- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-12
- Bylos Nr.
- T-1300-946/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-71-1-00363-2014-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Nuteistasis
- V. V.
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. V. patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. 67-21 nutarta taikyti nuteistajam V. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 2 m. 5 mėn. 6 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2020 m. birželio 30 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, motyvuojant tuo, kad nuteistasis atliko būtiną bausmės dalį, numatytą Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte, jo elgesys bausmės atlikimo metu nėra nepriekaištingas, tačiau stengiasi keisti teigiama linkme, požiūris į taikomas socialinės reabilitacijos priemones teigiamas, nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika bei nuteistasis rodo pažangą ją mažinant, todėl tikimasi, kad nuteistasis po galimo paleidimo tinkamai adaptuosis visuomenėje, laikysis priimtinos elgesio tvarkos ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Šalies argumentai
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Saulius Striauša pateikė skundą dėl nuteistojo V. V. lygtinio paleidimo, kuriuo prašo netvirtinti Komisijos 2020 m. birželio 30 d. nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Skunde nurodė, kad nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už sunkų ir apysunkį tyčinius nusikaltimus, praeityje teistas dešimt kartų, vyrauja finansinio pobūdžio nusikaltimai, dėl įvykdyto nusikaltimo kaltę pripažįsta, tačiau linkęs ieškoti savo elgesį pateisinančių aplinkybių ir šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, neabejotinai atskleidžia neigiamas jo nuostatas, neigiamą jo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu. Nuteistasis keturis kartus baustas drausmine tvarka, kas rodo, jog V. V. nėra nepriekaištingos reputacijos. Nuteistasis priklauso vidutinės rizikos grupei – 58 balai ir šiuo atveju įvertinus teigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, kartu su jo teistumu, sistemingu nusikalstamų veikų darymu, būdingu nusikalstamų veikų modeliu, kriminogeninius veiksnius, negalima daryti neabejotinos išvados, kad toliau nuteistojo reintegracija į visuomenę gali būti pasiekta jo neizoliuojant. Be to, nuteistasis atliko per trumpą paskirtos bausmės laiką, o tai gali nuteistajam suformuoti klaidingą nuomonę dėl jo padaryto labai sunkaus nusikaltimo, nes jis pernelyg švelniai nubaustas. Taigi, paleidus nuteistąjį jau šiuo metu, nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis, būtų pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesas, susijęs su piliečių saugumo užtikrinimu.
Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam V. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.
V. V. nuteistas Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2015 m. kovo 3 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 260 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, skirta 8 m. 3 mėn. laisvės atėmimo.
Nuteistasis atliko Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.) redakcija (TAR, 2015, Nr. 2015-11069)) numatytą būtinąją dalį (1/2) paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 2 m. 5 mėn. 6 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2020 m. birželio 30 d.).
Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.) redakcija (TAR, 2015, Nr. 2015-11069)) numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Nuteistasis V. V. yra pateikęs Komisijai prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos, taip pat atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.
Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus vertinimą „OASys“ metodika, V. V. nustatoma vidutinė – 58 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl tokiu atveju nuteistasis gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos tik jei nustatoma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Be to, nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs siekti gyvenimo tikslų tik teisėtomis priemonėmis.
Pagal susiformavusią teismų praktiką ir Lietuvos Respublikos BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra, įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Nagrinėjamu atveju, V. V. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vieną nusikalstamą veiką – padaryti apysunkis ir sunkus nusikaltimai, anksčiau ne kartą teistas, jam buvo taikytas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, taip pat buvo skirta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, taip pat nuteistasis ne kartą atliko laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis ir toliau darė nusikalstamas veikas, taip pat ir analogiškas, kas, teismo nuomone, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių ir kas taip pat sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Nors šios aplinkybės ir negali būti laikomos pakankamu pagrindu atsisakyti taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, tačiau tiek, kiek jos atskleidžia V. V. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos.
Lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl, kaip jau minėta anksčiau, įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios sprendimo tvirtinimo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyse ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – nuteistasis galiojančių drausminių nuobaudų neturi, dirba, už stropų darbą ir gerą elgesį paskatintas, palaiko socialinius santykius su artimaisiais, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir toks nuteistojo elgesys yra tiek toleruotinas, tiek formuojantis manymą, kad nuteistasis savo elgesį koreguoja reikiama linkme, tačiau pažymėtina ir tai, jog jis per visą bausmės atlikimo laikotarpį nesielgė išimtinai teigiamai. Nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, keturis kartus pažeidė pataisos įstaigoje nustatytą tvarką bei režimo reikalavimus, padarydamas ir šiurkščius pažeidimus, jam buvo taikytos keturios drausminės nuobaudos, paskutinė drausminė nuobauda buvo paskirta dar 2019 m. birželio 13 d., ir šios aplinkybės neleidžia teismui vertinti nuteistojo elgesio kaip nepriekaištingo. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Šiuo atveju, kaip nustatyta iš teismui pateiktos medžiagos, V. V. linkęs nepaklusti nustatytoms elgesio taisyklėms, jo elgesys viso bausmės atlikimo metu leidžia pagrįstai abejoti probacijos efektyvumu.
Pažymėtina ir tai, jog Socialinio tyrimo išvadoje yra išskiriami V. V. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai: psichoaktyvių medžiagų vartojimas; nepakankama impulsų kontrolė (nesugebėjimas kontroliuoti savo veiksmų bei spręsti konfliktų priimtinais būdais), kurie nustatyti vertinant nuteistojo praeitį, tai pat ir jo elgesį bei mąstymą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio bei mąstymo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų kontekste, įvertinus Komisijos nutarimo patvirtinimui pateiktą medžiagą, taip pat Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, jog nuteistasis dėl narkotikų vartojimo linkęs atsakomybę perkelti aplinkai, suvokia ir pripažįsta narkotikų poveikį, tačiau kaltina situaciją, aplinkybes, kurių negali valdyti; turi dviprasmišką požiūrį į jį prižiūrinčių pareigūnų priežiūrą nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.
Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus vertinimą „OASys“ metodika, V. V. nustatoma vidutinė – 58 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri nuo paskutinio atlikto vertinimo 2020 m. kovo 18 d. nepakito ir išliko vidutinė, taip pat nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis sudaro pakankamai reikšmingas dinaminių balų skaičius (18 svertinių balų), kuris gali mažėti priklausomai nuo nuteistojo teigiamo elgesio pataisos namuose, jo pastangų eliminuoti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kurie kelia abejonių pakankama V. V. elgesio korekcija ir jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad nuteistasis daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
Įvertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.
Dėl prokuroro skundo
Lietuvos Respublikos BVK numato prokurorui teisę skųsti Komisijos priimamus nutarimus, tačiau iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies turinio matyti, kokius sprendimus, išnagrinėjęs tokį skundą, gali priimti teismas, tai yra: atmesti skundą (1 punktas); patenkinti skundą ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, kai nagrinėjamas klausimas dėl Komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo (2 punktas); patenkinti skundą ir pakeisti Komisijos nutarimą, kai nagrinėjamas kitas klausimas (3 punktas). Atitinkamai šie teismo galimi priimti sprendimai turėtų lemti ir prokuroro skunde pateikiamus prašymus. Šiuo atveju, kai Komisija priėmė nutarimą taikyti nuteistajam V.V. lygtinį paleidimą, prokuroras, skųsdamas tokį Komisijos nutarimą, turėjo nurodyti argumentus dėl Komisijos priimto nutarimo pakeitimo, tačiau prokuroras skunde nurodė argumentus dėl to, kodėl nepritaria Komisijos sprendimui taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Atsižvelgiant į išdėstytą, prokuroro skundas, kuriuo jis prašo netvirtinti Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam V. V. lygtinio paleidimo, atmestinas
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.) redakcija (TAR, 2015, Nr. 2015-11069)), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas
nutaria:
Atsisakyti patvirtinti Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. birželio 30 d. nutarimą Nr. 67-21 taikyti nuteistajam V. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro skundą atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.