Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Lino Šiukštos ir Jurgos Vasiliauskienės,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo T. R. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutarties, kuria kaltinamajam T. R. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. gruodžio 23 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje T. R. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 260¹ straipsnio 5 dalį tuo, kad jis, turėdamas tikslą neteisėtai disponuoti labai dideliais narkotinių medžiagų kiekiais ir platinti, taip gaunant neteisėtas pajamas, vykdyti jų kontrabandą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, išvengiant muitinės kontrolės, ne vėliau kaip 2024 m. kovo 8 d., susitarė su A. C. dėl narkotinių medžiagų neteisėto pargabenimo ir atlygio už jų pargabenimą dydžio, atlikdamas kitus organizacinius veiksmus, parengė nusikalstamos veikos planą ir paskirstė vaidmenis bei užduotis: pats T. R., veikdamas kaip nusikalstamos veikos organizatorius, įsipareigojo surasti transportą, skirtą narkotinių medžiagų gabenimui, užtikrinti legalaus krovinio, skirto užmaskuoti narkotinių medžiagų gabenimą, suradimą bei kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, veikiančiu Ispanijos Karalystėje, įsipareigojo neteisėtai įgyti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) bei įgytas narkotines medžiagas Ispanijos Karalystės teritorijoje neteisėtai gabenti iki sutartos susitikimo vietos su A. C.. Jis taip pat paskyrė A. C. atskirą užduotį – panaudojant UAB „G.“ priklausantį vilkiką „MB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką per valstybinę sieną neteisėtai atgabenti jo (T. R.) perduotą labai didelį kiekį narkotinės medžiagos.

1.1. Tokiu būdu T. R. ne vėliau kaip 2024 m. kovo 8 d. subūręs organizuotą grupę, susidedančią iš A. C. ir tyrimo metu nenustatyto asmens, veikiančio Ispanijos Karalystėje, veikdamas pagal savo sukurtą nusikalstamos veikos planą, panaudodamas faktiškai jam priklausančios įmonės UAB „G.“ vardu registruotą vilkiką „MB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sudarydamas apsimestinę darbo sutartį, kuria A. C. tariamai įdarbinamas UAB „G.“, ne vėliau 2024 m. kovo 8 d., kaip nurodė A. C. minėtu vilkiku su puspriekabe vykti į Ispanijos Karalystę, kur paimti legalų alyvuogių krovinį ir 2024 m. kovo 16 d. sustojus prie Malagos miesto laukti tolesnių jo, t. y. T. R. nurodymų dėl nelegalaus narkotinių medžiagų krovinio.

1.2. T. R., toliau vykdydamas savo atskirą vaidmenį, 2024 m. kovo 16 d. išskrido į Ispanijos Karalystę, kur veikdamas kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2024 m. kovo 16 d. netoli Malagos esančioje vilkikų stovėjimo aikštelėje susitiko su A. C. ir aptarė tolesnį nusikalstamos veikos vykdymo planą – nurodydamas A. C. 2024 m. kovo 18 d. atvykti į už 20 km esančią vilkikų stovėjimo aikštelę, prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“, tikslu priimti narkotinių medžiagų krovinį.

1.3. T. R., veikdamas kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, veikiančiu Ispanijos Karalystėje, ne vėliau kaip 2024 m. kovo 18 d. neteisėtai įgijo labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – virš 9 kg (9 851,26 g) kanapių (antžeminės dalys), supakuotų į dešimt paketų, kuriuos išnuomotu automobiliu „Kia Drive Stonic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. kovo 18 d., apie 08.00 val., neteisėtai atgabeno į vilkikų stovėjimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini), greta kavinės „(duomenys neskelbtini)“.

1.4. Toliau vykdydamas nusikalstamą sumanymą T. R. kartu su A. C. paketus su narkotine medžiaga paslėpė vilkiko daiktadėžėje, o tyrimo metu nenustatytas asmuo, stebėdamas aplinką, užtikrino, kad narkotinių medžiagų slėpimo proceso metu greta nebūtų pašalinių asmenų. Paslėpus narkotines medžiagas T. R. nurodė A. C. toliau vykti į Lietuvos Respubliką, Kauno miestą ir tokiu būdu toliau gabenti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų.

1.5. A. C., vykdydamas bendrą organizuotos grupės nusikalstamą sumanymą ir atlikdamas savo atskirą vaidmenį, nuo 2024 m. kovo 18 d. vilkiko daiktadėžėje paslėptą labai didelį kiekį narkotinės medžiagos neteisėtai gabeno iš Ispanijos Karalystės per įvairias Europos Sąjungos valstybes iki Lietuvos Respublikos valstybinės sienos posto, esančio Salaperaugio k., Liubavo sen., Kalvarijos sav., kur 2024 m. kovo 23 d., apie 04.22 val., labai didelį kiekį narkotinės medžiagos ją paslėpęs bei taip išvengdamas muitinės kontrolės, neturėdamas leidimo atgabeno į Lietuvos Respubliką ir toliau neteisėtai gabeno iki (duomenys neskelbtini), kur vilkikas buvo sustabdytas teisėsaugos pareigūnų, o neteisėtai gabenama narkotinė medžiaga surasta ir išimta.

2. Kaltinamasis T. R. laikinai sulaikytas 2024 m. kovo 23 d., 09.10 val. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. kovo 24 d. nutartimi kaltinamajam T. R. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas nustatytas dviem mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. kovo 23 d. Vėliau kardomosios priemonės – suėmimo terminas T. R. buvo tęsiamas Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų bei Kauno apygardos teismo nutartimis.

II. Skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo T. R. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus skundas atmetamas.

6. Išnagrinėjusi kaltinamojo T. R. gynėjo skundą, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktus baudžiamosios bylos duomenis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiama Kauno apygardos teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutartis, kuria kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, T. R. pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą trijų mėnesių laikotarpiui, BPK 119, 121, 122 straipsnių reikalavimų, nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė.

7. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad joje yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis T. R. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys užfiksuoti kito kaltinamojo, liudytojų parodymuose, kratos protokole, specialisto išvadoje, daiktų apžiūros protokoluose, tarnybiniame pranešime bei kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Šioje proceso stadijoje teismas, spręsdamas suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo sąlygų ir pagrindų nustatymu, o galutines išvadas dėl inkriminuojamų aplinkybių ir jas patvirtinančių duomenų pripažinimo įrodymais darys pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą. Šioje proceso stadijoje surinkti duomenys vertinami tik ta apimtimi, kiek tai yra reikšminga kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau nurodytuose įrodymų šaltiniuose esantys faktiniai duomenys yra pakankamas pagrindas kaltinti T. R. jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, dėl ko egzistuoja pagrindas kaltinamajam taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

8. Suėmimas gali būti skiriamas ar jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei nustatomos suėmimo skyrimo (ar jo termino pratęsimo) sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų. Nagrinėjamu atveju T. R. kaltinamas dviejų labai sunkių nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 3 dalis, 260¹ straipsnio 5 dalis, padarymu (BK 11 straipsnio 6 dalis). Už šias T. R. inkriminuojamas nusikalstamas veikas įstatymas numato ilgalaikes laisvės atėmimo bausmes. Kardomosios priemonės – suėmimo terminas T. R. nagrinėjamu atveju pratęstas nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo pagrindus, t. y. manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti ar slėptis nuo prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir, kad gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

9. Kardomoji priemonė – suėmimas skiriama ar jos terminas pratęsiamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kai asmuo gali bėgti (slėptis), atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 straipsnio 2 dalis).

10. Apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimo, įvertino šiam klausimui reikšmingų aplinkybių visumą – jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų sunkumą ir už jas gresiančių bausmių griežtumą. Nors nusikalstamų veikų, kurių padarymu kaltinamas asmuo, sunkumas ir sankcijoje nustatytos bausmės griežtumas nėra absoliuti sąlyga griežčiausios kardomosios priemonės taikymui, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimo, bausmės griežtumą įvertino tinkamai kartu su kaltinamojo socialiniais ryšiais, jo asmenybe ir kitomis aplinkybėmis.

11. Skunde akcentuojama, kad T. R. turi šeimą, augina keturis vaikus, iki sulaikymo dirbo, laisvėje turi pastovią gyvenamąją vietą, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, taigi jis yra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais. Vis tik T. R. turimi socialiniai ryšiai patys savaime nepaneigia jo pasislėpimo rizikos. Nors kaltinamojo gynėjas skunde pažymi, kad T. R. mažametė dukra 2024 m. rugsėjo 25 d. patyrė traumą, tačiau šią aplinkybę žemesnysis teismas, spręsdamas klausimą dėl tikslingumo toliau kaltinamajam taikyti griežčiausiąją kardomąją priemonę, įvertino ir kitų šio klausimo išsprendimui aktualių aplinkybių kontekste. Sutiktina su apygardos teismo išvada, kad minėta aplinkybė nepaneigia tikslingumo T. R. taikyti griežčiausią kardomąją priemonę.

12. Skunde nesutinkama ir su T. R. užsienyje galimai turimų ryšių vertinimu nurodant, kad vien tai, jog jis dirba bendrovėje, užsiimančioje krovinių pervežimo ir transportavimo paslaugomis, nepaneigia, kad jis Ispanijos Karalystėje galėjo lankytis nesinaudodamas ryšiais su minėta bendrove. Vis tik teisėjų kolegija, įvertinusi T. R. darbo pobūdį (transporto vadybininkas), sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kaltinamasis turi ryšių užsienio valstybėse, kuriais gali pasinaudoti, bandydamas išvengti baudžiamojo persekiojimo. Be to, kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju T. R. inkriminuojamos nusikalstamos veikos turi užsienio elementą – jos galimai buvo vykdomos ir Ispanijos Karalystėje. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog būdamas laisvėje T. R. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

13. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas taip pat pagrįstai nustatė, kad egzistuoja tikimybė, jog būdamas laisvėje kaltinamasis gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Šiuo pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas, jeigu yra duomenų, kad asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti ir informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

14. Svarbu pažymėti, kad T. R. vaidmuo šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų padaryme galimai buvo aktyvus, t. y. jis kaltinamas nusikalstamos veikos plano parengimu, vaidmenų paskirstymu. T. R. inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis leidžia spręsti, kad nusikalstami veiksmai galimai buvo koordinuoti ir numatyti iš anksto. Tai leidžia daryti išvadą, kad toks kaltinamojo elgesys nebuvo atsitiktinis. Nors kaltinamojo gynėjas akcentuoja aplinkybę, kad iki sulaikymo T. R. dirbo, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tai, jog galimai įvykdytos nusikalstamos veikos susijusios su neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų Lietuvos Respublikoje ir Ispanijos Karalystėje, atskleidžia asmens siekį iš to gauti neteisėtas pajamas. Pirmiau aptarti duomenys leidžia daryti išvadą, kad būdamas laisvėje T. R. ir toliau gali daryti naujas nusikalstamas veikas, iš kurių ir BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus.

15. Kaltinamojo gynėjas skunde akcentuoja, kad šiuo metu apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje jau apklausti kaltinamieji ir liudytojai, todėl nėra net teorinių galimybių, kad T. R. darytų įtaką neapklaustiems asmenims, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog kaltinamajam kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nebuvo nustatytas.

16. BPK 125 straipsnio 2 dalies 4 punktas numato, kad procesiniame sprendime, kuriuo skiriamas suėmimas, būtina nurodyti ne tik suėmimo skyrimo pagrindus ir sąlygas, tačiau ir faktines aplinkybes bei motyvus, kuriais remiantis nebuvo skirtos švelnesnės kardomosios priemonės.

17. Teisėjų kolegija, įvertinusi kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį bei sunkumą, T. R. galimą vaidmenį šių nusikalstamų veikų padaryme, gresiančios bausmės dydį, ankstesniu teistumus bei kitus bylos duomenis pritaria skundžiamos nutarties išvadai, kad šioje proceso stadijoje kitų, BPK XI skyriuje įtvirtintų kardomųjų priemonių, ar jų komplekso taikymas kaltinamajam nebūtų efektyvus. Šios išvados nepaneigia ir ta aplinkybė, kad kaltinamasis yra pasirengęs į Kauno apygardos teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 30 000 Eur užstatą. Įvertinus T. R. inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, galimai gabentų narkotinių medžiagų – kanapių kiekį ir jų vertę juodojoje rinkoje, 30 000 Eur užstatas negali būti pripažintas pakankamai reikšmingas ir užtikrinantis kardomųjų priemonių paskirtį. Nors baudžiamojo proceso įstatymas nenustato, kokio dydžio užstatas kokiu atveju turėtų būti sumokėtas, kad būtų pasiekti ir užtikrinti kardomųjų priemonių tikslai, vis tik, kuo pavojingesnės nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas yra asmuo ir kuo griežtesnė bausmė jam gresia, tuo užstatas turėtų būti didesnis, jog ši kardomoji priemonė būtų pakankamas garantas BPK 119 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti, be to pritaikius užstatą tam tikrų pajamų laikinai netektų (kardomosios priemonės nesilaikymo atveju – netektų visam laikui) būtent kaltinamojo T. R. artimieji, o kaltinamasis, pritaikius užstatą, neprarastų objektyvių galimybių daryti naujas nusikalstamas veikas. Taigi, šioje baudžiamojo proceso stadijoje užstatas nei kaip savarankiška kardomoji priemonė, nei kartu su kitomis kardomosiomis priemonėmis nepadės užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Įvertinus kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimą įtakojančių aplinkybių visumą ir kardomosios priemonės – suėmimo taikymo tikslus, teisėjų kolegija sprendžia, jog apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad T. R. paskyrus vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones (užstatą ir intensyvią priežiūrą), šiuo metu nebūtų galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

18. Kaip jau minėta, šioje baudžiamojoje byloje T. R. sulaikytas 2024 m. kovo 23 d. 09.10 val. Kaltinamajam kardomoji priemonė – suėmimas paskirta Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. kovo 24 d. nutartimi. Taigi griežčiausia kardomoji priemonė T. R. taikoma beveik dešimt mėnesių. Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo svarstyti klausimą dėl asmeniui per ilgai taikomos kardomosios priemonės trukmės.

19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kaltinamojo gynėjo skunde išdėstyti argumentai nepaneigia būtinumo šioje proceso stadijoje T. R. taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamą nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 1, 2 dalimis,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutartimi kaltinamajam T. R. 3 (trims) mėnesiams paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.