Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Ingridos Gureckienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 2 dalį, paskirta 78 MGL dydžio bauda bei baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams ir transporto priemonės konfiskavimas;

2) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. balandžio 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, paskirta 50 parų arešto bausmė, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 8 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą, įpareigojant visą bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi bei bausmės vykdymo atidėjimo metu uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, taip pat paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metams ir transporto priemonės konfiskavimas. Baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2022 m. balandžio 27 d.

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. P. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: jis 2023 m. vasario 27 d., apie 22.28 val., Vilniuje, Naugarduko g., ties pastatu Nr. 27, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu (alkotesteriu „Draeger Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0369) nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,74 promilių etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais E. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Taip pat kaltinamasis E. P. vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: jis, žinodamas, kad 2022 m. balandžio 27 d. įsiteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam, vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 5 metus vairuoti kelių transporto priemones, 2023 m. vasario 27 d., apie 22.28 val., Vilniuje, Naugarduko g., ties pastatu Nr. 27, vairavo automobilį „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir taip tyčia vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Šiais savo veiksmais E. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.

Kaltinamasis E. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo pripažino ir parodė, kad 2023 m. vasario 27 d., vakare, tamsiu paros metu, tikslaus laiko negali pasakyti, Naugarduko gatvėje neblaivus sėdo prie jam priklausančio automobilio „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairo. Buvo išgėręs apie 5 butelius alaus svečiuose, paskutinį butelį išgėrė prieš sėdant į automobilį. Kiek prisimena, prie automobilio atėjo policijos pareigūnai, pamatę, kad jis yra neblaivus, paaiškino, kad nevairuotų. Automobilio variklio tuo metu nebuvo užvedęs. Po pokalbio su pareigūnais vis dėl to nusprendė perstatyti savo automobilį į kitą vietą. Važiuodamas pamatė įjungtus policijos pareigūnų tarnybinio automobilio švyturėlius. Sustojo, pareigūnai pasiūlė pasitikrinti blaivumą, jis sutiko, nesipriešino. Pūtė į matuoklį du kartus, pirmą kartą įpūtė 2,74 promiles, antrą kartą įpūtė šiek tiek daugiau, galimai 2,75 promiles. Pareigūnai jam surašė protokolą dėl vairavimo neturint teisės vairuoti, kadangi nustatė, kad jis neturi teisės vairuoti. Vairuotojo pažymėjimo jis neturi, nes paimtas policijoje. Už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnyje, buvo teistas du kartus, paskutinį kartą nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu, kuriuo jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas penkerius metus naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones. Su šia baudžiamojo poveikio priemone buvo supažindintas. Žinodamas, kad automobilio vairavimas užtrauks jam baudžiamąją atsakomybę, vis tiek vairavo, nes norėjo perstatyti automobilį į kitą vietą, nuoširdžiai gailisi, pasielgė neapgalvotai. Jis sutinka užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu, sutinka, kad jam būtų skirta bauda, jai sumokėti pinigų turės, uždarbiauja, artimiausiu metu pradės dirbti oficialiai.

Liudytoja K. A., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2023 m. vasario 28 d., 21.31 val. ji dirbo pagal iš anksto nustatytą darbo grafiką nuo 19.00 iki 07.00 val. kartu su vyresniuoju tyrėju D. S.. Buvo gautas pranešimas, kad Naugarduko g. 25, Vilniuje, tamsios spalvos automobilio, galimai „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas galimai neblaivus, nori išvažinėti iš kiemo. Atvykus nurodytu adresu, vietoje jau buvo V1940, kurie perdavė jiems įvykį ir išvažiavo, kadangi baigė darbą. Pabendravus su pranešėjais M. S. ir L. S., pastarieji paaiškino, kad pamatė akivaizdžiai neblaivų asmenį, kuris atsisėdo į automobilį „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir, baimindamiesi, kad asmuo nepradėtų važiuoti, pribėgo ir pradėjo šį kalbinti, kad pastarasis niekur nevažiuotų bei iškvietė policiją. Pranešė tam, kad užkardytų nusikalstamą veiką. Taip pat nurodė, kad asmuo užvesti automobilio nespėjo. Bendraujant paaiškėjo, kad neblaivus asmuo yra E. P.. Pastarajam buvo griežtai nurodyta lipti iš automobilio ir eiti namo. Taip pat buvo pravestas prevencinis pokalbis dėl atsakomybės vairuojant automobilį būnant neblaiviam. E. P. jiems atsakė, kad važiuoti niekur nesiruošia. Minėto automobilio variklis bei stabdžių diskai buvo šalti. Jie tarnybiniu automobiliu išvažiavo iš kiemo ir sustojo šalia pastato Nr. 29, kur nusprendė atrašyti į jiems priskirtą įvykį. Atrašinėdami į įvykį, apie 22.26 val. pastebėjo, kad nuo pastato Nr. 25 atvažiuoja automobilis, kurį atpažino kaip tą patį automobilį, kuriame sėdėjo galimai neblaivus asmuo. Iškart po to tarnybiniame automobilyje buvo įjungti mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliai, automobilis „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo. Priėję prie minėto automobilio, pamatė, kad už automobilio vairo sėdi tas pats asmuo – E. P., su kuriuo buvo bendrauta. Iš vairuotojo buvo paimtas automobilio užvedimo raktas ir patikrintas šio blaivumas. Pirmu patikrinimu E. P. buvo nustatytas 2,74 promilių neblaivumas. Antru patikrinimu buvo nustatytas 2,75 promilių neblaivumas. Patikrinus per duomenų bazę buvo nustatyta, kad vairuotojas jau yra teistas už vairavimą esant neblaiviam, todėl E. P. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus apskrities VPK OVS. Automobilis iš įvykio vietos buvo nuvežtas į laikino saugojimo aikštelę Minsko pl. 21, Vilniuje.

2023 m. vasario 27 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad 2023 m. vasario 27 d., 22.28 val., tikrinimo metu E. P. buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę, nustatyta, kad jis eiti tiesia linija – pėda po pėdos – negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) – negali. Asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 5 valandas, atlikus tikrinimą alkoholio kiekio matuokliu 1752684, 22,28 val. E. P. iškvėptame ore nustatyta 2,74 promilių etilo alkoholio koncentracija, o 22.44 val. – 2,75 promilių etilo alkoholio koncentracija. Byloje esančiuose alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“ Nr. ARKB0369 rodmenyse užfiksuoti analogiški tikrinimo rezultatai. Lietuvos metrologijos inspekcijos patikros sertifikate Nr. 1752684 nurodyta, kad alkotesteris „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0369 yra tinkamas naudoti, patikra galioja iki 2023 m. gegužės 20 d.

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti Naugarduko g. 27, Vilniuje, ir lengvasis automobilis „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso E. P..

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „Volkswagen Golf 2.0 GTI (2005 m.)“ vidutinė kaina Lietuvoje su PVM 2023 m. vasario mėnesį buvo 4350 Eur su PVM.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. balandžio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu E. P. pripažintas kaltu dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo ir jam, be kita ko, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metams, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. kovo 28 d. Baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2022 m. balandžio 27 d. (LITEKO duomenys).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. KET 14 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formalioji, todėl jis laikomas baigtu, kai padaroma veika, įvertinta kaip teismo paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės arba baudžiamojo poveikio priemonės vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytas baudžiamasis nusižengimas – vengimas atlikti baudžiamojo poveikio priemones - padaromas tik tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę.

Teismų praktikoje dėl BK 243 straipsnio taikymo išaiškinta, kad tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Kriterijai, apibūdinantys šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, jos piktybiškumas (piktavališkumas), rodantys aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-59/2012, 2K-254-511/2018, 2K-201-895/2020, 2K-45-942/2021). Baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, t. y. vairavimas esant neblaiviam, kai neblaivumas yra didesnis nei 1,51 promilės, paprastai vertintinas kaip piktybiškas, itin šiurkštus ir pavojingas pažeidimas. Toks vertinimas atitinka teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-45-942/2021, 2K-72-976/2022). Tokį vertinimą lemia ir tai, kad kelių transporto priemonės vairavimas būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, pats savaime užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino E. P. pareikštą kaltinimą. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis E. P. savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino, nurodė jų padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad bylai aktualiu laiku ir vietoje sėdo prie jam priklausančio automobilio „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairo. Buvo išgėręs apie 5 butelius alaus, paskutinį butelį išgėrė prieš sėsdamas į automobilį. Prie automobilio atėjo policijos pareigūnai, pamatę, kad jis yra neblaivus, paaiškino, kad nevairuotų. Automobilio variklio tuo metu nebuvo užvedęs. Po pokalbio su pareigūnais vis dėl to nusprendė perstatyti savo automobilį į kitą vietą, jį sustabdė pareigūnai, kurie patikrino jo blaivumą ir nustatė 2,74 prom. girtumą. Už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnyje, jis buvo teistas du kartus, paskutinį kartą nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu, kuriuo jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas penkerius metus naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, su šia baudžiamojo poveikio priemone buvo supažindintas. Žinodamas, kad automobilio vairavimas užtrauks jam baudžiamąją atsakomybę, vis tiek vairavo, nes norėjo perstatyti automobilį į kitą vietą, nuoširdžiai gailisi. Tai, kad E. P. vairavo automobilį būdamas neblaivus nuo alkoholio, bei kad vairuodamas automobilį vengė atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, be kaltinamojo prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: liudytojos K. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, 2023 m. vasario 27 d. neblaivumo nustatymo aktas, neblaivumo patikrinimo alkotesteriu rodmenys, įvykio vietos apžiūros protokolas bei kita rašytinė bylos medžiaga, kuria teismas neturi pagrindo netikėti.

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad E. P., 2023 m. vasario 27 d., apie 22.28 val., Vilniuje, Naugarduko g., ties pastatu Nr. 27, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu (alkotesteriu „Draeger Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0369) nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,74 promilių etilo alkoholio koncentracija. Tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Taip pat ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad E. P., žinodamas, kad 2022 m. balandžio 27 d. įsiteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam, vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 5 metus vairuoti kelių transporto priemones, 2023 m. vasario 27 d., apie 22.28 val., Vilniuje, Naugarduko g., ties pastatu Nr. 27, vairavo automobilį „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir taip tyčia vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 243 straipsnį.

Bausmės skyrimas

Kaltinamasis E. P. sutiko, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.

Teismas, skirdamas bausmę E. P., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – šiuo metu nedirbantis, tačiau įvairiais laikotarpiais dirbo praeityje, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas, turintis du neišnykusius teistumus, abu dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, baustas administracine tvarka už KET pažeidimus.

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje, paskyrus įstatymo sankcijose numatytas bausmes – baudas. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomi šių bausmių dydžiai (didesni už minimalius baudų, skirtinų atitinkamai už nesunkaus nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo padarymą, dydžius, bet mažesni už jų vidurkius) yra proporcingi kaltinamojo padarytoms nusikalstamoms veikoms ir padės įgyvendinti bausmės tikslus. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo padarytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos tarpusavyje sudaro idealiąją sutaptį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, už jų padarymą paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, ir paskirtina subendrinta bausmė. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, E. P. skirtina galutinė bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į kaltinamajam paskirtą bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. vasario 27 d., 22.28 val., iki 2023 m. vasario 28 d., 16.33 val. (1 diena), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). Komentuojamame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Taip pat, pagal nuo 2022 m. lapkričio 1 d. galiojančią BK 68 straipsnio 2 dalies redakciją, už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad nors kaltinamasis E. P. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas specialios teisės – teisės vairuoti transporto priemones (jam šia teise buvo uždrausta naudotis jau anksčiau paskirta baudžiamojo poveikio priemone), tačiau ši aplinkybė neužkerta kelio svarstyti klausimo dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo jam. Šios baudžiamojo poveikio priemonės esmė yra asmeniui nustatytas draudimas naudotis konkrečia specialia teise, nepriklausomai nuo to, yra ją teisėtai įgijęs ar ne. Tokiu atveju, kai asmuo neturi tokios teisės, šios priemonės poveikis yra prevencinis, nes šios priemonės taikymas ne tik užkerta kelią naudotis specialia teise, bet ir apriboja galimybę ją įgyti (susigrąžinti). Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad E. P. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas girtumas viršijo ne tik vidutinį (daugiau nei 1,51 prom.), bet ir sunkaus girtumo laipsnį (daugiau nei 2,51 prom.), tokiu būdu jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų KET pažeidimą, automobilį jis vairavo mieste, gyvenamojo namo automobilių stovėjimo aikštelėje, tuo keldamas pavojų tiek sau, tiek kitiems aikštelėje buvusiems ar galėjusiems būti eismo dalyviams, todėl tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti tokio jo poelgio padarinių. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis jau trečią kartą teisiamas už tokios nusikalstamos veikos padarymą ir šią nusikalstamą veiką padarė ankstesniu teismo sprendimu jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones – galiojimo laikotarpiu. Atsižvelgiant į išdėstytą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis) ir valstybės siekį padidinti saugumą kelyje, užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam tokio pobūdžio nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Esant tokioms aplinkybėms teismas vertina, kad tikslinga E. P. uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones 5 (penkeriems) metams. Kadangi E. P. nusikalstamos veikos padarymo metu teisės vairuoti transporto priemones neturėjo, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 281¹ straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė, kuria siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 2811.straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio.

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad automobilis „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo naudodamasis E. P. padarė nusikalstamą veiką, priklauso pačiam kaltinamajam.

VŠĮ „Emprekis“ transporto priemonių kainų informacinės sistemos duomenimis automobilio Volkswagen Golf 2.0 GTI (2005 m.)“ vidutinė kaina Lietuvoje su PVM 2023 m. vasario mėnesį buvo 4350 Eur su PVM. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, šiuo atveju atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo E. P. teisių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis E. P. panaudojo šią transporto priemonę darydamas dvi tyčines nusikalstamas veikas, sąmoningai vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, nors jau buvo du kartus teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą ir žinodamas, kad teismo sprendimu jam yra uždrausta vairuoti transporto priemones. Taigi teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad automobilio „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. 1,51 promilės ir daugiau, yra būtinas.

Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog kaltinamojo E. P. atžvilgiu taikytinos BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatos ir iš kaltinamojo konfiskuojamas automobilis „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokurorės Ingridos Gureckienės 2023 m. vasario 28 d. nutarimu buvo skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini). Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo 2023 m. vasario 28 d. iki 2023 m. rugpjūčio 27 d. Šios transporto priemonės saugotoju paskirtas E. P.. Atsižvelgiant į tai, kad E. P. priklausantis automobilis „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) turi būti konfiskuotas kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.

Kaltinamajam E. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 90 MGL, tai yra 4 500 (keturių tūkstančių penkių šimtų) eurų baudą;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir skirti jam 50 MGL, tai yra 2 500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti E. P. subendrintą bausmę – 90 MGL, tai yra 4 500 (keturių tūkstančių penkių šimtų) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, E. P. paskirti 60 MGL, tai yra 3 000 (trijų tūkstančių) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į kaltinamajam paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. vasario 27 d., 22.28 val., iki 2023 m. vasario 28 d., 16.33 val. (1 dieną), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir laikyti, kad jis nubaustas galutine 58 MGL, tai yra 2 900 (dviejų tūkstančių devynių šimtų) eurų bauda.

Paskirti E. P. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 5 (penkiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, E. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti jam nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokurorės Ingridos Gureckienės 2023 m. vasario 28 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiam E. P., palikti iki baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Kaltinamajam E. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti E. P., kad bauda per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Išaiškinti, kad tokiu atveju, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.