Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Kasacinio skundo Nr. DOK-2362/2026 Bylos Nr. BIK-543/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11050-2024-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.1.3; 2.8.1.4 (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės, Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininko) ir Aleno Piesliako, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo T. R. kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 21 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 26 d. nutarties priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nuteistasis T. R. kasaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 21 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 26 d. nutarties dalį dėl jam paskirtos realios dešimties metų laisvės atėmimo bausmės ir, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 54 straipsnio 3 dalį, paskirti laisvės apribojimo bausmę arba paskirti švelnesnę laisvės atėmimo bausmę.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliaciniame skunde buvo ginčijama kriminalinės žvalgybos duomenų atskleidimo apimtis, jų kilmė, patikimumas, galimybė juos veiksmingai patikrinti, taip pat buvo keliamas pareigūnų provokacijos padaryti narkotinių medžiagų kontrabandą klausimas. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į šiuos apeliacinio skundo argumentus, apsiribojo deklaratyviais teiginiais, nepateikė išsamių motyvų ir atsakymo, ar valstybės institucijos neperžengė leistino pasyvaus kriminalinės žvalgybos tyrimo ribų ir ar jų neveikimas iki sienos kirtimo netapo teisiškai reikšmingu veiksniu, lėmusiu kontrabandos nusikaltimo atsiradimą. Tokiu būdu teismas iš esmės pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio reikalavimus, o tai galėjo lemti netinkamą BK 260¹ straipsnio 5 dalies taikymą.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas baudžiamąją bylą kasacine tvarka, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasaciniame skunde, akcentuojant BPK 20 straipsnio, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio reikalavimų esminį pažeidimą ir kartu galimai netinkamą BK 260¹ straipsnio 5 dalies taikymą, nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas motyvuotai neatsakė į apeliacinio skundo argumentus, susijusius su kriminalinės žvalgybos tyrimo metu gautų duomenų leistinumu, pareigūnų pasyvaus veikimo ribų kriminalinės žvalgybos tyrimo metu peržengimu (provokacija). Tačiau paminėti kasacinio skundo argumentai prieštarauja apeliacinės instancijos teismo priimtos nutarties turiniui. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad siekdamas atsakyti į paminėtus apeliaciniame skunde keliamus klausimus, apeliacinės instancijos teismas byloje atliko papildomą įrodymų tyrimą ir nutarties 10-12 punktuose pateikė motyvuotas išvadas. Remdamasis teismų praktikoje pateiktais aktualiais išaiškinimais, teismas aiškiai pasisakė, kodėl nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo tikrinti kriminalinės žvalgybos tyrimo faktinio ir teisinio pagrindo, šio tyrimo metu gautų duomenų leistinumo, taip pat kodėl nėra pagrindo pareigūnų veiksmus vertinti provokacijos kontekste. Kasaciniame skunde dėl apeliacinės instancijos teismo paminėtais aspektais pateiktų išvadų nėra nurodyta jokių kasacijos pagrindus atitinkančių teisinių argumentų.

Kasaciniame skunde keliami ir BK 54 straipsnio 3 dalies netinkamo taikymo, bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių netinkamo vertinimo, dėl ko neva buvo paskirta aiškiai per griežta bausmė, klausimai. Kita vertus, nesutikimas su paskirtomis bausmėmis iš esmės yra argumentuojamas tik bendro pobūdžio kritika dėl teismų atlikto bausmių skyrimui reikšmingų duomenų ir aplinkybių vertinimo, dėstant subjektyvias išvadas dėl šių aplinkybių reikšmės padarytų nusikalstamų veikų ir nuteistojo asmenybės pavojingumo vertinimui. Apeliacinės instancijos teismas nutarties 36-40 punktuose pakankamai motyvuotai pasisakė dėl nuteistajam paskirtų bausmių atitikties padarytų nusikaltimų ir asmenybės pavojingumui, ilgalaikės realios laisvės atėmimo bausmės reikšmės jo socialiniams ryšiams, atitikties BK 41 straipsnyje įtvirtintiems bausmių skyrimo tikslams, be kita ko, teisingumo principui. Teismas, be kita ko, pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teisme nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios lemtų kitokį padarytų nusikalstamų veikų ar nuteistojo asmenybės pavojingumo vertinimą, nei jį nustatė pirmosios instancijos teismas, kas patvirtina, jog sprendžiant dėl individualizuotos baudžiamosios atsakomybės ir paskirtų bausmių teisingumo, buvo atsižvelgta ir į iš kaltinimo pašalintas aplinkybes. Iš visumos kasacinio skundo argumentų matyti, kad iš esmės nuteistasis, siekdamas pakartotinio bausmių skyrimui reikšmingų bylos duomenų ir aplinkybių vertinimo, ginčija žemesnės instancijos teismų atliktą diskrecinį vertinimą, nepateikdamas teisinių argumentų, sudarančių bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalyką.

Nuteistasis kasaciniame skunde, be kita ko, kvestionuoja teismų neva atliktą jo prisipažinimo bei nuoširdaus galėjimosi vertinimą, individualizuojant jam už padarytas veikas bausmes. Tačiau iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog T. R. neprisipažino dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, ir nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėja, be kita ko, prašė panaikinti T. R. priimtą apkaltinamąjį nuosprendį ir dėl abiejų veikų išteisinti, nes jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apeliaciniame skunde pirmiau paminėtu aspektu argumentų nebuvo nepateikta, todėl skundžiamoje nutartyje dėl to nepasisakyta. Pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų atrankos kolegija konstatuoja, kad kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, todėl jį atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo T. R. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.