- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-23
- Bylos Nr.
- e2A-154-852/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04395-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Verikas, Giedrė Čėsnienė, Kristina Lysionok
- Atsakovas
- (duomenys neskelbtini)
- Ieškovas
- valstybės įmonės „Regitra“
- Trečiasis asmuo
- AAS „BTA Baltic Insurance Company“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Kristinos Lysionok ir Andriaus Veriko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės valstybės įmonės „Regitra“ ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini) dėl darbo ginčo dėl teisės po Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2023 m. kovo 9 d. sprendimo darbo byloje Nr. APS-131-3183/2023, trečiasis asmuo – AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos Respublikoje veikianti per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) „Regitra“, patikslinusi ieškinio reikalavimus, teismo prašė: 1) pripažinti teisėtu ir pagrįstu atsakovo (duomenys neskelbtini) atleidimą, įformintą 2023 m. sausio 13 d. atsakovės generalinio direktoriaus įsakymu „Dėl (duomenys neskelbtini) darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės“, ir atsakovo (duomenys neskelbtini) 2023 m. vasario 13 d. skundą dėl 2023 m. sausio 13 d. darbdavio įsakymo „Dėl (duomenys neskelbtini) darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės“ pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, atmesti; 2) jei teismas laikytų, kad atsakovo atleidimas buvo neteisėtas, vadovaujantis Darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalies nuostatomis, – negrąžinti atsakovo į darbą. Ieškinyje nurodė, kad Darbo ginčų komisija, išnagrinėjusi atsakovo prašymą, nepagrįstai jį patenkino ir pripažinusi atsakovo atleidimą neteisėtu, nutraukė darbo sutartį darbo ginčų komisijos sprendimu, išieškojo atsakovo naudai darbo užmokestį, kompensaciją ir neturtinę žalą. Pažymėjo, kad atsakovas dirbo (duomenys neskelbtini), todėl jam taikomi aukštesni moralės ir elgesio reikalavimai nei kitiems pagal darbo sutartis dirbantiems asmenims. Atsakovas atliko šiuos veiksmus, kurie laikytini šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu: 1) (duomenys neskelbtini); 2) (duomenys neskelbtini); 3) (duomenys neskelbtini); 4) (duomenys neskelbtini); 5) (duomenys neskelbtini). Ieškovė paaiškino, kad atsakovas pažeidė: 1) Valstybės įmonės „Regitra“ darbuotojų etikos kodekso, patvirtinto valstybės įmonės ,,Regitra“ generalinio direktoriaus 2017 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-197 „Dėl valstybės įmonės „Regitra“ darbuotojų etikos kodekso patvirtinimo“ 3.1.1; 3.5.1; 3.5.3; 3.5.4 papunkčių reikalavimus; 2) Valstybės įmonės „Regitra“ antikorupcinio elgesio taisyklių, patvirtintų VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus 2022 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 1V-30 6.1; 40, 44 reikalavimus. Todėl ieškovas, vadovaudamasis Darbo kodekso 58 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 punkto, 3 dalies 7 punkto nuostatomis konstatavo, kad atsakovas padarė šiukštų darbo pareigų pažeidimą ir 2023 m. sausio 13 d. nutraukė su ieškovu sudarytą darbo sutartį Nr. 391 dėl darbuotojo kaltės. Papildomai nurodė, kad atsakovo veiksmai yra neteisėti, jais jis ieškovei padarė reputacinės žalos, yra priežastinis ryšys tarp žalos ir pasekmių, darbuotojas reputacinės žalos padarė tyčia.
Atsiliepimas
2. Atsakovas (duomenys neskelbtini) atsiliepimu prašė ieškinio netenkinti. Teigė, kad jo atleidimas iš darbo yra neteisėtas, kadangi jis nepadarė jokio šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo. Ieškovas netinkamai atliko pažeidimo vertinimą. Atsakovas palaikė reikalavimus, pateiktus darbo ginčų komisijai (t. 1, b. l. 110-112), t. y.: 1) pripažinti neteisėtu VĮ „Regitra“ direktoriaus 2023 m. sausio 13 d. įsakymą, kuriuo jis pripažino, kad VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ir nutraukė su šiuo darbuotoju darbo sutartį; 2) grąžinti jį į darbą VĮ „Regitra“ (į (duomenys neskelbtini) pareigas) ir priteisti iš VĮ „Regitra“ vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo darbo sutarties nutraukimo dienos (2023 m. sausio 13 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad ieškovė reikalavo paaiškinimo dėl bendro pobūdžio aplinkybių, o ne dėl konkrečių pažeidimų, nors atsakovas pateikė paaiškinimą, kad jokių korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų nepadarė, tačiau ieškovė į tai nekreipė dėmesio. Darbdavys turi pareigą išsiaiškinti ir atsižvelgti į visas aplinkybes, reikšmingas drausminei atsakomybei taikyti ir drausminei nuobaudai parinkti, o netinkamai įgyvendinus reikalavimą dėl darbuotojo paaiškinimo pareikalavimo, prisiima ir galimų neigiamų pasekmių riziką. Sprendžiant dėl darbo pareigų pažeidimo pripažinimo šiurkščiu, turi būti įvertinta, kokio pobūdžio gėriai buvo pažeisti, kiek aiškiai buvo įvardintos darbuotojo pareigos, kokių kilo padarinių dėl padaryto pažeidimo, kokia yra tokių ar panašių pažeidimų vertinimo praktika darbovietėje ir pan.
3. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovės generalinis direktorius paaiškino, kad sprendimą dėl atsakovo atleidimo iš darbo priėmė gavęs sudarytos komisijos išvadas, kurioms jis pritarė. Jo vadovaujama įmonė taiko nulinės tolerancijos korupcijai politiką, todėl atsakovo elgesys nebuvo su ja suderinamas ir vienintelis galimas sprendimas atsakovo atžvilgiu galėjo būti atleidimas iš darbo. Atsakovo veiksmai padarė ieškovui didelę reputacinę žalą.
4. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas laikėsi pozicijos, kad atleidimo iš darbo byloje atleidimo pagrįstumą turi įrodyti darbdavys, tačiau jis to neįrodė, darbdavys netinkamai atliko atleidimo procedūrą, nes nesupažindino jo su tyrimo išvada.
5. Liudytoju 2023 m. birželio 22 d. apklaustas (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad (duomenys neskelbtini).
6. Liudytoju apklaustas E. B. paaiškino, kad ieškovės direktoriui pavedus, jis kartu su kitais komisijos nariais atliko tyrimą, susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, iš kurios nustatė, kad atsakovas (duomenys neskelbtini), todėl buvo pasiūlyta jį atleisti padarius šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Atsakovas savo veiksmais padarė didelę reputacinę žalą ieškovei.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 17 d. sprendimu nusprendė išspręsti iš esmės tarp ieškovės VĮ „Regitra“ ir atsakovo (duomenys neskelbtini) kilusį ginčą ir ieškovo reikalavimą tenkinti, prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų tenkinti iš dalies, atsakovo reikalavimus ir prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti, t. y.: 1) Pripažinti, kad darbo sutartis su atsakovu buvo nutraukta pagrįstai, t. y. ieškovės VĮ „Regitra“ 2023 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. P-8 „Dėl (duomenys neskelbtini) darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės“ (e. t. 1, b. l. 173-175) iš esmės yra teisėtas, tačiau jo 1.1 punktą pakeisti ir išdėstyti taip: „1.1. Valstybės įmonės „Regitra“ darbuotojų etikos kodekso, patvirtinto valstybės įmonės „Regitra“ generalinio direktoriaus 2017 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-197 „Dėl valstybės įmonės „Regitra“ darbuotojų etikos kodekso patvirtinimo“ (toliau – ir Etikos kodeksas), 3.1.1 papunkčio, nustatančio, kad darbuotojai privalo gerbti įstatymus, jų nepažeisti, o susidūrus su kitų asmenų vykdomais teisės pažeidimais, nedelsiant informuoti kompetentingas institucijas ar (ir) pagal kompetenciją taikyti kitas teisėtas poveikio priemones, kad tokie veiksmai būtų nutraukti;“; 2) Atmesti atsakovės reikalavimus ir prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo; 3) Priteisti ieškovės naudai iš atsakovo 343 Eur žyminio mokesčio išlaidų. Kitoje dalyje ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti; 4) Priteisti Lietuvos valstybei iš atsakovo 13,28 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarp ieškovės ir atsakovo 2004 m. rugsėjo 3 d. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 391 (e. t. 1, b. l. 158-166), o 2022 m. birželio 22 d. sudaryta naujos redakcijos darbo sutartis (e. t. 1, b. l, 167-168), pagal kurią atsakovas ėjo (duomenys neskelbtini) pareigas (1.2 punktas), darbuotojas įsipareigojo laikytis ir vadovautis darbdavio nustatytomis darbo tvarkos taisyklėmis <...>, kitais darbdavio vidaus teisės aktų reikalavimais, galiojančiomis teisės aktų nuostatomis (8.1 punktas). Atsakovo funkcijos aptartos pareigybės aprašyme (e. t. 1, b. l. 176-178), kuriame nustatyta, kad pareigybės paskirtis (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ieškovė gavo pranešimą iš Vilniaus apygardos prokuratūros (e. t. 1, b. l. 58-59), kad (duomenys neskelbtini). Atlikus pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus šis asmuo (duomenys neskelbtini) iš sulaikymo paleistas. Specialiųjų tyrimų tarnyba atlieka ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pagal bylose esančius duomenis (duomenys neskelbtini) yra pareikšti įtarimai (t. 2, b. l. 134-136, 157-159) atsakovui (duomenys neskelbtini) dėl to, kad jis:
1) (duomenys neskelbtini);
2) (duomenys neskelbtini);
3) (duomenys neskelbtini);
4) (duomenys neskelbtini);
5) (duomenys neskelbtini).
9. Teismas nustatė, jog (duomenys neskelbtini) yra pareikšti įtarimai (duomenys neskelbtini), kuris, apklausiant jį įtariamuoju (duomenys neskelbtini) (e. t. 2, b. l. 33-34) ir (duomenys neskelbtini) (e. t. 2, b. l. 28-32) ikiteisminiame tyrime, paaiškino, kad (duomenys neskelbtini).
10. Teismas nustatė, kad ieškovė 2022 m. gruodžio 16 d. įteikė atsakovui pranešimą apie darbo pareigų pažeidimą (t. 1, b. l. 80-82), kuriame nurodė, kad veiksmais, dėl kurių jam pareikšti įtarimai (jis galimai: (duomenys neskelbtini) atsakovas galimai pažeidė: 1) Etikos kodekso 3.1.1 papunktį, nustatantį, kad darbuotojai privalo gerbti įstatymus, jų nepažeisti, o, susidūrus su kitų asmenų vykdomais teisės pažeidimais, nedelsiant informuoti kompetentingas institucijas ar (ir) pagal kompetenciją taikyti kitas teisėtas poveikio priemones, kad tokie veiksmai būtų nutraukti; 3.4.3 papunktį, numatantį, kad darbuotojo veikla ir elgesys neturi būti pagrįsti asmeniniu, šeiminiu ar kitokiu suinteresuotumu ar spaudimu iš kitų asmenų; 3.5.1 papunktį, numatantį (duomenys neskelbtini); 3.5.2 papunktį, numatantį, kad darbuotojas privalo nesudaryti jokių sąlygų ar prielaidų kilti viešųjų ir privačių interesų konfliktui, o jam kilus, informuoti apie tai savo tiesioginį vadovą ir aktyviai imtis priemonių jam pašalinti, pirmenybę teikiant viešiesiems interesams; 3.5.3 papunktį, nustatantį (duomenys neskelbtini); 3.5.4 papunktį, nustatantį pareigą (duomenys neskelbtini), reikalavimus; 2) VĮ „Regitra“ antikorupcinio elgesio taisyklių (e. t. 1, b. l. 83-106), patvirtintų VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus 2022 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 1V-30 (toliau – ir Antikorupcinio elgesio taisyklės): 6.1. papunktį, numatantį, kad darbuotojas, atlikdamas pareigas ir laisvu nuo pareigų atlikimo laiku savo elgesiu privalo nediskredituoti Įmonės reputacijos; 6.4 papunktį, numatantį draudimą daryti įtaką kitiems darbuotojams dėl jų atliekamo darbo, jei tai nenustatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose; 40 punktą, numatantį, kad darbuotojas, kuriam (duomenys neskelbtini); 44 punktą, numatantį, kad, jei (duomenys neskelbtini), darbuotojas, vadovaudamasis Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsniu, privalo pranešti Prokuratūrai, Specialiųjų tyrimų tarnybai arba kitai ikiteisminio tyrimo įstaigai šių institucijų viešai skelbiamais pranešimų kanalais, reikalavimus.
11. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos teismas nustatė, kad: (duomenys neskelbtini).
12. Ieškovė dėl atsakovo padaryto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo nutraukė su atsakovu darbo sutartį 2023 m. sausio 13 d. įsakymu, kurio teisėtumą atsakovas dėl to, kad jam be jo atskiro prašymo nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su 2022 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. P-307 (e. t., b. l. 156-157) sudarytos komisijos 2023 m. sausio 12 d. išvada Nr. 2V-177 (e. t. 1, b. l. 124-129). Teismas pažymėjo, kad 2023 m. sausio 13 d. įsakyme Nr. P-8 „Dėl (duomenys neskelbtini) darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės“ (e. t. 1, b. l. 173-175), lyginant su ieškovo sudarytos komisijos 2023 m. sausio 12 d. išvada Nr. 2V-177 (e. t. 1, b. l. 124-129), yra fiksuojama keliais pažeidimais mažiau, t. y. jame nefiksuoti Etikos kodekso 3.5.2 papunkčio ir Antikorupcinio elgesio taisyklių 6.4 ir 40 punktų pažeidimai.
13. Teismas nusprendė pripažinti atsakovo atleidimą iš darbo teisėtu. Pažymėjo, kad pažeidimus ieškovė laikė šiurkščiais, nes nustatė, kad tuo atsakovas padarė didelę reputacinę žalą. Teismas atsižvelgė į bylos nagrinėjimo iš esmės metu atsakovo teiktus paaiškinimus, kad (duomenys neskelbtini). Liudytoju apklaustas (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad jis (duomenys neskelbtini).
14. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, priėjo prie išvados, kad atsakovas (duomenys neskelbtini). Tačiau vertino, kad iš šioje civilinėje byloje esančių įrodymų negali daryti ir tikėtinos išvados, kad (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad galutinai, ar (duomenys neskelbtini), bus nustatyta ikiteisminio tyrimo ir jeigu ikiteisminis tyrimas bus perduotas teismui – baudžiamojoje byloje. Remdamasis Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1889-880/2023, kurioje konstatuota, kad ikiteisminis tyrimas nėra pagrindas privalomai sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-448-415/2016 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką), kad bylos nagrinėjimo metu būtent ir turi būti vertinami tuo metu ieškovo turėti ir surinkti duomenys apie atsakovo galimai įvykdytą darbo drausmės pažeidimą jo atleidimo metu, teismas sprendė, kad šioje civilinėje byloje gali būti sprendžiama dėl kiek ir kokių darbo teisės pažeidimų atliko atsakovas, nesiejant jų su galimai atsakovo padarytomis nusikaltimo požymių turinčiomis veikomis. Teismas atkreipė dėmesį, jog nagrinėjamu atveju aktualu ir tai, kad darbo sutartis su atsakovu buvo nutraukta ne Darbo kodekso 58 straipsnio 3 dalies 6 punkto pagrindu, kurio atveju teismas turėtų nustatyti, kokia nusikaltimo požymių turinti veika atsakovo buvo padaryta, o Darbo kodekso 58 straipsnio 3 dalies 7 punkto pagrindu, t.y. dėl to, kad darbuotojas kitaip šiurkščiai pažeidė darbo pareigas.
15. Teismas konstatavo, kad aptartų ir nustatytų faktinių aplinkybių užtenka konstatuoti, kad atsakovas neįvykdė jam nustatytos pareigos, aptartos Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje – pranešti Lietuvos Respublikos prokuratūrai, Specialiųjų tyrimų tarnybai arba kitai ikiteisminio tyrimo įstaigai apie jam žinomą korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, t. y. kaip nustatyta ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame (duomenys neskelbtini) atsakovui yra pareikšti įtarimai (t. 2, b. l. 134-136, 157-159), pagal kuriuos (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad atsakovas suprato arba būdamas pakankamai atsargus ir rūpestingas turėjo suprasti, kad aptarti (duomenys neskelbtini) veiksmai turi korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų požymių. Teismas pažymėjo, kad neįvykdžius Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos, atsakovas padarė darbo pareigų pažeidimus, t. y. pažeidė šiuos ieškovės teisės aktus: Darbuotojų etikos kodekso 3.1.1 papunktį, kuris nustato, kad darbuotojai privalo gerbti įstatymus, jų nepažeisti, o, susidūrus su kitų asmenų vykdomais teisės pažeidimais, nedelsiant informuoti kompetentingas institucijas ar (ir) pagal kompetenciją taikyti kitas teisėtas poveikio priemones, kad tokie veiksmai būtų nutraukti bei Antikorupcinio elgesio taisyklių 6.1 papunktį, kuris nustato, kad darbuotojas, atlikdamas pareigas ir laisvu nuo pareigų atlikimo laiku savo elgesiu privalo nediskredituoti Įmonės reputacijos; 44 punktą, kuris nustato, kad, (duomenys neskelbtini), darbuotojas, vadovaudamasis Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsniu, privalo pranešti prokuratūrai, Specialiųjų tyrimų tarnybai arba kitai ikiteisminio tyrimo įstaigai šių institucijų viešai skelbiamais pranešimų kanalais, reikalavimus. Tačiau teismas sprendė, kad ieškovė, remdamasi vien ikiteisminio tyrimo duomenimis, neįrodė, kad atsakovas pažeidė Etikos kodekso 3.4.3 papunktį, kuris nustato, kad darbuotojo veikla ir elgesys neturi būti pagrįsti asmeniniu, šeiminiu ar kitokiu suinteresuotumu ar spaudimu iš kitų asmenų; 3.5.1 papunktį, kuris nustato, kad (duomenys neskelbtini); 3.5.3 papunktį, kuris nustato (duomenys neskelbtini); 3.5.4 papunktį, kuris nustato pareigą nusišalinti nuo bet kokio sprendimo priėmimo, jei (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad teismas pagal turimus byloje įrodymus negali padaryti tikėtinos išvados atsakovą padarius minėtų teisės aktų pažeidimus, nes tuo būtų pernelyg įsiterpiama į ikiteisminio tyrimo metu būtinus atsakyti klausimus, net gi pažeidžiama atsakovo nekaltumo prezumpcija, t. y. minėtų pažeidimų konstatavimas galėtų lemti ir išvadą, kad atsakovas padarė nusikalstamą veiką, numatytą (duomenys neskelbtini), o tai nebūtų suderinama su nekaltumo prezumpcijos principu.
16. Teismas sprendė, kad atsakovo padaryti darbo drausmės pažeidimai yra šiurkštūs, nes nagrinėjamu atveju atsakovo nepranešimas prokuratūrai, STT arba kitai ikiteisminio tyrimo įstaigai šių institucijų viešai skelbiamais pranešimų kanalais apie (duomenys neskelbtini) veiksmus, atitinkančius korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos, numatytos (duomenys neskelbtini), požymius yra vertintinas ne tik kaip esmingai neatitinkantis ieškovės atsakovui kelto lūkesčio būti skaidriam ir nešališkam, tačiau ir nukreiptas prieš Lietuvos nacionalinį saugumą, negali būti laikomas kitokiu, kaip tik šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, lemiančiu pasitikėjimo atsakovu praradimą, diskredituojančiu ieškovės gerą vardą ir būtinybę taikyti griežčiausią drausminio poveikio priemonę – atleidimą iš darbo. Nurodė, kad atsakovu pasitikėjimas gali būti laikomas prarastu vien dėl pareikštų įtarimų. Be to, panašių pažeidimų vertinimo praktika pas ieškovę yra analogiška, t.y. ji analogiškai pasielgė su kitu darbuotoju, kuriam dėl panašių nusikalstamų veikų yra pareikšti įtarimai (civilinė byla Nr. e2-10200-996/2023). Vertino, kad nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas dėl jo padarytų darbo drausmės pažeidimų būtų diskriminuojamas.
17. Teismas, pasisakydamas dėl atsakovo atleidimo procedūros atitikimo teisės aktų reikalavimams, atmetė atsakovo argumentus, kad pranešimas dėl darbo pareigų pažeidimo buvo bendro pobūdžio ar, kad neva atsakovas nesuprato, kuo yra kaltinamas. Sprendė, kad atsakovui įteiktame ieškovės 2023 m. sausio 13 d. įsakyme Nr. P-8 „Dėl (duomenys neskelbtini) darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės“ iš esmės yra visi Darbo kodekso 65 straipsnio 3 dalies turinio elementai, t. y. darbo sutarties nutraukimo pagrindas ir įstatymo norma, kurioje nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, darbo santykių pasibaigimo diena. Taip pat, kad ieškovės veiksmai atsakovo atleidimo procedūros metu iš esmės atitiko Darbo kodekso 58 straipsnio 4 dalies, Darbo kodekso 25 straipsnio 1 ir 2 dalių, Darbo kodekso 65 straipsnio 3 dalies reikalavimus, bei apdairaus, rūpestingo, atidaus elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Nurodė, kad nors atsakovui tiesiogiai nebuvo įteikta ieškovės sudarytos komisijos 2023 m. sausio 12 d. išvada Nr. 2V-177 (e. t. 1, b. l. 124-129), tačiau jam buvo įteiktas jos pagrindu priimtas 2023 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. P-8 „Dėl (duomenys neskelbtini) darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės“ ir tai nesukliudė atsakovui ginti savo teises, suprasti dėl ko jis buvo atleistas, nes atsakovas nustatyta tvarka ir terminais kreipėsi į darbo ginčų komisiją. Be to, pagal teismų praktiką darbuotojo rašytinio paaiškinimo pareikalavimo pažeidimas nėra pakankamas pagrindas pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-701/2019, 50 punktą). Vertino, jog tai, kad ieškovės 2023 m. sausio 13 d. įsakyme Nr. P-8 „Dėl (duomenys neskelbtini) darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės“ lyginant su sudarytos komisijos 2023 m. sausio 12 d. išvada Nr. 2V-177 (e. t. 1, b. l. 124-129) yra fiksuojama keliais pažeidimais mažiau, t. y. jame nefiksuoti Etikos kodekso 3.5.2 papunkčio ir Antikorupcinio elgesio taisyklių 6.4 ir 40 punktų pažeidimai ar, kad teikdama ieškinį teismui ir jį tikslindama, ieškovė apsiribojo tik tam tikrų atsakovo veiksmų vertinimu, negali būti laikoma esminiu darbdavio nenuoseklumu, galinčiu lemti atleidimo įsakymo neteisėtumą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
18. Apeliantas (duomenys neskelbtini) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 17 d. sprendimą (išskyrus jo dalį, kuria teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo), priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; pripažinti neteisėtu ieškovės VĮ „Regitra“ direktoriaus V. D. 2023 m. sausio 13 d. įsakymą, kuriuo jis pripažino, kad VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ir nutraukė su šiuo darbuotoju darbo sutartį; grąžinti atsakovą į darbą VĮ „Regitra“ (į (duomenys neskelbtini) pareigas) ir priteisti atsakovui iš VĮ „Regitra“ vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo darbo sutarties nutraukimo dienos (2023 m. sausio 13 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliaciniame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
18.1. Apeliantas teigia, kad teismas pakeitė darbo sutarties nutraukimo faktinį pagrindą ir konstatavo kitą atsakovo neva padarytą darbo pareigų ir teisės akto pažeidimą, nors darbo sutartis buvo nutraukta ne dėl tokio pažeidimo, ne tokiu pagrindu. Teismas sprendime konstatavo šiurkštų darbo pareigų ir Korupcijos prevencijos įstatymo 9 str. pažeidimą, t.y. tai, kad darbuotojas nepranešė nei darbdaviui, nei teisėsaugos įstaigoms apie (duomenys neskelbtini) veiksmus, turinčius korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos, numatytos (duomenys neskelbtini), požymių. Teismas konstatavo šį vienintelį darbo pareigų ir teisės akto pažeidimą, o ieškovės nurodomus pažeidimus (kad atsakovas (duomenys neskelbtini)) vertino esant neįrodytais. Dėl to, teismas išėjo iš skundžiamo darbdavio įsakymo ribų. Kartu teismas išėjo ir iš darbo ginčų komisijoje nagrinėto ginčo ribų, nes ginčas dėl teismo nurodyto apelianto neva padaryto pažeidimo nebuvo nagrinėjamas nei darbo sutarties nutraukimo procedūros metu, nei tiriant ginčą.
18.2. Apeliantas pažymi, kad apklaustas teisme jis patvirtino, jog (duomenys neskelbtini) kelis kartus prašė jo pagalbos, tačiau jam padėti buvo atsisakyta; apeliantas (duomenys neskelbtini). Pastaroji aplinkybė byloje nėra paneigta. Teisme apklausto (2023-06-22 posėdžio garso įrašas, nuo 03.46 min.) liudytojo (duomenys neskelbtini) parodymai yra itin nenuoseklūs, nerišlūs, sakiniai prieštarauja vienas kitam, liudytojas laviruoja ir painiojasi savo parodymuose, o ieškovė jais nesirėmė savo baigiamojoje kalboje. Todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad apeliantas galėjo ir privalėjo suprasti, kad (duomenys neskelbtini) užsiima (duomenys neskelbtini). Teismas nepagrįstai plečiamai aiškina Korupcijos prevencijos įstatymo 9 str. 1 d. turinį. Minėta teisės norma įpareigojo apeliantą pranešti apie jam žinomą korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, o ne apie tokius požymius turinčią veiką. Taigi įstatymas neįpareigojo pranešti apie spėjimus, įtarimus, kad (duomenys neskelbtini) užsiima (duomenys neskelbtini) – tokia pareiga atsiranda tik jau žinant, kad tokia veika įvyko ar vyksta.
Atsiliepimas
19. Ieškovė VĮ „Regitra“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti; jei teismas laikytų, kad atsakovo atleidimas buvo neteisėtas, vadovaujantis DK 218 straipsnio 4 dalimi, prašo negrąžinti atsakovo į darbą. Atsiliepime nurodo šiuos pagrindinius nesutikimo motyvus:
19.1. Teisme tiek liudytojas (duomenys neskelbtini) parodė, kad (duomenys neskelbtini), tiek atsakovas paaiškino teismui, kad (duomenys neskelbtini). Atsakovo ir (duomenys neskelbtini) nesieja giminystės ryšiai, kaip jie abu parodė teismui – jie nebuvo artimi draugai, o viso labo pažįstami – susipažino susitikę VĮ „Regitra“ patalpose, kur kartais susitikdavo (atsakovas VĮ „Regitra“ dirbo, o (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)). Esant tokiam tolimam tarpusavio santykiui, labiausiai tikėtina, kad (duomenys neskelbtini) už (duomenys neskelbtini), nes jei atsakovas iš tiesų būtų kategoriškai atsisakęs suteikti prašomą pagalbą, o (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), atsakovo ir (duomenys neskelbtini) bendravimas dėl (duomenys neskelbtini) neturėtų motyvo ir būtų nutrūkęs po 1–2 kartų, o ne kartojęsis 4–5 kartus. Juolab, pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) nurodė teismui, kad be atsakovo pažinojo ir kitą ieškovės darbuotoją, kuris dirbo (duomenys neskelbtini) srityje, tačiau niekada į kitą darbuotoją nesikreipė.
Šalies argumentai
19.2. Ieškovė paaiškina, kad generalinio direktoriaus 2022-04-04 įsakymu Nr. 1V-30 patvirtintų VĮ „Regitra“ antikorupcinio elgesio taisyklių, su kuriomis atsakovas yra supažindintas pasirašytinai, 44 punkte yra paaiškinta, kad siūlomas neteisėtas atlygis turi korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, kai tuo atlygiu siekiama daryti įtaką darbuotojui, kad jis teisėtai ar neteisėtai veiktų arba neveiktų vykdydamas įgaliojimus, ir tokiu atveju darbuotojas, vadovaudamasis Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsniu, privalo pranešti Prokuratūrai, Specialiųjų tyrimų tarnybai arba kitas ikiteisminio tyrimo įstaigai šių institucijų viešai skelbiamais pranešimų kanalais. Ieškovė 2023-05-24 rašytiniuose paaiškinimuose išsamiai išdėstė, kad ji nuosekliai laikosi griežtos korupcinių apraiškų netoleravimo pozicijos ir nuolat apie tai komunikavo savo darbuotojams. Ieškovė bendradarbiauja tiek su pareigūnais, tiek žurnalistais, siekiant nustatyti ir atskleisti visus galimus korupcijos apraiškų ieškovės įmonėje atvejus. Tai patvirtina, kad atsakovas turėjo ženkliai daugiau informacijos ir žinių apie korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų požymius už vidutiniškai atsargų ir rūpestingą asmenį. Todėl teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas neįvykdė Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos pranešti apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas ir taip pažeidė minėtą įstatymo nuostatą bei ieškovės teisės aktus, t. y. VĮ „Regitra“ Etikos kodekso 3.1.1 papunktį, VĮ „Regitra“ Antikorupcinio elgesio taisyklių 6.1 papunktį ir 44 punktą.
19.3. Pagal Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostatas viešojo sektoriaus subjekto darbuotojui nereikia veikos kvalifikuoti, jam reikia tik pranešti apie ne menamą, bet objektyviais duomenimis pagrįstą veiką, kuri galbūt turi korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių. Tai, ar tikrai toji veika yra korupcinio pobūdžio nusikalstama veika, turi nustatyti ne pranešėjas, o Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos, turinčios tam atitinkamą kvalifikaciją (prokuratūra, Specialiųjų tyrimų tarnyba ar ikiteisminio tyrimo įstaiga) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3698-815/2022).
19.4. Nutraukiant darbo sutartį darbdavio valia turi būti laikomasi DK 65 straipsnio, reglamentuojančio darbo sutarties pasibaigimo įforminimą, reikalavimų. Darbdavio sprendimas nutraukti darbo sutartį turi atitikti DK 65 straipsnio 3 dalyje nurodytus formos ir turinio reikalavimus, t. y. jis turi būti išreikštas raštu, jame nurodoma darbo sutarties nutraukimo pagrindas ir įstatymo norma, kurioje nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, darbo santykių pasibaigimo diena. Taigi pagal šios teisės normos nuostatas nėra reikalaujama, kad darbdavys sprendime nutraukti darbo sutartį nurodytų ir darbo sutarties nutraukimo priežastį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-199-701/2020). Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovės 2023 m. sausio 13 d. įsakyme Nr. P-8 „Dėl (duomenys neskelbtini) darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės“ iš esmės yra visi Darbo kodekso 65 straipsnio 3 dalies turinio elementai, t. y. darbo sutarties nutraukimo pagrindas ir įstatymo norma, kurioje nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, darbo santykių pasibaigimo diena.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
20. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.
21. Šioje darbo byloje sprendžiama dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo.
22. Byloje nustatyta, kad darbo sutartis su darbuotoju (duomenys neskelbtini) yra nutraukta VĮ „Regitra“ direktoriaus 2023 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. P-8 „Dėl (duomenys neskelbtini) darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės“. Įsakyme konstatuota, kad darbuotojas pažeidė VĮ ,,Regitra“ generalinio direktoriaus 2017 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-197 patvirtinto Etikos kodekso 3.1.1; 3.4.3, 3.5.1; 3.5.3; 3.5.4 punktų reikalavimus bei VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus 2022 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 1V-30 patvirtintų VĮ „Regitra“ antikorupcinio elgesio taisyklių 6.1, 40, 44 punktų reikalavimus. Darbdavys vertino, kad darbuotojo elgesys (konstatuotas 2023 m. sausio 12 d. Komisijos išvadose, e. bylos t. 1, b.l. 124-129), laikytinas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu.
Žemesnės instancijos teismas
23. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs darbo ginčą, pripažino, kad darbdavys neįrodė, jog darbuotojas (duomenys neskelbtini) pažeidė Etikos kodekso 3.4.3, 3.5.1; 3.5.3; 3.5.4 punktų reikalavimus. Tačiau teismas vertino, kad byloje yra įrodyta, jog darbuotojas pažeidė Etikos kodekso 3.1.1 punkto reikalavimus bei Antikorupcinio elgesio taisyklių 6.1, 44 punktų reikalavimus ir, kad toks pažeidimas yra pakankamas kvalifikuoti padarytą darbo pareigų pažeidimą kaip šiurkštų. Teismas konstatavo, kad darbdavio 2023 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. P-8 darbo sutartis su darbuotoju pagrįstai buvo nutraukta pagal Darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytą darbo sutarties nutraukimo pagrindą, t. y. dėl kitų pažeidimų, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos.
24. Pagal CPK 313 straipsnį apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto negali priimti blogesnio, negu yra skundžiamas, sprendimo ar nutarties, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių. Blogesniu paprastai laikomas toks teismo sprendimas, kuris labiau varžo asmens teises, nustato jam daugiau pareigų ar pan. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2019, 53-54 pastraipos). Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad darbdavys nėra pateikęs apeliacinio skundo, teisėjų kolegija pasisakys tik dėl aplinkybių, kurias pirmosios instancijos teismas laikė įrodytomis ir, kurias ginčija apeliantas, nes platesnis ginčo aplinkybių vertinimas gali pabloginti apelianto teisinę padėtį.
25. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo teismas konstatavo, jog darbo sutartis su juo buvo nutraukta pagrįstai. Apeliantas ginčija teismo išvadas, kad jis pažeidė Korupcijos prevencijos įstatymo 9 str. 1 d. nuostatas, įpareigojančias pranešti apie žinomą korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką. Teigia, kad pats teismas laikė, jog byloje neįrodyta, jog jis būtų padaręs (duomenys neskelbtini) numatyto nusikaltimo požymių turinčias veikas, dėl kurių jam yra pareikšti įtarimai ikiteisminiame tyrime, t.y. kad jis (duomenys neskelbtini). Apeliantas paaiškina, kad pagal Korupcijos prevencijos įstatymo 9 str. nuostatas jis turėjo pranešti apie daromą nusikaltimą, bet byloje nėra duomenų, kad nusikaltimas buvo daromas ir kad jis turėjo tai suprasti ir apie tai pranešti. Be to, apelianto įsitikinimu, teismas viršijo bylos nagrinėjimo ribas ir sprendė dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo, kuriuo darbdavys iš esmės nesirėmė priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį.
26. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, o taip pat neviršydamas apeliacinio skundo ribų, konstatuoja, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines aplinkybes ir teisingai taikė darbo įstatymus.
27. Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas perkvalifikavo darbo sutarties nutraukimo pagrindą ir tokiu būdu viršijo šio darbo ginčo nagrinėjimo ribas. VĮ „Regitra“ direktoriaus 2023 m. sausio 13 d. įsakyme Nr. P-8 „Dėl (duomenys neskelbtini) darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės“ yra aiškiai nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, t.y. tai, kad darbo sutartis yra nutraukiama Darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytu pagrindu – už kitus darbuotojo padarytus pažeidimus, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos (e. t. 1, b. l. 173-175). Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, teismas šioje byloje sprendė būtent dėl Darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatyto darbo sutarties nutraukimo pagrindo, t. y. teismas savo iniciatyva nekeitė, netikslino ir neperkvalifikavo šio darbo sutarties nutraukimo pagrindo, o tik pasisakė dėl tokio pagrindo pagrįstumo. Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad teismas sprendė klausimus, kurie išimtinai priklauso darbdavio prerogatyvai. Be to, skirtingai nei teigia apeliantas, pareigą pranešti apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas darbuotojui nustatė ne tik Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnis, bet ir darbdavio patvirtintų Antikorupcinio elgesio taisyklių 44 punktas, kuriuo rėmėsi ir darbdavys, ir teismas.
28. Nagrinėjamoje byloje šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu yra pripažintas darbuotojo (duomenys neskelbtini) elgesys, kai jis (duomenys neskelbtini). Darbuotojas tvirtina, kad (duomenys neskelbtini), kuris pats yra įtariamas nusikaltimo padarymu ir gali būti suinteresuotas jį apkalbėti. Tačiau kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šioje darbo byloje vertinami ne galimai padaryto korupcinio pobūdžio nusikaltimo požymiai, bet sprendžiama dėl darbuotojo padaryto darbo pareigų pažeidimo, susijusio su darbo etika. Kasacinio teismo praktikoje ne sykį konstatuota, kad išteisinimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pats savaime netrukdo nustatyti civilinės ar kitokios formos atsakomybės, kylančios dėl tų pačių faktų, mažiau griežtos įrodinėjimo naštos pagrindu (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2013 ir kt.). Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad paminėtas (duomenys neskelbtini), kuris yra reikšmingas sprendžiant dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo, yra patikimai įrodytas liudytojo (duomenys neskelbtini) parodymais bei paties (duomenys neskelbtini) paaiškinimais, duotais šioje darbo byloje. Apelianto keliamos abejonės dėl (duomenys neskelbtini) paaiškinimų patikimumo, netrukdo teismui konstatuoti, kad darbdavio nurodytas darbo etikai prieštaraujantis darbuotojo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) realiai įvyko. Kaip minėta, sprendžiant dėl drausminės atsakomybės, nors ir vadovaujamasi tais pačiais faktais, nebūtina nustatyti visas darbuotojo (duomenys neskelbtini) detales, kurios būtų reikšmingos sprendžiant dėl baudžiamosios atsakomybės.
29. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis paties darbuotojo (duomenys neskelbtini) paaiškinimais, duotais 2023 m. birželio 6 d. teismo posėdyje, nustatė, kad (duomenys neskelbtini). Apeliantas (duomenys neskelbtini) teisme nurodė, kad jis (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija taip pat, kaip ir pirmosios instancijos teismas, vertina, kad tokiu nevienkartiniu elgesiu darbuotojas (duomenys neskelbtini) sudarė regimybę, jog VĮ „Regitra“ įmanoma (duomenys neskelbtini) yra toleruojami. Iš aplinkybių, kurių neginčija apeliantas, matyti, kad jis kaip (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nurodytos aplinkybės yra pakankamos spręsti dėl darbuotojo elgesio atitikimo etikos normoms, visiškai neatsižvelgiant į tai, ar (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad (duomenys neskelbtini) paaiškinimai, kad (duomenys neskelbtini). Remtis liudytojo (duomenys neskelbtini) paaiškinimais šioje darbo byloje nedraudžia drausminės atsakomybės įrodinėjimo standartai.
30. Byloje nustatyta, kad kaip ir teigia darbdavys, įmonė VĮ „Regitra“ laikosi griežtos korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos netoleravimo politikos. Įmonė yra patvirtinusi klientų aptarnavimo standartą, darbuotojų etikos kodeksą, antikorupcinio elgesio taisykles. Įmonės darbuotojai, taip pat ir (duomenys neskelbtini), buvo supažindinti su paminėtais darbdavio patvirtintais teisės aktais (e. bylos t. 1, b.l. 148). Etikos kodekso 3.1.1 papunktis nustato, kad darbuotojai privalo gerbti įstatymus, jų nepažeisti, o susidūrus su kitų asmenų vykdomais teisės pažeidimais, nedelsiant informuoti kompetentingas institucijas ar (ir) pagal kompetenciją taikyti kitas teisėtas poveikio priemones, kad tokie veiksmai būtų nutraukti. Antikorupcinio elgesio taisyklių 6.1 papunktis numato, kad darbuotojas, atlikdamas pareigas ir laisvu nuo pareigų atlikimo laiku savo elgesiu privalo nediskredituoti Įmonės reputacijos; 44 punktas nustato, kad, (duomenys neskelbtini), darbuotojas, vadovaudamasis Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsniu, privalo pranešti Prokuratūrai, STT arba kitai ikiteisminio tyrimo įstaigai šių institucijų viešai skelbiamais pranešimų kanalais. Byloje taip pat nustatyta, kad darbdavys ne tik patvirtino minėtas taisykles, bet taip pat ir primindavo darbuotojams apie būtinybę laikytis standarto (duomenys neskelbtini) (e. bylos t. 2, b.l. 73). Paminėtina, kad darbdavys yra raštu suformulavęs ir konkrečius antikorupcinio elgesio situacijų pavyzdžius, kuriais remiantis darbuotojai galėtų atskirti tinkamą ir netinkamą elgesį, atpažinti atvejus, kai klientų elgesys ar prašymai turi korupcinį pobūdį (e. bylos t. 1, b.l. 96). Dėl to, apelianto teiginiai, kad jis nesuprato, ar (duomenys neskelbtini) patenka į korupcinio pobūdžio elgesį, negali būti laikomi pagrįstais ir pateisinančiais jo sprendimą nepranešti apie (duomenys neskelbtini) darbdaviui ar teisėsaugos institucijoms.
31. Darbdavys VĮ ‚Regitra“ pagrįstai vertino, kad darbuotojas (duomenys neskelbtini) nesilaikė Etikos kodekso 3.1.1 papunktyje bei Antikorupcinio elgesio taisyklių 6.1 ir 44 punkte numatytų darbo pareigų ir, kad toks pareigų pažeidimas yra šiurkštus. Teismų praktikoje laikoma, kad darbuotojo pareigų pažeidimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus, jei dėl tokio pažeidimo darbdavio interesai iš esmės pažeidžiami ir jis pagrįstai praranda pasitikėjimą darbuotoju, t. y. jo sugebėjimu ateityje tinkamai atlikti pavestas darbo funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2013; 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-716-706/2015 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, darbdavys ir teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad darbuotojo elgesys buvo nevienkartinis, o pasikartojo 4–5 kartus, kad darbuotojas veikė tyčia. Teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, vertina, kad aptartas darbuotojo elgesys iš esmės nėra suderinamas su pareigomis, kurioms jis buvo priimtas į darbą, kad tokiu elgesiu darbuotojas padarė įmonei reputacinės žalos. Darbuotojas savo netinkamo elgesio nepripažįsta, nesigaili, todėl nėra pagrindo manyti, kad jis galėtų toliau tęsti darbą pagal darbo sutartį. Atsižvelgiant į tai laikytina, kad darbdavio sprendimas nutraukti darbo sutartį, yra proporcingas darbuotojo padarytiems darbo pareigų pažeidimams, taigi yra teisėtas ir pagrįstas.
32. Teisėjų kolegija nenustatė, jog darbdavys būtų pažeidęs esmines procedūras, priimdamas sprendimą dėl darbo sutarties nutraukimo. Darbuotojas nurodo, kad buvo suvaržyta jo teisė pateikti paaiškinimą dėl darbo pareigų pažeidimo. Tačiau visus paaiškinimus darbuotojas galėjo pateikti darbo ginčų komisijai ir teismui. Teismų praktikoje vertinama, jog DK 58 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nuostatos dėl darbuotojo rašytinio paaiškinimo pareikalavimo pažeidimas nėra pakankamas pagrindas pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-421/2022, Lietuvos Aukščiausiojo 2018 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-285-1075/2018 ir kt.).
33. Apelianto teiginiai, jog byloje neįrodyta, ar jis padarė (duomenys neskelbtini) numatyto nusikaltimo požymių turinčias veikas, šiam darbo ginčui neturi reikšmės, todėl teismas plačiau dėl to nepasisako.
34. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
35. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas nėra palankus apeliantui, todėl jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.
36. VĮ „Regitra“ prašė priteisti iš atsakovo 1 240,25 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teise. Spręsdama dėl atlygintinų išlaidų dydžio, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius (8.11. punktas), galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą atitinka sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir yra laikomos pagrįstomis, todėl priteistinos iš atsakovo (CPK 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei valstybės įmonei „Regitra“, juridinio asmens kodas 110078991, iš atsakovo (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 240,25 Eur (tūkstantį du šimtus keturiasdešimt eurų ir 25 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.