Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. S. ieškinį (patikslintą) atsakovams D. G., A. G., S. G., atstovaujamiems įstatyminės atstovės atsakovės D. G., dėl iškeldinimo iš patalpų, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, antstolė A. R. Ž., institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė ieškinio reikalavimus palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytais pagrindais ir argumentais. Papildomai paaiškino, jog dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, ieškovė su nepilnamečiais vaikais yra priversta patirti papildomas išlaidas dėl būsto nuomos, kadangi negali naudotis jai priklausančiu turtu. Prašė ieškinį tenkinti.

Teismo posėdyje ieškovės atstovas ieškinį palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytais pagrindais. Atsakovė pažeidžia ieškovės teises, naudojasi turtu prieš ieškovės valią. Prašė ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdyje išvadą teikiančios institucijos atstovė paaiškino, jog byloje pateikti duomenys, kad asmuo naudojasi svetimu turtu, nesilaiko įstatymo reikalavimų argumentuodamas tuo, kad turi nepilnamečių vaikų. Tačiau nepilnamečių vaikų turėjimas neatleidžia šalių nuo pareigos laikytis įstatymų. Negali vieni vaikai būti teisesni už kitus, visi privalo laikytis įstatymų. Tėvai yra atsakingi už tinkamas gyvenimo sąlygas vaikams. Atsakovė šių pareigų nevykdo ir pažeidžia šias teises naudodamasi svetimu turtu. Šiuo atveju, aplinkybė, jog yra nepilnamečių vaikų nėra pagrindas neišsikelti iš turto.

Teismo posėdyje atsakovė nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta, atsakovės prašymu negauta, nedalyvavimo teismo posėdyje priežastys nėra žinomos. Esant nurodytoms aplinkybėms, civilinė byla nagrinėjama atsakovei nedalyvaujant (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

byloje nustatytos sekančios faktinės aplinkybės. Ieškovei A. S. nuosavybės teise pagal 2022-09-19 Turto pardavimo iš varžytynių aktą priklauso žemės sklypas su statiniais – žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vandentiekio tinklai – vandentiekio tinklų vamzdynas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nuotekų šalinimo tinklai – buitinių nuotekų tinklai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini). Iš byloje pateiktos fotonuotraukos matyti, jog ieškovei priklausantis turtas nėra atlaisvintas (nuotraukoje užfiksuotos name degančios šviesos). Antstolio A. S. pažymoje apie procesinių dokumentų įteikimą pateikiami duomenys apie dokumentų, adresuotų D. G., gyv. (duomenys neskelbtini), įteikimą 2023-02-21, pažymint, jog adresatė atsisakė pasirašyti įteikimo pažymoje. Antstolio A. S. 2023-02-23 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotos sekančios faktinės aplinkybės: 2023-02-17, 19.00 val., ieškovė A. S. pasibeldžia į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), duris; namo duris atidaro mergina, paprašius pakviesti merginos motiną, mergina nurodo, jog motina ilsisi, taip pat nurodo, jog pasikalbėti turi atvykti dienos metu. Iš byloje pateikto AB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2023-03-15 akto apie situaciją turinio matyti, jog buvo vykdomas neplaninis vandens apskaitos priemonių patikrinimas, kur paslaugų gavėjo vardu pasirašė atsakovė.

Ieškovė pateikė papildomus duomenis apie savo šeiminę padėtį, iš kurių matyti, jog ieškovė yra išsituokusi, augina tris nepilnamečius vaikus.

Dėl trečiųjų asmenų įtraukimo

Byloje 2023-03-16 gautas pareiškėjos G. G. prašymas įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje. Prašyme nurodoma, jog G. G. gyvena adresu (duomenys neskelbtini), šiuo adresu yra deklaruota jos gyvenamoji vieta, tačiau jokių procesinių dokumentų nėra gavusi ir į procesą nėra įtraukta.

Pagal CPK 37 straipsnio nuostatas, dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva (CPK 48 straipsnio 1 dalis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo įtraukiamas į teismo procesą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iš šalių materialiojo teisinio santykio pobūdį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas. Tam, kad asmuo galėtų įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, būtinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Šis ryšys nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju teismui įvertinus susiklosčiusius teisinius santykius ir faktines bylos aplinkybes, kurių gali būti pačių įvairiausių. Jei bylos ir trečiojo asmens materialiųjų teisių ir pareigų teisinis ryšys nepakankamas, teismas, atsižvelgdamas į CPK 7 straipsnį, turėtų atsisakyti priimti tokį asmenį dalyvauti byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-403/2020).

Nagrinėjamu atveju, įvertinus civilinės bylos dalyką, bylos medžiagą, teismas neturi pagrindo spręsti, jog šios bylos išsprendimas gali turėti įtakos pareiškėjos teisėms ir pareigoms. Byloje jokie reikalavimai G. G. nėra reiškiami, o prašyme nurodytos aplinkybės nesuponuoja nagrinėjamos civilinės bylos glaudaus teisinio ryšio su G. G. materialiosiomis teisėmis ir pareigomis (CPK 185 straipsnis). Aplinkybė, jog civilinė byla susijusi su asmenų iškeldinimu nesudaro pagrindo spręsti priešingai. Pažymėtina, jog atsakovė procesiniuose dokumentuose buvo pateikusi prašymą įpareigoti ieškovę patikslinti ieškinį įtraukiant į bylą trečiuoju asmeniu G. G. ir šis klausimas yra išspręstas teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartimi, kuria toks prašymas netenkintas. Jokių naujų aplinkybių ar duomenų, sudarančių pagrindą spręsti apie šios bylos teisinį ryšį su G. G. materialiosiomis teisėmis ir pareigomis, nėra pateikta. Priešingai, tokie atsakovės ir pareiškėjos veiksmai (atsakovė atsiliepime į ieškinį teigė, jog name gyvena su nepilnamečiais vaikais, atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė naują aplinkybę apie tai, kad kartu su atsakove gyvena jos pilnametė dukra, prašė ją įtraukti į procesą, o teismui tokio prašymo netenkinus, teismo posėdžio dieną prieš posėdį byloje pateiktas G. G. reikalavimas įtraukti ją į bylą dalyvaujančiu asmeniu bei atidėti teismo posėdį ir kt.) sudaro pagrindą spręsti, jog asmenys jiems suteiktomis procesinėmis teisėmis naudojasi netinkamai, jomis piktnaudžiauja siekdami užtęsti civilinės bylos nagrinėjimą (CPK 7 straipsnis, 8 straipsnis).

Šiuo atveju, įvertinus nagrinėjamos civilinės bylos dalyką, reikalavimų pobūdį, atsižvelgiant į tai, kad remiantis CPK 13 straipsniu, teisminio nagrinėjimo ribas nustato ir materialinį teisinį reikalavimą atsakovei (atsakovams) formuoja ieškovė (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), nesant pagrindo spręsti apie pakankamą šios bylos teisinį ryšį su G. G. teisėmis ir pareigomis, prašymas netenkintinas, kadangi nėra pagrįstas (CPK 7 straipsnis, 47 straipsnis).

Dėl ieškinio reikalavimų

Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalis). Fundamentalus nuosavybės neliečiamumo principas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, kurio nuostatas aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas), kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. Nuosavybės teisės, taip pat ir jos apsaugos institutas visų pirma yra išplėtotas bei detalizuotas CK normose.

CK 4.98 straipsnyje nurodyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Minėta teisės norma įtvirtina vieną iš savininko teisių gynimo būdų – negatorinį ieškinį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020).

Nagrinėjamu atveju, iš pateiktų byloje įrodymų matyti, kad atsakovei D. G. nuosavybės teise priklausė ½ dalis žemės sklypo su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), kita dalis turto priklausė E. G.. Minėtas turtas (žemės sklypas su statiniais) 2022-09-19 Turto pardavimo iš varžytynių aktu parduotas ieškovei, kuriai šiuo metu nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, gyvenamasis namas su priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini). Ginčo dėl šios aplinkybės byloje nėra (CPK 187 straipsnis).

Ieškovė A. S. kaip turto savininkė turi teisę savo turtą valdyti savo nuožiūra pagal savo norą ir poreikį, taip pat turi teisę perduoti kitam asmeniui visą nuosavybės teisės objektą ar jo dalis, ar tik konkrečias teises, t. y. valdymą, naudojimą ar disponavimą (CK 4.37 straipsnis). Iš byloje esančių duomenų matyti, iki šiol ieškovei priklausančiame name gyvena atsakovė su nepilnamečiais vaikais A. G. ir S. G. (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Bylos medžiaga suponuoja, kad ieškovė ragino atsakovę išsikelti iš gyvenamojo namo kartu su visu jai priklausančiu turtu, tačiau atsakovė šio reikalavimo nepaiso teigdama, kad nepilnamečiai vaikai negali likti be gyvenamojo būsto, o atsakovė neturi kito būsto. Teismas atkreipia dėmesį, jog būtent tėvams kyla pareiga užtikrinti savo nepilnamečiams vaikams teisę į būstą, saugią aplinką, būtiną visapusiškam ir harmoningam vaikų vystymuisi (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnis), o ne perkelti šią pareigą kitiems asmenims. Aplinkybė, jog asmuo neturi kito būsto, byloje nesant kitų duomenų, savaime nesudaro pagrindo pateisinti neteisėto naudojimosi svetimu turtu (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Tokiu būdu byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovė su nepilnamečiais vaikais be teisinio pagrindo, nesant savininko leidimo, gyvena gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini) (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis, 187 straipsnis). Nors atsakovė procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į patikslintą ieškinį) tvirtino, jog kartu gyvena ir atsakovės pilnametė dukra G. G., objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, jog gyvenamajame name, be atsakovės D. G., nepilnamečių vaikų A. G. ir S. G., be savininko leidimo, gyvena kiti asmenys, byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Gyventojų registro pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, nesant kitų duomenų, naudojimosi svetimu turtu fakto nepatvirtina.

Savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 straipsnis). Byloje nėra duomenų apie tai, jog ieškovė yra perdavusi valdymo ar naudojimo teises atsakovei į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), nėra duomenų apie tai, kad tarp šalių būtų sudaryta sutartis, kurios pagrindu atsakovei būtų suteikta teisė valdyti ar naudotis minėtu turtu, pvz. nuomos sutartis, panaudos sutartis ir pan., nors atsakovė faktiškai naudojasi gyvenamuoju namu.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-372/2014). Pagal formuojamą kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos pasekmės, t. y. tokios aplinkybės pripažintinos neįrodytomis ir šalies reikalavimai (atsikirtimai) atmetami.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovė su nepilnamečiais vaikais be jokio teisinio pagrindo, t. y. savavališkai, yra užėmusi ieškovei nuosavybės teise priklausančią gyvenamąją patalpą – gyvenamąjį namą, į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų grąžinusi ieškovei nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, iš jo išsikėlusi, pripažintina esant teisinį ir faktinį pagrindą iškeldinti atsakovę su nepilnamečiais vaikais iš ieškovei priklausančio turto (gyvenamojo namo), adresu (duomenys neskelbtini), su visais jiems priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos (CK 4.93 straipsnis, 4.95 straipsnis, 6.612 straipsnis).

Remiantis CK 4.98 straipsniu, atsakovė įpareigotina ieškovei perduoti gyvenamojo namo raktus bei pultelius nuo garažo, signalizacijos kodus ir slaptažodžius, nes statinio savininkas (šiuo atveju ieškove), naudodamas jį pagal paskirtį, turi turėti galimybę į jį pakliūti, t. y. prie jo prieiti pats ar, nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, leisti naudotis kitiems (nuomoti ir pan.) (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, jog ieškovas teikdamas teismui ieškinį turi aiškiai suformuoti ieškinio dalyką ir pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Reikalavimas turi būti suformuluotas taip, kad asmuo, kuriam jis pareikštas, galėtų tinkamai atsiliepti į pareikštą reikalavimą, o teismas, esant tam pagrindo, galėtų priimti sprendimą, kuris savo ruožtu turi būti aiškus ir gali būti įvykdomas CPK nustatyta tvarka (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 267 straipsnis). Šiuo atveju ieškovė patikslinusi reikalavimus prašė teismo iškeldinti ne tik atsakovus bet ir visus kitus iškeldinimo metu būsiančius asmenis. Toks ieškovės reikalavimas nėra konkretus ir aiškus. Be to, byloje duomenų, jog ieškovei priklausančiu turtu be teisinio pagrindo naudotųsi kiti asmenys, ne tik atsakovai, nėra, tokių duomenų neteikė ir ieškovė (CPK 178 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus tai, kad teismo sprendimas turi būti aiškus ir konkretus, o teismas negali spręsti klausimų dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, šis reikalavimas netenkintinas (CPK 178 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis, 261 straipsnis).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinus byloje pateiktų įrodymų visetą, vadovaujantis CPK 183, 185 straipsniais, o taip pat protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, ieškinys tenkintinas iš dalies (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, CK 4.98 straipsnis).

Atsakovė, nesutikdama su ieškinio reikalavimais, procesiniuose dokumentuose tvirtinto esant pagrindą būsimo teismo sprendimo vykdymo atidėjimui, tačiau jokie prašymai spręsti teismo sprendimo vykdymo atidėjimo klausimus byloje nėra pareikšti, todėl detaliau dėl šių atsakovės argumentų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis 1 dalis).

Ieškovė už ieškinio pareiškimą sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį, patyrė 136 Eur faktinių aplinkybių konstatavimui bei dokumentų atsakovei įteikimo išlaidas, be to, pateikė duomenis apie 1 896,08 Eur patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Iš 2023-03-15 patikslinto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo turinio matyti, į advokatui sumokėtą sumą yra įskaičiuotos 353,32 Eur kelionės išlaidos iš Vilniaus į Klaipėdą ir atgal.

Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų taryba 2004-03-26 nutarimu patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Remiantis Rekomendacijų (redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20) 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes. Pažymėtina, jog remiantis Rekomendacijų 3 punkto nuostatomis, advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos, taip pat gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionės išlaidos atlyginamos papildomai pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šios išlaidos iš šalies priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas.

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, jog kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017 ir kt.). Spręsdamas dėl patirtų išlaidų atitikties pagrįstumo kriterijui pagal CPK 88 straipsnį, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Taigi kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017).

Šiuo atveju iš ieškovės atstovo pateiktų prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir juos pagrindžiančių dokumentų matyti, jog ieškovė advokatui už ieškinio parengimą sumokėjo 363 Eur (pagal 2022-10-14 sąskaitą serija 221014 Nr. 2), už patikslinto ieškinio parengimą (408,38 Eur) bei vykimą ir atstovavimą (90,75 Eur) sumokėjo 499,13 Eur (pagal 2023-02-13 sąskaitą serija 230213 Nr. 1), už pareiškimo dėl reikalavimo padidinimo parengimą (136,13 Eur) bei kelionės (Vilnius – Klaipėda) išlaidų kompensavimą (176,66 Eur) sumokėjo 312,79 Eur (pagal 2023-02-15 serija 230215 Nr. 1). Be to, ieškovė advokatui 2023-03-15 sumokėjo 721,16 Eur (AB SEB bankas mokėjimo nurodymas, paskirtis – ieškinio dėl iškeldinimo parengimas, sąsk. 230315 Nr. 1), tačiau byloje sąskaita dėl šių išlaidų nėra pateikta. Tokiu būdu ieškovė advokatui iš viso sumokėjo 1 896,08 Eur. Ieškovės atstovas nurodė, jog 353,32 Eur šių išlaidų sudaro kelionės išlaidos.

Bylos medžiaga nustatyta, jog civilinėje byloje vyko 1 parengiamasis teismo posėdis (trukmė 16.22 min) bei 1 teismo posėdis žodinio proceso tvarka, kurio metu civilinė byla išnagrinėta (posėdžio trukmė 19.59 min). Išnagrinėta civilinė byla nėra sudėtinga, joje nėra keliami sunkūs teisiniai klausimai, reikalaujantys ypatingų ar specialių teisinių žinių, byloje nėra keliami nauji teisės aiškinimo ar taikymo klausimai. Nors byloje dalyvavo advokatas, kurio darbo vieta nėra tame pačiame mieste, kaip ir teismas (teismo rūmai), kuriuose byla nagrinėta, tačiau objektyvių duomenų, jog Klaipėdos mieste nėra reikiamos specializacijos advokato, kurio teisine pagalba galėtų naudotis ieškovė, nėra pateikta. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas sprendžia esant pagrindą mažinti ieškovei priteistinas bylinėjimosi išlaidas (CPK 2 straipsnis, 98 straipsnis, 178 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Atsižvelgiant į nurodytą, remiantis Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintais kriterijais bei 3 punkto nuostatomis, įvertinus dalyvaujančių byloje asmenų procesinį elgesį, bylos sudėtingumą, spręstina, jog pagrįstos ir būtinos šioje byloje ieškovės patirtos atstovavimo (išlaidos advokato pagalbai) išlaidos sudaro 1 542,56 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

Įvertinus tai, kad esminiai ieškinio reikalavimai šioje byloje yra tenkinti, atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį, ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos 1 778,56 Eur sumai (100 Eur žyminis mokestis, 136 Eur išlaidos antstoliui už dokumentų įteikimą ir faktinių aplinkybių konstatavimą ir 1 542,56 Eur atstovavimo išlaidos)

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje sudaro 24,84 Eur. Atsižvelgiantį į procesinę bylos baigtį bei įvertinus šalių procesinį elgesį, šios išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Iškeldinti atsakovę D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. G., gim. (duomenys neskelbtini), S. G., gim. (duomenys neskelbtini), atstovaujamos įstatyminės atstovės atsakovės D. G., su visais jiems priklausančiais daiktais iš ieškovei A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio turto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos.

Įpareigoti atsakovę D. G. perduoti ieškovei A. S. raktus nuo gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) raktus bei pultelius nuo garažo, signalizacijos kodus ir slaptažodžius.

Netenkinti kitų ieškinio reikalavimų.

Priteisti iš atsakovės D. G. 1 778,56 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei A. S..

Priteisti iš atsakovės D. G. 24,84 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.