Kauno apylinkės teismo nutartis

2019-04-01 · Baudžiamoji byla Nr. T-610-946/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNuosprendis · 2015-03-03Panevėžio apygardos teismas
  2. T-610-946/2019Nutartis · 2019-04-01Kauno apylinkės teismas
  3. T-50-946/2020Nutartis · 2020-01-28Kauno apylinkės teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2020-03-03Kauno apygardos teismas
  5. T-1300-946/2020Nutartis · 2020-08-12Kauno apylinkės teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2020-09-11Kauno apygardos teismas
  7. T-746-649/2022Nutartis · 2022-06-07Panevėžio apylinkės teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-01
Bylos Nr.
T-610-946/2019
Teisminio proceso Nr.
1-71-1-00363-2014-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Purvainis
Nuteistasis
V. V.
Kategorijos
Byla Nr. T-610-946/2019
Teisminio proceso Nr. 1-71-1-00363-2014-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.1; 2.1.10.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S2019 m. balandžio 1 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo su intensyvia priežiūra nuteistajam V. V. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. vasario 22 d. priimtu nutarimu Nr. 67-7 nutarta taikyti nuteistajam V. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 3 m. 9 mėn. 14 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2019 m. vasario 22 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 3 dalį, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 65 balai ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, neturi galiojančių nuobaudų, septynis kartus skatintas, dirba, dalyvauja įvairiose programose, subkultūros nuostatos – neigiamos, dengia finansinius įsipareigojimus, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam V. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra atsisakytina tvirtinti.

V. V. nuteistas Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2015 m. kovo 3 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirta 8 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausmė.

Anksčiau teistas dešimt kartų.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistasis atliko Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 3 dalyje numatytą būtinąją dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 3 m. 9 mėn. 14 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2019 m. vasario 22 d.).

Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Nuteistasis V. V. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Socialinio tyrimo išvada nustatyta, jog atlikus nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, V. V. nustatyta vidutinė – 65 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl nuteistojo pažanga pataisos proceso metu turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės tikslai nuteistajam jau šiuo metu yra pasiekti, o būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

Pagal susiformavusią teismų praktiką ir Lietuvos Respublikos BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra, įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Nagrinėjamu atveju V. V. nuteistas už apysunkio ir sunkaus nusikalimų padarymą, anksčiau dešimt kartų teistas, jam taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, taip pat laisvės atėmimo bausmės, tris kartus taikytas lygtinis paleidimas, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, nuteistasis ir toliau darė nusikaltimus, kas, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu.

Lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios sprendimo tvirtinimo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyse ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai.

Spręsdamas dėl nuteistojo V. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismas atsižvelgia į tai, jog nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, penkis kartus pažeidė pataisos įstaigoje nustatytą tvarką bei režimo reikalavimus, taip pat padarydamas ir šiurkščius pažeidimus, už ką jam buvo skiriamos nuobaudos, paskutinį kartą pataisos įstaigoje nustatytą tvarką bei režimo reikalavimus pažeidė 2018 m. rugsėjo 6 d. ir nors nuobauda neskirta, apsiribota pokalbiu, tačiau šios aplinkybės neleidžia vertinti nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu kaip nepriekaištingo, kuris taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra yra itin aktualus.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti duomenys patvirtina, jog nuteistasis individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo – galiojančių drausminių nuobaudų neturi, dirba, septynis kartus paskatintas, tačiau, įvertinus ir kitas socialinio tyrimo išvadoje nurodomas aplinkybes, vien šių teigiamai nuteistąjį apibūdinančių duomenų nepakanka spręsti, jog nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką jau šiuo metu yra pakankama.

Kaip pažymėta Socialinio tyrimo išvadoje, iki nuteisimo nuteistojo finansinė būklė buvo nestabili, jis tik trumpą laiką turėjo pragyvenimo šaltinį, vėliau dirbo pavienius darbus, todėl įvertinus nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų, už kurių padarymą šiuo metu jis atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, finansinės naudos gavimo motyvą bei aplinkybę, jog iš darbo santykių gaunamo atlyginimo jam būnant laisvėje akivaizdžiai nepakako, kas neabejotinai paskatino jo nusikalstamą elgesį, leidžia pagrįstai abejoti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis sugebės tinkamai integruotis į visuomenę ir savo tikslų siekti tik teisėtais būdais, ir priemonėmis. Be to, nuteistasis pagal vykdomuosius raštus privalo išmokėti 1169,40 Eur, išmokėta tik 144,48 Eur. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad nuteistasis supranta ir pripažįsta žalojantį poveikį, kurį narkotikai gali turėti vartojančiam individui ir aplink esantiems asmenims, tačiau pats nuteistasis anksčiau vartojo narkotines medžiagas, pataisos namuose yra baustas už narkotinių medžiagų vartojimą, dėl narkotikų vartojimo linkęs atsakomybę perkelti aplinkai, kaltina aplinkybes, kurių negali valdyti. Jis taip pat neneigia turintis problemų dėl alkoholio vartojimo. Nuteistojo asmens bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis yra žalojęsis, tai darė kartu su kitais nuteistaisiais protestuodamas dėl pareigūnų elgesio. Taip pat išlieka svarbūs ir reikšmingi tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatyti, vadovaujantis „OASys“ vertinimo metodika, nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys (kriminogeniniai) veiksniai – psichoaktyvių medžiagų vartojimas; nepakankama impulsų kontrolė. Įvertinus aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, jog nuteistojo pastangos sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir savo elgesį koreguoti teigiama linkme pataisos proceso metu nebuvo pakankamos, todėl pagrindo manyti, jog lygtinio paleidimo atveju jis laikysis įstatymų ir nenusikals, nėra.

Nuteistojo elgesys, nors šiuo metu ir kreipiamas teigiama linkme, tačiau negali būti vertinamas kaip akivaizdi ir įtikinanti jo pažanga savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

Konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis V. V. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2019 m. vasario 22 d. nutarimą Nr. 67-7 taikyti nuteistajam V. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. vasario 22 d. nutarimą Nr. 67-7 taikyti nuteistajam V. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Arūnas Purvainis