- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-11
- Bylos Nr.
- 1S-638-238/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-71-1-00363-2014-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aušra Vingilė, Kęstutis Dargužis, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- V. V.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. V. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. birželio 30 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. V. V. nuteistas Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2015 m. kovo 3 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 2 dalį ir paskirta jam galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) metams 3 (trims) mėnesiams.
2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2014 m. rugsėjo 6 d., laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2022 m. gruodžio 6 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 2 (du) metai 5 (penki) mėnesiai 6 (šešios) dienos (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2020 m. birželio 30 d.).
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2020 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam V. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Komisija sprendė, kad nuteistasis atliko būtiną bausmės dalį, numatytą Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte, jo elgesys bausmės atlikimo metu nėra nepriekaištingas, tačiau stengiasi keisti teigiama linkme, požiūris į taikomas socialinės reabilitacijos priemones teigiamas, nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika bei nuteistasis rodo pažangą ją mažinant, todėl tikimasi, kad nuteistasis po galimo paleidimo tinkamai adaptuosis visuomenėje, laikysis priimtinos elgesio tvarkos ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šios aplinkybės, Komisijos nuomone, sudarė pagrindą nuteistąjį paleisti lygtinai.
4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą, motyvuodamas tuo, jog teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Apylinkės teismas nutartyje pažymėjo, kad nuteistasis atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.) redakcija (TAR, 2015, Nr. 2015-11069) numatytą būtinąją dalį (1/2) paskirtos laisvės atėmimo bausmės, taip pat nurodė, kad atlikus vertinimą „OASys“ metodika, V. V. nustatyta vidutinė – 58 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl tokiu atveju nuteistasis gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos tik jei nustatoma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Be to, nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs siekti gyvenimo tikslų tik teisėtomis priemonėmis. Nagrinėjamu atveju, V. V. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vieną nusikalstamą veiką – padaryti apysunkis ir sunkus nusikaltimai, anksčiau ne kartą teistas, jam buvo taikytas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, taip pat buvo skirta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, taip pat nuteistasis ne kartą atliko laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis ir toliau darė nusikalstamas veikas, taip pat ir analogiškas, kas, apylinkės teismo nuomone, neabejotinai atskleidė netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, be to tai rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių ir kas taip pat sudarė pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Nors šios aplinkybės ir negalėjo būti laikomos pakankamu pagrindu atsisakyti taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, tačiau tiek, kiek jos atskleidė V. V. elgesį ir leido įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teismo įsitikinimu, negali būti sumenkinamos. Apylinkės teismas pripažino, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – nuteistasis galiojančių drausminių nuobaudų neturi, dirba, už stropų darbą ir gerą elgesį paskatintas, palaiko socialinius santykius su artimaisiais, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir toks nuteistojo elgesys yra tiek toleruotinas, tiek formuojantis manymą, kad nuteistasis savo elgesį koreguoja reikiama linkme, tačiau pažymėjo ir tai, jog jis per visą bausmės atlikimo laikotarpį nesielgė išimtinai teigiamai. Nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, keturis kartus pažeidė pataisos įstaigoje nustatytą tvarką bei režimo reikalavimus, padarydamas ir šiurkščius pažeidimus, jam buvo taikytos keturios drausminės nuobaudos, paskutinė drausminė nuobauda buvo paskirta dar 2019 m. birželio 13 d., ir šios aplinkybės neleido teismui vertinti nuteistojo elgesio kaip nepriekaištingo. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Šiuo atveju, kaip nustatė apylinkės teismas, V. V. linkęs nepaklusti nustatytoms elgesio taisyklėms, jo elgesys viso bausmės atlikimo metu leido pagrįstai abejoti probacijos efektyvumu. Pažymėjo ir tai, jog Socialinio tyrimo išvadoje yra išskiriami V. V. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai: psichoaktyvių medžiagų vartojimas; nepakankama impulsų kontrolė (nesugebėjimas kontroliuoti savo veiksmų bei spręsti konfliktų priimtinais būdais), kurie nustatyti vertinant nuteistojo praeitį, tai pat ir jo elgesį bei mąstymą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio bei mąstymo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leido pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų kontekste, apylinkės teismas įvertino Komisijos nutarimo patvirtinimui pateiktą medžiagą, taip pat Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, jog nuteistasis dėl narkotikų vartojimo linkęs atsakomybę perkelti aplinkai, suvokia ir pripažįsta narkotikų poveikį, tačiau kaltina situaciją, aplinkybes, kurių negali valdyti; turi dviprasmišką požiūrį į jį prižiūrinčių pareigūnų priežiūrą nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.
Šalies argumentai
5. Skunde nuteistasis V. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartį ir takyti lygtinį paleidimą iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės. Skunde nuteistasis pažymi, jog Komisijos nutarimas yra pagrįstas ir motyvuotas, apylinkės teismas nepagrįstai netvirtino šio Komisijos nutarimo taikyti lygtinį paleidimą V. V. ir teismo priimta nutartis yra visiškai nepagrįsta, nemotyvuota ir iš esmės prieštaraujanti konstituciniams teisinės valstybės principams. Priimant skundžiamą nutartį, apylinkės teismas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją, žmogaus teises, kadangi nenurodė nei vienos konkrečios ir akivaizdžios aplinkybės, kodėl negali būti taikomas lygtinis paleidimas nuteistajam, rėmėsi tik abstrakčiais duomenimis, vertino elgesį praeityje, o ne elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Nuteistasis stengėsi elgesį koreguoti, buvo skatintas dešimt kartų.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo V. V. skundas atmetamas.
7. Nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja BVK 157 straipsnio redakcija, tačiau sprendžiant dėl apylinkės teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, neperžengiant skundo ribų, kolegija vadovaujasi įstatymo, galiojusio Komisijos nutarimo priėmimo metu, nuostatomis (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija).
8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Taip pat nuteistasis, kuris siekia būti paleistas lygtinai, turi būti atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės dalį. Taigi, iš šių įstatymo nuostatų aiškiai matyti, kad BVK yra nustatyti du formalūs bei du materialieji pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalieji pagrindai lygtinio paleidimo taikymui yra: a) nuteistojo prašymo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pateikimas bei b) nuteistasis turi būti atlikęs minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. Materialieji pagrindai lygtiniam paleidimui yra: a) nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir b) pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.
9. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant nurodytų pagrindų visumai. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).
10. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga, įvertinęs nuteistojo skunde išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada dėl lygtinio paleidimo taikymo negalimumo yra pagrįsta. Nagrinėjamu atveju iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis kreipėsi su prašymu į Komisiją dėl jo lygtinio paleidimo, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kurią atlikus gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, t. y. atitinka formalius lygtinio paleidimo taikymo pagrindus. Iš tiesų V. V. pataisos įstaigoje laisvės atėmimo bausmės metu vykdo individualiame pataisos plane numatytas priemones bei Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos teikiamas rekomendacijas, nuo 2020 m. balandžio 8 d. bausmę atlieka lengvosios grupės laikymo sąlygomis, šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi ir už gerą elgesį skatintas 10 (dešimt) kartų, 2020 m. birželio 17 d. direktoriaus įsakymu suteikta teisė išvykti be sargybos ir be palydos už pataisos įstaigos ribų, palaiko artimus ryšius su artimaisiais. Tačiau iš BVK 157 straipsnyje įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad lygtinio paleidimo taikymui, be nuteistojo atitikimo formaliems pagrindas, turi būti nustatytos ir materialiosios šio straipsnio taikymo sąlygos – nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir pagrįstas manymas, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šį manymą lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažangą ją mažinant. Teisėjų kolegija pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad nuteistasis V. V. materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo pagrindų vis dar neatitinka, todėl BVK 157 straipsnyje įtvirtintas lygtinio paleidimo institutas negali būti taikomas.
11. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad atlikus rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, V. V. nustatyta vidutinė – 58 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Vidutinė nusikalstamo elgesio rizika savaime nėra kliūtis taikyti asmeniui lygtinį paleidimą. Kiekvienu atveju turi būti atsižvelgta į tai, kiek šią riziką sudarančių balų yra statiniai ir kiek dinaminiai, įvertinta nuteistojo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs savo tikslų, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, siekti tik teisėtais būdais. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nuo pirminio vertinimo V. V. nusikalstamo elgesio rizikos balas sumažėjo 7 balais, o tai rodo nepakankamas jo pastangas bei nesuteikia jokio pagrindo manyti, kad nuteistasis esmingai pakeitė savo elgesį ir mąstymą teigiama linkme, bausmę atlikdamas nuo 2014 m. Apylinkės teismas į paminėtų aplinkybių visumą atsižvelgė ir jas skundžiamoje nutartyje įvertino teisingai.
12. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai atkreiptas dėmesys į tai, kad nuteistajam V. V., nors ir vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvaujančiam elgesio pataisos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, vis dar išlieka nustatyti kriminogeniniai veiksniai: psichoaktyvių medžiagų vartojimas; nepakankama impulsų kontrolė (nesugebėjimas kontroliuoti savo veiksmų bei spręsti konfliktų priimtinais būdais). Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Tie patys kriminogeniniai veiksniai nuteistajam buvo nustatyti ir ankstesnio svarstymo metu (informacija iš Teismų informacinės sistemos LITEKO, byla Nr. T-50-946/2020), o tai leidžia daryti išvadą, kad su galimu pakartotiniu nuteistojo V. V. nusikalstamu elgesiu susijusių probleminių sričių korekcija (mažinimas) vis tik dar nėra pakankamai reikšminga, tikslinių konsultacijų su psichologe dėl priklausomybių lankymas, agresijos valdymo kursų baigimas, nuteistojo akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką nerodo. Tokią išvadą patvirtina ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri, kaip minėta, yra vidutinė – 58 balai ir ją sudaro ne tik statiniai, bet ir nemaža dalis – 18 balų – dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis, nepriekaištingai elgdamasis ir aktyviai dalyvaudamas pataisos procese, koreguodamas savo elgesį pagal jam nustatytas problemines sritis (lankydamas psichoaktyvių medžiagų vartojimo problemoms spręsti nukreiptas taip pat su elgesio, mąstymo korekcija susijusias programas), gali sumažinti arba iš viso eliminuoti. Nors Socialinio tyrimo išvadoje nustatytas nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas nuo 65 balų iki 58 balų, šis pokytis, kolegijos įsitikinimu, dar nėra pakankamas manymui, kad lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
13. Išvadą, kad dar nėra pakankamai pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, patvirtina ir nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu vertinimas. Vertinant visą teismui pateiktą medžiagą matyti, kad bausmės atlikimo metu nepriekaištingu elgesiu nuteistasis nepasižymėjo. Už gerą elgesį ir stropų darbą V. V. skatintas dešimt kartų, pataisos įstaigoje įgijo ne vieną profesinę kvalifikaciją, dirba. Šios aplinkybės nuteistąjį iš tiesų charakterizuoja teigiamai, tačiau elgtis tinkamai yra kiekvieno nuteistojo, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, pareiga ir toks elgesys, esant nustatytai vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai ir nenustačius pakankamos pažangos ją mažinant, nėra pakankamas BVK 157 straipsnio taikymui. Teismui pateiktos bylos duomenys patvirtina ir tai, kad nuteistasis keturis kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles, dėl to buvo drausmintas paskiriant drausmines nuobaudas bei vieną kartą t. y. 2017 m. sausio 26 d. buvo užfiksuotas narkotikų vartojimo atvejis pataisos įstaigoje. Nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau tai nepaneigia fakto, kad vienos iš nuteistojo pareigų V. V. tinkamai nevykdė, o tai, kad paskutinė nuobauda buvo skirta pakankamai neseniai – 2019 m. birželio 13 d., leidžia manyti, kad akivaizdūs teigiami elgesio pokyčiai stebimi dar neilgą laiką – nuo 2019 m. rugpjūčio 28 d., kai buvo panaikinta nuobauda prieš terminą ir nuteistasis nebebuvo baustas. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jo gebėjimas prisitaikyti prie nustatytų taisyklių ir režimo reikalavimų vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę yra svarbus, kadangi lygtinio paleidimo taikymas taip pat neišvengiamai yra susijęs su tam tikrų įpareigojimų skyrimu, draudimų laikymusi. Vertinamu atveju, esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms, taip pat informacijai apie nuteistojo ankstesnius teistumus, jau ne kartą taikyto lygtinio paleidimo instituto neveiksmingumą, kyla pagrįstų abejonių dėl to, kad lygtinio paleidimo metu nuteistasis sugebės tinkamai vykdyti lygtinio paleidimo sąlygas ir nepažeidinėti įstatymų.
14. Nors, kaip ir minėta anksčiau, nuteistojo elgesyje pastaruoju metu yra stebima teigiamų pokyčių, dėl ko jam buvo suteikta teisė išvykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos ribų, tačiau tai neįpareigoja teismo besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą, juolab, kad ir švelnesnis bausmės atlikimo režimas dar pakankamai trumpas, kad būtų galima daryti išvadas apie stabilius nuteistojo elgesio pokyčius. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad V. V. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą.
15. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus aktualią V. V. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kuri patvirtina nutartyje padaryti pagrįstą išvadą, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Jokių kitų argumentų, pagrindžiančių nuteistojo teiginius dėl teismo šališkumo, skunde nėra nurodyta.
16. Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą.
17. Visos aptartos aplinkybės reiškia, kad nuteistojo pastangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pastebimos, tačiau dar nepakankamos, toliau vykdant Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas, nusikalstamo elgesio rizika gali būti sumažinta, o asmens galimybės prisitaikyti prie gyvenimo laisvėje, pasirenkant nenusikalstamą gyvenimo būdą, padidintos. Aukščiau nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad būdamas lygtinai paleistas, nuteistasis šiuo metu jau sugebės laikytis jam taikytinų draudimų ir įpareigojimų bei įstatymų ir visuomenėje nusistovėjusių moralės normų.
18. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo spręsti, kad nuteistasis V. V. padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
19. Taigi, pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nuteistojo V. V. skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo V. V. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.