Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Valdo Meidaus, teisėjų Artūro Ridiko ir Evaldo Vanago,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl 2014 m. gruodžio 18 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 2 d. – laisvės atėmimu 8 metams 3 mėnesiams;

- pagal BK 300 str. 2 d. – laisvės atėmimu 1 metams 5 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., šios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir jam skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 metams 7 mėnesiams.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

V. K. nuteistas už tai, kad :

1) laikotarpiu nuo ikiteisminio tyrimo nenustatytos datos iki 2014-09-07 18.21 val. neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, įgijo, laikė ir gabeno didelį kiekį narkotinių medžiagų ir jas platino, o būtent : laikotarpiu nuo ikiteisminio tyrimo nenustatytos datos iki 2014-09-03 20 val. iš nenustatyto asmens, nenustatytoje vietoje, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo didelį kiekį – ne mažiau kaip 76,5207g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, kurią laikė iki 2014-09-06 14 val. A. A. namo kambaryje (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), iš kur, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2014-09-06 14 val. nunešė jas į Z. B. namus (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), kuriuose, tęsdamas nusikalstamus veiksmus tą pačią 2014-09-06 apie 14.30 val. narkotines medžiagas platino duodamas jas rūkyti R. A.; tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią 2014-09-06 apie 16 val., motoriniu dviračiu jas nugabeno į Ž. N. sodybą (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., kur jas paslėpė sodybos kieme ir laikė iki 2014-09-07 18.21 val., kai parodymų patikrinimo metu pateikė policijos pareigūnams;

- 2014 m. vasario mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) parke, iš nenustatyto asmens už 400 Lt įsigijo žinomai suklastotą tikrą dokumentą – Lietuvos Respublikos pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą P. B., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu, kuriame nuotrauka ir duomenų užpildymas nėra pirminiai, ir tiksliai nenustatytu laiku neteisėtai jį gabeno su savimi į (duomenys neskelbtini) ir iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą, o nuo 2014-09-03 20.05 val. laikė paslėpęs (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), A. A. namo kambaryje esančioje spintoje po drabužiais, kol 2014-09-06 20.40 val., šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą surado ir paėmė policijos pareigūnai.

Teismas nepagrįstai nustatė, kad jis yra teistas. Pabrėžia, jog buvo teistas 1989 m. pagal BK 148 str. 1 d., tačiau šiuo metu galiojantis baudžiamasis įstatymas analogišką nusikalstamą veiką, t. y. plėšimą, priskiria prie apysunkių nusikaltimų, todėl pagal BK 97 str. 6 d. teistumas jam jau yra išnykęs.

Apeliaciniame skunde pabrėžia, kad liudytojos Z. B. parodymai dėl atsineštų narkotinių medžiagų supakavimo, poveikio, pardavimo kainos bei priežasčių, dėl ko kreipėsi į policijos pareigūnus, neatitinka įvykio aplinkybių bei realybės, dėl ko šiais parodymais negalima vadovautis. Nurodo, kad liudytojų R. A. bei J. B. parodymai paneigia faktą, kad jis siūlė parduoti narkotines medžiagas, visų liudytojų parodymai dėl atsineštų narkotinių medžiagų skiriasi ir yra prieštaringi.

Apeliantas pažymi, jog tiriant bei nagrinėjant šią baudžiamąją bylą nebuvo atlikta eilė įvairių tyrimui reikšmingų veiksmų – liudytojams nebuvo duotas atpažinti narkotinių medžiagų maišelis, nebuvo padaryta ekspertizė, ar R. A. rūkė žolę. Mano, jog jis buvo specialiai apkalbėtas vien tik tam, kad būtų nustatytas ir įrodytas platinimo faktas, o specialistės O. T. duoti paaiškinimai bei išvada negali būti laikoma objektyvia, kadangi ji yra liudytojos Z. B. giminaitė. Be to, liudytoja Z. B. įvykio dieną pati leido ir net padėjo rūkyti „žolę“ jos namuose. Nuteistasis pabrėžia, jog L. B. ir J. B. nurodė skirtingą įvykio metu jo naudotų svarstyklių rūšį, tačiau šis prieštaravimas pašalintas nebuvo.

Mano, kad apylinkės teismas visiškai neįvertino aplinkybės, kad jis pats savo noru nurodė, kur yra padėtas paketas su narkotinėmis medžiagomis, nes to jam nepadarius šios medžiagos nebūtų rastos. Ši aplinkybė turėtų būti vertinama kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei nusikalstamos veikos nutraukimas. Tą patvirtina ir liudytojo D. R. parodymai.

Apeliaciniame skunde pabrėžia ir tai, kad kaltinamąjį aktą gavo tik po teismo, dėl ko buvo pažeista jo teisė pasiruošti teismui ir susipažinti su bylos duomenimis. Be to, nuosprendžio priėmimo metu buvo pakeistas jo gynėjas, todėl naujas advokatas negalėjo jam niekuo padėti. Dėl neteisėto disponavimo suklastotu dokumentu savo kaltę jis pripažino visiškai, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta, dėl ko nebuvo nustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą patenkinti. Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas.

Dėl disponavimo suklastotu dokumentu (BK 300 str. 2 d.)

Apeliantas neginčija su šia veika susijusių byloje nustatytų aplinkybių, įrodymų, jų vertinimo bei veikos kvalifikavimo. Jis skunde atkreipia dėmesį, kad jis šią veiką visiškai pripažino, davė nuoseklius parodymus, kas galėjo būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kolegija su šiuo jo argumentu visiškai sutinka. Iš bylos matyti, kad nuo pat tyrimo pradžios bei teisme nuteistasis vienodai nuosekliai parodė, kad (duomenys neskelbtini), iš nepažįstamo asmens, už 400 Lt jis įgijo suklastotą asmens pasą, kuriame buvo įklijuota prieš tai jo tam asmeniui duota nuotrauka. Su šiuo pasu jis keliavo užsienyje, juo naudojosi. Beje ir apylinkės teismas nuosprendyje nurodė, kad savo kaltę dėl šios veikos apeliantas pripažino visiškai. Šios aplinkybės leidžia tvirtinti, kad šiuo atveju buvo visos sąlygos pripažinti apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). To nepadaręs apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl nuosprendis keičiamas (BPK 328 str. 1 p.), pripažįstant aukščiau nurodytą aplinkybę apelianto atsakomybę lengvinančia.

Dėl neteisėto disponavimo dideliu kiekiu narkotinės medžiagos (BK 260 str. 2 d.)

Iš apeliacinio skundo galima suprasti, kad nuteistasis dėl šios veikos nesutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad jis didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių dervos, neteisėtai laikė ir gabeno su tikslu platinti bei ją nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis platino. Šiuos jo skundo argumentus kolegija pripažįsta nepagrįstais. Apylinkės teismas nuosprendyje pakankamai išsamiai išdėstė įrodymus, neabejotinai patvirtinančius apelianto kaltę. Visų pirma tai liudytojų Z. B., J. B. ir R. A. parodymai. Juos skunde apeliantas prašo vertinti kritiškai, nes jie esmingai prieštaringi. Tačiau taip nėra. Liudytoja Z. B. iš esmės nuosekliai be viso kito parodė, kad įvykio dieną begeriant alų nuteistasis išsitraukė stačiakampio formos plastmasinį maišelį, panašų į šokolado plytą. Jame buvo apie 10 rudų gabaliukų. Maišelyje buvusios medžiagos nuteistasis pasiūlė parūkyti R. A. bei jai. Tuo tikslu jis iš knygutės, kuri buvo verandoje, išplėšė du lapelius, atlaužė iš atsinešto paketo du gabaliukus, juos įvyniojo į popieriaus lapelius, ir jie abu su R. A., kuris paprastai nerūko, užsirūkė. Liudytoja atkreipė dėmesį, kad apeliantas surūkė visą suktinę, o R. A. patraukė du kartus ir pasakė, kad jį jau „veža“, ir daugiau neberūkė. Be to, pasak Z. B., apeliantas ten pat pasvėrė narkotikus ir pasakė, kad už juos norėtų gauti apie 340 Lt. Ji narkotinės medžiagos nepirko, todėl V. K. išvažiavo. Iš esmės analogiškus parodymus apie apelianto ir R. A. narkotinės medžiagos rūkymą 2014-09-06 įvykio vietoje, t.y. Z. B. namo verandoje, davė ir liudytojai J. B. bei pats R. A.. Tiesa, šie liudytojai patvirtino negirdėję, kad V. K. būtų siūlęs narkotines medžiagas pirkti, kalbėjęs apie jų vertę ir pan. Atkreiptinas dėmesys, kad ir pats apeliantas tik teisme kategoriškai paneigė siūlęs kanapių dervos parūkyti R. A., o ikiteisminio tyrimo metu jis tvirtino kitaip. O būtent, savo pirminiuose parodymuose (1 t., 105 – 106 b.l.) jis nurodė, jog parūkęs „žolės“, apie 2,5 cm ilgio likusią suktinę jis įdėjo į peleninę, iš kur ją paėmė R. A. ir ją rūkė. Taip pat nuteistasis tvirtino ir teisme, sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės (1 t., 123 – 124 b.l.). Apklaustas gi ikiteisminio tyrimo teisėjo 2014-09-11 V. K. paneigė šiuos savo parodymus (1 t., 109 – 114 b.l.). Tai rodo, kad paties nuteistojo parodymai nėra nuoseklūs, jie prieštarauja aukščiau paminėtų liudytojų parodymams, todėl apylinkės teismas juos pagrįstai atmetė. Narkotinės medžiagos siūlymas kitam asmeniui, šiuo atveju – siūlymas jos parūkyti R. A., kuris ir rūkė, yra laikytinas kitokiu narkotinių medžiagų platinimu. Kolegija atkreipia dėmesį, kad aukščiau paminėtų liudytojų parodymus apie dvi nuteistojo paruoštas suktines, kurių vieną rūkė jis pats, o kitą davė R. A., patvirtina ir 2014-09-17 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 37 – 40 b.l.), iš kurios matyti, jog ant laikraščio popieriaus dviejų lapelių, rastų ir paimtų 2014-09-06 įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Z. B. namo verandoje, rasti narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių ar kanapių dervos sudėtyje esantys kanabinoidai. Apylinkės teismas, vertindamas įrodymus dėl šios apelianto veikos, visiškai pagrįstai nuosprendyje pažymėjo, jog apelianto tikslą platinti narkotinę medžiagą rodo ir jo veiksmai, t.y. kanapių dervą, laikytą A. A. namuose, jis nešiojosi kartu su savim, atsinešė jas pas Z. B., pagal jos parodymus, siūlė jos parūkyti ir Z. B., ją vėliau demonstratyviai pasvėrė, nurodė galimą kainą, vėliau vežėsi ją į (duomenys neskelbtini) kaimą pas Z. N.. Negalima nekreipti dėmesio ir į tai, kad būdamas suimtas apeliantas, kreipdamasis per kitus suimtuosius, laišku kreipėsi į R. A. ir prašė jo pakeisti parodymus dėl siūlymo parūkyti kanapių dervos. Jei to iš tikro nebūtų buvę, apeliantui nebūtų reikėję to daryti, nes kaip galima matyti iš R. A. parodymų, jis netgi įspėjo nuteistąjį slėpti narkotikus, kai tik sužinojo, jog Z. B. pranešė apie juos policijai.

Neesminiai prieštaravimai liudytojų parodymuose dėl narkotinių medžiagų išvaizdos, svarstyklių apibūdinimo, dėl to, kad nei R. A., nei J. B. negirdėjo jo siūlymo pirkti narkotikus, neleidžia aplamai atmesti šiuos parodymus kaip įrodymus ar jais iš esmės abejoti. Apelianto argumentai dėl to, kad tyrimo metu R. A. nebuvo duota atpažinti narkotinių medžiagų pakuotė, kad nebuvo atliktas testas dėl narkotinių medžiagų pėdsakų jo organizme, kad galima šališki buvo ne tik liudytojai Z. B. bei R. A., tačiau ir tyrime dalyvavę policijos pareigūnai, yra tiesiog subjektyvus apelianto įvykio situacijos vertinimas, bandant sumenkinti jo kaltę patvirtinančius bylos įrodymus. Neaišku, kodėl reikėjo R. A. atpažinti pakuotę, jei ji vėliau buvo rasta ir net pats nuteistasis neginčijo, jog tai jo laikytos ir slėptos narkotinės medžiagos. Kad R. A. rūkė kanapių dervą, patvirtino ne tik jis pats – tai matė ir Z. B. bei J. B.. Pagaliau, tai savo pirminiuose parodymuose patvirtino ir pats V. K..

Esant tokioms aplinkybėms kolegija pripažįsta, kad apelianto kaltė neteisėtai laikius ir gabenus didelį kiekį kanapių dervos, turint tikslą ją platinti bei jos platinimas duodant parūkyti R. A., yra pilnai įrodytas, veika atitinka BK 260 str. 2 d.

Apeliantas skunde teigia, kad jis nepagrįstai nuteistas už didelio kiekio narkotinės medžiagos – kanapių dervos, įgijimą. Kolegija su tuo sutinka.

Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs V. K. kaltu pagal BK 260 str. 2 d., be kitų aplinkybių (didelio kiekio narkotinės medžiagos laikymo ir gabenimo) nustatė ir tai, kad jis laikotarpyje nuo tiksliai nenustatytos datos iki 2014 m. rugsėjo 3 d. 20 val., iš nenustatyto asmens, nenustatytoje vietoje, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo didelį kiekį – ne mažiau kaip 76,5207 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos. Pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d. atsako asmuo, kuris neteisėtai gamino ir (ar) perdirbo ir (ar) įgijo ir (ar) laikė ir (ar) gabeno ir (ar) siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ir (ar) kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Taigi, pagal BK 260 str. 2 d. nusikalstamai neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų gali reikštis minėtomis veikomis, ir kiekviena iš šių alternatyvių veikų atitinka iš esmės savarankišką nusikaltimo sudėtį. Tiek čia numatytų nusikalstamų veikų sudėčių visuma, tiek bet kurios iš jų padarymas gali būti (esant visiems sudėties požymiams) pakankamas pagrindas kaltininką bausti pagal BK 260 str. 2 d. Todėl teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 260 str. 2 d. nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų.

Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad V. K. ne tik laikė ir gabeno didelį kiekį kanapių dervos, bet šią narkotinę medžiagą ir įgijo. Pagal susiformavusią teismų praktiką narkotinių medžiagų įgijimas – tai veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna narkotinių medžiagų. Tokie veiksmai yra pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas ar dovanos gavimas ir kt. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad didelio kiekio narkotinės medžiagos įgijimas šioje baudžiamojoje byloje pripažįstamas nustatytu, tačiau ši veika iš viso nepagrįsta baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Esminės kanapių dervos įgijimo aplinkybės : kad, būtent, V. K., kur konkrečiai, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio tiksliai asmens įgijo narkotikus nėra nustatytos. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantas įgijo narkotinę medžiagą, šiuo atveju tiesiog preziumuojama remiantis tolesniu šios medžiagos laikymo ir gabenimo faktu. Taip negalima elgtis, nes BK 260 str. 2 d. nurodytos veikos turi savarankišką baudžiamosios atsakomybės pagrindimo kaltininkui reikšmę ir todėl kiekviena iš jų turi turėti savarankišką procesinį įrodinėjimą, o ne preziumuojamos („išvedamos“) iš kitų BK 260 str. 2 d. nurodytų ir neginčijamai įrodytų vėlesnių veikų. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 str. 1 d.). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas V. K. kaltu dėl neteisėto didelio kiekio narkotinės medžiagos įgijimo nenustatytomis aplinkybėmis, šių nuostatų nesilaikė, kaltinimas, jog apeliantas neteisėtai įgijo didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių dervos, nepagrįstas neginčijamais baudžiamojo proceso įstatymo nustatytais būdais gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, todėl šis teiginys iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio šalinamas, naikinant šią teismo nuosprendžio dalį (BPK 328 str. 3 p.).

Apelianto skundo argumentas, kad parodymų patikrinimo vietoje metu policijos pareigūnams parodęs, kur jis laikė paslėpęs kanapių dervą, jis atsisakė toliau vykdyti šias nusikalstamas veikas ar jas pats savarankiškai nutraukė, negali būti vertinamas kaip savanoriškas atsisakymas ją pabaigti. Pagal BK 23 str. 1 d., savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą yra tada, kai asmuo savo noru nutraukia pradėtą nusikalstamą veiką suvokdamas, kad gali ją pabaigti. Iš bylos matyti, kad iki parodymų patikrinimo vietoje 2014-09-07, kuomet jis policijos pareigūnams parodė ir atidavė narkotines medžiagas, jis jau buvo padaręs baigtus nusikaltimus, t.y. iki to momento neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, laikė ir gabeno didelį kiekį narkotinių medžiagų bei jas platino, t.y. jis jau buvo padaręs nusikaltimus, už kuriuos yra nuteistas skundžiamu teismo nuosprendžiu. Kita vertus, nuteistasis policijos pareigūnams prisipažino ir parodė paslėptus narkotikus tik aiškiai priremtas byloje surinktų įrodymų, galbūt siekdamas tokiu elgesiu tik sušvelninti savo teisinę padėtį. Jis nepadarė to pats, geranoriškai iki jo sulaikymo, todėl toks jo elgesys neatitinka nei savanoriško atsisakymo pabaigti nusikalstamą veiką, nei jos savanoriško nutraukimo.

BK 260 str. 2 d. sankcija numato laisvė atėmimo bausmę nuo 8 iki 10 metų. Apeliantui skirta beveik minimali 8 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kolegijos nuomone, šiuo atveju yra teisinga. Taigi, net ir keičiant pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl šios veikos, jam paliekama pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu už šią veiką paskirta bausmė, nes ji atitinka BK 41, 54 str. reikalavimus.

Dėl bausmių subendrinimo

Iš skundžiamo teismo nuosprendžio matyti, kad bausmes, skirtas pagal BK 260 str. 2 d. ir 300 str. 2 d., apylinkės teismas apeliantui subendrino vadovaudamasis BK 63 str. 1 ir 4 d., t.y. jas iš dalies sudėjo. Kolegijos vertinimu, toks bausmių subendrinimo būdas šiuo atveju nėra teisingas.

BK 260 str. 2 d. numatyta nusikalstama veika, kuri yra sunkus nusikaltimas, yra priskiriama BK 37 skyriuje išvardintiems nusikaltimams ar baudžiamiesiems nusižengimams, susijusiems su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis. Tuo tarpu BK 300 str. 2 d. (apysunkis nusikaltimas) yra priskiriama nusikaltimams ar baudžiamiesiems nusižengimams valdymo tvarkai, susijusiems su dokumentų ar matavimo priemonių klastojimu. Ir nors teoriškai vertinant jos nėra labai skirtingos pagal savo pavojingumą (jos skiriasi per vieną kategoriją žiūrint BK 11 str., t.y. viena veika sunki, kita – apysunkė), akivaizdu, kad šios veikos turi skirtingus objektus ir dalyką, jos priskiriamos labai skirtingoms nusikaltimų rūšims. Matyti ir tai, kad netgi pagal jų sankcijas (BK 300 str. 2 d. numatytas areštas arba laisvės atėmimas iki 4 metų, o BK 260 str. 2 d. – tik laisvės atėmimas nuo 8 iki 10 metų) įstatymo leidėjas BK 260 str. 2 d. numatytą veiką praktiškai laiko gerokai pavojingesne visuomenei. Pripažinus tai, kolegijos nuomone, yra visos sąlygos taikyti BK 63 str. 5 d. 2 p. ir apeliantui paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, nes šios veikos iš esmės skiriasi pagal savo pavojingumą, yra priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims. Todėl ši teismo nuosprendžio dalis taip pat keičiama dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

Apeliantas skunde teigia, kad nuosprendyje nepagrįstai nurodyta, jog jis teistas, nes jo teistumas pagal skunde paminėtą 1985 m. teismo nuosprendį pagal tuo metu galiojusio BK 148 str. 1 d. jau išnykęs. Tačiau, iš byloje esančių duomenų matyti, jog jis be to dar teistas 1994, 1996, 2003, 2010 metais. Po paskutinio teistumo tik 2011-11-03 jis paleistas lygtinai, neatlikęs 2 metų 24 dienų laisvės atėmimo bausmės. Akivaizdu, jog nusikalstamų veikų padarymo metu, t.y. 2014 m. vasario mėnesį, jam teistumas nebuvo išnykęs, todėl apylinkės teismas visiškai pagrįstai į tai atsižvelgė skirdamas jam bausmę. Iš 2014-12-04 teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad nuteistasis kaltinamąjį aktą buvo gavęs iki posėdžio pradžios, ką jis pats patvirtino teisme. Be to, jis šiame teisiamajame posėdyje nurodė ir tai, kad kaltinimas jam aiškus, suprantamas, išreiškė savo poziciją, kad kaltu prisipažįsta visiškai. Pastabų dėl šios posėdžio protokolo dalies, ir bendrai pastabų dėl laiku jam neįteikto kaltinamojo akto jis įstatymo nustatyta tvarka nereiškė. Teisiamajame posėdyje dalyvavo jam valstybės skirtas gynėjas, jam pretenzijų apeliantas teisiamajame posėdyje taip pat neturėjo. Taigi, šiuos jo skundo argumentus kolegija pripažįsta nepagrįstais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., kolegija

NUSPRENDĖ:

2014-12-18 Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendį pakeisti :

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl V. K. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 2 d. už neteisėtą, turint tikslą platinti, didelio kiekio – 76,5207 g, narkotinės medžiagos – kanapių dervos, įgijimą laikotarpiu nuo tiksliai nenustatytos datos iki 2014-09-03 20 val. nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens;

Pripažinti V. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis pilnai pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 str. 2 d., ir dėl jos gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p);

Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., apėmimo būdu subendrinus V. K. pagal BK 260 str. 2 d. ir 300 str. 2 d. paskirtas bausmes, skirti jam galutinę bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Likusią teismo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.