- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-30
- Bylos Nr.
- e2S-1183-936/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02893-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Urmila Valiukienė
- Pareiškėjas
- K. V., G. V.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų (apeliantų) G. V. ir K. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 26 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjų K. V. ir G. V. skundus dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir mažoji bendrija „Kubas“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai K. V. ir G. V. kreipėsi į teismą su skundais dėl antstolės Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnės veiksmų vykdomoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), K. V. prašo panaikinti antstolės Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnės 2024 m. vasario 1 d. nurodymą nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą Nr. S-24-33-3430, o G. V. – 2024 m. vasario 1 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-24-33-3431.
1.1. Pareiškėjai skunduose nurodė, kad nėra skolingi Valstybinei mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Valstybinė mokesčių inspekcija), bei Valstybinei mokesčių inspekcija nėra pateikusi jokių pradelstų mokestinių reikalavimų ar įpareigojimų. Priimti patvarkymai daro žalą, kadangi pareiškėjai negali mokėti už pragyvenimą ir kitų dviejų asmenų išlaikymą. Rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėjai nurodė, kad įmonė G. V. komanditinė ūkinė bendrija (toliau – ir KŪB) yra pertvarkyta į mažąją bendriją (toliau – ir MB) „Kubas“, bendrijos nariu yra G. V., o bendrijos nariai savo turtu neatsako už neįvykdytas mažosios bendrijos prievoles.
2. Antstolė Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė 2024 m. vasario 15 d. ir 2024 m. vasario 20 d. patvarkymais pareiškėjų skundų netenkino ir persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui.
2.1. Nurodė, kad skolininko G. V. komanditinės ūkinės bendrijos turto ir lėšų nebuvo surasta, todėl skolos išieškojimas buvo nukreiptas į tikrojo nario G. V. turtą, o šio nesuradus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 667 straipsniu, areštas pagrįstai buvo nukreiptas į turtą (pinigines lėšas), kuris yra bendras su kitais asmenimis, t. y. su sutuoktine K. V..
3. Suinteresuotas asmuo išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra, bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovams nedalyvaujant.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo mažoji bendrija „Kubas“ nurodė, kad G. V. komanditinė ūkinė bendrija yra pertvarkyta į mažąją bendriją „Kubas“, kurios vieninteliu nariu yra G. V.. Taip pat paminėjo, kad antstolė vykdo išieškojimą iš įmonės G. V. komanditinės ūkinės bendrijos pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos 2012 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą Nr. (23.17-08)-320-38482 dėl 9559,49 Lt skolos išieškojimo iš skolininkės G. V. komanditinės ūkinės bendrijos. Valstybinė mokesčių inspekcija 2019 m. balandžio 1 d. priėmė sprendimą Nr. (23.31-08)-467-49028, kuriuo pakeičia savo 2012 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą Nr. (23.17-08)-320-38482 išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Mokestinės nepriemokos suma yra 2 420,73 Eur, tačiau dėl šios nepriemokos nesikreipė į antstolius.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 26 d. nutartimi pareiškėjų K. V. ir G. V. skundo dėl antstolės Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnės veiksmų netenkino, valstybei iš pareiškėjų priteisė po 20,31 Eur iš kiekvieno.
5.1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė N. Šiugždaitė-Stakeliūnė vykdo 2768,62 Eur skolos išieškojimą iš skolininkų G. V. KŪB ir G. V. išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Šie vykdymo veiksmai atliekami pagal 2012 m. rugpjūčio 9 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.17-08)-320-38482. Antstolė 2024 m. vasario 1 d. priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-24-33-3431, kuriuo nurodė priverstinai nurašyti pinigines lėšas už 3231,69 Eur sumą iš visų G. V. komanditinės ūkinės bendrijos ir G. V. banko sąskaitų, taip pat nurodymą nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą Nr. S-24-33-3430, kuriuo nurodė nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą už 3231,69 Eur sumą iš visų K. V. banko sąskaitų.
5.2. Juridinių asmenų registro duomenimis, G. V. nuo 2000 m. gruodžio 22 d. yra G. V. komanditinės ūkinės bendrijos (vienintelis) tikrasis narys. Pagal Ūkinių bendrijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, kai bendrijos prievolėms įvykdyti neužtenka bendrijos turto, bendrijos tikrieji nariai pagal bendrijos prievoles atsako solidariai visu savo turtu. Nagrinėjamu atveju skolininkės G. V. komanditinės ūkinės bendrijos turto ir lėšų rasta nebuvo, todėl antstolė pagrįstai ir teisėtai (priešingai nei teigia pareiškėjas) pradėjo skolos išieškojimo veiksmus iš pareiškėjo, kaip G. V. komanditinės ūkinės bendrijos tikrojo nario. Kadangi pareiškėjo turto taip pat nebuvo rasta, tai skolos išieškojimas buvo nukreiptas į pareiškėjo sutuoktinės K. V. turtą – antstolė areštavo jos banko sąskaitas (CK 3.88 straipsnis, CPK 667 straipsnis). Nagrinėjant pareiškėjų argumentus, kad G. V. komanditinė ūkinė bendrija yra pertvarkyta į MB „Kubas“, o bendrijos nariai (t. y. pareiškėjas) savo turtu neatsako už neįvykdytas mažosios bendrijos prievoles, pažymėtina, kad G. V. komanditinė ūkinė bendrija į MB „Kubas“ pertvarkyta tik 2024 m. kovo 13 d. Kadangi skola susidarė dar iki įmonės reorganizavimo, tai atmetami kaip teisiškai nepagrįsti pareiškėjų argumentai, kuriais apeliuojama į pareiškėjo atsakomybės dėl G. V. komanditinės ūkinės bendrijos skolų nebuvimą. Todėl teismas sprendė, kad antstolė pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjų prašymų panaikinti antstolės 2024 m. vasario 1 d. nurodymus, todėl nepažeidė CPK nuostatų, reglamentuojančių vykdymo procesą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai
6. Pareiškėjai K. V. ir G. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 26 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
6.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir vertino reikšmingas vykdomosios bylos aplinkybes, įstatymą ir netaikė įstatymo, kurį reikėjo taikyti, išieškotojui siekiant nepagrįstai praturtėti pareiškėjų sąskaita, pažeidė bylų nagrinėjimo principus.
6.2. Teismas nepagrįstai nevertino ir neaiškino reikšmingų aplinkybių dėl išieškotojo veiksmų, kurias nurodė MB „Kubas“. Remiantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsniu, yra suėjęs 5 metų senaties terminas. Valstybinė mokesčių inspekcija 2019 m. balandžio 1 d. priėmė sprendimą Nr. (23.31-08)-467-49028, kuriuo pakeičia savo 2012 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą Nr. (23.17-08)-320-38482 išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Mokestinės nepriemokos suma yra 2 420,73 Eur, tačiau dėl šios nepriemokos Valstybinė mokesčių inspekcija į antstolį nesikreipė, todėl 2024 m. balandžio 1 d. suėjo priverstinio išieškojimo terminas. MB „Kubas“ apskundė antstolės išieškomą sumą, byla nagrinėjama Vilniaus miesto aplinkės teisme, civilinė byla Nr. e2YT-8006-1101/2024. Teismas šių reikšmingų aplinkybių neįvertino.
Atsiliepimas
7. MB „Kubas“ atsiliepime į pareiškėjų K. V. ir G. V. atskirąjį skundą nurodė, kad antstolė vyko išieškojimą pagal nebegaliojantį Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimą, kadangi pagal naują sprendimą Valstybinė mokesčių inspekcija nesikreipė į antstolį. Antstolė Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė jokiu savo sprendimu nepatvirtino, kad priima vykdyti Valstybinė mokesčių inspekcija 2019 m. balandžio 1 d. sprendimą Nr. (23.31-08)-467-49028. K. V. nėra MB „Kubas“ narė ir nėra atsakinga už įmonės skolas. G. V. yra narys, tačiau ir jis nėra atsakingas už įmonės įsipareigojimus.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.
10. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 26 d. nutarties, kuria atsisakyti tenkinti pareiškėjų K. V. ir G. V. skundus dėl antstolio veiksmų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl ginčo esmės
11. Vykdymo procesą, jo eigą, galimus atlikti vykdymo proceso dalyvių veiksmus reglamentuoja CPK, Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 583 straipsnio 1 dalis). Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais. Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia, be kitų, vykdomųjų dokumentų vykdymo funkciją (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais; vykdydami vykdomuosius dokumentus, teisėtomis priemonėmis užtikrinti išieškotojo interesų gynybą, nepažeisdami kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų; vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1, 2 dalis); neviršyti suteiktų įgaliojimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis).
12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į antstolio specifinę padėtį ir jo vykdomas funkcijas, antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Tai reiškia, kad įstatymai nesuteikia antstoliui didelės diskrecijos savo nuožiūra spręsti vykdymo procese kylančius atitinkamus klausimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019 30 punktą). Antstoliui, be kita ko, taikytinas profesinio rūpestingumo standartas, kuris suponuoja, kad rūpestingas antstolis turi būti aktyvus vykdymo procese, reaguoti į vykdymo kliuvinius ir dėti visas reikiamas protingas pastangas tam, kad jie būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-248/2015).
13. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas apeliantų argumentus dėl išieškojimo senaties termino, pažymi, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 106 straipsnyje nurodytais būdais pradėjus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras, jos užbaigiamos nepaisant to, jog jų vykdymo metu pasibaigia mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas.
14. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolė Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė vykdyti 2012 m. rugpjūčio 9 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimą Nr. (23.17-08)-320-38482 dėl 2 768,62 Eur (9 559,48 Lt) mokestinės nepriemokos išieškojimo iš skolininkės G. V. komanditinės ūkinės bendrijos, kuri nuo 2024 m. kovo 13 d. pakeitė teisinę juridinio asmens formą į mažąja bendriją „Kubas“. Valstybinė mokesčių inspekcija 2019 m. balandžio 1 d. priėmė sprendimą Nr. (23.31-08)-467-49028, kuriuo pakeitė savo 2012 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą Nr. (23.17-08)-320-38482, kuriuo sumažinta išieškotina suma iki 2420,73 Eur. Šis sprendimas antstolei pateiktas 2019 m. birželio 3 d. ir yra vykdomas kaip sudėtinė pirminio 2012 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo dalis. Todėl nėra pagrindo daryti išvadai, kad yra praleistas Mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsnio 1 dalyje nustatytas priverstinio išieškojimo senaties terminas.
15. Apeliantai taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įstatymus, išimtinai remdamasis tik Ūkinių bendrijų įstatymu, ir netaikė įstatymo, kurį reikėjo taikyti, skunde pirmosios instancijos teismui teigė, kad nėra skolingi Valstybinei mokesčių inspekcijai, o pareiškėjas nėra atsakingas už mažosios bendrijos skolas.
16. Pirmiausia paminėtina, kad apeliantai ginčija antstolės 2024 m. vasario 1 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-24-33-3431, kuriuo nurodė nurašyti 3231,69 Eur sumą iš visų G. V. komanditinės ūkinės bendrijos ir G. V. banko sąskaitų, taip pat nurodymą nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą Nr. S-24-33-3430, kuriuo nurodė nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą 3231,69 Eur sumai iš visų K. V. banko sąskaitų.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Ūkinių bendrijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai bendrijos prievolėms įvykdyti neužtenka bendrijos turto, bendrijos tikrieji nariai pagal bendrijos prievoles atsako solidariai visu savo turtu, o komanditoriai pagal komanditinės ūkinės bendrijos prievoles atsako tik tuo savo turtu, kurį įnešė ir (ar) įsipareigojo įnešti į komanditinę ūkinę bendriją. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuris nebėra tikrasis narys, pagal bendrijos prievoles, atsiradusias, kol jis buvo tikruoju nariu, atsako taip, kaip jis atsakytų būdamas tikruoju nariu.
18. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad G. V. nuo 2000 m. gruodžio 22 d. buvo G. V. komanditinės ūkinės bendrijos vienintelis tikrasis narys ir juo buvo iki 2024 m. kovo 13 d., kai buvo pakeistas šios bendrijos teisinis statusas į mažąją bendriją „Kubas“. Paminėtina, kad G. V. toliau yra vienintelis mažosios bendrijos „Kubas“ narys. Esant tokioms aplinkybės, G. V. komanditinės ūkinės bendrijos skolai susidarius 2012 m. rugpjūčio 9 d., kurios dydis pakeistas 2019 m. balandžio 1 d., kai pareiškėjas G. V. buvo šios komanditinės ūkinės bendrijos vienintelis tikrasis narys, vadovaujantis Ūkinių bendrijų įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalimis, jis yra atsakingas solidariai visu savo turtu G. V. komanditinės ūkinės bendrijos kreditoriams, šiuo atveju Valstybinei mokesčių inspekcijai. Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad G. V. komanditinė ūkinė bendrija turto neturi, mokestinė nepriemoka išieškota nebuvo, todėl antstolė pagrįstai pradėjo skolos išieškojimo veiksmus iš pareiškėjo G. V..
19. Pareiškėja teigia, kad neturi skolų Valstybinei mokesčių inspekcijai ir nėra susijusi su MB „Kubas“ (prieš tai buvusia G. V. komanditinė ūkinė bendrija).
20. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Pagal CPK 666 straipsnio 1 dalį išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje nuosavybėje, taip pat jam priklausančią bendrosios jungtinės nuosavybės dalį. Pagal CK 3.112 straipsnio 1 dalį asmeninės prievolės visų pirma privalo būti tenkinamos iš asmeninio sutuoktinio turto. Jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė skolininko nuosavybė, išieškojimą galima nukreipti į skolininkui priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje.
21. Antstolė patvarkyme atsisakyti tenkinti skundus nurodė, kad kreditoriui solidariai atsakingas G. V. neturi turto, todėl nukreiptas išieškojimas į jo dalį sutuoktinių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Vykdomoje byloje nėra aktualių duomenų apie tai, kad G. V. neturi turto, tačiau iš Lietuvos teismų informacinės sistemos nustatyta, kad Vilniaus miesto aplinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2VP-11041-964/2024 patikrino aktualius duomenis apie G. V. turtą, t. y. jis neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių, pajamų negauna. Tokiu atveju antstolė turėjo teisėtą pagrindą 2024 m. vasario 1 d. surašyti nurodymą nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą Nr. S-24-33-3430, ir toliau imtis atitinkamų veiksmų, nustatytų CPK 667 straipsnyje.
22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, neturi pagrindo išvadai, kad antstolė pažeidė išieškojimą reglamentuojančias teisės normas, o pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės aktus ar vertino byloje ir vykdomoje byloje esančius įrodymus.
Dėl bylos baigties
23. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjų skundus dėl antstolės veiksmų, tinkamai aiškino ir taikė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas bei ją aiškinančią teismų praktiką, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Atskirojo skundo netenkinti.
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 26 d. nutartį nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.