Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Č. ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. Č. skundą atsakovui Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2. Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo (toliau – ir KPĮ) nuostatomis, teigė, kad tarnybinio tyrimo išvadoje tikrintojai nurodo teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias pareiškėjo pareigas, atsakomybę už jų nevykdymą aiškina savaip ir plečiamai, teigdami, jog jis privalėjo pranešti ne tik apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, bet ir apie kitokio korupcinio pobūdžio veikas, nebūtinai nusikalstamas. Teismų praktika vienareikšmiškai draudžia viešojoje teisėje atsakomybės normas aiškinti plečiamai. Tarnybos tinklapyje valstybės tarnautojų pareiga pranešti apie korupcinio pobūdžio veikas yra perkelta būtent iš minėto įstatymo, o ne iš jo interpretavimo, pateikto išvadoje. Tikrintojai išvadoje nepasisako ir dėl įstatyme nustatytos nagrinėjamai bylai itin reikšmingos aplinkybės, kad valstybės tarnautojo pareigą pranešti apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas sąlygoja jo subjektyvus požiūris, t. y. įsitikinimas, kad jo gauti duomenys, liudijantys korupcinio pobūdžio veikos padarymą, yra neginčijami. Nagrinėjamu atveju būtina itin atidžiai ir išsamiai įvertinti, ar jam V. V. pateikta informacija buvo apie nusikalstamas korupcinio pobūdžio veikas ir ar ji buvo tiek patikima, kad (duomenys neskelbtini) neabejotinai privalėjo apie ją pranešti atitinkamoms tarnyboms.

14. Atsakovas tvirtino, jog nėra abejonių, kad pareiškėjas neturėjo teisės nei pats vertinti ar gauti duomenys patvirtina, jog buvo padaryta korupcinio pobūdžio veika, nei tuo labiau priimti sprendimo dėl to, ar reikia pranešti apie korupcinio pobūdžio veikas KPĮ 9 straipsnio 1 ir 2 dalių bei kitų Tarnybos veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka ar ne. Priešingai, po pokalbio su V. V., pareiškėjas visą gautą informaciją turėjo nedelsiant pateikti ikiteisminio tyrimo įstaigai, Tarnybos direktoriui ir (ar) Tarnybos Vidaus tyrimų skyriui, tačiau to nepadarė. Todėl tokia savo veika neabejotinai pažeidė jam nustatytą pareigą.

15. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad skunde pateiktas pareiškėjo gautos informacijos apie korupcines veikas pobūdžio vertinimas laikytinas nepagrįstu ir neturinčiu teisinės reikšmės sprendžiant KPĮ 9 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų pareigų pažeidimo klausimą.

16. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Tarnybos direktoriaus 2021 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. B1-489 patvirtintose Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, skaidraus elgesio gairėse (toliau – ir Skaidraus elgesio gairės) nustatytas aiškus algoritmas, kaip Tarnybos darbuotojai turi elgtis tiek tada, kai jiems teikiamos dovanos (Skaidraus elgesio gairių II skyrius), tiek tada, kai jie susiduria su korupcijos apraiškomis (Skaidraus elgesio gairių III skyrius). Vadovaujantis Tarnybos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. B1-679 patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos padalinių nuostatų (toliau – ir Departamento nuostatai) 16, 19.1 ir 19.3 punktais, pareiškėjas, kaip Departamento (duomenys neskelbtini), privalėjo užtikrinti ir kontroliuoti, kad jo pavaldume esantys darbuotojai tinkamai vykdytų jiems nustatytas tarnybines pareigas, taip pat laikytųsi Skaidraus elgesio gairėse nustatytų pareigų.

18. Atsakovas laikė pagrįstu Komisijos išvadoje pateiktą vertinimą, jog savo asmeniniu pavyzdžiu ir elgesiu pareiškėjas Tarnyboje kūrė korupcijai neatsparią aplinką, formavo pavaldiems asmenims nuostatą, kad UAB (duomenys neskelbtini) duotos dovanos nėra tiek reikšmingos, jog būtų laikomos kyšiu, tokiu būdu nekontroliavo ir neužtikrino, kad jo vadovaujamame padalinyje būtų tinkamai laikomasi įstatymuose ir lokaliniuose teisės aktuose nustatytų pareigų.

19. Atsakovas akcentavo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus tarnybinio nusižengimo tyrimo bei tarnybinės nuobaudos tikslas yra susijęs išimtinai su išsamiu ir nešališku galimo tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu ir vertinimu, kaltų asmenų nustatymu bei nubaudimu. Pareiškėjo nurodyti elementai yra susiję ne su tarnybinio nusižengimo tyrimo, tačiau su ikiteisminio tyrimo tikslais, kuomet siekiant tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką bei nustatyti tokios veikos sudėties požymius, esminės reikšmės gali turėti pareiškėjo išskirti objektyvūs kriterijai, kaip, kad dovanos vertė, jos perdavimo tikslai ar motyvai ir pan. Tuo tarpu atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą, nei kalėdinių dovanų turinys, nei jų vertė, o taip pat ir tokių dovanų įteikimo intencijos ar motyvai, neturi įtakos, kadangi nuo jų niekaip nepriklauso valstybės tarnautojo veiksmų vertinimas, o taip pat ir tarnybinės atsakomybės taikymas. Komisija, atlikdama tarnybinio nusižengimo tyrimą ir vertindama ar pareiškėjas pažeidė įstatymuose nustatytas pareigas, pagrįstai netyrė ir nevertino su individualiomis dovanų savybėmis ir jų teikimo tikslais susijusių aplinkybių.

22. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas pareiškėjo atžvilgiu buvo atliktas tinkamai ir todėl išvadoje pagrįstai konstatuota, jog jis padarė tarnybinį nusižengimą, nustatytą VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1, 3, 5 ir 6 punktuose, kuris, vadovaujantis VTĮ 33 straipsnio 5 dalies 1 punktu, pripažintas šiurkščiu ir už jį pareiškėjui pasiūlyta skirti griežčiausią tarnybinę nuobaudą. Tiek įsakymas dėl nuobaudos skyrimo, tiek įsakymas dėl atleidimo yra pagrįsti ir teisėti.

II.

26. Teismas apžvelgė VTĮ 3 straipsnio 1 dalies 1, 6, 10, 12 punktuose, 16 straipsnio 1 dalies 1, 3, 5 ir 6 punktuose, KPI 9 straipsnio 1 ir 2 dalyse, Tarnybos nuostatų 2 punkte, Tarnybos vidaus tvarkos taisyklių 42, 22.1, 22.3, 22.4, 22.6, 22.9, 42 ir 88 punktuose, Tarnybos Antikorupcijos politikos 2, 9.1, 9.3, 9.4, 11, 15 ir 22 punktuose, Tarnybos etikos kodekso 6, 7.6, 13.10, 13.9, 15 ir 18 punktuose, Skaidraus elgesio gairių 5, 14.1.2–14.1.7, 14.2.1–14.2.11 punktuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą ir iš tarnybinio patikrinimo išvados, garso įrašo ir kitų įrodymų nustatė, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo išsamiai patikrinti dokumentai, nustatyta reali esama padėtis, susijusi su faktu, kad 2021 m. gruodžio 16 d. tarnybinėse patalpose pasibaigus administracinio nusižengimo bylos posėdžiui, pareiškėjas be teisinio pagrindo tęsė garso įrašymą ir administracinio nusižengimo protokolo priede – garso įraše – įrašė su Tarnyba susijusią, Tarnybą kompromituojančią ir diskredituojančią informaciją bei Tarnybos (duomenys neskelbtini) departamento nutolusios darbo vietos (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojų asmens duomenis, o vėliau, netinkamai naudodamasis šia informacija, sudarė galimybę su ja susipažinti tretiesiems asmenims, taip pat, kad 2021 m. gruodžio 16 d. gavęs duomenų apie galbūt korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, pareiškėjas, per įmanomai trumpiausią laiką nuo tokios informacijos sužinojimo, įstatymų ir kitų jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka apie šias veikas nepranešė kompetentingos institucijoms ir organams.

28. Teismas pagrįstu laikė komisijos išvadoje pateiktą vertinimą, jog savo asmeniniu pavyzdžiu ir elgesiu pareiškėjas Tarnyboje kūrė korupcijai neatsparią aplinką, formavo pavaldiems asmenims nuostatą, kad tokios, kaip UAB (duomenys neskelbtini), duotos dovanos nėra tiek reikšmingos, jog būtų laikomos kyšiu, tokiu būdu nekontroliavo ir neužtikrino, kad jo vadovaujamame padalinyje būtų tinkamai laikomasi įstatymuose ir lokaliniuose teisės aktuose nustatytų pareigų.

29. Teismas dėl pareiškėjo argumentų, kad išvadoje nėra įvardintas tikslus kalėdinių dovanų turinys, neįvertinta jų materialinė vertė, nepasisakyta apie dovanų įteikimo intencijas ir tikslus, nenustatyti jokie korupcinio dovanų įteikimo motyvai, nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo bei tarnybinės nuobaudos tikslas yra susijęs išimtinai su išsamiu ir nešališku galimo tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu ir vertinimu, kaltų asmenų nustatymu bei nubaudimu. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad pareiškėjo nurodyti elementai yra susiję ne su tarnybinio nusižengimo tyrimo, tačiau su ikiteisminio tyrimo tikslais, kuomet siekiant tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką bei nustatyti tokios veikos sudėties požymius, esminės reikšmės gali turėti pareiškėjo išskirti objektyvūs kriterijai, kaip, kad dovanos vertė, jos perdavimo tikslai ar motyvai ir pan. Tuo tarpu atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą, nei kalėdinių dovanų turinys, nei jų vertė, o taip pat ir tokių dovanų įteikimo intencijos ar motyvai, neturi jokios įtakos, kadangi nuo jų niekaip nepriklauso valstybės tarnautojo veiksmų vertinimas, o taip pat ir tarnybinės atsakomybės taikymas. Komisija, atlikdama tarnybinio nusižengimo tyrimą ir vertindama, ar pareiškėjas pažeidė įstatymuose nustatytas pareigas, pagrįstai netyrė ir nevertino su individualiomis dovanų savybėmis ir jų teikimo tikslais susijusių aplinkybių.

32. Teismas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų kontekste bei nenustatęs objektyvios būtinybės atsakovui naudotis advokato paslaugomis, netenkino atsakovo prašymo priteisti jam patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovai turėjo galimybių valstybės tarnybos pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą Tarnybos interesams.

III.

34. Pareiškėjas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, tarnybinės išvados turinio reikšmingumo nustatant ir vertinant faktines aplinkybes, kontekste nurodo, kad sutinka su išvadoje konstatuotais pažeidimais, jog jis 2021 m. gruodžio 16 d. tarnybinėse patalpose, pasibaigus administracinės bylos nagrinėjimui, be teisinio pagrindo tęsė garso įrašymą ir sudarė galimybę 2022 m. sausio 19 d. su šia informacija susipažinti advokatui V. P., t. y. asmeniui, neturinčiam tokios teisės. Galimas tarnybinis nusižengimas šiuo aspektu buvo padarytas dėl elementaraus pareiškėjo neapdairumo, t. y. netyčia (dėl neatsargumo). Akivaizdu, jog šie veiksmai nelaikytini nei šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu, nei veika, diskredituojančia valstybės tarnybą.

37. Pareiškėjas akcentuoja, kad liko neįvertintos reikšmingos aplinkybės, paneigiančios išvadoje pateiktą vertinimą, kad pareiškėjas nesiėmė būtinų priemonių pažeidimams užkirsti ir atgrasyti nuo jų darymo ateityje: V. V. akcentuojamas pareiškėjui žodžiu suteiktos informacijos konfidencialumas, nesiekiant išsiaiškinti galimą korupcijos atvejį ar užkirsti tam kelią, bet skundžiantis ir piktinantis dėl dovanų (ne) gavimo aplinkybių; turint omenyje V. V. priešišką nusistatymą I. Ž. atžvilgiu, kurią V. V. apkaltino jo žmonai skirtos dovanos vagyste, suteikta informacija, gauta iš antrinio šaltinio, pareiškėjo buvo įvertinta kaip neobjektyvi, labiau provokacinio ar net šmeižikiško pobūdžio, nurodant, kad dovana turi būti grąžinta ir bus priimti sprendimai; pareiškėjas 2021 m. gruodžio 17 d. skambino I. Ž., norėdamas patikrinti gautus duomenis ir nurodė grąžinti atneštas dovanas, taip pat I. Ž. dėl nurodytų aplinkybių su pareiškėju buvo susisiekusi 2021 m. gruodžio 27 d. Pokalbiai vyko per telefono programėles, todėl telefonų ryšių išklotinėse neatsispindi; išvadoje nėra nustatyta ir nepateikiama duomenų, kada I. Ž. grąžino dovanas UAB (duomenys neskelbtini), nėra įvardintas tikslus kalėdinių dovanų turinys, neįvertinta jų materialinė vertė, nepasisakyta apie dovanų įteikimo intencijas ir tikslus, nenustatyti jokie korupciniai dovanų įteikimo motyvai, nepateikiama duomenų nei apie pradėtus tarnybinius patikrinimus ar ikiteisminius tyrimus darbuotojoms bei V. V., nei apie darbuotojų nušalinimą nuo pareigų.

43. Atsakovas akcentuoja, kad pradėto tarnybinio nusižengimo tyrimo objektą sudarė pareiškėjo veiksmų atitikties vertinimas jo veiklą reglamentuojantiems ir atitinkamai pareigas nustatantiems teisės aktams, kurie visi buvo nurodyti komisijos priimtoje išvadoje. Nei kalėdinių dovanų turinys, nei jų vertė, o taip pat ir tokių dovanų įteikimo intencijos ar motyvai neturi jokios įtakos, kadangi nuo jų niekaip nepriklauso valstybės tarnautojo veiksmų vertinimas, pažeidimo kvalifikavimas, o taip pat ir tarnybinės atsakomybės taikymas. Todėl komisija pagrįstai netyrė ir nevertino su individualiomis dovanų savybėmis ir jų teikimo tikslais susijusių aplinkybių.

44. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad tiriant tarnybinį nusižengimą bei skiriant tarnybinę nuobaudą esminis dėmesys yra skiriamas atsakomybėn traukiamo asmens, šiuo atveju pareiškėjo, elgesio ir veiksmų individualizavimui, tame tarpe kaltės, nusižengimo padarymo priežasčių ir pasekmių, lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių tokio asmens veiksmuose nustatymui. Todėl bet koks skirtingų tarnautojų elgesio gretinimas ir jų veiksmų ryšium su nustatytų pareigų vykdymu sulyginimas būtų visiškai nesuderinamas sprendžiant tarnybinių pareigų pažeidimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo klausimus. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo minimų kitų tarnautojų elgesio vertinimas ir (ar) jo kvalifikavimas neturi jokios, nei tiesioginės, nei netiesioginės įtakos, pareiškėjo veiksmų vertinimui ir tarnybinės nuobaudos skyrimui. Todėl teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymų ir nereikalavo pateikti šiam tarnybiniam ginčui neaktualių ir nesusijusių duomenų.

45. Atsakovas laikosi pozicijos, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas pareiškėjo atžvilgiu buvo atliktas tinkamai ir buvo pagrįstai ir proporcingai pripažintas šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu, už kurį pareiškėjui skirta pati griežčiausia tarnybinė nuobauda.

48. Atsakovas akcentuoja, kad byloje sprendžiami tarnybinių pareigų pažeidimo ir pareiškėjo atleidimo iš valstybės tarnybos teisėtumo klausimai bei kiti su jais susiję aspektai dėl savo ypač jautraus pobūdžio laikytini turinčiais ypatingą reikšmę ne tik proceso šalių tarpusavio, tačiau ir viso viešojo sektoriaus dalyvių teisinių santykių reguliavimui ir tolimesnei raidai. Tai patvirtina tiek viešojo intereso šioje byloje buvimą, tiek teismo formuojamos praktikos reikšmingumą visai tolimesnei tarnybinių ginčų jurisprudencijai analogiško pobūdžio bylose. Šios aplinkybės patvirtina advokato dalyvavimo atstovaujant ir ginant Tarnybos interesus teisme objektyvumą ir tikslingumą.

51. Atsakovas pabrėžia, kad Tarnybos patirtų išlaidų dydis atitiko ir neviršijo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytus dydžius.

52. Atsakovas prašyme dėl bylos nagrinėjimo išlaidų atlyginimo, pateiktame Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, prašo pagal pridedamus dokumentus priteisti iš pareiškėjo apeliacinės instancijos teisme patirtas 2 516,80 Eur išlaidas už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į pareiškėjo apeliacinį skundą parengimą.

53. Atsakovas pažymi, kad už apeliacinio skundo parengimą patyrė 701,80 Eur (su PVM) išlaidų, kurios yra mažesnės, nei Rekomendacijų nustatytas maksimalus priteistinas užmokesčio dydis. Už atsiliepimo į pareiškėjo apeliacinį skundą rengimą atsakovas patyrė 1 403,60 Eur (su PVM), kas taip pat neviršija Rekomendacijų nustatyto maksimalaus priteistino užmokesčio dydžio. Kiek tai susiję su kitomis teisinėmis paslaugomis, suteiktomis rengiant atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, už jas patirtos išlaidos taip pat atitiko rekomenduojamus atlyginti dydžius.

54. Atsakovas akcentuoja, kad byloje patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti pagrįstumą patvirtina pareiškėjo keltų teisinių klausimų naujumas, bylos sudėtingumas, taip pat bylos baigties poveikis ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, o taip pat ir viešajam interesui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

55. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiama, ar Tarnybos direktoriaus 2022 m. kovo 4 d. įsakymo Nr. B2-463 „Dėl tarnybinės nuobaudos R. Č. skyrimo“ 1-as punktas dėl pareiškėjui paskirtos nuobaudos – atleidimo iš pareigų, taip pat 2022 m. kovo 4 d. įsakymo Nr. B2-464 1-as punktas dėl pareiškėjo atleidimo iš Tarnybos (duomenys neskelbtini) departamento (duomenys neskelbtini) pareigų, yra teisėti ir pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą.

56. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime atliktu faktinių aplinkybių vertinimu, teisės aiškinimu. Pabrėžia, kad sutinka su išvadoje konstatuotais pažeidimais, jog jis 2021 m. gruodžio 16 d. tarnybinėse patalpose, pasibaigus administracinės bylos nagrinėjimui, be teisinio pagrindo tęsė garso įrašymą ir sudarė galimybę 2022 m. sausio 19 d. su šia informacija susipažinti advokatui V. P., t. y. asmeniui, neturinčiam tokios teisės; galimas tarnybinis nusižengimas šiuo aspektu buvo padarytas dėl elementaraus pareiškėjo neapdairumo, t. y. netyčia (dėl neatsargumo). Pareiškėjas nesutinka su išvada, kad jis 2021 m. gruodžio 16 d. gavęs duomenų apie galimas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, t. y. kad inspektorės galbūt 2021 metų pabaigoje savo naudai priėmė kyšį (UAB (duomenys neskelbtini) dovanų krepšelį su metiniu abonementu šios bendrovės paslaugoms), neįvykdė teisės aktuose nustatytos pareigos per įmanomai trumpiausią laiką nuo sužinojimo pranešti apie galimas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas savo tiesioginiam vadovui ir atitinkamoms institucijoms. Pareiškėjas pažymi, kad teismas nepasisakė dėl skunde nurodytų argumentų, jog KPĮ 9 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos įpareigoja viešojo sektoriaus subjekto darbuotoją pranešti atitinkamoms institucijoms ne apie bet kokią jam žinomą korupcinio pobūdžio veiką, bet būtent apie nusikalstamą veiką, ir tik tuomet, jeigu jo gauti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad buvo padaryta, daroma ši (nusikalstama) veika ar rengiamasi ją padaryti. Nei tyrėjai išvadoje, nei teismas išsamiai neištyrė, neįvertino ir nekonstatavo, koks pareiškėjui 2021 m. gruodžio 16 d. jo pavaldinio V. V. pateiktos informacijos apie galimas korupcijos apraiškas tarnyboje patikimumas, kokie tokios informacijos pateikimo motyvai ir tikslai. Pareiškėjo teigimu, tarnybinio patikrinimo išvadoje teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios (duomenys neskelbtini) pareigas, o tuo pačiu ir atsakomybę už jų nevykdymą, aiškinamos plečiamai, teigiant, jog pareiškėjas privalėjo pranešti ne tik apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, bet ir apie kitokio korupcinio pobūdžio veikas, nebūtinai nusikalstamas. Išvadoje ir teismo sprendime nepasisakyta ir dėl įstatyme nustatytos nagrinėjamai bylai itin reikšmingos aplinkybės, kad valstybės tarnautojo pareigą pranešti apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas sąlygoja jo subjektyvus požiūris, t. y. įsitikinimas, ar jo gauti duomenys, liudijantys korupcinio pobūdžio veikos padarymą, yra neginčijami. Pareiškėjas teigia, kad jis laikėsi KPĮ 9 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatų, pasielgė teisingai ir išmintingai, dirbtinai nesukeldamas viešo skandalo ir nepranešęs tarnybos vadovybei bei atitinkamoms institucijoms apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, kurių iš tikrųjų niekas iš jo pavaldinių nepadarė. Ilgamečio sąžiningai dirbusio vadovo atleidimas iš pareigų dėl mažareikšmio netyčinio tarnybinio nusižengimo ne tik sukelia sunkias pasekmes pačiam pareiškėjui, bet ir neigiamai veikia darbo kolektyvą ir visą tarnybą. Pareiškėjo veikoje galima įžvelgti tarnybinės etikos pažeidimo apraiškų ir nesunkaus tarnybinio nusižengimo požymių, tačiau akivaizdu, jog jo padarytoje veikoje nėra jokių valstybės tarnybos diskreditavimo ar kito šiurkštaus tarnybinio nusižengimo požymių.

57. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas Tarnybos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.

58. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinių skundų ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo ir atsakovo apeliacinių skundų ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant į apeliaciniuose skunduose akcentuojamus aspektus.

59. Pareiškėjas Tarnybos direktoriaus 2022 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. B2-463 yra pripažintas padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą (Valstybės tarnybos įstatymo 33 str. 5 d. 1 p.) todėl, kad, žinodamas apie korupcinio pobūdžio veikas, nepranešė KPĮ 9 str. 1 d. nurodytoms institucijoms, taip pat pažeidė Tarnybos vidaus teisės aktus (be kita ko, Tarnybos vidaus tvarkos taisyklių, Tarnybos antikorupcijos politikos atitinkamus straipsnius). Pareiškėjas, pripažindamas tam tikras byloje nustatytas faktines aplinkybes, nurodo, kad jis 2021 m. gruodžio 16 d. tarnybinėse patalpose, pasibaigus administracinės bylos nagrinėjimui, be teisinio pagrindo tęsė garso įrašymą ir sudarė galimybę 2022 m. sausio 19 d. su šia informacija susipažinti advokatui (t. y. pripažįsta, kad pažeidė Asmens duomenų tvarkymo Tarnyboje taisyklių 43 p.), ir teigia, jog tuo padarė tik netyčinį pažeidimą, t. y. nepadarė šiurkštaus pažeidimo (šios nutarties 34 p.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šie pareiškėjo argumentai nesudaro pagrindo nevertinti kitų bylos aplinkybių, susijusių su KPĮ 9 straipsnio (redakcija, galiojanti nuo 2022 m. sausio 1 d.) 1 ir 2 dalies nuostatų, taip pat Tarnybos vidaus teisės aktų nuostatų galimu pažeidimu.

60. KPĮ 9 straipsnio (redakcija, galiojanti nuo 2022 m. sausio 1 d.) 1 ir 2 dalyse nustatyta: „1. Viešojo sektoriaus subjekto darbuotojas apie jam žinomą korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, išskyrus veiką, kurią galbūt padarė, daro ar rengiasi padaryti jo artimieji giminaičiai ar šeimos nariai (artimųjų giminaičių ir šeimos narių sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso II skyriuje), privalo pranešti Lietuvos Respublikos prokuratūrai, Specialiųjų tyrimų tarnybai arba kitai ikiteisminio tyrimo įstaigai, jeigu jis gavo duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad buvo padaryta, daroma ši veika ar rengiamasi ją padaryti, ir jeigu teisės aktuose nėra nustatytų praneštinos informacijos atskleidimo ribojimų. 2. Viešojo sektoriaus subjekto darbuotojo pranešimas apie jam žinomą korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams turi būti pateikiamas per įmanomai trumpiausią laiką nuo sužinojimo apie korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką momento.“ Pažymėtina, kad šios KPĮ nuostatos vertintinos ir kitų KPĮ nuostatų kontekste, be kita ko, KPĮ 1 straipsnio, kuriame nustatyta, jog šis įstatymas nustato pagrindinius korupcijos prevencijos ir nacionalinio saugumo stiprinimo mažinant korupcijos keliamas grėsmes principus, tikslus ir uždavinius viešajame ir privačiame sektoriuose, korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemones ir jų teisinius pagrindus, korupcijos prevencijos subjektus bei jų teises ir pareigas korupcijos prevencijos srityje, 3 straipsnio 1 dalies, kurioje nustatyta, jog korupcijos prevencija siekiama stiprinti nacionalinį saugumą, kurti socialinę gerovę, didinti administracinių, viešųjų ir kitų viešojo sektoriaus paslaugų teikimo kokybę, saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę, kad korupcija kuo mažiau trukdytų plėtoti demokratiją ir ekonomiką, 4 straipsnio, kuriame nustatyta, kad korupcijos prevencija įgyvendinama vadovaujantis šiais principais: 1) teisėtumo – korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemonės įgyvendinamos laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų ir užtikrinant asmens teisių ir laisvių apsaugą; korupcijos prevencijos subjektai turi užtikrinti, kad savo veiksmais ar neveikimu jie nesudarys sąlygų korupcinio pobūdžio teisės pažeidimams; 2) visuotinumo – korupcijos prevencijos subjektais gali būti visi asmenys; 3) sąveikos – korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemonių veiksmingumas užtikrinamas derinant visų korupcijos prevencijos subjektų veiksmus, keičiantis subjektams reikalinga informacija ir teikiant vienas kitam kitokią pagalbą; 4) nuolatinumo – korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemonių veiksmingumas užtikrinamas nuolat tikrinant ir peržiūrint korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemonių įgyvendinimo rezultatus bei teikiant pasiūlymus dėl atitinkamų priemonių veiksmingumo didinimo atitinkamam subjektui, kuris pagal savo kompetenciją įgaliotas įgyvendinti tokius pasiūlymus; 5) proporcingos korupcijos prevencijos veiklos – korupcijos prevencijos veikla turi būti vykdoma atsižvelgiant į viešojo sektoriaus subjekto dydį ir (ar) administracinius pajėgumus, o priemonės taikomos tik tos, kurios būtinos korupcijai atspariai aplinkai sukurti, siekiant kuo mažesnės administracinės naštos; 6) subsidiarumo – už korupcijos rizikos valdymą pirmiausia atsakingi patys viešojo sektoriaus subjektai ar privataus sektoriaus subjektai; savarankiška įstaiga, kuriai viešojo sektoriaus subjektas pavaldus, atskaitingas ar priskirtas pagal valdymo sritį, ir (ar) Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba siūlo korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemones ar pati jas įgyvendina tik tiek, kiek tai reikalinga korupcijos rizikai šiame subjekte veiksmingai suvaldyti; 7) skaidrumo – korupcijos prevencijos veikla turi būti vieša ir suprantama, atvira visuomenei; 8) asmens teisių apsaugos – korupcijos prevencijos veikla turi būti vykdoma užtikrinant teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugant asmenų teises ir teisėtus interesus, vadovaujantis asmens duomenų teisinės apsaugos reikalavimais; 9) įtraukimo – į korupcijos prevenciją įtraukiama pilietinė visuomenė; viešojo sektoriaus subjektai imasi, o privataus sektoriaus subjektai gali imtis priemonių, skirtų jų darbuotojų antikorupciniam sąmoningumui didinti, teikti visuomenei informaciją apie antikorupcinės aplinkos kūrimą ir skatinti prisidėti prie jos kūrimo, kontekste. KPĮ 9 straipsnio 1 dalis taikoma, t. y. apie korupcijos apraiškas prokuratūrai, Specialiųjų tyrimų tarnybai arba kitai ikiteisminio tyrimo įstaigai turi būti privalomai pranešama, kai yra visos kumuliatyvios sąlygos: pirma, pranešti privalo viešojo sektoriaus subjekto darbuotojas, t. y. viešojo sektoriaus subjekto (kaip jis apibrėžtas KPĮ 2 straipsnio 14 dalyje) darbuotojas (asmuo, kurį su viešojo sektoriaus subjektu sieja tarnybos ar darbo santykiai, išskyrus pareigas, kurioms netaikomi išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos reikalavimai, einantį asmenį (KPĮ 2 straipsnio 15 dalis)); antra, pranešama apie žinomą korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, t. y. kai gaunama duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad buvo padaryta, daroma ši veika ar rengiamasi ją padaryti; trečia, pranešama tada, jeigu teisės aktuose nėra nustatytų praneštinos informacijos atskleidimo ribojimų (pvz., KPĮ 9 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai (lot. expressis verbis) nustatyta, kad nepranešama apie veiką, kurią galbūt padarė, daro ar rengiasi padaryti pranešėjo artimieji giminaičiai ar šeimos nariai (artimųjų giminaičių ir šeimos narių sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso II skyriuje)). Taigi, pagal KPĮ nuostatas korupcijos prevencija siekiama stiprinti nacionalinį saugumą, kurti socialinę gerovę, didinti administracinių, viešųjų ir kitų viešojo sektoriaus paslaugų teikimo kokybę, saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę, kad korupcija kuo mažiau trukdytų plėtoti demokratiją ir ekonomiką, tačiau, atsižvelgiant, be kita ko, į KPĮ 4 straipsnyje įtvirtintus principus, KPĮ 9 straipsnio 1 dalies nuostatos nereiškia, kad pranešėjai turi pranešti apie visas į korupciją panašias veikas. KPĮ 9 straipsnio 1 dalies nuostatos kelia reikalavimus pranešėjui, t. y. jis turi turėti ir galėti suprasti, kokios veikos galėtų būti laikomos korupcinio pobūdžio nusikalstamomis veikomis, t. y. ne visi viešojo sektoriaus subjekto darbuotojai privalo pranešti apie korupcinio pobūdžio veikas (pvz., negalima reikalauti iš asmenų, nors ir einančių viešojo sektoriaus subjekte pareigas, tačiau kurioms netaikomi išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos reikalavimai, pranešti apie korupciją). Kita vertus, KPĮ korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas apibūdina itin plačiai. Antai, KPĮ 2 straipsnio 9 dalyje nustatyta, jog korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos yra: 1) kyšininkavimas, prekyba poveikiu, papirkimas, piktnaudžiavimas; 2) nusikalstamos veikos, padaromos viešajame sektoriuje arba teikiant administracines ar viešąsias paslaugas piktnaudžiaujant įgaliojimais ir tiesiogiai ar netiesiogiai siekiant naudos sau ar kitam asmeniui: neteisėtas teisių į daiktą įregistravimas, tarnybos pareigų neatlikimas, valstybės paslapties atskleidimas, neteisėtas politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimas, sukčiavimas, turto pasisavinimas, turto iššvaistymas, komercinės paslapties atskleidimas, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas, kišimasis į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą, tarnybos paslapties atskleidimas, dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu; 3) kitos nusikalstamos veikos, kuriomis siekiama kyšio, papirkimo arba nuslėpti ar užmaskuoti kyšininkavimą, prekybą poveikiu ar papirkimą. Pagal KPĮ 9 straipsnio 1 dalies nuostatas viešojo sektoriaus subjekto darbuotojui nereikia veikos kvalifikuoti, jam reikia tik pranešti apie ne menamą, bet objektyviais duomenimis pagrįstą veiką, kuri galbūt turi korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių. Tai, ar tikrai toji veika yra korupcinio pobūdžio nusikalstama veika, turi nustatyti ne pranešėjas, o KPĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos, turinčios tam atitinkamą kvalifikaciją (prokuratūra, Specialiųjų tyrimų tarnyba ar ikiteisminio tyrimo įstaiga). KPĮ 9 straipsnio 2 dalies nuostatos reiškia, kad prokuratūrai, Specialiųjų tyrimų tarnybai ar ikiteisminio tyrimo įstaigai pranešti apie minėtas veikas reikia kaip įmanoma greičiau per protingą laiką. Kartu pažymėtina, kad vien KPĮ 9 str. 1 ir 2 d. nuostatų pažeidimas ne visada gali ir turi būti laikomas šiurkščiu tarnybiniu pažeidimu.

61. Pareiškėjas teigia, kad jis nepadarė KPĮ 9 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų pažeidimo, nes, anot pareiškėjo, pagal šias nuostatas privaloma pranešti apie pranešėjui žinomą korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, jeigu jis gavo duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad buvo padaryta, daroma ši veika ar rengiamasi ją padaryti, ir jeigu teisės aktuose nėra nustatytų praneštinos informacijos atskleidimo ribojimų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo išvadų, kurioms pritaria, pabrėžia, kad pareiškėjas pagal bylos duomenis yra viešojo sektoriaus subjekto darbuotojas, atsakingas už antikorupcijos formavimo praktiką Tarnyboje, taigi, asmuo, kuris turėjo suprasti bei suvokti, kokios veikos yra korupcinio pobūdžio. Kartu pabrėžtina, kad, kaip minėta, pareiškėjui pagal KPĮ 9 straipsnio 1 dalies nuostatas nereikia veikos kvalifikuoti, jam reikia tik pranešti apie ne menamą, bet objektyviais duomenimis pagrįstą veiką, kuri galbūt turi korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių; tai, ar tikrai toji veika yra korupcinio pobūdžio nusikalstama veika, turi nustatyti ne pranešėjas, o KPĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos, turinčios tam atitinkamą kvalifikaciją (prokuratūra, Specialiųjų tyrimų tarnyba ar ikiteisminio tyrimo įstaiga). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šioje byloje pagal surinktus faktinius duomenis, t. y. kad pareiškėjui buvo žinoma, jog Tarnybos valstybės tarnautojos priėmė dovanas iš juridinio asmens, kuris potencialiai galėjo būti kontroliuojamas, kad tokios veikos prieš šventes galbūt buvo tradicija, kad viena iš Tarnybos valstybės tarnautojų prieš kontroliavimą galbūt įspėdavo kontroliuojamus asmenis, kad visa ši informacija buvo įrašyta paties pareiškėjo ir paviešinta advokatui, taip pat jo klientei, remdamasi ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta įrodymų vertinimo taisykle, kurios taikymo negali saistyti bylos proceso dalyvių nuomonė dėl įrodymų vertinimo, daro išvadą, jog pareiškėjas turėjo suvokti, kad galbūt buvo daromos korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos; atitinkamai, nagrinėjamos bylos kontekste pareiškėjas turėjo pareigą pranešti apie tai institucijoms, turinčioms tam atitinkamą kvalifikaciją (prokuratūrai, Specialiųjų tyrimų tarnybai ar ikiteisminio tyrimo įstaigai). Bylos aplinkybėmis nustatyta, kad pareiškėjas suvokė, jog veikos buvo korupcinio pobūdžio, bet, jo vertinimu, jos laikytinos ne nusikalstamomis. Tokia pareiškėjo pozicija neeliminuoja jo pareigos, nustatytos KPĮ 9 straipsnio 1 ir 2 dalyse, tikslingo, t. y. tyčinio, neįvykdymo, nes kaip minėta, jis pagal KPĮ 9 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas neturėjo veikos kvalifikuoti, nes tam ir neturėjo atitinkamos specialios kvalifikacijos, o nagrinėjamos bylos aplinkybių visuma (Tarnybos valstybės tarnautojos priėmė dovanas iš juridinio asmens, kuris potencialiai galėjo būti kontroliuojamas, kad tokios veikos prieš šventes galbūt buvo tradicija, kad viena iš Tarnybos valstybės tarnautojų prieš kontroliavimą galbūt įspėdavo kontroliuojamus asmenis, kad visa ši informacija buvo įrašyta paties pareiškėjo ir paviešinta advokatui, taip pat jo klientei) apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas pažeidė KPĮ 9 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo atsakomybės neeliminuoja ir ta aplinkybė, kad valstybės tarnautojos buvo / nebuvo patrauktos atsakomybėn.

62. Šiame kontekste ypač pažymėtina, kad pareiškėjas pažeidė Tarnybos vidaus teisės aktų nuostatas, reguliuojančias korupcijos prevenciją Tarnyboje. Antai, Tarnybos vidaus tvarkos taisyklių 22.9 papunktyje, be kita ko, nustatyta, kad darbuotojai turi informuoti savo tiesioginį vadovą apie visus atvejus, kurie turi korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, apie galimą ir (ar) realų korupcinio pobūdžio poveikį, su kuriuo susiduria vykdydami funkcijas, kitas reikšmingas aplinkybes, galinčias sudaryti prielaidas korupcijai pasireikšti, atsižvelgti į tai, kad viešai reiškiama asmeninė nuomonė apie valstybės valdžios vykdomą politiką gali būti suvokiama kaip oficiali nuomonė. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepranešė savo tiesioginiam vadovui apie minėtas korupcinio pobūdžio veikas. Be to, pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo šiurkštų pobūdį apibrėžia Tarnybos Antikorupcinės politikos nuostatai, kuriuose, be kita ko, nustatyta, kad pagrindiniai Tarnybos Antikorupcijos politikos formavimo ir įgyvendinimo subjektai yra struktūrinių padalinių vadovai (11 p.), tarnybos struktūrinių padalinių vadovai nuolat stebi ir vertina korupcijos pasireiškimo riziką vadovaujamo padalinio veikloje ar pavestoje veiklos srityje, teikia siūlymus dėl priemonių šiai rizikai mažinti diegimo ir valdymo, užtikrina, kad Antikorupcijos politikos nuostatų būtų laikomasi jų vadovaujamame padalinyje (15 p.), Antikorupcijos politikos nuostatų nesilaikymas gali būti laikomas šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu arba šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu ir už jį gali būti taikoma Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme ir Lietuvos Respublikos darbo kodekse ir kituose teisės aktuose nustatyta atsakomybė (22 p.).

63. Todėl vertintina, kad atsakovas, atsižvelgęs į tai, jog pareiškėjas neįvykdė ne tik Tarnybos vidaus teisės aktuose numatytos asmens duomenų apsaugos, bet, be kita ko, pažeidė ir KPĮ 9 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, Tarnybos vidaus tvarkos taisyklių, Tarnybos Antikorupcinės politikos nuostatas, kad apie tai sužinojo dar ir tretieji asmenys (advokatas, jo klientė), tinkamai įvertino faktines aplinkybes, padarė išvadą, kad tokiomis pareiškėjo veikomis, jų kompleksiniu įvertinimu (kuris Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje gali būti vertinamas šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu (žr. šio teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1811-415/2022)) yra padaryta žala Tarnybos ir apskritai valstybės tarnybos reputacijai, taigi, pareiškėjas padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, nustatytą Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 5 dalies 1 punkte, priėmė teisėtus ir pagrįstus administracinius aktus.

64. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė Tarnybai bylinėjimosi išlaidų, nors pareiškėjo skundas buvo atmestas. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008 pateiktais išaiškinimais, padarė išvadą, kad atsakovo atstovai turėjo galimybių valstybės tarnybos pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jo interesams, todėl prašymo priteisti iš pareiškėjo atstovavimo išlaidas netenkino. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria šiems pirmosios instancijos teismo argumentams, pažymėdama, kad pagal Tarnybos interneto tinklalapio (www.vmvt.lt) duomenis Tarnyboje yra Teisės skyrius, kuris galėjo užtikrinti tinkamą atstovavimą atsakovo interesams. Atitinkamai, tokiais pačiais argumentais remiantis, atsakovui nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.

65. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmetami.

66. Pareiškėjas prašo priteisti jam patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas atmestas, pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.