Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-22-730/2017

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-01-02
Bylos Nr.: e2A-22-730/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-05078-2016-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Giedrė Seselskytė, Erinija Kazlauskienė, Almantas Padvelskis
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“, uždarosios akcinės bendrovės „Hidrona“
Atsakovas: akcinei bendrovei „Klaipėdos vanduo“

Civilinė byla Nr. e2A-22-730/2017Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05078-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.10.4.; (S) 3.1.7.5.; 3.3.1.18.; 3.3.1.21

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 2 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Hidrona“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Hidrona“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Klaipėdos vanduo“ dėl uždraudimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovės kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamos atsakovei AB „Klaipėdos vanduo“ uždrausti UAB „Hidrona“ priklausančiame nuotekų tinkle, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įrengti bet kokius nuotekų kontrolės įrenginius UAB „Agrovet“ vienašališkai nuotekų kontrolei (išskyrus, kaip tai numatyta 2008-12-01 UAB „Agrovet“ ir UAB „Klaipėdos rajono vandenys“ sudarytoje Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartyje Nr. 2008/12-01) iki teismo sprendimo, kuriuo bus nustatyta konkreti tokių įrenginių pastatymo tvarka ir vieta, civilinėje byloje Nr. 2-143-460/2016 įsiteisėjimo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog 2008-12-01 tarp UAB ,,Agrovet“ ir UAB ,,Klaipėdos rajono vandenys“ (kurios teises ir pareigas yra perėmusi ir šiuo metu vykdo atsakovė) buvo sudaryta Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis Nr. 2008/12-01 su abonentu, kurios 7.9 punkte nustatyta momentinė mėginių kontrolė, t. y. kai abonentas sudaro galimybę vandens tiekėjo atstovams įeiti į teritoriją paimti nuotekų mėginius, tai yra iš nuotekų šulinio Nr. 87. UAB „Agrovet“ vykdo šalių susitarimą bei laikosi Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių reikalavimų, nuotekų stebėsena yra vykdoma, UAB „Agrovet“ nesudaro jokių kliūčių AB „Klaipėdos vanduo“ laborantams paimti nuotekų mėginius, nepaisant to, jog AB „Klaipėdos vanduo“ kontrolę vykdo netgi dažniau, nei numatyta. Klaipėdos apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla civilinė byla Nr. 2-143-460/2016 pagal priešpriešinius AB „Klaipėdos vanduo“ ir UAB „Agrovet“ reikalavimus dėl AB „Klaipėdos vanduo“ UAB „Agrovet“ teikiamų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugų, šių paslaugų teikimo sąlygų teisinio pagrindo, UAB „Agrovet“ išleidžiamų nuotekų užterštumo faktinių rodiklių, apskaitos ir kontrolės. Šioje byloje AB „Klaipėdos vanduo“, be kitų reikalavimų, taip pat prašo: įpareigoti UAB „Agrovet“ leisti ieškovei AB „Klaipėdos vanduo“ atsakovės UAB „Agrovet“ teritorijoje šulinyje Nr. 86 įrengti atsiskaitomąjį nuotekų apskaitos prietaisą ir įpareigoti UAB „Agrovet“ netrukdyti šį prietaisą eksploatuoti ir prižiūrėti, įpareigoti UAB „Agrovet“ sudaryti sąlygas jai bet kuriuo metu neterminuotai, t. y. kol atsakovei bus teikiama nuotekų tvarkymo paslauga, neribotą kiekį kartų įrengti ir nuimti prie UAB „Agrovet“ teritorijoje esančio šulinio Nr. 88 ir šiame šulinyje automatinį mėginių semtuvą, atlikti kitus ieškovės su šiuo reikalavimu siejamus veiksmus. Kitoje Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-144-524/2016 Klaipėdos apygardos teismo 2013-11-04 nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės: nustatyta AB „Klaipėdos vanduo“ teisė ir pareiga savo lėšomis eksploatuoti (likviduoti gedimus, atlikti kapitalinį bei einamąjį remontą) ir prižiūrėti UAB „Hidrona“ nuosavybės teise priklausančių nuotekų tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atkarpą, esančią nuo šulinio KŠ71 iki šulinio 211, kurios ilgis yra apie 435 m. AB „Klaipėdos vanduo“ savo iniciatyva nepagrįstai siekia išplėsti Klaipėdos apygardos teismo 2013-11-04 nutarties turinį neleistinai sutapatindama tinkle infrastruktūros priežiūrą su nuotekų, kurias į infrastruktūrą išleidžia kiti abonentai, priežiūra. Iki šiol nesant išnagrinėtai civilinei bylai Nr. 2-143-460/2016 ir nesant išspręstam ginčui bei priimtam teismo sprendimui dėl nuotekų apskaitos prietaisų UAB „Hidrona“ priklausančiame nuotekų tinkle, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiuose šuliniuose Nr. 86 ir Nr. 88 įrengimo, kurie yra tinklo atkarpoje, esančioje nuo šulinio KŠ71 iki šulinio 211, AB „Klaipėdos vanduo“, prisidengdama Klaipėdos apygardos teismo 2013-11-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-144-524/2016, ėmėsi agresyvių priemonių automatinį nuotekų semtuvą pastatyti prie gretimo šulinio Nr. 90. Neužkirtus kelio AB „Klaipėdos vanduo“ vienašališkam nuotekų mėginių ėmimui, kol teismo bus nustatyta nuotekų mėginių paėmimo tvarka, leidžianti užtikrinti mėginių nešališką ir nepriklausomą ištyrimą, žala pasireikštų AB „Klaipėdos vanduo“ savavališkai imant mėginius iš sutartyje nenustatytos vietos ir juos vienašališkai tiriant šiai bendrovei pavaldžioje laboratorijoje, UAB „Agrovet“ būtų nepagrįstai skaičiuojamas didesnis mokestis už nuotekas, kas sąlygotų tiesioginės žalos UAB „Agrovet“ padarymą bei naujus teisminius procesus. Pažymėjo, jog, jei teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-143-460/2016 būtų tenkintas AB „Klaipėdos vanduo“ reikalavimas UAB „Agrovet“ teritorijoje esančiame šulinyje Nr. 86 įsirengti savo nuotekų apskaitos prietaisą, AB „Klaipėdos vanduo“ sumontuojant debitmatį su automatiniu nuotekų semtuvu nuotekų šulinyje Nr. 90, tokiu sprendimu siekto tikslo įgyvendinimas ir sprendimo vykdymas realiai pasunkėtų, nes kiltų pavojus patvankų vamzdynuose susidarymui, dėl ko būtų sutrikdytas normalus tokio nuotekų apskaitos prietaiso darbas. Sumontavus debitmatį būtų pristabdytas, sumažintas nuotekų pralaidumas vamzdynuose, o, pakilus nuotekų lygiui matavimo latake, skaitiklis fiksuotų didesnį negu realus srautą, jau nekalbant apie fizinį tinklo pažeidimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-06-27 sprendimu atmetė ieškovių ieškinį. Priteisė iš ieškovės UAB ,,Agrovet“ 900,00 EUR bylinėjimosi išlaidas atsakovei AB ,,Klaipėdos vanduo“, priteisė iš ieškovės UAB ,,Hidrona“ 900,00 EUR bylinėjimosi išlaidas atsakovei AB ,,Klaipėdos vanduo“. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad įvertinus byloje pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus, darytina išvada, jog ieškovės neįrodė realios grėsmės buvimo jų interesams. Ieškovės nurodo, jog dėl atsakovės būsimų veiksmų ir ketinimų įrengti automatinį nuotekų apskaitos įrenginį gali būti pristabdytas, sumažintas nuotekų pralaidumas vamzdynuose, o, pakilus nuotekų lygiui matavimo latake, skaitiklis fiksuotų didesnį negu realus srautą, ieškovėms būtų padaryta žala. Tačiau byloje nėra šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Vien ieškovės nurodytos aplinkybės, jog atsakovė atvyksta apžiūrėti nuotekų tinklus ar siekia įrengti nuotekų apskaitos prietaisus šulinyje Nr. 90, kuriame šio apskaitos prietaiso įrengimui priešinasi UAB ,,Agrovet“ ir UAB ,,Hidrona“, ar prielaidos, jog įrengus apskaitos prietaisą ieškovė praras galimybę gauti arbitražinius mėginius ir tikrinti nuotekų taršos rodiklius, byloje nesant kitų šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, nesudaro pagrindo išvadai, jog egzistuoja grėsmė ieškovių interesams. Nagrinėjamu atveju byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismo 2013-11-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-143-460/2016, kurioje, be kita ko, sprendžiamas šalių ginčas dėl naudojimosi viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra tvarkos nustatymo, taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, AB ,,Klaipėdos vanduo“ nustatyta teisė ir pareiga savo lėšomis eksploatuoti (likviduoti gedimus, atlikti kapitalinį bei einamąjį remontą) ir prižiūrėti UAB „Hidrona“ nuosavybės teise priklausančių nuotekų tinklų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atkarpą, esančią nuo šulinio KŠ71 iki šulinio 211, kurios ilgis yra apie 435 m (DN150 mm – apie 75 m, DN200 mm – apie 360) pagal teisės aktų, reglamentuojančių geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimą bei priežiūrą, reikalavimus. Pažymėtina, jog nuotekų tvarkymas, jų stebėsena yra atsakovės teikiamų paslaugų sudedamoji dalis. Byloje esančias duomenimis nustatyta, jog atsakovė siekia įgyvendinti jai priskirtas funkcijas, informuoja ieškovę apie būtinybę tvarkyti ar remontuoti inžinerinius tinklus, neatlieka veiksmų, kurių neleidžia atlikti UAB ,,Agrovet“. Be to, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, matyti, jog reiškiamu reikalavimu ieškovės iš esmės siekia paneigti kitoje civilinėje byloje priimtą ir įsiteisėjusį procesinį sprendimą – nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir atsakovei suteikta teisė ir pareiga prižiūrėti nuotekų tinklus, taip pat siekia paneigti teisės aktais atsakovei nustatytas pareigas užtikrinti tinkamą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo viešosios paslaugos teikimą. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių atsakovės piktnaudžiavimą jai priklausančia teise, tokių įrodymų nepateikia ir ieškovės. Priešingai, byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismo nutartimi už 2013-11-04 nutarties nevykdymą UAB ,,Hidrona“ vadovui buvo paskirta bauda, nors minėta nutartis nėra įsiteisėjusi. Taigi konstatuoti, jog atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, galinčius sukelti žalą, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo. Esant minėtų aplinkybių visumai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad neįrodyta, kad atsakovė AB ,,Klaipėdos vanduo“ atliko ar ateityje ketina atlikti kokius nors neteisėtus, nepagrįstus veiksmus, dėl kurių kiltų reali grėsmė žalai atsirasti, ieškovė neįrodė realios grėsmės bei galimos būsimos žalos atsiradimo fakto, todėl remiantis teisiniu reglamentavimu, teismų praktika ir byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuotina, jog ieškinyje nurodytos aplinkybės ir argumentai nesudaro pagrindo tenkinti ieškovių ieškinį ir uždrausti atsakovei atlikti veiksmus. Įstatymas numato, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnis). Ieškovės šia teise pasinaudojo, pareiškė ieškinį teisme, ieškinio reikalavimo pagrįstumą įvertino teismas. Todėl atsakovės prašymas skirti ieškovėms baudą atmestas. Pirmosios instancijos teismas taip pat atmetė atsakovės prašymą palikti ieškinį nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, kadangi nenustatė šios bylos bei Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos tarp tų pačių šalių tapatumo.

III. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovės prašo panaikinti 2016 m. birželio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Atsiliepimas

5.1. Pirmosios instancijos teismas nepakankamai įsigilino į faktines ginčo aplinkybes ir padarė klaidingas išvadas, jog apeliantės neįrodė, kad atsakovės ketinimas nuotekų tinkle įrengti automatinį nuotekų apskaitos ir nuotekų taršos patikros skaitiklį pakenks apeliančių interesams ir yra grėsmė, kad kils žala ateityje.

5.2. Teismas klaidingai nurodė, kad apeliantės neįrodė galimo nuotekų vamzdyno pralaidumo sumažėjimo ir nuotekų srauto per šiuo metu eksploatuojamą UAB „Agrovet“ nuotekų apskaitos prietaisą padidėjimo bei tuo sukeliamo nuotekų apskaitos duomenų iškraipymo, nes teismas neįsigilino į teismui pateiktas faktines aplinkybes: pirmiausia į tai, jog nuotekų šulinys Nr. 90, kuriame ketinama įrengti automatinį nuotekų apskaitos prietaisą, yra žemiau nei nuotekų šulinys Nr. 86 (pagal nuotekų tekėjimo kryptį), kuriame yra įrengtas ir atsakovės ginčijamas civilinėje byloje Nr. 2-143-460/2016 nuotekų apskaitos prietaisas. Siekdama išmatuoti nuotekų užterštumą ir nuotekų debitą, atsakovė ketina sudaryti patvanką šulinyje Nr. 90, o dėl to nuotekų lygis pakils ir šulinyje Nr. 86, būtent kuriame ir bus sukelta žala – bus sugadintas metrologiškai patikrintas ir sertifikuotas nuotekų apskaitos prietaisas; iškraipyta tiksli nuotekų apskaita (dėl ko vyksta ginčas civilinėje byloje Nr. 2-143-460/2016).

5.3. Atsakovė nepateikė įrodymų, jog jos ketinamas įrengti automatinis nuotekų semtuvas nesukels tų pasekmių, apie kurias nurodo apeliantės, t. y. nei įrenginio sertifikatais, nei metrologinėmis patikromis, net paties įrenginio veikimo mechanizmo principais nepagrindė, kad žala ateityje nekils.

5.4. Teismas klaidingai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių ta prasme, jog neįvertino, kad apeliančių iškelti pagrindai dėl galimos žalos kilimo ateityje nėra atsakovės paneigti. Tik atsakovė, aiškiai žinodama, ką planuoja daryti svetimame turte – nuotekų tinkle, gali teismui atskleisti būsimos žalos kilimo ateityje tikėtinumo galimybę.

5.5. Teismas neįvertino fakto, jog ginčijamoje 2013-11-04 nutartyje (civilinė byla Nr. 2-144-524/2016) atsakovei nėra suteikta teisė įrenginėti automatinius nuotekų apskaitos prietaisus. Pastarojoje nutartyje suteikta teisė tik eksploatuoti (likviduoti gedimus, atlikti kapitalinį bei einamąjį remontą) ir prižiūrėti UAB „Hidrona“ nuosavybės teise priklausančius nuotekų tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

5.6. Teismas neįvertino, jog apeliantė UAB „Hidrona“ yra laimėjusi bylą prieš atsakovę dėl panašaus pobūdžio techninių įrenginių neteisėto sumontavimo tame pačiame UAB „Hidrona“ nuotekų tinkle, t. y. teismas 2014-06-30 sprendimu įpareigojo atsakovę išmontuoti savavališkai sumontuotą techninį įrenginį. Neįsigilino, kad atsakovė dėl analogiško automatinio nuotekų semtuvo įrengimo kreipėsi su ieškiniu į Klaipėdos rajono apylinkės teismą ir ši byla yra pridėta prie Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-144-524/2016. Akivaizdu, kad atsakovės siekis be teismo sprendimo, tiksliau, nelaukiant teismo sprendimo, ginčytiną situaciją sureguliuoti prievartos ir manipuliacijos 2013-11-04 nutartimi būdu nesuderinamas su teisinės valstybės principais, kas taip pat turi būti vertinama kaip žalos kilimo ateityje faktas.

5.7. Teismas neįvertino, jog atsakovė nepaaiškino ir neatskleidė, kaip ir kokiu būdu sumontuojamu automatiniu nuotekų semtuvu paimti nuotekų mėginiai bus imami, plombuojami, transportuojami, tiriami, kad gaunami nuotekų mėginiai bus tiriami pačiai atsakovei pavaldžioje nuotekų tyrimo laboratorijoje, nesant apeliantėms jokių techninių galimybių gauti kontrolinius nuotekų mėginius ir atlikti papildomą stebėseną ir pačios atsakovės veiksmų tiriant nuotekų užterštumą kontrolę.

5.8. Teismas nepagrįstai nesumažino atsakovės bylinėjimosi išlaidų, kurios, apeliančių vertinimu, yra neprotingai didelės.

6. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį, skirti apeliantėms baudą CPK 95 straipsnio 1 dalies pagrindu, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti šie argumentai:

6.1. Skundo pagrindinis motyvas yra tas, kad teismas „tik formaliai įsigilino į ginčo dalyką, todėl neatskleidė bylos esmės“ ir dėl to neteisingai išsprendė ginčą. Tokio pobūdžio argumentai šioje konkrečioje byloje yra akivaizdžiai nepagrįsti. Sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas išsamiai nustatė ir įvertino visas svarbias faktines bylos aplinkybes, išaiškino jų reikšmę, sprendžiant ginčą, ir pagrindė savo išvadas, vadovaudamasis ginčo išsprendimui taikytinomis materialinės teisės normomis.

6.2. Argumentas, jog, jeigu butų pastatytas apskaitos prietaisas, dėl to butų „iškraipoma tiksli nuotekų apskaita“, prieštaringas, nelogiškas ir jokie apeliančių paaiškinimai nepanaikina akivaizdaus fakto: sertifikuotas ir patikrintas nuotekų apskaitos prietaisas, pastatytas pagal įstatymo ir kitų specifinių teisės normų reikalavimus (o kitų prietaisų viešųjų paslaugų teikėjas nenaudoja), negali iškraipyti tikslios nuotekų apskaitos.

6.3. Teismas taip pat neturėjo pagrindo neatsižvelgti į Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-144-524/2016 priimtą ir galiojančią 2013-11-04 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria teismas nustatė AB „Klaipėdos vanduo“ teisę ir pareigą savo lėšomis eksploatuoti ir prižiūrėti ginčo tinklus, o UAB „Hidrona“ buvo įpareigota netrukdyti atlikti nuotekų tinklų priežiūros ir tvarkymo darbus. Tai suteikė AB „Klaipėdos vanduo“ teisę ir pareigą eksploatuoti ginčo tinklus pagal norminių aktų reikalavimus, kuriuose numatyta paslaugos teikėjo pareiga vykdyti išleidžiamų nuotekų kontrolę, naudojant, be viso kito, ir jam priklausančius nuotekų užterštumo kontrolei būtinus įrenginius bei nuotekų apskaitos prietaisus.

6.4. Nesiginčydama dėl teismo išvados, jog nėra pagrindo ieškovių ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, atsakovė mano, kad tų pačių prašymų pakartotinis pateikimas skirtingose bylose yra piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Todėl prašo taikyti CPK 95 straipsnį ir paskirti ieškovėms baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovių ieškinys dėl uždraudimo atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę (prevencinis ieškinys), teisėtumo ir pagrįstumo. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2008-12-01 tarp UAB ,,Agrovet“ ir UAB ,,Klaipėdos rajono vandenys“ buvo sudaryta Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo sutartis Nr. 2008/12-01 su abonentu, kurios 7.9 punkte nustatyta momentinė mėginių kontrolė, t. y. kai abonentas sudaro galimybę vandens tiekėjo atstovams įeiti į teritoriją paimti nuotekų mėginius. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė pagal AB ,,Klaipėdos vanduo“ ieškinį atsakovei UAB ,,Agrovet“ dėl įpareigojimo sudaryti šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo bei valymo pirkimo–pardavimo sutartį ir skolos priteisimo, įpareigojimo leisti įrengti mėginių semtuvą bei garantuoti jo apsaugą ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ priešieškinį ieškovei akcinei bendrovei „Klaipėdos vanduo“ dėl nepagrįsto praturtėjimo ir piniginių lėšų priteisimo, nepagrįsto nuotekų kiekio ir didesnio nuotekų užterštumo skaičiavimo (civilinė byla Nr. 2-143-460/2016). Antstolė R. Vizgaudienė 2016-02-29 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu užfiksavo, jog 2016-02-23 8.30 val. kartu su UAB ,,Hidrona“ direktoriumi, jo atstovu pradėjo faktinių aplinkybių konstatavimą – UAB ,,Hidrona“ atstovai paaiškino, jog gavo antstolio A. Selezniovo 2016-02-12 patvarkymą, kuriuo bendrovė įpareigota vykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2013-11-04 nutarties reikalavimus, nurodyta, jog AB ,,Klaipėdos vanduo“ numato vykdyti infrastruktūros priežiūros darbus Kretingalėje. Be to, AB ,,Klaipėdos vanduo“ pranešė apie ketinimus vykdyti nuotekų tvarkymo infrastruktūros priežiūros darbus, rašte nurodyta, jog prie buitinių nuotekų šulinio Nr. 90 bus pastatyta automobilinė priekaba su automatinio mėginių semtuvo ir debito apskaitos įranga ir šulinyje bus atliekami įrangos pastatymo darbai. 9.18 val. atvyko atsakovės darbuotoja, dalyvavo atsakovės iškviestas faktines aplinkybes konstatuoti antstolis J. Petrikas. UAB ,,Hidrona“ atstovai nurodė, jog priekabos modelis ir numeriai sutampa su pranešime nurodytais duomenimis, todėl turi pagrindą manyti, jog priekaboje yra automatinis semtuvas, atstovai paaiškino, jog sutinka, kad atsakovės darbuotojai atliktų remonto, gedimų šalinimo darbus, apžiūrėtų šulinius, leido privažiuoti prie šulinio Nr. 90, jei bus nukabinta priekaba. Ieškovių teigimu, nesant išnagrinėtai civilinei bylai Nr. 2-143-460/2016 ir nesant išspręstam ginčui bei priimtam teismo sprendimui dėl nuotekų apskaitos prietaisų UAB „Hidrona“ priklausančiame nuotekų tinkle, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiuose šuliniuose Nr. 86 ir Nr. 88 įrengimo, kurie yra tinklo atkarpoje, esančioje nuo šulinio KŠ71 iki šulinio 211, AB „Klaipėdos vanduo“, prisidengdama Klaipėdos apygardos teismo 2013-11-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-144-524/2016, kuria nustatyta AB „Klaipėdos vanduo“ teisė ir pareiga savo lėšomis eksploatuoti (likviduoti gedimus, atlikti kapitalinį bei einamąjį remontą) ir prižiūrėti UAB „Hidrona“ nuosavybės teise priklausančių nuotekų tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atkarpą, esančią nuo šulinio KŠ71 iki šulinio 211, ėmėsi agresyvių priemonių automatinį nuotekų semtuvą pastatyti prie gretimo šulinio Nr. 90. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu netenkino ieškovių ieškinio.Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įsigilino į faktines ginčo aplinkybes ir padarė klaidingas išvadas, jog apeliantės neįrodė, kad atsakovės ketinimas nuotekų tinkle įrengti automatinį nuotekų apskaitos ir nuotekų taršos patikros skaitiklį pakenks apeliančių interesams ir yra grėsmė, kad žala kils ateityje. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu.CK 1.138 straipsnio 3 punkte nurodytas vienas iš civilinių teisių gynimo būdų – prevencinis ieškinys, kai teismas, įstatymų nustatyta tvarka gindamas civilines teises ir neviršydamas savo kompetencijos, užkerta kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždraudžia atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje (CK 6.255 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad šio civilinių teisių gynimo būdo tikslas – užkirsti kelią potencialiai žalai, o jo dalykas – uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, dėl kurių gali atsirasti žalos. Reiškiant prevencinį ieškinį žala gali būti jau padaryta, bet gali būti dar nepadaryta, tuomet ieškovas turi įrodyti potencialią jos atsiradimo grėsmę ateityje, atsakovo veiksmų neteisėtumą, siekį pašalinti žalos grėsmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2013).

Dėl realios žalos atsiradimo galimybės

Realios grėsmės, kad bus padaryta žala, aplinkybė, kaip prevencinio ieškinio sąlyga, turi būti įrodyta ieškovo, ji nepreziumuojama, todėl teismas kiekvienu atveju konkrečioje civilinėje byloje pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes konstatuoja realios grėsmės buvimą arba nebuvimą. Prevencinio ieškinio pareiškimo atveju žala yra tik numanoma, tačiau ta žalos tikimybė turi būti reali ir pagrįsta. Ieškovas prevenciniu ieškiniu įrodinėdamas realų pavojų turi įrodyti, kad jo teisėms gresia konkretus pavojus, jog yra faktų ir aplinkybių, keliančių jo teisių pažeidimo pavojų. Realią grėsmę gali patvirtinti atsakovo konkretūs veiksmai, iš kurių gali atsirasti žalos, pasirengimas tokiems veiksmams. Pavojų gali rodyti teisę pažeidžiančių veiksmų nepripažinimas atsakovo, neteisėti veiksmai su žalos atsiradimo galimybe gali būti susiję netiesiogiai, bet sudaryti objektyvią galimybę asmens teisių pažeidimui – žalai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013).Ieškinyje ieškovės nurodė, kad žala pasireiškia tuo, jog atsakovei savavališkai imant mėginius iš šulinio Nr. 90 ir juos vienašališkai tiriant atsakovei pavaldžioje bendrovėje, ieškovei UAB „Agrovet“ būtų nepagrįstai skaičiuojamas didesnis mokestis už nuotekas, patenkinus atsakovės reikalavimus civilinėje byloje Nr. 2-143-460/2016 bei įrengus semtuvą šulinyje Nr. 90, kiltų pavojus dėl patvankų vamzdynuose susidarymo, dėl ko būtų sutrikdytas normalus nuotekų apskaitos prietaiso darbas. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovės neįrodė galimo nuotekų vamzdyno pralaidumo sumažėjimo ir nuotekų srauto per šiuo metu eksploatuojamą UAB „Agrovet“ nuotekų apskaitos prietaisą padidėjimo ir tuo sukeliamo nuotekų apskaitos duomenų iškraipymo, nes teismas neįsigilino į teismui pateiktas faktines aplinkybes, – nuotekų šulinys Nr. 90, kuriame ketinama įrengti automatinį nuotekų apskaitos prietaisą, yra žemiau nei nuotekų šulinys Nr. 86 (pagal nuotekų tekėjimo kryptį), todėl siekdama išmatuoti nuotekų užterštumą ir nuotekų debitą, atsakovė ketina sudaryti patvanką šulinyje Nr. 90, o dėl to nuotekų lygis pakils ir šulinyje Nr. 86, būtent kuriame ir bus sukelta žala – sugadintas metrologiškai patikrintas ir sertifikuotas nuotekų apskaitos prietaisas; iškraipyta tiksli nuotekų apskaita. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantės šias aplinkybes įrodinėjo tik prielaidomis, pasvarstymais, spėjimais, kadangi byloje nėra pateikta jokių įrodymų (specialistų, ekspertizės išvadų ir pan.), kurie pagrįstų apeliančių anksčiau nurodytas aplinkybes apie skirtingus šulinių aukščius, galimas susidaryti patvankas, nuotekų apskaitos iškraipymą, nuotekų apskaitos prietaisų galimą sugadinimą (CPK 178 straipsnis). Apeliančių vertinimu, atsakovė turėjo pateikti įrodymus, jog ketinamas įrengti automatinis nuotekų semtuvas nesukels tų pasekmių, apie kurias nurodo apeliantės. Kaip jau minėta anksčiau, ieškovių pareiga yra įrodyti galimos realios žalos atsiradimą, teikti įrodymus, prašyti apklausti liudytojus, teikti prašymus dėl ekspertizės skyrimo ir pan., tačiau ieškovės tokia teise nesinaudojo ir realios žalos atsiradimo grėsmės neįrodė. Apeliančių nurodyti argumentai, jog galbūt įrengus nuotekų semtuvą šulinyje Nr. 90 nuotekų tyrimai bus atliekami atsakovei pavaldžioje laboratorijoje ir dėl to bus nepagrįstai skaičiuojamas didesnis mokestis už nuotekas, taip pat nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovė netinkamai ištiria ir apskaičiuoja nuotekų kiekį, nėra pateikta jokių įrodymų, kurie pagrįstų atsakovės siekį ateityje būtent ieškovei UAB „Agrovet“ pateikti sąskaitas už nepagrįstą išleidžiamų nuotekų kiekį.Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog apeliantė UAB „Hidrona“ yra laimėjusi bylą prieš atsakovę dėl panašaus pobūdžio techninių įrenginių neteisėto sumontavimo tame pačiame UAB „Hidrona“ nuotekų tinkle, dėl analogiško nuotekų semtuvo yra kreiptasi su ieškiniu į teismą kitoje byloje. Apeliančių manymu, šios aplinkybės turėtų būti vertinamos kaip žalos kilimo ateityje faktas. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą šį apeliacinio skundo argumentą, kadangi šioje byloje nagrinėjamas ginčas dėl to, kad dėl nuotekų semtuvo šulinyje Nr. 90 įrengimo gali atsirasti žala ateityje – nuotekų sistemos sutrikdymas, nuotekų apskaitos neskaidrumas bei nepagrįstai didelių sąskaitų už nuotekas ieškovei UAB „Agrovet“ išrašymas. Aplinkybės, jog tarp atsakovės ir ieškovių yra kilusių daugiau ginčų dėl nuotekų apskaitos, tvarkymo ir pan., niekaip nėra susijusios su šia nagrinėjama byla ir neįrodo šiuo konkrečiu atveju realios minėtos žalos atsiradimo grėsmės. Esant anksčiau minėtų aplinkybių visumai bei formuojamai teismų praktikai dėl įrodinėjimo naštos tokiose bylose tarp šalių paskirstymo, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės neįrodė realios grėsmės jų interesams bei žalos atsiradimo fakto.

Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų

Prevencinis ieškinys yra apsauginio-prevencinio pobūdžio teisių gynimo būdas, kuriuo siekiama apsaugoti asmenį nuo teisių pažeidimo, įpareigojant nutraukti neteisėtus veiksmus arba draudžiant atlikti veiksmus, kurie realiai gali būti atlikti. Reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai. Neteisėti veiksmai – tai aktyvūs neteisėti atsakovo veiksmai, pažeidžiant įstatymo leidėjo nustatytą pareigą elgtis ar nesielgti tam tikru būdu. Jei asmens veiksmai neatitinka teisės aktuose ar sutartyje nustatytų reikalavimų, tai jie laikomi neteisėtais (CK 6.246 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2013). Taigi, kaip jau buvo minėta anksčiau, ieškovas taip pat turi pareigą įrodyti atsakovo veiksmų neteisėtumą.Apeliaciniame skunde apeliantės teigia, kad Klaipėdos apygardos teismo 2013-11-04 nutartyje (civilinė byla Nr. 2-144-524/2016) atsakovei nėra suteikta teisė įrenginėti automatinius nuotekų apskaitos prietaisus. Pastarojoje nutartyje suteikta teisė tik eksploatuoti (likviduoti gedimus, atlikti kapitalinį bei einamąjį remontą) ir prižiūrėti UAB „Hidrona“ nuosavybės teise priklausančius nuotekų tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat UAB „Hidrona“ įpareigota netrukdyti atlikti nuotekų tinklų priežiūros ir tvarkymo darbus. Tačiau atsakovė šią nutartį aiškina plačiau ir, nesant išspręsto ginčo civilinėje byloje Nr. 2-143-460/2016, siekia įsirengti nuotekų semtuvą šulinyje Nr. 90. Nesutiktina su šiuo apeliacinio skundo argumentu. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad minėta Klaipėdos apygardos teismo 2013-11-04 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, leidžiant atsakovei eksploatuoti, prižiūrėti UAB „Hidrona“ nuosavybės teise priklausančių nuotekų tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atkarpą, esančią nuo šulinio KŠ71 iki šulinio 211 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal teisės aktų, reglamentuojančių geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimą bei priežiūrą, reikalavimus. Taigi, matyti, kad atsakovė minėtą nuotekų tinklų atkarpą turi prižiūrėti ir eksploatuoti, vadovaudamasi teisės aktų nustatytais reikalavimais. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nurodytos geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo pareigos. Nustatyta, kad geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas privalo, be kitų pareigų, vykdyti geriamojo vandens ir nuotekų, paviršinių nuotekų stebėseną, tvarkyti apskaitą ir teikti geriamojo vandens ir nuotekų, paviršinių nuotekų stebėsenos duomenis Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka (Įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punktas); Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka naudoti ir prižiūrėti nuosavybės teise ar kitaip teisėtai valdomą ir (arba) naudojamą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, bešeimininkę infrastruktūrą, kitą valdomą turtą, reikalingą geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui (Įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-629 (2015-10-15 įsakymo redakcija), geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, naudodamas ir prižiūrėdamas geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, be kitų pareigų, taip pat turi pareigą užtikrinti tiekiamo geriamojo vandens saugą ir kokybę iki geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo ribos ir surenkamų nuotekų tvarkymą pagal nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus (35.5 punktas). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, darytina išvada, kad atsakovei 2013-11-04 taikytomis laikinosiomis priemonėmis suteikta teisė eksploatuoti ir prižiūrėti nuotekų tinklus neapsiriboja, kaip teigia apeliantės, tik nuotekų tinklų remontavimu, gedimų likvidavimu, kadangi įstatymas imperatyviai atsakovę įpareigoja teikiant geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas vykdyti nuotekų stebėseną, tvarkyti apskaitą ir teikti nuotekų stebėsenos duomenis. Kadangi atsakovė vykdo įstatymo jai pavestas pareigas, įrodymų, pagrindžiančių, jog atsakovė viršija savo įgaliojimus, nėra pateikta, todėl net ir esant ginčui teisme dėl automatinio nuotekų semtuvo įrengimo šulinyje Nr. 88 ar NR 86, galiojant 2013-11-04 nutarčiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nėra pagrindo padaryti išvadą, jog atsakovės veiksmai yra neteisėti. Jokių kitų įrodymų, kurie pagrįstų atsakovės neteisėtus veiksmus, prižiūrint ir eksploatuojant UAB „Hidrona“ nuosavybės teise priklausančių nuotekų tinklų dalį, nėra pateikta (CPK 178 straipsnis). Argumentas, kad šalių santykiams dėl nuotekų kontrolės turėtų būti taikomos tarp ieškovės UAB „Agrovet“ ir AB „Klaipėdos rajono vandenys“ 2008-12-01 sudarytos Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo sutarties Nr. 2008/12-01 nuostatos, atmestinas, kadangi atsakovė nėra šios sutarties šalis ir jai negalioja jos nuostatos. Be to, pažymėtina, kad ieškovė UAB „Agrovet“ jau buvo pareiškusi ieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiomis AB „Klaipėdos vanduo“ ir AB „Klaipėdos rajono vandenys“ 2011 m. gruodžio 29 d. Jungtinės veiklos sutarties Nr. 2011/SUT.05-115 4.1 punkto sąlygą – pirmasis partneris (AB „Klaipėdos vanduo“) neperima teisių ir pareigų pagal antrojo partnerio (AB „Klaipėdos rajono vandenys“) sudarytas rašytines ar žodines sutartis su vartotojais (abonentais), taip pat neperima reikalavimo teisės į vartotojų (abonentų) skolas, susidariusias iki 2011 m. gruodžio 31 d.; 4.3 punkto sąlygą – skolas už geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą, susidariusias iki 2012 m. sausio 1 d. apskaito ir išieško antrasis partneris. Įsiteisėjusiu sprendimu ieškovės ieškinys yra atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2014). Esant anksčiau nurodytų aplinkybių visumai, darytina išvada, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime iš įrodymų visumos padarė pagrįstas išvadas. Tai, kad teismas nurodė motyvus, kurie nepalankūs vienai iš šalių, ar kad priėmė vienai iš šalių nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas įrodymų nevertino ar vertino neteisingai. Skundžiamojo teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje yra pateiktas argumentuotas įrodymų vertinimas, o apeliantės nepaneigė teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo. Todėl išnagrinėjusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovės neįrodė, jog atsakovė atliko ar ateityje ketina atlikti kokius nors neteisėtus, nepagrįstus veiksmus, dėl kurių kiltų reali žalos atsiradimo grėsmė, taip pat ieškovė neįrodė realios grėsmės bei galimos būsimos žalos atsiradimo fakto. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliančių teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, kadangi jos yra neprotingai didelės. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovės bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme sudarė 1800 EUR įrodymais pagrįstos atstovavimo išlaidos. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra viena iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, rūšių (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teismas, taikydamas CPK 98 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi būti atlyginamos. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008).Vertinant apeliančių atstovavimo išlaidų pagrįstumą, vadovaujamasi teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintais Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytais advokatų paslaugų įkainiais. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės prašoma priteisti 1800 EUR atstovavimo suma neviršija minėtų Rekomendacijų nuostatų (7, 8.2 punktai). Teisėjų kolegija taip pat daro išvadą, kad byla yra pakankamai didelės apimties, atsakovę atstovavo du advokatai, abi šalys savo procesiniuose dokumentuose remiasi kitomis civilinėse bylose nustatytomis ar nagrinėjamomis aplinkybėmis, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės atstovai rengdami procesinius dokumentus bei ruošdamiesi atstovauti teismo posėdžiuose turėjo analizuoti ir kitas didelės apimties civilines bylas, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra protingos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus apeliančių apeliacinį skundą, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Atsakovė pateikė įrodymus apie bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 500 EUR atstovavimo išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Šios išlaidos neviršija minėtų Rekomendacijų nuostatų (7, 8.11 punktai), todėl lygiomis dalimis priteistinos iš ieškovių.

Dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

Dėl atsakovės prašymo taikyti baudą apeliantėms už piktnaudžiavimą procesu pažymėtina, kad piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes nustato CPK 95 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, taip pat gali paskirti asmeniui iki 5792 EUR baudą (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Apeliančių naudojimąsi joms įstatymo suteiktomis teisėmis teikti ieškinį, nesutinkant su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą nėra pagrindo vertinti kaip piktnaudžiavimą procesu. Pažymėtina, kad vien šalies pasinaudojimas jai suteikta procesine teise kreiptis į teismą bei skųsti, jos manymu, nepagrįstą teismo sprendimą nelaikytinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme, kad dėl to jai turėtų būti skiriama bauda. Dėl šių priežasčių atsakovės prašymas skirti baudą apeliantėms netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325?330 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimą.

Priteisti iš ieškovės UAB „Agrovet“ 250 EUR bylinėjimosi išlaidas atsakovei AB „Klaipėdos vanduo“.

Priteisti iš ieškovės UAB „Hidrona“ 250 EUR bylinėjimosi išlaidas atsakovei AB „Klaipėdos vanduo“.

Netenkinti atsakovės AB „Klaipėdos vanduo“ prašymo dėl baudos ieškovėms UAB „Agrovet“, UAB „Hidrona“ skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Teisėjai Erinija KazlauskienėAlmantas PadvelskisGiedrė Seselskytė