- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-03
- Bylos Nr.
- 1S-145-966/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-71-1-00363-2014-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis, Jurga Vasiliauskienė, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- V. V.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. V. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. sausio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. gruodžio 6 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. V. V. nuteistas Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2015 m. kovo 3 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 2 dalį subendrinta 8 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2014 m. rugsėjo 6 d., laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2022 m. gruodžio 6 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisijos 2019 m. gruodžio 6 d. nutarimu nutarta taikyti nuteistajam V. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Komisija sprendė, kad nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, o jo elgesys nėra nepriekaištingas, tačiau nuteistasis stengiasi keisti elgesį teigiama linkme, jo požiūris į taikomas socialinės reabilitacijos priemones teigiamas, nuteistasis rodo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Šios aplinkybės, Komisijos nuomone, sudaro pagrindą nuteistąjį paleisti lygtinai.
3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. sausio 28 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą nenustatęs akivaizdžios nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nutartyje atkreiptas dėmesys į vidutinę V. V. nusikalstamo elgesio riziką, į tai, kad rizikos balą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistais gali ir privalo mažinti. Įvertinti ir kriminogeniniai veiksniai, nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, informacija apie ankstesnius teistumu. Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendė, kad dar nėra pagrindo manyti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
4. Nuteistasis V. V. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 28 d. nutartį ir takyti lygtinį paleidimą iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės su intensyvia priežiūra.
4.1. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo turi būti vertinama ne praeitis, o elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, jo pokyčiai. Nors nuteistasis keturis kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles, bet turi būti atsižvelgta ir į tai, kokio pobūdžio pažeidimai ir kokios jų priežastys. Nuteistasis stengėsi elgesį koreguoti, buvo skatintas devynis kartus.
4.2. Nuteistojo skunde akcentuojamas nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimas, kuris, pasak V. V., yra žymus. Apeliantas netoleruoja nuteistųjų subkultūros, išmoko valdyti pyktį ir nepasitenkinimą. Dėl lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra kreiptis galėjo anksčiau, tačiau to nedarė, nes jautė, kad dar nėra pasiruošęs. Šiuo metu nevartoja ne tik psichotropinių medžiagų, bet ir alkoholio. Bausmės atlikimo metu išmoko suprasti ir priimti skirtingą kitų žmonių požiūrį, jokie konfliktai nekyla. Atlikta bausmės dalis yra pakankamai didelė, todėl lygtinio paleidimo taikymas niekaip negali formuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo. Atkreipiamas dėmesys, kad tas pats teisėjas anksčiau taip pat atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą ir todėl galima spręsti, kad teismas yra šališkas ir nenori keisti savo nuomonės ir anksčiau priimtų sprendimų.
4.3. Nuteistasis skunde akcentuoja, kad ankstesnių teistumų jis neneigia ir kaltę dėl padarytų nusikaltimų pripažįsta. Tačiau lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės. Taikant intensyvią priežiūrą yra skiriami griežti ribojimai, kurių privalu laikytis. Neteisingai nutartyje teigiama, kad nuteistasis turi dviprasmišką nuostatą prižiūrinčių pareigūnų atžvilgiu, kadangi tai yra netiesa. Prašo atsižvelgti į garbų amžių, vertybių suvokimą ir pastangas, Komisijos išvadas ir nutarimą. Yra vedęs, žmona jį palaiko. Jos pastangų ir patarimų dėka nuteistasis stengiasi iš esmės pasikeisti. Su buvusiais draugais ir pažįstamais visus ryšius nutraukė. Išėjęs į laisvę padės žmonai ūkyje, dirbs automobilių remonto dirbtuvėse. Turi įgijęs specialybes. Turimą skolą moka. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad keturis kartus buvo išleistas trumpalaikėms išvykoms į namus, jokių pažeidimų nepadarė, sąlygų laikėsi.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo V. V. skundas atmetamas.
6. Lygtinio paleidimo institutas įtvirtintas BVK 157 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Aptariama BVK norma sudaro pagrindą spręsti, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus.
7. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga, įvertinęs nuteistojo skunde išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada dėl lygtinio paleidimo taikymo negalimumo yra pagrįsta. Nagrinėjamu atveju iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis kreipėsi su prašymu į Komisiją dėl jo lygtinio paleidimo, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kurią atlikus gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, t. y. atitinka formalius lygtinio paleidimo taikymo pagrindus. Tačiau iš BVK 157 straipsnyje įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad lygtinio paleidimo taikymui, be nuteistojo atitikimo formaliems pagrindas, turi būti nustatytos ir materialiosios šio straipsnio taikymo sąlygos – nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir pagrįstas manymas, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šį manymą lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažangą ją mažinant. Teisėjų kolegija pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad nuteistasis V. V. materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo pagrindų vis dar neatitinka, todėl BVK 157 straipsnyje įtvirtintas lygtinio paleidimo institutas negali būti taikomas.
8. Socialinio tyrimo išvadoje V. V., atlikus rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, nustatyta vidutinė – 58 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Vidutinė nusikalstamo elgesio rizika savaime nėra kliūtis taikyti asmeniui lygtinį paleidimą. Kiekvienu atveju turi būti atsižvelgta į tai, kiek šią riziką sudarančių balų yra statiniai ir kiek dinaminiai, įvertinta nuteistojo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs savo tikslų, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, siekti tik teisėtais būdais. Šiuo aspektu pažymima, kad apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159, 15.2 punktas (redakcija nuo 2015 m. rugpjūčio 20 d.). Apylinkės teismas į paminėtų aplinkybių visumą atsižvelgė ir jas skundžiamoje nutartyje įvertino teisingai.
9. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai atkreiptas dėmesys į tai, kad nuteistajam V. V., nors ir vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvaujančiam elgesio pataisos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, vis dar išlieka nustatyti kriminogeniniai veiksniai: psichoaktyvių medžiagų vartojimas; nepakankama impulsų kontrolė (nesugebėjimas kontroliuoti savo veiksmų bei spręsti konfliktų priimtinais būdais). Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Tie patys kriminogeniniai veiksniai nuteistajam buvo nustatyti ir ankstesnio svarstymo metu (informacija iš Teismų informacinės sistemos LITEKO, byla Nr. (duomenys neskelbtini)), o tai leidžia daryti išvadą, kad su galimu pakartotiniu nuteistojo V. V. nusikalstamu elgesiu susijusių probleminių sričių korekcija (mažinimas) vis tik dar nėra pakankamai reikšminga, tikslinių konsultacijų su psichologe dėl priklausomybių lankymas, agresijos valdymo kursų baigimas nuteistojo akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką nerodo. Tokią išvadą patvirtina ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri, kaip minėta, yra vidutinė – 58 balai ir ją sudaro ne tik statiniai, bet ir nemaža dalis – 18 balų – dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis, nepriekaištingai elgdamasis ir aktyviai dalyvaudamas pataisos procese, koreguodamas savo elgesį pagal jam nustatytas problemines sritis (lankydamas psichoaktyvių medžiagų vartojimo problemoms spręsti nukreiptas taip pat su elgesio, mąstymo korekcija susijusias programas), gali sumažinti arba iš viso eliminuoti. Nors Socialinio tyrimo išvadoje nustatytas nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas nuo 65 balų iki 58 balų, šis pokytis, kolegijos įsitikinimu, dar nėra pakankamas manymui, kad lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
10. Išvadą, kad dar nėra pakankamai pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, patvirtina ir nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu vertinimas. Vertinant visą teismui pateiktą medžiagą matyti, kad bausmės atlikimo metu nepriekaištingu elgesiu nuteistasis nepasižymėjo. Už gerą elgesį ir stropų darbą V. V. skatintas aštuonis kartus, pataisos įstaigoje įgijo ne vieną profesinę kvalifikaciją, dirba. Šios aplinkybės nuteistąjį iš tiesų charakterizuoja teigiamai, tačiau elgtis tinkamai yra kiekvieno nuteistojo, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, pareiga ir toks elgesys, esant nustatytai vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai ir nenustačius pakankamos pažangos ją mažinant, nėra pakankamas BVK 157 straipsnio taikymui. Teismui pateiktos bylos duomenys patvirtina ir tai, kad nuteistasis keturis kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles, dėl to buvo drausmintas paskiriant drausmines nuobaudas. Nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau tai nepaneigia fakto, kad vienos iš nuteistojo pareigų V. V. tinkamai nevykdė, o tai, kad paskutinė nuobauda buvo skirta pakankamai neseniai – 2019 m. birželio 13 d., leidžia manyti, kad akivaizdūs teigiami elgesio pokyčiai stebimi dar neilgą laiką – nuo 2019 m. rugpjūčio 28 d., kai buvo panaikinta nuobauda prieš terminą ir nuteistasis nebebuvo baustas. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jo gebėjimas prisitaikyti prie nustatytų taisyklių ir režimo reikalavimų vertinant probacijos taikymo galimybę yra svarbus, kadangi lygtinio paleidimo taikymas taip pat neišvengiamai yra susijęs su tam tikrų įpareigojimų skyrimu, draudimų laikymusi. Vertinamu atveju, esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms, taip pat informacijai apie nuteistojo ankstesnius teistumus, jau ne kartą taikyto lygtinio paleidimo instituto neveiksmingumą, Socialinio tyrimo išvadoje išskirtą nuteistojo dviprasmišką požiūrį į jį prižiūrinčių pareigūnų priežiūrą, kyla pagrįstų abejonių dėl to, kad lygtinio paleidimo metu nuteistasis sugebės tinkamai vykdyti probacijos sąlygas ir nepažeidinėti įstatymų.
11. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Nuteistojo skunde nurodoma aplinkybė, kad jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą sprendė tas pats teisėjas kuris anksčiau jau atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą, nutartyje padarytų išvadų pagrįstumo nepaneigia. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus aktualią V. V. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kuri patvirtina nutartyje padaryti pagrįstą išvadą, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Jokių kitų argumentų, pagrindžiančių nuteistojo teiginius dėl teismo šališkumo, skunde nėra nurodyta. Aplinkybių, sudarančių pagrindą pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas Komisijos nutarimo patvirtinimo klausimą, buvo šališkas, teisėjų kolegija taip pat nenustatė.
12. Nuteistojo nurodomos aplinkybės, kad jis yra vedęs, išėjęs į laisvę padės žmonai ūkyje, dirbs, neįpareigoja teismo taikyti lygtinį paleidimą. Lygtinio paleidimo taikymo pagrindas yra nuteistojo atitikimas BVK 157 straipsnyje numatytiems pagrindams (sąlygoms), o nuteistasis V. V., kaip nustatyta, šių sąlygų vis dar neatitinka.
13. Konstatuojama, kad apylinkės teismas Komisijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrino tinkamai, laikydamasis BPK reikalavimų. Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 28 d. nutartis atitinka teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus, todėl ją naikinti, kaip to prašome skunde, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo V. V. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. sausio 28 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.