, 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-105-222/2019). Paprastai už nesunkų sveikatos sutrikdymą priteisiama iki 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-644/2012, 2K-370/2013), tačiau tik išimtiniais atvejais, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydosi stacionariai (pusmetį ir ilgiau), jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, minėta suma gali būti ir padvigubinama (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2009, 2K-386/2009). Paprastai tokiais atvejais nukentėjusieji patiria ne tik įvairius kaulų lūžius, bet ir galvos smegenų sukrėtimą, kitus gyvybei pavojingus sužalojimus. Taigi teismų praktika sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą bylose, susijusiose su nesunkiu sunkiu sveikatos sutrikdymu, yra pakankamai įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Teismas įvertina ir kaltinamojo turtinę padėtį ir galimybes atlyginti žalą. Kaltinamasis yra gana jaunas, darbingo amžiaus, taigi turės visas galimybes atlyginti nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą.

Teismas, įvertinęs visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, atsižvelgdamas į anksčiau aptartą teismų praktiką, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nukentėjusiosios R. K. prašomas neturtinės žalos dydis yra pernelyg didelis, todėl mažintinas. Jai iš kaltinamųjų priteistinas 2800 Eur neturtinės žalos dydis. Vien nukentėjusiosios prašomas priteisti neturtinės žalos dydis teismui nėra privalomas.

Šioje byloje Valstybinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 313,85 Eur turtinės žalos atlyginimo už R. K. gydymą ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 95). Šios išlaidos pagrįstos byloje surinktais įrodymais (1 t., b. l. 97–98), tarp R. K. gydymo ir kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos yra priežastinis ryšys, todėl tokios išlaidos priteisiamos solidariai iš kaltinamųjų.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškė civilinį ieškinį dėl 645,82 Eur turtinės žalos atlyginimo, nes tokia pinigų suma buvo išmokėta R. K. kaip ligos išmoka už laikiną nedarbingumą (1 t., b. l. 102). Ši žala patvirtinta rašytiniais įrodymais (1 t., b. l. 103–112), nėra pagrindo abejoti išmokėtos ligos išmokos nukentėjusiajai dydžiu. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų R. K. buvo laikinai nedarbinga, todėl šis civilinis ieškinys taip pat priteistinas solidariai iš kaltinamųjų.

Nukentėjusiosios atstovė pateikė sąskaitas už suteiktas paslaugas R. K. – 1000 Eur (2023 m. gegužės 11 d. sąskaita, 2 t., b. l. 145) ir 100 Eur (2023 m. birželio 12 d. sąskaita, 2 t., b. l. 168). Šios R. K. išlaidos pagrįstos byloje pateiktais įrodymais (2 t., b. l. 146–147, 170).

Teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, visų pirma pažymi, kad kiekvienas nukentėjusysis turi teisę sudaryti teisinių paslaugų sutartį dėl jo atstovavimo baudžiamojoje byloje, kad būtų tinkamai ginamos jo teisės.

Iš bylos medžiagos matyti, kad R. K. atstovė advokatė M. Matiukevič pradėjo atstovauti nukentėjusiajai ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 179). Advokatė susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga (1 t., b. l. 183–185), ji dalyvavo nukentėjusiosios apklausoje 2023 m. kovo 30 d. (1 t., b. l. 33–35). Atstovė taip pat surašė civilinį ieškinį, šis proceso dokumentas nėra itin mažos apimties (5 lapai). Advokatė dalyvavo visuose trijuose teisiamuosiuose posėdžiuose, byla buvo išnagrinėta atliekant visišką įrodymų tyrimą, atstovė bylą nagrinėjant teisme buvo pakankamai aktyvi, užduodavo klausimus atliekant asmenų apklausas.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos esmę, specialių žinių reikalingumą, sąskaitų už teisines paslaugas nurodytų teisinių paslaugų pobūdį, įvertindamas kaltinamųjų turtinę padėtį, vadovaudamasis ankščiau išdėstytais argumentais, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, kad prašymas priteisti atstovavimo išlaidas (1100 Eur) tenkinamas visiškai. Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamųjų priteisiama po 550 Eur nukentėjusiosios patirtų atstovavimo išlaidų.

VI. Kiti klausimai

Ž. B. ir R. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. 1. 138–139, 162–163). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, kompaktines plokšteles palikti saugoti baudžiamosios bylos medžiagoje.

Byloje civilinis laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

Ž. B. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir jai paskirti 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su:

1) įpareigojimu per 7 (septynis) mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);

2) įpareigojimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

3) įpareigojimu visą bausmės atlikimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis);

4) draudimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu bendrauti su nukentėjusiąja R. K. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Ž. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir jai paskirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir Ž. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalį, atidėti Ž. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 (vieniems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros paskiriant jai:

1) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

2) pareigą per 7 (septynis) mėnesius nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 6 punktas);

3) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas);

4) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nebendrauti su nukentėjusiąja R. K. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 9 punktas).

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Ž. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir jam paskirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su:

1) įpareigojimu per 7 (septynis) mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);

2) įpareigojimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

3) įpareigojimu visą bausmės atlikimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis);

4) draudimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu bendrauti su nukentėjusiąja R. K. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir jam paskirti 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir R. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienų) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalį, atidėti R. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 (vieniems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros paskiriant jam:

1) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

2) pareigą per 7 (septynis) mėnesius nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 6 punktas);

3) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas);

4) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nebendrauti su nukentėjusiąja R. K. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 9 punktas).

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

1) nukentėjusiajai R. K. 563,29 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt tris eurus ir dvidešimt devynis euro centus) turtinės žalos ir 2800 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo;

2) civilinei ieškovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai 313,85 Eur (tris šimtus trylika eurų ir aštuoniasdešimt penkis euro centus) išlaidų, susijusių su R. K. gydymu, ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos žalos sumos, skaičiuojamų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki priteistos žalos visiško atlyginimo;

3) civiliniam ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui 645,82 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt penkis eurus ir aštuoniasdešimt du euro centus) išlaidų, susijusių su ligos išmokos sumokėjimu R. K..

Iš Ž. B. ir R. B. priteisti nukentėjusiajai R. K. po 550 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt eurų) išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, kompaktines plokšteles palikti saugoti baudžiamosios bylos medžiagoje.

Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Probuojamieji privalo:

1) atvykti į Probacijos tarnybą (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080, (8 5) 212 3551) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo), kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.