- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-27
- Bylos Nr.
- e2A-671-1092/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06334-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aurimas Brazdeikis, Milda Skersienė, Vilija Valantienė
- Atsakovas
- D. G., A. G., S. G.
- Ieškovas
- A. S.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 2.4.2.12.2Negatorinis ieškinys (actio negatoria)
- 2.4.2.13Kiti su nuosavybės teise susiję klausimai
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mildos Skersienės ir Vilijos Valantienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės D. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. S. patikslintą ieškinį atsakovams D. G., A. G., S. G., atstovaujamiems atstovės pagal įstatymą D. G., dėl iškeldinimo iš patalpų, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, antstolė A. R. Ž., institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. S. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama iškeldinti atsakovę D. G. (toliau – ir atsakovė) su nepilnamečiais vaikais A. G. ir S. G. (toliau kartu – vaikai) bei visus kitus iškeldinimo metu būsiančius asmenis su visu jiems priklausančiu kilnojamuoju turtu, kuris gali būti atskirtas be žalos turtui, iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio turto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Namas), esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos, taip pat įpareigoti atsakovę perduoti ieškovei raktus nuo namų, raktus bei pultelius nuo garažo, signalizacijos kodus ir slaptažodžius, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad ji 2022 m. rugpjūčio 26 d. įvykusiose varžytynėse įsigijo atsakovei ir E. G. nuosavybės teise priklausantį turtą – žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vandentiekio tinklų vamzdyną (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), buitinių nuotekų tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas). Iš karto po varžytynių ieškovės atstovas nuvykęs į įsigytą Turtą pastebėjo, kad Turtas vis dar nėra atlaisvintas ir juo naudojasi atsakovė, kuri pareiškė, jog iš karto negali išsikraustyti, ir prašė leisti kiek pagyventi, su tuo ieškovė nesutiko. Ieškovė ir jos atstovas ne kartą kreipėsi į atsakovę prašydami nedelsiant atsakovę išsikraustyti ir perduoti raktus nuo gyvenamojo namo ir kiemo vartų, bet atsakovė vis atsikalbinėjo, žadėdama netrukus išsikelti ir nurodydama įvairias neteisines priežastis. Nėra jokių objektyvių aplinkybių, galinčių pateisinti neteisėtą atsakovės naudojimosi ieškovės Turtu faktą.
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovės patikslintą ieškinį, juo su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė, jog sutinka ir pripažįsta faktą, kad ieškovė varžytynėse įsigijo atsakovės šeimai priklausiusį Turtą. Tačiau mano, kad antstolė parduodama turtą ir paskirstydama išieškotas lėšas pažeidė teisės aktų nuostatas. Turte gyvena ne tik atsakovė, bet ir jos nepilnamečiai vaikai, taip pat atsakovės pilnametė dukra G. G.. Pažymėjo, jog nepilnamečiai vaikai negali būti palikti be gyvenamojo būsto, todėl atsakovės ir nepilnamečių vaikų iškeldinimas iš Turto, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, pažeistų vaikų interesus, kadangi dėl neteisėtų ir nepagrįstų antstolės veiksmų atsakovė neturi galimybės nedelsiant užtikrinti vaikų teisę į kitą gyvenamąjį būstą. Papildomai nurodė, jog su nepilnamečiais vaikais iki šiol gyvena Turte, kito būsto neturi, šiuo metu jos turtinė padėtis yra sudėtinga, kadangi antstolė netinkamai paskirstė išieškotas lėšas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, net ir priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą, yra teisinis pagrindas būsimo teismo sprendimo vykdymo atidėjimui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. balandžio 5 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies: iškeldino atsakovę su vaikais su visais jiems priklausančiais daiktais iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio Turto, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos; įpareigojo atsakovę perduoti ieškovei raktus nuo gyvenamojo namo bei pultelius nuo garažo, signalizacijos kodus ir slaptažodžius; priteisė iš atsakovės 1 778,56 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei ir 24,84 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:
4.1. Teismas nustatė, kad atsakovei nuosavybės teise priklausė ½ dalis Turto, kita dalis Turto priklausė E. G.. Turtas 2022 m. rugsėjo 19 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktu parduotas ieškovei, kuriai šiuo metu nuosavybės teise priklauso Turtas. Ginčo dėl šios aplinkybės byloje nėra.
4.2. Teismas taip pat nustatė, kad iki šiol ieškovei priklausančiame name gyvena atsakovė su nepilnamečiais vaikais. Ieškovė ragino atsakovę išsikelti iš gyvenamojo namo kartu su visu jai priklausančiu turtu, tačiau atsakovė šio reikalavimo nepaiso teigdama, kad nepilnamečiai vaikai negali likti be gyvenamojo būsto, o atsakovė neturi kito būsto. Teismas atkreipė dėmesį, jog būtent tėvams kyla pareiga užtikrinti savo nepilnamečiams vaikams teisę į būstą, saugią aplinką, būtiną visapusiškam ir harmoningam vaikų vystymuisi, o ne perkelti šią pareigą kitiems asmenims. Aplinkybė, jog asmuo neturi kito būsto, byloje nesant kitų duomenų, savaime nesudaro pagrindo pateisinti neteisėto naudojimosi svetimu turtu.
Atsiliepimas
4.3. Teismas konstatavo, jog byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė su nepilnamečiais vaikais be teisinio pagrindo, nesant savininko leidimo, gyvena Name. Nors atsakovė procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į patikslintą ieškinį) tvirtino, jog kartu gyvena ir atsakovės pilnametė dukra G. G., objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą manyti, jog gyvenamajame name, be atsakovės D. G. ir jos nepilnamečių vaikų, be savininko leidimo gyvena kiti asmenys, byloje nėra. Gyventojų registro pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, nesant kitų duomenų, naudojimosi svetimu turtu fakto nepatvirtina.
Žemesnės instancijos teismas
4.4. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog ieškovė yra perdavusi valdymo ar naudojimo teises atsakovei į Namą, nėra duomenų apie tai, kad tarp šalių būtų sudaryta sutartis, kurios pagrindu atsakovei būtų suteikta teisė valdyti ar naudotis minėtu turtu, pvz., nuomos sutartis, panaudos sutartis ir pan., nors atsakovė faktiškai naudojasi Namu.
4.5. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovė su nepilnamečiais vaikais be jokio teisinio pagrindo, t. y. savavališkai, yra užėmusi ieškovei nuosavybės teise priklausantį Namą, į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų grąžinusi ieškovei nuosavybės teise priklausantį Namą, iš jo išsikėlusi, pripažino esant teisinį ir faktinį pagrindą iškeldinti atsakovę su nepilnamečiais vaikais iš ieškovei priklausančio Namo su visais jiems priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos.
Atsiliepimas
4.6. Atsakovė, nesutikdama su ieškinio reikalavimais, procesiniuose dokumentuose tvirtinto esant pagrindą būsimo teismo sprendimo vykdymo atidėjimui, tačiau jokie prašymai spręsti teismo sprendimo vykdymo atidėjimo klausimus byloje nėra pareikšti, todėl teismas detaliau dėl šių atsakovės argumentų nepasisakė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Apeliaciniu skundu atsakovė D. G. prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:
5.1. Teismo sprendimo teiginiai nėra grindžiami įrodytais faktais, galiojančiomis teisės normomis ir jų aiškinimu, teismas netinkamai interpretavo nustatytus faktus, nulėmusius šios bylos išnagrinėjimo rezultatą, teismo padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, be to, priimtas procesinis sprendimas neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų. Teismas išvadą dėl įrodinėjimo dalyku esančių faktų buvimo padarė remdamasis ne įrodymų visuma, o tik pavieniais įrodymais, iš esmės remdamasis tik subjektyviais ieškovės teiginiais.
5.2. Atsakovė sutinka ir neprieštarauja tam faktui, kad ieškovė varžytynėse įsigijo Turtą. Tačiau antstolė parduodama Turtą bei paskirstydama išieškotas lėšas pažeidė teisės aktų reikalavimus. Visas Turtas parduotas už 565 392,00 Eur sumą, tačiau atsakovei antstolė grąžino tik 40 676,58 Eur. Tai reiškia, jog visą skolą kreditoriui kredito unijai „Mėmelio taupomoji kasa“ antstolė išieškojo tik iš atsakovei tenkančios pinigų sumos už parduotą Turtą, tačiau jos neišieškojo iš pinigų sumos, tekusios E. G.. Akivaizdu, jog tokiu atveju buvo pažeistos atsakovės teisės ir gavusi visus dokumentus iš antstolės ji kreipsis dėl savo pažeistų teisių gynimo, varžytynių bei išieškotų lėšų paskirstymo teisėtumo.
5.3. Nepilnamečiai vaikai negali būti palikti be gyvenamojo būsto, todėl atsakovės ir nepilnamečių vaikų iškeldinimas iš Namo, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, pažeistų nepilnamečių vaikų interesus, kadangi dėl neteisėtų ir nepagrįstų antstolės veiksmų atsakovė neturi galimybės nedelsiant užtikrinti vaikų teisę į kitą gyvenamąjį būstą. Akivaizdu, jog šiuo metu neturint kito gyvenamojo būsto, į kurį atsakovė galėtų nedelsiant su vaikais persikelti, turėtų būti apsvarstytas klausimas dėl ilgesnio termino išsikelti suteikimo, tokiu būdu suteikiant galimybę nepilnamečių vaikų mamai susirasti kitą gyvenamąją patalpą.
5.4. Atsakovė teikė teismui prašymą dėl būsimo teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, tačiau teismas jo nenagrinėjo ir dėl jo nepasisakė, todėl akivaizdu, jog teismas neišsamiai išnagrinėjo bylą.
5.5. Šiuo konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas turi teisę panaikinti skundžiamą sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Ieškovė pareikštu ieškiniu prašė iškeldinti iš Turto tik atsakovę su nepilnamečiais vaikais, tačiau Turte gyvena ir atsakovės pilnametė dukra G. G., kuri privalėjo būti įtraukta į bylos nagrinėjimo procesą. Neįtraukęs G. G. į bylos nagrinėjimą, teismas priėmė sprendimą dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisių ar pareigų, o tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė A. S. prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą ir priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:
6.1. Atsakovė teismo sprendimą skundžia tik siekdama laimėti daugiau laiko, iki kol bus vykdomas priverstinis jos ir jos nepilnamečių vaikų iškeldinimas.
6.2. Ieškovė buvo pareiškusi negatorinį ieškinį. Atsakovė neginčija fakto, kad ieškovė iš varžytynių įsigijo Turtą ir yra teisėta jo savininkė, o byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovė su nepilnamečiais vaikais be teisinio pagrindo, nesant savininko leidimo, gyvena Name. Atsakovės nurodomos aplinkybės, kad vykdomojoje byloje antstolė, pardavusi Turtą iš varžytynių, netinkamai paskirstė lėšas kreditoriui / netinkamai paskirstė skolą tarp Atsakovės ir jos sutuoktinio, teismo sprendimo teisėtumui neturi jokios teisinės reikšmės. Tai visiškai su negatoriniu ieškiniu nesusiję klausimai, kuriuos atsakovė gali spręsti net ir išsikėlusi iš Turto.
6.3. Teismas tinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su atsakovės nepilnamečiais vaikais ir jų teisių užtikrinimu.
6.4. Ieškovės žiniomis, G. G. faktiškai su atsakove net negyvena. Ji studijuoja Vilniuje ir ten yra jos nuolatinė gyvenamoji vieta. Tokias išvadas leidžia daryti ir viešai pačios G. G. skelbiami duomenys jos socialinio tinko „Facebook“ paskyroje Net jei G. G. gyventų kartu su atsakove, sprendimas, kuriuo iškeldinama atsakovė su savo nepilnamečiais vaikais, neturi jokios įtakos pačios G. G. teisėms, kadangi jai reikalavimas nepareikštas ir sprendimas jai nebūtų vykdomas ir nesukeltų jokių pasekmių.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
apeliacinis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
8. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
9. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas, be kita ko, iškeldino atsakovę su vaikais su visais jiems priklausančiais daiktais iš Turto, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl ginčo esmės
10. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, be kita ko, iškeldino atsakovę su vaikais su visais jiems priklausančiais daiktais iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio Turto, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos, konstatavęs, kad Turtas šiuo metu nuosavybės teise priklauso ieškovei, o byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovė su nepilnamečiais vaikais be jokio teisinio pagrindo, t. y. savavališkai, yra užėmusi ieškovei nuosavybės teise priklausantį Namą. Atsakovė prieštaraudama pirmosios instancijos teismo išvadoms pateikė apeliacinį skundą, kuriame visų pirma nurodė, jog neprieštarauja tam faktui, kad ieškovė varžytynėse įsigijo Turtą, tačiau antstolė, atsakovės vertinimu, neteisingai paskirstė už varžytynėse parduotą Turtą gautą sumą. Teisėjų kolegija vertina tokį atsakovės argumentą kaip nesudarantį pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą teismo sprendimą.
11. Ieškovė šioje byloje pareiškė ieškinį, siekdama, kad būtų pašalinti ieškinyje įvardyti jos, kaip Turto savininkės, teisių pažeidimai, nesusiję su šio Turto valdymo netekimu. Toks ieškinys vadinamas negatoriniu ir reglamentuojamas CK 4.98 straipsnyje.
12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008). Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus.
13. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. Ar savininko teises suvaržęs asmuo elgiasi teisėtai, gali būti sprendžiama ir pagal tai, ar jis elgiasi pagal sutikimus, susitarimus, leidimus ar kitokius sandorius, kurie sudaryti ir galioja tarp savininko ir savininko teises varžančio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-248/2020 17, 18 punktai).
14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė 2022 m. rugsėjo 19 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktu įsigijo Turtą ir yra teisėta šio Turto savininkė. Atsakovė šią aplinkybę pripažįsta. Byloje nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, kad tarp ieškovės ir atsakovės būtų sudarytas koks nors susitarimas dėl Turto naudojimo. Vadinasi, atsakovė su savo nepilnamečiais vaikais be jokio teisinio pagrindo gyvena ieškovei priklausančiame Name.
15. Atsakovės įsitikinimu, antstolė neteisingai paskirstė už varžytynėse parduotą Turtą gautą sumą, nes antstolė atsakovei grąžino tik 40 676,58 Eur, tai, atsakovės manymu, sudaro pagrindą išvadai, kad visą skolą kredito unijai „Mėmelio taupomoji kasa“ antstolė išieškojo tik iš atsakovei tenkančios pinigų sumos, tačiau jos neišieškojo iš pinigų sumos, tekusios E. G.. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tokie atsakovės argumentai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir juo labiau nesukuria atsakovei teisės naudotis ieškovei priklausančiu Turtu. Tokie atsakovės argumentai galėjo sudaryti pagrindą ginčyti antstolės veiksmus dėl už varžytynėse parduotą Turtą gautų lėšų paskirstymo teisingumo, bet ne pateisinti neteisėtą naudojimąsi kitam asmeniui priklausančiu turtu. Teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra duomenų, kad atsakovė pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, nors nuo varžytinių, kuriose buvo parduotas Turtas, jau praėjo daugiau kaip vieneri metai.
16. Atsakovė taip pat teigia, kad ji teikė pirmosios instancijos teismui prašymą dėl būsimo teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, tačiau teismas jo nenagrinėjo ir dėl jo nepasisakė. Atsakovės nepilnamečiai vaikai negali būti palikti be gyvenamojo būsto, todėl atsakovės ir nepilnamečių vaikų iškeldinimas iš Namo, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, pažeistų nepilnamečių vaikų interesus, kadangi dėl neteisėtų ir nepagrįstų antstolės veiksmų atsakovė neturi galimybės nedelsiant užtikrinti vaikų teisę į kitą gyvenamąjį būstą. Akivaizdu, jog šiuo metu neturint kito gyvenamojo būsto, į kurį atsakovė galėtų nedelsiant su vaikais persikelti, turėtų būti apsvarstytas klausimas dėl ilgesnio termino išsikelti suteikimo, tokiu būdu suteikiant galimybę nepilnamečių vaikų mamai susirasti kitą gyvenamąją patalpą. Teisėjų kolegija atmeta tokius atsakovės argumentus kaip deklaratyvius.
17. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, būtent tėvams kyla pareiga užtikrinti savo nepilnamečiams vaikams teisę į būstą, saugią aplinką, būtiną visapusiškam ir harmoningam vaikų vystymuisi (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnis), o ne perkelti šią pareigą kitiems asmenims. Aplinkybė, jog asmuo neturi kito būsto, byloje nesant kitų duomenų, savaime nesudaro pagrindo pateisinti neteisėto naudojimosi svetimu turtu (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Be to, atsakovė nepateikė įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, jog atsakovė iš tiesų neturi kitos galimybės užtikrinti savo ir nepilnamečių vaikų tinkamų gyvenimo sąlygų ar bent bandytų ieškoti sau ir savo nepilnamečiams vaikams kito gyvenamojo būsto, nors nuo varžytinių, kuriose buvo parduotas Turtas, jau praėjo daugiau kaip vieneri metai.
18. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) 2023 m. liepos 31 d. apeliacinės instancijos teismui buvo pateikusi nuomonę dėl atsakovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Remiantis Tarnybos pateiktais duomenimis, atsakovė turi pakankamas galimybes pasirūpinti savimi ir nepilnamečiais vaikais (Tarnybai nurodė, kad yra gavusi palikimą / dovanojimą, kurį sudaro 300 000 Eur, niekur nedirba ir nėra užsiregistravusi Užimtumo tarnyboje). Be to, kaip nurodė Tarnyba, atmetus atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovė galės teikti prašymą BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro Krizių centrui dėl laikino apgyvendinimo centre. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad atsakovė Tarnybai nurodė, kad Klaipėdoje nuosavame name gyvena atsakovės tėvai (vaikų seneliai) ir ten ji su vaikais gali išsimaudyti, išsiskalbti rūbus.
19. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog atsakovės nepilnamečiais vaikais bei jų tinkamomis gyvenimo sąlygomis turi pareigą pasirūpinti ir nepilnamečių vaikų tėvas. Nors atsakovė Tarnybos specialistei nurodė, kad ji su nepilnamečių vaikų tėvu gyvena skyriumi, vyksta ištuokos procesas, su vaikų tėvu taip pat vyksta ginčas dėl to, jog tėvas nesutinka pasirūpinti vaikų gyvenamąja vieta (atsisako priimti vaikus pas save), tačiau iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nematyti nė vienos civilinės skyrybų bylos, kurios šalimi būtų atsakovė. Juolab kad tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir užtikrinti vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas yra nustatyta įstatyme (CK 3.192 straipsnis), ir nei tėvas, nei motina iš esmės neturi teisės atsisakyti savo pareigų vaikams.
20. Galiausiai atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad ieškovė pareikštu ieškiniu prašė iškeldinti iš Turto tik atsakovę su nepilnamečiais vaikais, tačiau Turte gyvena ir atsakovės pilnametė dukra G. G., kuri privalėjo būti įtraukta į bylos nagrinėjimo procesą. Neįtraukęs G. G. į bylos nagrinėjimą, teismas priėmė sprendimą dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisių ar pareigų, o tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Teisėjų kolegija atmeta tokį atsakovės argumentą kaip nepagrįstą.
21. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą situacija, kai pirmosios instancijos teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, sudaro absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą. Tačiau kasacinio teismo praktikoje dėl šios nuostatos taikymo yra išaiškinta, kad absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas pagal šią teisės normą yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu (nutartimi) turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai. Sprendimu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos ir pan. jo materialiosios teisės ar pareigos. Tik kartu egzistuojant šioms dviem sąlygoms, gali būti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas. Tai, kad teismo sprendime asmuo nurodomas kaip tam tikro santykio subjektas, nekeičiant jo padėties, nesukuriant šiuo konstatavimu jam teisių ir pareigų, negali būti pripažįstama absoliučiu pagrindu naikinti teismo sprendimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-823/2022).
22. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nusprendė iškeldinti atsakovę su jos nepilnamečiais vaikais A. G. ir S. G. su visais jiems priklausančiais daiktais iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio Turto, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos. Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia atsakovė, nepriėmė sprendimo dėl jokių kitų asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, juolab dėl G. G.. Todėl teisėjų kolegija negali sutikti su ieškovės nuomone, kad šis asmuo privalėjo būti įtrauktas į bylos nagrinėjimo procesą, o pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą dėl šio asmens teisių ir pareigų.
Dėl procesinės bylos baigties
23. Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą iškeldinti atsakovę su jos nepilnamečiais vaikais su visais jiems priklausančiais daiktais iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio Turto, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos. Be to, turint omenyje, kad atsakovė jau metus laiko naudojasi ieškovės Turtu ir nepateikta įrodymų, kad atsakovė iš tiesų neturi kitos galimybės užtikrinti savo ir nepilnamečių vaikų teisės į būstą, nėra pagrindo ir atidėti teismo sprendimo vykdymą. Tenkinti atsakovės apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
24. Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, teisėjų kolegija dėl šių argumentų išsamiau nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo
25. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus atsakovės apeliacinį skundą jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
26. Ieškovė A. S. už atsiliepimo į apeliacinį skundą ir atsiliepimo į atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apeliacinės instancijos teisme parengimą patyrė 1 633,50 Eur advokato pagalbos išlaidų. Ieškovė pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (2023 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą, teisinių paslaugų suteikimo aktą ir 2023 m. birželio 14 d. bankinio pavedimo išrašą, 2023 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą faktūrą, teisinių paslaugų suteikimo aktą ir 2023 m. rugpjūčio 15 d. bankinio pavedimo išrašą). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, šios ieškovės patirtos 1 633,50 Eur bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės D. G. 1 633,50 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus trisdešimt tris eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei A. S..