Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Teismo proceso Nr. 1-01-1-37929-2022-9 Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.2

2024 m. gegužės 22 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nerijaus Meilučio ir Evaldo Pašilio,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferenciniu būdu išnagrinėjo suimto kaltinamojo K. D. gynėjo advokato Arnoldo Blaževičiaus skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutarties, kuria kaltinamajam kardomoji priemonė – suėmimas pratęsta trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. balandžio 21 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. K. D. kaltinamas tuo, kad neteisėtai gamino, laikė ir gabeno labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, o būtent: veikdamas bendrai su R. Z., turėdami bendrą tikslą gaminti ir parduoti ar kitaip platinti psichotropines medžiagas, bei taip gauti neteisėtas pajamas, pasiskirstę vaidmenimis, ne vėliau kaip iki 2023 m. sausio 23 d. 11.34 val. psichotropinės medžiagos – amfetamino pagamino tikslu, įgijo chemines medžiagas: 3-ios kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų prekursorių – 15,0 kg sieros rūgštį (H2SO4), 23948,46 g natrio šarmą (NaOH), 800 ml. azoto rūgštį (HNO3), taip pat įrangą ir medžiagas, skirtas psichotropinės medžiagos gamybai – plastikinius maišelius, elektronines svarstykles, maišymo aparatą, piltuvėlį, vakuumavimo aparatą, virimo-kepimo įrenginius, elektrinį grilį, įvairias plastikines talpas, plastikinius indus, ne mažiau kaip 426 vnt. folijos ritinėlių, visas šias medžiagas ir įrangą laikė jam (K. D.) priklausančiame bute bei pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), tokiu būdu, neteisėtai įrengė psichotropinių medžiagų gaminimo laboratoriją ir ne vėliau kaip iki 2023 m. sausio 23 d. 11.52 val. tose pačiose gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, panaudojant minėtas chemines medžiagas ir įrangą, jis neteisėtai pagamino ne mažiau kaip 1546,868 g sausos baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis 243,315 g psichotropinės medžiagos amfetamino, kurias neteisėtai laikė savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2023 sausio 23 d., kuomet laikotarpyje nuo 11.52 val. iki 12.05 val. šį labai didelį kiekį – 243,315 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, tikslu parduoti ar kitaip platinti kitiems asmenims ir taip gauti neteisėtas pajamas, R. Z. iš jo (K. D.) gyvenamos vietos, esančios (duomenys neskelbtini), neteisėtai gabeno automobiliu ,,Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kol tą pačią dieną 12.05 val., (duomenys neskelbtini), sustabdžius patikrinimui R. Z. vairuojamą automobilį ,,Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šį labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – amfetamino rado ir paėmė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai. Šiuose K. D. veiksmuose yra požymiai nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

3.1. Kaltinamojo K. D. gynėjo manymu, skundžiama Kauno apygardos teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, pažeidžia kaltinamojo teises, prieštarauja BPK normoms bei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai dėl suėmimo skyrimo ir šios kardomosios priemonės termino pratęsimo. Teismas, pratęsdamas kaltinamajam taikomo suėmimo terminą vadovavosi ne aiškiais ir nenuginčijamais įrodymais, bet asmeniniu manymu, kuris nebuvo paremtas jokiomis byloje nustatytomis aplinkybėmis. Taigi Kauno apygardos teismas motyvavo skundžiamą nutartį tikimybe, nors tą daryti baudžiamajame procese imperatyviai uždrausta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo K. D. gynėjo advokato Arnoldo Blaževičiaus skundas atmetamas

5. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundo aukštesniajam teismui argumentus, pateiktą skundo nagrinėjimo medžiagą, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis bei teismo posėdžio metu išklausiusi kaltinamojo gynėjo bei prokuroro išsakytų pozicijų, sprendžia, kad skundžiama Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutartis, kuria kaltinamajam K. D. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, terminas buvo pratęstas trims mėnesiams, yra teisėta ir pagrįsta. Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam taikomos griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo terminą, BPK 119, 121, 122 straipsniuose įtvirtintų reikalavimų nepažeidė.

6. Vadovaujantis BPK 121 straipsnio 2 dalimi, suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad asmuo galėjo padaryti inkriminuotas nusikalstamas veikas, pakankamumas. Baudžiamojoje byloje surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis K. D. galėjo padaryti jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Šie duomenys yra užfiksuoti kratų, apžiūrų, slapto sekimo ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose, specialistų išvadose, kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Šių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis K. D. galimai padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, pakankamumo jo gynėjas skunde aukštesniajam teismui neginčija. Pažymėtina, kad šioje proceso stadijoje aukštesniojo teismo teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su kardomosios priemonės – suėmimo taikymo sąlygų ir pagrindų nustatymu (suėmimo termino pratęsimu).

7. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutartimi kardomoji priemonė – suėmimas, kaltinamajam K. D. pratęsta nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą suėmimo termino pratęsimo pagrindą, t. y. manant, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, darys naujus, BPK 122 straipsnio 4 dalyje įvardytus, nusikaltimus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo darys naujus, BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

8. K. D. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra kaltinamas padaręs vieną labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis), įtvirtintą BK 260 straipsnio 3 dalyje. Inkriminuotas nusikaltimas galimai padarytas kaltinamajam veikiant bendrai su R. Z., pasiskirsčius vaidmenimis. Kaip matyti iš K. D. pareikštų kaltinimų, šio kaltinamojo vaidmuo nusikalstamos veikos padaryme galimai buvo ne antraeilis. K. D. inkriminuota nusikalstama veika galimai susideda iš kelių atskirų alternatyvių veikų – neteisėtos labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų gamybos, laikymo ir gabenimo. Įvertinus galimai neteisėtai disponuotų narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekusorių) kiekius, skirtingas šių medžiagų rūšis, taip pat su psichotropinių medžiagų gamyba ir galimu tolimesniu platinimu susijusių įrankių ir priemonių gausą, galima pagrįstai manyti, kad kaltinamajam K. D. inkriminuotam nusikaltimui galimai buvo kruopščiai ruoštasi, jis buvo detaliai suplanuotas, taigi, galimai nebuvo atsitiktinis. Analizuojamų aplinkybių visuma teisėjų kolegijai leidžia spręsti apie ganėtinai didesnį galimai padarytos nusikalstamos veikos ir ją galimai padariusio kaltinamojo K. D. pavojingumą.

9. Baudžiamosios bylos duomenimis kaltinamasis K. D. anksčiau du kartus teistas – už plėšimą ir vagystę, taip pat baustas administracine tvarka. Aukštesniojo teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su kaltinamojo gynėjo skundo argumentu, jog Kauno apygardos teismas, spręsdamas dėl suėmimo termino pratęsimo K. D., nepagrįstai rėmėsi ankstesniais šio asmens teistumais, taip pažeisdamas BK 97 straipsnio 6 dalies nuostatas. Nors aptariama teisės norma iš tiesų numato, kad suėjus baudžiamajame įstatyme reglamentuotiems terminams teistumas išnyksta ir asmenys yra laikomi neteistais, tačiau teismo pareiga vertinti ankstesnius (net ir išnykusius) teistumus yra tiesiogiai nulemta analizuojamo BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinto (BPK 122 straipsnio 4 dalyje detalizuoto) suėmimo pagrindo. Šis suėmimo taikymo (termino pratęsimo) pagrindas yra tiesiogiai susijęs su suimto asmens galimo pakartotinio nusikalstamo elgesio pasireiškimo iki išnagrinėjant baudžiamąją bylą, kurioje šiam asmeniui yra taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, rizikos įvertinimu. Tad ankstesni, išnykę teistumai šiuo atveju yra vertinami tik tiek, kiek jie yra aktualūs griežčiausios kardomosios priemonės taikymui pagrįsti ar paneigti bei tik tiek, kiek padeda nustatyti suimto asmens požiūrį į baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes ir jį charakterizuoti.

10. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog kaltinamasis K. D., laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 3 d. iki 2021 m. rugsėjo 6 d. buvo registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Tačiau jo atžvilgiu darbo paieškos buvo nutrauktos be teisės registruotis 6 mėnesius. Ši aplinkybė, taip pat kaltinamajam inkriminuoto BK 260 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto nusikaltimo pobūdis (galimas tikslas iš uždraustos psichotropinių medžiagų gaminimo, laikymo ir gabenimo veiklos gauti neteisėtų pajamų šias medžiagas parduodant ar kitaip platinant) ankstesnių šio kaltinamojo teistumų kontekste (anksčiau K. D. teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, kuriomis siekiama pasipelnyti) teisėjų kolegijai leidžia spręsti, kad jam inkriminuota BK 260 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nusikalstama veika galėjo būti pagrindiniu jo pragyvenimo pajamų šaltiniu, o registravimas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos buvo labiau formalus, o ne siekiant susirasti darbo. Juolab, kad duomenų apie K. D. vykdytą darbinę veiklą ir gautas oficialias pajamas aukštesniajam teismui pateiktoje medžiagoje nėra. Taigi, nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis iki jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo kaltinamasis K. D. ganėtinai ilgą laiką nedirbo, nors tam turėjo galimybę. Naujų nusikalstamų veikų padarymo rizikos, priešingai nei teigia kaltinamojo K. D. gynėjas skunde aukštesniajam teismui, nepašalina ir jo ginamojo turimi šeiminiai ryšiai (sutuoktinė, du vaikai), kurie inkriminuoto nusikaltimo padarymo metu taip pat saistė šį kaltinamąjį, tačiau galimai nesustabdė jo nuo nusikalstamos veikos padarymo.

11. BPK 122 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad suėmimas gali būti skiriamas tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Tuo tarpu už kaltinamajam K. D. inkriminuoto nusikaltimo, įtvirtinto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą baudžiamajame įstatyme yra nustatyta tik ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė – laisvės atėmimas nuo 10 iki 15 metų. Kaltinamajam inkriminuotas nusikaltimas patenka ir į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Nors analizuojami nusikalstamos veikos pobūdžio (sunkumo) ir gręsiančios bausmės griežtumo kriterijai nelaikytini absoliučiomis sąlygomis griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymui, tačiau nustatytų aplinkybių visuma leidžia aukštesniajam teismui spręsti, kad kaltinamajam K. D. taikomos kardomosios priemonės terminas maksimaliam trijų mėnesių terminui buvo pratęstas pagrįstai.

12. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno apygardos teismas pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindą. Tai yra pagrįstai manytina, kad kaltinamasis K. D. darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

13. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, neišvengiamai suvaržo suimto asmens teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir EŽTK 5 straipsnio nuostatose. Suėmimo taikymo pratęsimas gali būti pateisinamas tais atvejais, kuomet viešasis interesas, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, nusveria EŽTK 5 straipsnyje nustatytą pagarbos asmens laisvei taisyklę (EŽTT sprendimas byloje Kudła prieš Lenkiją, peticijos Nr. 30210/96). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, jog viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai). Tuo tarpu proporcingumo principo laikymasis baudžiamajame procese reiškia pareigą priimant kiekvieną sprendimą, susijusį su žmogaus teisių suvaržymu, kruopščiai tikrinti, ar toks suvaržymas nebus per griežtas, t. y. ar tikslai, kurių siekiant buvo nuspręsta taikyti tokią suvaržymo priemonę, negali būti pasiekti taikant švelnesnes priemones. Atsižvelgus į tai, kiekvieną kartą sprendžiant kardomosios priemonės parinkimo ar pratęsimo klausimą privaloma svarstyti galimybę užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytus kardomųjų priemonių tikslus taikant kitas (švelnesnes už suėmimą) kardomąsias priemones.

14. BPK 11 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, jog procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų. Kiekviena paskirtoji priemonė turi būti būtina ir tinkama įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus, t. y. žmogaus teisės turi būti suvaržytos tiek, kiek tai yra neišvengiama užtikrinant tinkamą baudžiamojo proceso eigą. Nagrinėjamu atveju, įvertinus inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį, sunkumą, paskirto suėmimo trukmę bei kaltinamojo K. D. asmenybę, spręstina, kad proporcingumo principas, reikalaujantis išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių tam tikslui pasiekti, nėra pažeistas. Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. K. D. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra kaltinamas padaręs BK 260 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nusikaltimą, už kurį gresia maksimali 15 metų laisvės atėmimo bausmė, tuo tarpu suėmime šiuo metu yra praleidęs kiek daugiau nei 1 metus 3 mėnesius (laikinai sulaikytas 2023 m. sausio 23 d.). Taigi, K. D. taikomo suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, yra proporcinga ir adekvati, taip pat yra būtina siekiant pašalinti galimybę K. D. daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, taigi būtina siekiant užtikrinti BPK 119 straipsnyje reglamentuotus kardomųjų priemonių tikslus.

15. Būtent kaltinamojo K. D. fizinės laisvės netekimas, atsiradęs pritaikius suėmimą, užkardo galimybę jam daryti naujas nusikalstamas veikas. Šio rezultato, teisėjų kolegijos nuomone, dabartinėje proceso stadijoje vis dar nebūtų galima pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, pavyzdžiui, intensyvia priežiūra, dokumentų paėmimu, rašytiniu pasižadėjimu neišvykti, įpareigojimu registruotis policijos įstaigoje, net jeigu šios priemonės būtų taikomos kartu su užstatu. Aptariamomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nors ir būtų tam tikru mastu (mažesniu nei suėmimo atveju) potencialiai apribota K. D. fizinio judėjimo laisvė (pritaikius dokumentų paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje), kaltinamasis būtų kontroliuojamas elektroninėmis stebėjimo priemonėmis (pritaikius intensyvią priežiūrą), tačiau K. D. realiai nebūtų užkirstas kelias planuoti naujas potencialias BPK 122 straipsnio 4 dalyje išvardytas nusikalstamas veikas, rengtis jų padarymui arba jas daryti. Juolab, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje inkriminuota nusikalstama veika (jos atskiri veiksmai – psichotropinių medžiagų laboratorijos įrengimas, neleistinų medžiagų laikymas ir psichotropinių medžiagų gamyba) buvo vykdoma būtent kaltinamojo K. D. deklaruotoje ir faktinėje gyvenamojoje vietoje (gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose). Taigi, su įpareigojimu būti savo gyvenamojoje vietoje susijusiosios kardomosios priemonės kaltinamojo K. D. atžvilgiu ne tik neįgyvendintų BPK 119 straipsnyje įtvirtintos kardomųjų priemonių paskirties, bet ir jai prieštarautų. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija vertina, kad Kauno apygardos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamoje bylos stadijoje nėra pagrindo K. D. skirti vieną ar kelias švelnesnes už suėmimą kardomąsias priemones. Juolab, kad, kaip išanalizuota ankstesnėse šios nutarties pastraipose, griežčiausios kardomosios priemonės taikymas kaltinamojo K. D. atžvilgiu nėra nepagrįstai per griežtas ar neproporcingas suėmimo taikymu siekiamiems tikslams.

16. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad už K. D. 2023 m. gegužės 29 d. ir 2024 m. vasario 1 d. buvo įmokėtas pakankamai didelio dydžio (iš viso 20 000 Eur) užstatas. Šią sumą atitinkamai į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Kauno apygardos teismo banko sąskaitas įmokėjo Z. B. (kaltinamojo teigimu, jo uošvienė). Tačiau atsižvelgus į ankstesnių kaltinamojo K. D. teistumų savanaudišką pobūdį, galimai kaltinamojo disponuotų (gamintų, laikytų ir gabentų) psichotropinių medžiagų labai didelį kiekį, galimą siekį iš tokių draudžiamų medžiagų neteisėto pardavimo/platinimo užsidirbti, galimą kruopštų pasiruošimą inkriminuotai nusikalstamai veikai, su bendrininku pasiskirsčius vaidmenimis, užstatas, kaip kardomoji priemonė, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat neužtikrintų BPK 119 straipsnyje įtvirtintos kardomųjų priemonių paskirties – visų pirma, siekio užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Pritaikius užstatą tam tikrų pajamų laikinai netektų (kardomosios priemonės nesilaikymo atveju – netektų visam laikui) būtent kaltinamojo K. D. artimieji, o kaltinamasis, pritaikius užstatą, neprarastų objektyvių galimybių daryti naujas nusikalstamas veikas. Taigi, šioje baudžiamojo proceso stadijoje užstatas nei kaip savarankiška kardomoji priemonė, nei kartu su kitomis kardomosiomis priemonėmis nepadės užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

17. Atsižvelgdama į išanalizuotas aplinkybes, teisėjų kolegija kaltinamojo K. D. gynėjo advokato Arnoldo Blaževičiaus skundą atmeta, o Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutartį, kuria kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, pratęsta trims mėnesiams, palieka galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

kaltinamojo K. D. gynėjo advokato Arnoldo Blaževičiaus skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutartimi kaltinamajam K. D. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo, taikymą trims mėnesiams.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.