Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės T. F. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. birželio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-125-1025/2025 pagal ieškovo D. S. (D. S.) patikslintą ieškinį atsakovei L. S. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turto padalijimo ir atsakovės patikslintą priešieškinį D. S., T. F. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu bei turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notarė D. R..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

12. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirojo skundo nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atsakovės T. F. atskirajame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

13. Apeliacijos dalyką pagal atskirojo skundo ribas sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria nustatytas atsakovei terminas primokėti trūkstamą žyminį mokestį už paduotą apeliacinį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl reikalavimo kvalifikavimo (ne)turtiniu

14. Atskirasis skundas motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apeliacinio skundo reikalavimą panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gegužės 27 d. sprendimo dalį, kuria dovanojimo sutartis pripažinta negaliojančia, pripažino turtiniu reikalavimu, apmokestinamu 4 058 Eur žyminiu mokesčiu nuo turto vertės – 411 000 Eur. Argumentuojama, kad atsakovė nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), nepirko, o gavo dovanų iš brolio D. S.. Apeliantės įsitikinimu, tai yra neturtinis reikalavimas dėl sutarties panaikinimo ir žyminio mokesčio suma yra 114 Eur, žyminio mokesčio apskaičiavimui neturi reikšmės turto vertė. Atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad apeliantė apeliaciniame skunde nereiškia reikalavimo, susijusio su teismo atliktu kilnojamojo turto padalinimu, kadangi jai kilnojamasis turtas nepriklauso, kurį įgijo D. S. ar L. S., todėl ji, paduodama apeliacinį skundą, neprivalo sumokėti 114 Eur žyminį mokestį, mokamą už tokio pobūdžio reikalavimą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais atskirojo skundo argumentais.

15. Proceso įstatyme žyminis mokestis diferencijuojamas atsižvelgiant į tai, koks mokestis – proporcinis ar paprastasis – yra taikomas. Tai reiškia, kad CPK įtvirtinta mišrioji žyminio mokesčio sistema (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2010). Koks – proporcinis ar paprastasis – žyminis mokestis taikytinas, konkrečiu atveju priklauso nuo ginčo pobūdžio, t. y. ar ginčas yra turtinio ar neturtinio pobūdžio.

16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip reiškianti ginčą dėl turto arba ginčą, tiesiogiai susijusį su turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2008). Ginčo pripažinimą turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi. Taigi, ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, t. y. ji gerėja ar blogėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014; 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-378/2019). CPK 85 straipsnyje 1 dalyje pateikiamas turtinių ginčų sąrašas su konkrečiomis ieškinio sumos apskaičiavimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 29 d. teismų praktikos apžvalga „Bylinėjimosi išlaidos civiliniame procese“ („Teismų praktika“ Nr. 59). „Turtinės naudos“ gavimas, kaip kriterijus, kvalifikuojant ginčą turtiniu dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, nėra įtvirtintas nei įstatyme, nei teismų praktikoje. Abiem atvejais reiškiamas reikalavimas susijęs su konkrečiais turtiniais padariniais ginčijamo sandorio šalims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2014).

17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad skirtingai nei proporcinis, paprastasis žyminis mokestis proceso įstatyme išreiškiamas tikslia pinigų suma, nepriklausomai nuo ginčo dalyko vertės (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Toks žyminis mokestis taikomas bylose, kuriose pareiškiami neturtinio pobūdžio reikalavimai, taip pat reikalavimai, kurie negali būti įkainoti, arba kai reikalavimą įvertinti pinigais yra sudėtinga arba iš viso neįmanoma. Taigi, neturtiniais ginčais paprastai yra pripažįstami ginčai ne dėl turto, t. y. neturtiniais ieškiniais pripažintini ieškiniai dėl pripažinimo ir teisinių santykių modifikavimo, kurie pareikšti ne dėl turto priteisimo ar neturi tiesioginio ryšio su kokiu nors konkrečiu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2009). Neturtinio pobūdžio ginčai ir už juos mokėtinas žyminis mokestis reglamentuojami, pavyzdžiui, CPK 80 straipsnio 1 dalies 2–6 punktuose, 9–10 punktuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 29 d. teismų praktikos apžvalga „Bylinėjimosi išlaidos civiliniame procese“ („Teismų praktika“ Nr. 59).

18. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytus kriterijus ir išaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, vertina, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, jog apeliacinio skundo reikalavimas panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gegužės 27 d. sprendimo dalį, kuria dovanojimo sutartis pripažinta negaliojančia, kvalifikuotinas kaip turtinis. Apeliaciniu skundu siekiama išlaikyti dovanojimo sandoriu apeliantės įgytą turtą, taigi, apeliantės interesas yra turtas. Apeliacinio skundo reikalavimo patenkinimas sukelia konkrečius turtinius padarinius apeliantei, t. y. keičiasi (gerėja) apeliantės turtinė padėtis – apeliantė išlieka nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), savininke. Šios aplinkybės rodo, kad apeliacinio skundo reikalavimas turi būti kvalifikuojamas kaip turtinis reikalavimas ir apmokestinamas atitinkamo dydžio žyminiu mokesčiu pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

19. Atsižvelgiant į paminėtą, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai, nenukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos, kvalifikavo apeliacinio skundo reikalavimą panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gegužės 27 d. sprendimo dalį, kuria dovanojimo sutartis pripažinta negaliojančia, kaip turtinį, atskirojo skundo argumentai šios pirmosios instancijos teismo išvados nepaneigia.

20. Atskirajame skunde nepagrįstai nurodoma, kad apeliantė apeliaciniame skunde nereiškia reikalavimo, susijusio su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų atliktu kilnojamojo turto padalinimu. Apeliaciniame skunde teigiama, kad apeliantė dovanų iš brolio D. S. gautame name nuo 2023 m. spalio mėnesio gyvena, jame pakeitė baldus, kad dalies daiktų, L. S. nurodytų daiktų sąraše, nėra, o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai, priimant 2025 m. gegužės 27 d. sprendimą, visiškai nesiaiškino, ar egzistuoja ginčo objektu esantis kilnojamasis turtas, paprasčiausiai jį visą priteisė L. S., dėl nurodytų priežasčių manoma, kad ši teismo sprendimo dalis taip pat turi būti panaikinta ir grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Iš nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad apeliantė ginčija Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gegužės 27 d. sprendimą dalį, kuria nutraukus D. S. ir L. S. santuoką, padalintas kilnojamasis turtas.

21. Kadangi atskirajame skunde nenurodoma jokių nesutikimo su teismo nutartimi motyvų dėl žyminio mokesčio dydžio apskaičiavimo, apeliacinės instancijos teismas dėl šios teismo nutarties dalies plačiau nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

22. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias reikalavimo kvalifikavimą (ne)turtiniu ir jas aiškinančią kasacinio teismo praktiką, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios panaikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliantės T. F. atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama 2025 m. birželio 26 d. teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

23. Kiti neaptarti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

24. Skundžiama nutartimi nustatytas apeliantei terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti yra pasibaigęs, todėl apeliantei nustatytinas naujas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti apeliantei T. F. 7 (septynių) kalendorinių dienų terminą nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos apeliacinio skundo trūkumams, nurodytiems Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. birželio 26 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje, pašalinti.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.