- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-09
- Bylos Nr.
- 1S-229-593/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05968-2017-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Jankauskienė
- Nuteistasis
- E. K.
- Advokatai
- Aušra Ručienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. K. gynėjos advokatės Aušros Ručienės skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 7 d. nutarties, kuria atmestas jos skundas dėl E. K. paskirto arešto vykdymo nutraukimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nuosprendžiu E. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 11 d.) ir jam paskirta 90 (devyniasdešimties) MGL dydžio, t. y. 3389,40 Eur (trijų tūkstančių trijų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų 40 centų) bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 60 (šešiasdešimties) MGL dydžio, t. y. 2259,60 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt devynių eurų 60 centų) bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. vasario 6 d., 23.10 val., iki 2017 m. vasario 7 d., 11.15 val., 1 (vieną) sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviejų) MGL dydžio baudai. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones 1 (vieniems) metams. E. K. išaiškinta, kad jam paskirtoji bauda turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai. Nuosprendis įsiteisėjo 2017 m. kovo 10 d.
2. Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nuosprendžiu E. K. paskirtos baudos likusi nesumokėta dalis – 55 MGL (2092,34 Eur) – pakeista 27 (dvidešimt septynių) parų arešto bausme. Arešto bausmę paskirta atlikti areštinėje. Arešto bausmės pradžią nutarta skaičiuoti nuo faktinio E. K. sulaikymo.
3. 2023 m. balandžio 6 d. Kauno apylinkės teisme buvo gautas nuteistojo E. K. gynėjos advokatės A. R. prašymas nutraukti 2017 m. vasario 17 d. nuosprendžio vykdymą ir nevykdyti 2019 m. balandžio 15 d. nutartimi nuteistajam paskirtos arešto bausmės. 2023 m. balandžio 7 d. nutartimi Kauno apylinkės teismas šį prašymą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas pažymėjo, kad nuo 2019 m. gegužės 7 d. yra vykdoma ne baudos bausmė, o prasidėjęs nutarties, kuria buvo paskirtas areštas, vykdymo procesas, todėl tai, kad E. K. sumokėjo baudą 2023 m. kovo 28 d., t. y. kai baudos vykdymo procesas jau buvo pasibaigęs, nepatvirtina, jog jis įvykdė 2017 m. vasario 17 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, kuri buvo pakeista į areštą.
Šalies argumentai
4. Skunde aukštesnės instancijos teismui nuteistojo gynėja advokatė A. R. prašo Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 7 d. nutartį panaikinti ir tenkinti jos prašymą, t. y. nutraukti Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nuosprendžio vykdymą.
4.1. Skunde advokatė nurodo, kad apylinkės teismas priėmė nutartį vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 361 straipsniu, todėl privalėjo nagrinėti šį prašymą BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka. Tačiau skundžiama nutartis priimta grubiai pažeidžiant procesinės teisės normas, atimant teisę E. K. skųsti aiškiai neteisėtą nutartį, kurioje netgi nepagrįstai nurodyta, jog nutartis yra neskundžiama. Be to, BPK 362 straipsnio 5 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad tais atvejais, kai tokios kategorijos prašymams spręsti teismo posėdis nerengiamas, teismas ne vėliau kaip per tris dienas nuo teikimo ar prašymo gavimo teisme dienos suinteresuotiems asmenims praneša apie gauto teikimo, prašymo ar teismo iniciatyva nagrinėjamo klausimo nagrinėjimo laiką ir apie teisę per keturiolika dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos pateikti atsiliepimą, pareiškimus dėl nušalinimo ir kitus prašymus. Šiame straipsnyje nurodyti klausimai teisme, kai teismo posėdis nerengiamas, turi būti išnagrinėti per septynias dienas nuo atsiliepimų pateikimo termino pabaigos. Šiuo atveju tiek nuteistasis E. K., tiek jo gynėja, būtų reiškę nušalinimą teisėjai J. R., kadangi ji iš esmės jau yra pasisakiusi dėl analogiško prašymo ir, pažeisdama procesinės teisės normas, neatstačiusi termino skundui paduoti dėl nutarties, kuria bauda pakeista į areštą. Taigi, vien dėl šių grubių BPK 361 straipsnio 4 dalies, 362 straipsnio 5 dalies, 364 straipsnio 2 dalies pažeidimų 2023 m. balandžio 7 d. nutartis turi būti panaikinta.
4.2. Advokatės vertinimu, apylinkės teismo teisėja turėjo išankstinę nuomonę ir neužtikrino proceso objektyvumo, t. y. buvo šališka. Bet kuriam protingam stebėtojui kiltų abejonių dėl teisėjos šališkumo, kadangi teisėjai priėmus 2023 m. kovo 30 d. nutartį, kuria buvo netenkintas prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, akivaizdu, kad nebūtų patenkintas prašymas dėl nuosprendžiu paskirtos baudos vykdymo nutraukimo. Šiuo atveju nuosprendžiu paskirta bausmė – piniginė bauda, yra apmokėta, tai reiškia, jog yra visiškai įvykdyta pagrindinė bausmė, o arešto bausmė nėra pradėta vykdyti, tokiu atveju nuosprendžio vykdymas turi būti nutrauktas, nes jis yra įvykdytas.
4.3. Vadovaujantis BK 47 straipsniu, jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis šio kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Tačiau teismas net nesvarstė baudos pakeitimo į viešuosius darbus galimybės. Norint baudą pakeisti areštu, būtina nustatyti, ar nuteistasis iš tiesų neturi lėšų, o tai priverstinio baudos išieškojimo procese gali padaryti tik antstolis, vykdantis teismo nuosprendį. Baudos pakeitimas areštu yra įmanomas tik esant būtinajai sąlygai – asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai. Be to, nėra duomenų, ar antstolė išsiaiškino nuteistojo poziciją dėl galimumo baudą pakeisti į viešuosius darbus. Taip pat nėra duomenų apie tai, kad nuteistasis E. K. vengė sumokėti Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nuosprendžiu paskirtą baudą, juo labiau, kad šiuo metu bauda yra pilnai apmokėta.
4.4. Advokatės teigimu, nuteistajam sumokėjus jam paskirtą baudą, 2019 m. balandžio 15 d. nutartimi baudą pakeitus areštu, yra pažeistas draudimo bausti už tą pačią veiką du kartus principas, nes dėl to paties nusikaltimo E. K. 2017 m. vasario 17 d. nuosprendžiu buvo paskirta ir 55 MGL (2 092,34 Eur) piniginė bauda, kuri 2023 m. kovo 28 d. yra apmokėta, ir 2019 m. balandžio 15 d. nutartimi nuosprendžio vykdymo procese paskirtos baudos likusi nesumokėta dalis – 55 MGL (2 092,34 Eur) – pakeista į 27 parų arešto bausmę, kuri iki dabar nėra pradėta vykdyti. Taigi, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, nėra jokios prasmės E. K. atlikti arešto bausmę, tačiau nutartį priėmusi teisėja į šias aplinkybes visiškai neatsižvelgė.
4.5. Nuteistojo gynėja skunde pažymi ir tai, kad E. K. šiuo metu gyvena užsienio valstybėje – (duomenys neskelbtini), kur dirba ir išlaiko mažametį vaiką. Būtent dėl to, jog galėtų išmokėti pinigine baudą, E. K. ir išvyko dirbti į užsienį, o šiuo metu bauda yra pilnai sumokėta. Be to, nuteistasis vienas augina dvylikos metų sūnų, todėl objektyvių galimybių atlikti arešto bausmę neturi.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo E. K. gynėjos advokatės Aušros Ručienės skundas atmetamas.
5. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su nuteistojo E. K. gynėjos advokatės A. R. skundo argumentais, teismui pateikta baudžiamosios bylos Nr. 1-624-311/2017 medžiaga bei skundžiama Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 7 d. nutartimi, konstatuoja, kad apylinkės teismo priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta visapusiškai įsigilinus į susidariusią teisinę situaciją.
Dėl teisėjos šališkumo ir BPK pažeidimų
6. Advokatės teigimu, apylinkės teismo teisėja nesilaikė BPK 361 straipsnio 4 dalies, 362 straipsnio 5 dalies ir 364 straipsnio 2 dalies nuostatų, dėl ko buvo grubiai pažeistos nuteistojo E. K. procesinės teisės, t. y. nuteistasis neturėjo galimybės pareikšti teisėjai nušalinimo, nors ši turėjo išankstinį nusistatymą ir buvo tendencinga priimdama nuteistajam išimtinai nepalankius sprendimus.
7. Iš pateiktos bylos medžiagos matyti, kad advokatės A. R. prašymas nutraukti Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nuosprendžiu paskirtos baudos vykdymą apylinkės teisme buvo gautas 2023 m. balandžio 6 d., 13.50 val. (b. l. 154), o kitą dieną (2023 m. balandžio 7 d.) rašytinio proceso tvarka priimta skundžiama nutartis. BPK 362 straipsnio 1 dalis numato, kad su nuosprendžio vykdymu susijusiems klausimams spręsti gali, o kai teikimas ar prašymas paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, privalo būti rengiamas teismo posėdis. Šiuo atveju prašymas nebuvo paduotas nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, todėl apylinkės teismas, nerengdamas žodinio teismo posėdžio, procesinio pažeidimo nepadarė. Vis dėlto, teismas neišpildė BPK 362 straipsnio 5 dalies reikalavimų (kai nerengiamas teismo posėdis, teismas ne vėliau kaip per tris dienas nuo teikimo ar prašymo gavimo teisme dienos suinteresuotiems asmenims praneša apie gauto teikimo, prašymo ar teismo iniciatyva nagrinėjamo klausimo nagrinėjimo laiką ir apie teisę per keturiolika dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos pateikti atsiliepimą, pareiškimus dėl nušalinimo ir kitus prašymus), kas pripažintina procesiniu trūkumu. Apylinkės teismas taip pat nepagrįstai nurodė, jog nutartis yra neskundžiama, nes pagal BPK 364 straipsnio 3 dalį skundas dėl apylinkės teismo nutarties gali būti paduodamas apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos.
8. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmiau nurodyti procesiniai pažeidimai, nors ir suvaržė nuteistojo galimybę pasinaudoti teise pareikšti prašymą nagrinėjančiai teisėjai nušalinimą, tačiau šis suvaržymas nebuvo esminis. Apeliacijos teise buvo pasinaudota laiku ir tinkamai, be to, skunde apygardos teismui pareiškėjas galėjo išdėstyti ne tik skundžiamos nutarties nepagrįstumą ir neteisėtumą pagrindžiančius motyvus, tačiau ir aspektus, keliančius abejonių dėl teisėjos šališkumo, kas ir buvo padaryta pateiktame skunde. Iš esmės pagrindinis argumentas, kodėl, be minėtų procesinių pažeidimų, suabejota teisėjos objektyvumu, yra tas, jog teisėja J. R., prieš priimdama skundžiamą 2023 m. balandžio 7 d. nutartį, 2023 m. kovo 30 d. buvo priėmusi dar vieną nutartį, kuria atsisakyta atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutarties panaikinimo paduoti.
9. Teismų praktikoje šališku pripažįstamas teismas, kai bylą nagrinėja nors vienas teisėjas, negalintis dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių. Teismo šališkumas gali būti konstatuotas, kai nustatomos aplinkybės, liudijančios teismo suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą. Ar konkrečioje byloje yra pateisinamas pagrindas abejoti, kad konkretus teisėjas stokoja nešališkumo, nuteistojo (kaltinamojo) ar jo gynėjo požiūris, nors ir yra svarbus, tačiau nėra lemiamas. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar tokia abejonė gali būti laikoma pagrįsta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-181-648/2019, 2K-5-976/2020). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pasisakęs, kad nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai, – teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai. Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio (nutarties) motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-486/2014, 2K-45-303/2018 ir kt.).
10. Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką, daroma išvada, kad skundžiamą nutartį priėmusi teisėja nebuvo nei objektyviai, nei subjektyviai šališka. Aplinkybė, jog ta pati teisėja anksčiau yra nagrinėjusi to paties nuteistojo prašymą ar skundą, nesudaro pagrindo nušalinimo realizavimui. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad apygardos teismas, 2023 m. balandžio 28 d. išnagrinėjęs E. K. gynėjos skundą dėl 2023 m. kovo 30 d. nutarties panaikinimo, šį skundą atmetė kaip nepagrįstą. Taigi, vien nuteistojo lūkesčius neatitinkančio procesinio sprendimo priėmimas, nelemia teisėjos šališkumo.
Dėl 2017 m. vasario 17 d. nuosprendžio vykdymo nutraukimo
11. Baudžiamojo proceso įstatymas numato, kad įsiteisėjęs nuosprendis turi būti vykdomas įstatymų nustatyta tvarka. Bauda yra baudžiamuoju nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė, kurios paskirtis, be kita ko, yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, todėl teismo paskirta bausmė turi būti įvykdoma laiku. BPK 352 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, jog teismas baudą gali pakeisti kita bausme BK 47 straipsnyje numatytais atvejais. BK 47 straipsnio 8 dalyje (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2019 m. liepos 6 d.) numatyta, kad jeigu asmuo vengia savu noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.
12. Šiuo atveju nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nuosprendis įsiteisėjo 2017 m. kovo 10 d. ir buvo pateiktas vykdyti. 2019 m. balandžio 15 d. nutartimi 2017 m. vasario 17 d. nuosprendžiu paskirtos baudos likusi nesumokėta dalis (55 MGL) pakeista į 27 parų arešto bausmę. Atkreiptinas dėmesys, jog apie dalyvavimą teismo posėdyje, kuriame buvo nagrinėjamas antstolės R. G. teikimas dėl nuteistajam paskirtos baudos pakeitimo areštu, E. K. buvo informuotas, tačiau nurodė, jog į posėdį atvykti negalės, nes yra išvykęs į Islandiją (b. l. 112). 2019 m. balandžio 15 d. nutartis nuteistajam buvo išsiųsta paprastu paštu ir elektroniniu paštu. 2019 m. gegužės 1 d. E. K. elektroniniu paštu informavo teismą, jog nutartį gavo (b. l. 123), tačiau skundo dėl šios nutarties laiku nepateikė, todėl 2019 m. gegužės 8 d. ji įsiteisėjo.
13. Vadovaujantis BPK 346 straipsnio 1 dalimi, įsiteisėję teismo nuosprendis ir nutartis yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjusios 2019 m. balandžio 15 d. nutarties apygardos teismas neturi teisės revizuoti, todėl šioje nutartyje nepasisakoma dėl gynėjos skundo argumentų, jog šiuo atveju bauda E. K. į areštą buvo pakeista nepagrįstai, neapsvarsčius galimybės skirti jam viešųjų darbų bausmę. Aukštesnės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo išaiškinimui, jog savanoriškai sumokėti jam paskirtą baudą nuteistasis galėjo iki 2019 m. balandžio 15 d. nutarties įsiteisėjimo, tuo tarpu pakeitus baudą į kitą bausmės rūšį – areštą, baudos vykdymo procesas pasibaigė ir tuo pačiu prasidėjo arešto bausmės vykdymo procesas. B. E. K. pilnai sumokėjo tik 2023 m. kovo 28 d., t. y. jau pasibaigus jos vykdymo procesui, todėl nutraukti tai, kas jau nebeegzistuoja, teisinio pagrindo nėra. Šiuo atveju, atlikęs jam paskirtą 27 parų arešto bausmę, nuteistasis galėtų prašyti grąžinti jam pavėluotai, todėl nepagrįstai sumokėtos baudos sumą.
14. Dėl skunde nurodytų argumentų, jog E. K. gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), kur vienas augina mažametį sūnų, kurio be jo nėra kam prižiūrėti, dėl ko jis negali atlikti arešto bausmės, pažymėtina, kad bylos medžiagoje yra duomenų, jog nuteistasis dar 2019 m. vasario 27 d. išvyko iš Lietuvos ir atgal nesugrįžo (b. l. 112, 145), Lietuvoje jo atžvilgiu vykdoma paieška, nustatyta, kad ieškomas pilietis gyvena (duomenys neskelbtini). Vis dėlto, duomenų, patvirtinančių, jog minėtoje valstybėje E. K. dirbtų ar kad kartu su juo būtų išvykęs ir sūnus N. K., gim. (duomenys neskelbtini), bylos medžiagoje nėra. Taip pat nėra duomenų, kad mažametis (duomenys neskelbtini) lankytų mokyklą ar kitą ugdymo įstaigą, jų nepateikė ir skundą pateikusi advokatė. Atkreiptinas dėmesys, jog baudžiamosios bylos Nr. 1-624-311/2017 nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu E. K. aiškino, jog epizodiškai išvyksta uždarbiauti į (duomenys neskelbtini), kur dirba statybose, tačiau sūnaus kartu su savimi nesiveža, jam esant išvykus iš Lietuvos, sūnų prižiūri jo (nuteistojo) mama. Taigi, šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo išvadai, jog (duomenys neskelbtini) E. K. ne slapstosi nuo arešto bausmės vykdymo, o sąžiningai dirba ir vienas augina mažametį sūnų. Nustačius aptartas aplinkybes, nuteistojo gynėjos skundo tenkinimui pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo E. K. gynėjos advokatės Aušros Ručienės skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 7 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.