Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Martyno Galvičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Matuzevičienės ir Laisvydo Zederštremo,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-07-17 nuosprendžio, kuriuo P. R. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu skirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, nuteistas laisvės atėmimu 10 mėnesių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, skirta bausmė dalino sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-04-04 nuosprendžiu skirta bausme, ir P. R. skirta galutinė subendrinta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas atliktas ir įskaitytas bausmės laikas pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-04-04 nuosprendį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Nuteistasis P. R. apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, nustatytų faktinių aplinkybių bei veikos juridinės kvalifikacijos neginčija. Apeliantas prašo paskirti švelnesnę bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai ir nutartys nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018).

Dėl nuteistajam P. R. paskirtos bausmės

6. BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į minėtas, turinčias reikšmės bausmei skirti, aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

7. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodoma, kad už šio nusikaltimo padarymą yra baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam P. R. bausmę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymo, minėtų įstatymo nuostatų nepažeidė, tinkamai jomis vadovavosi.

8. Iš bylos medžiagos matyti, kad P. R. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 259 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus (t. 1, b. l. 59-83), būdamas teistas 9 kartus, nuosprendžio paskelbimo dieną – 10 kartų, baustas administracine tvarka už nusižengimus, susijusius su narkotinėmis medžiagomis (t. 1, b. l. 133-136), nedirbantis, be to, jo atžvilgiu atliekami kiti ikiteisminiai tyrimai. Taigi, šios aplinkybės rodo, kad nagrinėjama nuteistojo padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė. Pažymėtina, jog nuteistojo P. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pagrįstai pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be to, apylinkės teismas pagrįstai apelianto atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti P. R. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant nežymiai didesnį už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį.

9. Nuteistasis P. R. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti skirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę iki vienerių metų tam, kad būtų patalpintas atviro tipo bausmės atlikimo vietoje ir taip galėtų labiau padėti besilaukiančiai žmonai. Išties, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog į atviro tipo bausmės atlikimo vietas siunčiami asmenys, nuteisti už neatsargius nusikaltimus ir tyčinius nusikaltimus, už kuriuos paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija vienų metų. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į nuteistojo P. R. asmenybę apibūdinančias aplinkybes (šios nutarties 8 punktas), pirmosios instancijos teismas už padarytą nusikalstamą veiką pagrįstai skyrė jam šiek tiek didesnį šios bausmės dydį, nei numatytas bausmės sankcijos vidurkis. Be kita to, įvertinus tai, kad asmuo pripažino padaręs veiką bei nuoširdžiai gailėjosi, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, skirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu, skiriant 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

10. Bausmės, skirtos skundžiamu nuosprendžiu, subendrinimo su ankstesniu nuosprendžiu skirta bausme kontekste, pažymėtina, jog BK 50 straipsnio 2 dalis numato, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvidešimties metų. Ši nuostata taikoma ne tik skiriant bausmes, bet ir jas bendrinant. Kaip minėta, skundžiamu nuosprendžiu skirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-04-04 nuosprendžiu skirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir P. R. skirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į minėtą BK 50 straipsnio 2 dalies nuostatą, P. R. prie nuosprendžiu skirtos bausmės iš dalies pridėta šiek tiek didesnė nei minimali galima pridėti šios bausmės rūšies dalis, todėl aukštesniojo teismo vertinimu, dar labiau mažinti skirtos laisvės atėmimo bausmės dydžio nėra jokio teisinio pagrindo. Nuteistojo P. R. teismo posėdyje nagrinėjant apeliacinį skundą pateikti duomenys apie jo šeimyninę padėtį bei besilaukiančią žmoną, teisinės padėties nekeičia, kadangi nuteistasis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo vedęs, turi 2 mažamečius vaikus, šiuo metu jo žmona laukiasi, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, visuma anksčiau aptartų aplinkybių patvirtina, jog P. R. yra linkęs nusikalsti, veika, už kurią jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padaryta ne atsitiktinai, o dėl susiformavusio neigiamo požiūrio į teisės ir visuomenėje priimtas moralės normas.

11. Pažymėtina, jog kaip numatyta BVK 35 straipsnio 2 dalyje, atviro tipo bausmės atlikimo vietose bausmę taip pat atlieka BVK 37 straipsnyje nustatyta tvarka iš pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietų perkelti terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji. Taigi, nuteistajam P. R. paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė neužkerta kelio būti perkeltam į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, jei jis savo elgesiu atitiks BVK 37 straipsnio 5 dalyje nustatytas sąlygas.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

12. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta 2024-10-02 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. ATP-2024-09658 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad P. R. antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 104,17 Eur ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai.

13. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus – kai nagrinėjamos bylos dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis, ir kai nagrinėjamos neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas. Taigi, pagal šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

14. Pažymėtina, jog teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiam tik tais atvejais, kai kaltinamasis (nuteistasis) neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į jo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią materialinę padėtį. Šiuo atveju nuteistasis P. R. nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad jo finansinė padėtis yra itin bloga, priešingai, nuteistasis yra jauno darbingo amžiaus, duomenų apie jo sveikatos problemas, galinčias riboti jo darbinę veiklą, byloje nėra, todėl atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, jis turi galimybę įsidarbinti, gauti pajamas. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, įvertinus tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris atmetamas kaip nepagrįstas, į suteiktų paslaugų apimtį, teisėjų kolegija sprendžia, jog prašoma priteisti išlaidų advokato teisinei pagalba apmokėti suma yra pagrįsta, nėra per didelė, atitinka teisingumo bei protingumo principus, todėl pripažįstama proceso išlaidomis ir išieškotina iš nuteistojo P. R.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo P. R. apeliacinį skundą.

Priteisti iš nuteistojo P. R. 104,17 Eur (vieną šimtą keturis eurus 17 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.