- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-19
- Bylos Nr.
- e2A-2360-340/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00419-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“
- Atsakovas
- V. B., E. B.
- Trečiasis asmuo
- R. D.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovams V. B. ir E. B. dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo, trečiasis asmuo byloje R. D..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė pateiktu teismui ieškiniu prašė: 1) priteisti ieškovei ADB „Gjensidige“ solidariai iš atsakovų V. B. ir E. B. 836,50 Eur žalą; 2) priteisti ieškovei ADB „Gjensidige“ solidariai iš atsakovų V. B. ir E. B. 49,04 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos; 3) priteisti ieškovei ADB „Gjensidige“ solidariai iš atsakovų V. B. ir E. B. 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti ieškovei ADB „Gjensidige“ solidariai iš atsakovų V. B. ir E. B. patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą: 21 Eur už žyminį mokestį ir 447,70 Eur už ieškinio parengimą. Ieškinį grindė argumentais:
1.1. 2019 m. rugpjūčio 1 d. ADB „Gjensidige“ su R. D. (toliau – Draudėjas) buvo sudarę Gyventojų turto draudimo sutartį, draudimo liudijimas Nr. GJELT2978314 (toliau – Draudimo sutartis), kuria laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 9 d. iki 2020 m. rugpjūčio 8 d. buvo apraustas nekilnojamasis turtas bei namų turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Ukmergė, nuo draudimo sutartyje numatytų rizikų. Draudimo sutarties galiojimo metu ieškovė gavo pranešimą apie 2020 m. kovo 12 d. įvykį, kurio metu nuvirtęs medis apgadino ieškovės draustą turtą. Įvykio metu buvo pažeista tvora, namo laiptai, grindys, stogas, stoglangis bei virstant medžiui buvo nutraukti elektros laidai, kurie sąlygojo elektros trumpą jungimą, kuris sąlygojo šilumos siurblio valdymo modulio perdegimą.
1.2. 2020 m. kovo 12 d. įvykį ir kilusią žalą kartu su draudimo išmokos dydžiais / jų atlyginimu patvirtina: a) fotolentelė ir pranešimai apie įvykį; b) turto žalos įvertinimo skaičiuoklė 1 673 Eur sumai; c) 2020 m. balandžio 1 d. išankstinio apmokėjimo sąskaita 230 Eur sumai dėl šilumos siurblio modulio remonto; 2020 m. kovo 20 d. PVM sąskaita-faktūra 142 Eur sumai dėl stiklo paketo; 2020 m. kovo 19 d. sąmata dėl tvoros remonto 364,16 Eur sumai; d) 2020 m. balandžio 3 d. Pranešimas apie 1 673 Eur draudimo išmokos išmokėjimą; e) SEB banko sąskaitos išrašas; f) 2021 m. gruodžio 10 d. pretenzija 836,50 Eur sumai.
1.3. Žalos bylos administravimo metu buvo nustatyta, kad nuvirtęs medis yra Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje. Iš pradžių buvo teigiama, jog už atsiradusią žalą yra atsakinga Ukmergės rajono savivaldybės administracija, todėl ji buvo atsakove civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo, o ieškovės draudėjas (bei jo žmona) ir atsakovai buvo tretieji asmenys. Visgi, Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-350-675/2021 atmetė ieškinį (2021 m. lapkričio 10 d. nutartis dėl rašymo apsirikimo), nurodęs, jog „Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl medžio, kuris nuvirto ant trečiųjų asmenų R. ir L. D. gyvenamojo namo, augimo vietos, t. y. kokiam asmeniui priklausančioje teritorijoje jis augo. <...>Iš prie ieškinio pridėtos nuotraukos matyti, kad medis išvirto su šaknimis, išgriovė tvoros fragmentą, užgriuvo ant namo. Iš žemės sklypo fragmento M 1:100 matyti, kad ginčo medis augo ant trečiųjų asmenų R. D., L. D. ir V. B. ir E. B. žemės sklypų ribos. <....> Šiuo atveju ieškovė reiškia reikalavimą atsakovei dėl žalos atlyginimo, kuri kilo dėl trečiųjų asmenų valdomoje teritorijoje esančio medžio nuvirtimo. Byloje įrodyta, kad 2020 m. kovo 12 d. ant trečiųjų asmenų R. ir L. D. gyvenamojo namo nuvirto medis, kuris augo ant trečiųjų asmenų valdomų sklypų ribos“.
1.4. Ieškovė atkreipė dėmesį, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-350-675/2021 turi res judicata galią (prejudicinį faktą), kuriuo nustatytų aplinkybių, jog iš žemės sklypo fragmento M 1:100 matyti, kad ginčo medis augo ant trečiųjų asmenų R. D., L. D. ir V. B. ir E. B. žemės sklypų ribos, nereikia įrodinėti šioje byloje. O tai reiškia, jog tinkamas atsakovas dėl žalos atlyginimo yra ne Ukmergės rajono savivaldybės administracija, o atsakovai. Tai yra konstatuota įsiteisėjusiu minėtu teismo sprendimu ir to nereikia įrodinėti šioje byloje.
Atsiliepimas
2. Atsakovė E. B. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad nuvirtęs medis augo kaimynų R. ir L. D., adresu (duomenys neskelbtini), sklype. Tai matyti ir vėliausiame (duomenys neskelbtini), kadastriniame sklypo plane. Jų (atsakovų) ((duomenys neskelbtini)) sklypo plane to medžio nėra. Kad medis augo jų teritorijoje, sutinka ir kaimynai R. ir L. D.. Nuvirtusį medį supjaustė ir sutvarkė kaimynas R. D., nes net nekilo abejonių, kam priklauso medis. Šiuos teiginius gali patvirtinti ir paliudyti kaimynas R. D.. Pažymi ir tai, kad UAB „AASE“ matininko P. U. parengto žemės sklypo fragmento M l:100, kuriame lygtai pavaizduota nuvirtusio medžio buvusi augimo vieta, negalima vertinti kaip tinkamo, kadangi nuvirtusio medžio buvusi buvimo vieta yra užfiksuota be jokių koordinačių. Be to, visiškai nėra aišku, kaip matininkas, praėjus daugiau nei metams nuo įvykio ir nebūdamas ekspertu, galėjo nustatyti, kad medis augo būtent jo pavaizduotoje vietoje. Nors jei vertins, kad medis yra tas raudonas taškas, tai irgi akivaizdu, kad medis buvo (duomenys neskelbtini) sklype.
3. Trečiasis asmuo byloje, R. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nuo 2012 metų gyvena (duomenys neskelbtini), ir nuo 2013 m. yra apdraudęs turtą PZU Lietuva draudime, mokėjo įmokas. 2014 m. kreipėsi į seniūniją dėl medžio nupjovimo, tačiau savivaldybė neleido to padaryti, nes medis yra senamiesčio zonoje, jo neinformavo, kad turi kreiptis į paveldo specialistus dėl medžio nupjovimo. Nurodė, kad 2014 m. apgenėjo nudžiūvusias šakas ir augo medis jo sklype. Kai įvyko draudiminis įvykis, savivaldybės specialistai atvyko, pagal topografines nuotraukas ir kadastro schemas, foto fiksacijas matėsi, kad medis augo (duomenys neskelbtini), Ukmergėje. Paaiškino, kad jo žmona nežinojo, kad medis buvo už tvoros ir, kad tvora pastatyta ne ant sklypo ribos, kadangi atitraukė dėl patogesnio įvažiavimo atsakovams. Nurodė sutinkantis, kad nuvirtęs medis augo jo sklype. Pažymėjo, kad tą dieną, 2020 m. kovo 12 d., buvo audra ir net miesto centre nuplėšus stogą žuvo moteris, būtent dėl tos audros medis ir nuvirto. Nurodė, kad 2016 m. PZU draudimą perėmė ieškovė. Trečiasis asmuo paaiškino, kad draudimo įmokas moka nuo 2013 m., per tą laiką įmokėjo 2 058 Eur, o draudimas išmokėjo 1 673 Eur, todėl mano, kad draudimo bendrovė nepatyrė nuostolių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė.
5. Teismas nustatė, kad žalos padarymo metu galiojo toks teisinis reguliavimas, pagal kurį būtent žemės sklypo, kuriame auga medis, savininkas buvo atsakingas už to medžio tinkamą priežiūrą.
Šalies argumentai
6. Teismas nurodė, kad ieškovė 2021 m. balandžio 1 d. teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš Ukmergės rajono savivaldybės 1673 Eur patirto žalos ir 6 proc. metinių palūkanų. Ieškovė ieškinyje buvo nurodžiusi, kad nuvirtęs medis augo Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje, R. D. sutuoktinė L. D. kreipėsi prieš kurį laiką į seniūniją dėl medžio sutvarkymo, bet teigiamo atsakymo ir jokių seniūnijos tvarkymo veiksmų nesulaukė, seniūnija atsakė, kad senamiesčio zonoje medžius pjauti draudžiama, todėl savivaldybė atsakinga už nuvirtusį medį, savo poziciją ieškovė grindė tuo metu galiojusios Želdinių įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi, Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsniu ir LAT liepos 26 d. nutartimi byloje Nr. 3K-3422/2013. Ukmergės rajono savivaldybės administracija su tuo nesutiko, nurodė, kad pagal topografinę nuotrauką medis augo (duomenys neskelbtini) sklype, nurodė, kad pagal galiojančius teisės aktus už privačiame sklype augančius medžius atsakingi tų sklypų savininkai. Taigi, ieškovė pateikusi ieškinį pati nustatė bylos nagrinėjimo ribas – ar savivaldybė (atsakovė ankstesnėje byloje) atsakinga už visus medžius augančius senamiesčio zonoje, ar ne. Nors teismas iš dalies nagrinėjo bylą ir plačiau, tačiau įrodymų, pagal kuriuos konstatavo medžio augimo vietą detaliai nenagrinėjo, nes to nereikalavo ieškovės pateikto patikslinto ieškinio apibrėžtos bylos ribos (pavyzdžiui, teismas nepasisakė dėl savivaldybės administracijos pateiktų įrodymų ir jų teiginio, kad medis augo R. D. ir L. D. žemės sklype (duomenys neskelbtini); plačiau neįvertino matininko P. U., parengusio žemės sklypo fragmento M 1:100, nors tas planas buvo kvestionuojamas E. B.; nevertino L. D. teiginio, kad medžiai yra jų (t. y. L. D. ir R. D., ir pan.).
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė, pateikdama patikslintą ieškinį civilinėje byloje e2-350-675/2021, siekė įrodyti, kad atsakovė Ukmergės rajono savivaldybė atsakinga už medžių priežiūrą nepriklausomai nuo jų augimo vietos (valstybinė, savivaldybės, privati). Nors, kaip minėta, teismas bylą nagrinėjo platesne apimtimi, tačiau tai nereiškia, kad jis pakeitė ieškovės suformuluotą ieškinio dalyką, nes toks veiksmas draudžiamas įstatymo, todėl, nesutampant nagrinėjamos bylos ir pirmesnės bylos ieškinio dalykui, teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-350-675/2021 nustatyto fakto – kur konkrečiai augo nuvirtęs medis, dėl kurio padarytos žalos ieškovė turėjo išmokėti draudimo išmoką, nelaikytinas prejudiciniu.
8. Teismas sprendė, kad kiti ieškovės pateikti įrodymai (fotonuotraukos, žemės sklypo M 1:100 fragmentas, sudarytas matininko P. U. 2021 m. kovo 2 d. (toliau – žemės sklypo fragmentas) nepatvirtina aplinkybės, kad nuvirtęs medis augo ant atsakovų ir trečiojo asmens žemės sklypų ribos. Pažymėjo, kad žemės sklypo fragmentas vertintinas kritiškai dėl jo informatyvumo ir patikimumo, kadangi jame nenurodytos jokios koordinatės, nėra aišku kaip matininkas nustatė jau po medžio nuvirtimo ir teritorijos sutvarkymo, kur augo medis. Atkreipė dėmesį, kad civilinėje byloje Nr. e2-350-675/2021, kurios medžiaga buvo prijungta prie šios civilinės bylos teismo žodine nutartimi 2023 m. liepos 26 d., savivaldybės administracijos pateiktoje fotofiksacijoje, atliktoje 2020 m. kovo 13 d. ir 2020 m. balandžio 15 d. matoma, kad po sutvarkymo nesimato net buvusio medžio kelmo, taigi kvestionuotina ar matininkas galėjo tiksliai nustatyti nuvirtusio medžio augimo vietą.
9. Civilinėje byloje Nr. e2-350-675/2021, kurios medžiaga buvo prijungta prie šios civilinės bylos teismo žodine nutartimi 2023 m. liepos 26 d., savivaldybės administracijos pateikti rašytiniai įrodymai (žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribų duomenys iš Geoportalo, nurodyto sklypo topografinė nuotrauka, žemės sklypo planas su taškais ir koordinatėmis, kadastro duomenų ištrauka, kadastro žemėlapio fragmentas) patvirtina, kad nuvirtęs medis augo būtent žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Ukmergė, ribose. Šią išvadą patvirtina taip pat atsakovės E. B. paaiškinimai, taip pat trečiojo asmens R. D. paaiškinimai, duoti teismo posėdžio metu, ir rašytiniai paaiškinimai, pateikti kartu su atsakovės atsiliepimu; šią išvadą patvirtina ir civilinėje byloje Nr. Nr. e2-350-675/2021 Ukmergės rajono savivaldybės administracijos atsiliepime nurodyti duomenys. Pažymėjo ir tai, kad R. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tvora eina ne pagal sklypo ribą, o šiek tiek yra atitraukta į sklypo gilumą tam, kad tretiesiems asmenims B. liktų daugiau vietos pravažiavimui į jų sklypą. Atsižvelgiant į minėtų įrodymų visumą, teismas padarė išvadą, kad nuvirtęs medis, dėl kurio ieškovė išmokėjo draudimo išmoką trečiajam asmeniui R. D.ir kreipėsi su ieškiniu į teismą, augo būtent R. D. sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Ukmergė, ribose.
10. Teismas konstatavo, kad minėtas nuvirtęs medis augo ne atsakovų sklype, o trečiojo asmens R. D. sklype, atsižvelgiant į šio sprendimo 17 punkte nurodytą draudiminio įvykio metu galiojusį teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad atsakovų veikoje nėra neteisėtų veiksmų, t. y. atsakovai neatliko neteisėtų veiksmų. Nesant atsakovų veiksmuose neteisėtų veiksmų, atsakovų atžvilgiu negalima taikyti civilinės atsakomybės dėl nuvirtusio medžio.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Apeliantė (ieškovė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023-08-16 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-4018-1104/2023 ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; iš atsakovų solidariai priteisti ieškovo (apelianto) naudai ieškovo (apelianto) patirtas bylinėjimosi išlaidas tiek pirmosios instancijos teisme (447,70 Eur), tiek apeliacinės instancijos teisme (435,60 Eur už šio apeliacinio skundo parengimą). Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
11.1. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš naujo kvestionavo įsiteisėjusio teismo sprendimo motyvus ir juo konstatuotas aplinkybes civilinėje byloje Nr. e2-350-675/2021, t. y. nesilaikė kitoje civilinėje byloje Nr. e2-350-675/2021 priimto teismo sprendimo prejudicijos.
11.2. Taigi, nagrinėjamu atveju, kitoje civilinėje byloje Nr. e2-350-675/2021 priimtas 2021-11-03 sprendimas yra įsiteisėjęs; abejose bylose V. ir E. B. dalyvavo (anoje byloje jie buvo trečiaisiais asmenimis, o šioje byloje jie yra atsakovai); anoje byloje nustatytas prejudicinis faktas, jog iš žemės sklypo fragmento M 1:100 matyti, kad ginčo medis augo ant trečiųjų asmenų R. D., L.D. ir V. B. ir E. B. žemės sklypų ribos yra itin reikšmingas tiek anoje, tiek šioje civilinėje byloje. Taigi, yra nustatytas prejudicinių faktų visetas tiek anoje, tiek šioje byloje, todėl nėra pagrindo šioje byloje nesivadovauti prejudiciniais faktais, kurie buvo nustatyti anoje byloje.
11.3. Kitoje byloje buvo kilęs ginčas dėl medžio augimo vietos, todėl šioje civilinėje byloje teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, jog anoje byloje teismas tik dalinai nagrinėjo įrodymus dėl medžio augimo vietos ir kad medžio augimo vieta nebuvo anos bylos nagrinėjimo dalykas.
11.4. Pirmosios instancijos teismas anoje byloje turėjo įvertinti (ir įvertino) visus pateiktus įrodymus dėl medžio buvimo vietos, t. y. iš esmės anoje byloje pirmosios instancijos teismas nagrinėjo tiek įrodymus, tiek aplinkybes, ar medis augo privačiame žemės sklype ar valstybinėje žemėje. O tai reiškia, jog anoje byloje pirmosios instancijos teismas aiškinosi kurioje vietoje stovėjo medis. Todėl šioje civilinėje byloje pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, jog anoje byloje teismas nevertino visų įrodymų.
11.5. Net jau nesant medžio ir jo kelmui, vis tiek yra puiki galimybė nustatyti tikslią nuvirtusio medžio vietą. Be to, kaip matyti iš savivaldybės (atsakovės) atsiliepimo į patikslintą ieškinį teiginių, anoje byloje, būtent pati atsakovė savivaldybė užsakė, kad šis matininkas parengtų žemės sklypo fragmentą. Savivaldybė yra oficialus valstybės subjektas, tad akivaizdu, jog šis žemės sklypo fragmentas buvo suderintas su savivaldybe. Todėl šios civilinės bylos teismo išvada, jog anoje byloje teismas netyrė įrodymų dėl medžio buvimo vietos ir kad žemės sklypo fragmentas M 1:100, kurį parengė matininkas P. U., neva yra vertintinas kritiškai, yra visiškai nepagrįstas.
11.6. Šioje civilinėje byloje teismas, atmesdamas ieškinį, remiasi žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribų duomenimis iš Geoportalo, nurodyto sklypo topografine nuotrauka, žemės sklypo planu su taškais ir koordinatėmis, kadastro duomenų ištrauka, kadastro žemėlapio fragmentu. Tačiau teismas visgi šiuos įrodymus netinkamai vertina, kadangi šie įrodymai ir jose nustatytos ribos atitinka žemės sklypo fragmente M 1:100 nurodytas žemės sklypo ribas, t. y. visuose šiuose dokumentuose žemės sklypo ribos linija eina toje pačioje vietoje.
11.7. Iš aukščiau pateiktų nuvirtusio medžio nuotraukų galima aiškiai matyti, jog nuvirtęs medis augo tolėliau nuo R. D. tvoros. Juk neįmanoma pastatyti tokios tvoros, kuri matoma nuotraukose, prie pat medžio, nes tam trukdo tie medžio šaknų sistema, tiek pats kamienas. Tai reiškia, jog nuvirtęs medis augo tolėliau nuo R. D. tvoros, o ne prie pat tvoros. Be to, iš nuotraukų galima matyti, jog nuvirtęs medis augo ties tvoros kampu, kai tvora pasuka į šoną, o toje vietoje iškart ir eina žemės sklypų riba. Tad akivaizdu ir logiška, jog nuvirtęs medis augo ant R. D., L. D. ir atsakovų V. B. ir E. B. žemės sklypų ribos.
11.8. Kadangi ginčo medis, kuris nuvirto ir padarė žalos ieškovo draudėjui, augo ant draudėjo R. D., L. D. ir atsakovų V. B. ir E. B. žemės sklypų ribos, todėl, tokiu atveju, ieškovo subrogacinis reikalavimas į atsakovus yra mažinamas per pusę (50 %). Tad nors bendras ieškovo draudėjo patirtas nuostolis yra 1.673,00 Eur, kurią ieškovas jam išmokėjo, tačiau galutinė nuostolio suma subrogacijai dėl padarytos žalos yra 836,50 Eur (1.673,00 Eur / 50 %).
11.9. Ieškovas (apeliantas) neginčija aplinkybės, jog dalis medžio augo draudėjo R. D. žemės sklypo teritorijoje, bet visgi dalis medžio augo ir atsakovų pusėje, todėl ieškinys atsakovams buvo pateiktas sumažinant reikalavimo dalį 50 %. Net ir atsakovė savivaldybė anoje byloje, pateikusi atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kartu su juo pateikė žemės sklypo fragmentą M 1:100, ir jau pradėjo laikytis pozicijos, jog medis augo ant sklypo ribos. Tai kadangi medis augo ant sklypo ribos, tai visiems šiems subjektams po lygiai atsiranda atsakomybė. Todėl ieškovas (apeliantas) iš atsakovų ir reikalauja tik 50 %.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai prašo atmesti ieškovės ADB „Gjensidige“ apeliacinį skundą ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023-08-16 sprendimą; iš ieškovės ADB „Gjensidige“ priteisti mūsų atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais:
Šalies argumentai
12.1. Ukmergės rajono savivaldybės administracija civilinėje byloje Nr. e2-350-675/2021 su ieškovės ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad pagal topografinę nuotrauką medis augo (duomenys neskelbtini) sklype, nurodė, kad pagal galiojančius teisės aktus už privačiame sklype augančius medžius atsakingi tų sklypų savininkai. Taigi, ieškovė pateikusi ieškinį pati nustatė bylos nagrinėjimo ribas – ar savivaldybė (atsakovė ankstesnėje byloje) atsakinga už visus medžius augančius senamiesčio zonoje, ar ne. Civilinėje byloje Nr. e2-350-675/2021 įrodymų, pagal kuriuos konstatavo medžio augimo vietą, detaliai nenagrinėjo, nes to nereikalavo ieškovės pateikto patikslinto ieškinio apibrėžtos bylos ribos ir teismas nepasisakė dėl savivaldybės administracijos pateiktų įrodymų ir jų teiginio, kad medis augo R. D. ir L. D. žemės sklype (duomenys neskelbtini); plačiau neįvertino matininko P. U., parengusio žemės sklypo fragmento M 1:100, nors tas planas buvo kvestionuojamas mūsų atsakovų E. B.; nevertino L. D. teiginio, kad medžiai yra jų (t. y. L. D. ir R. D., ir pan.).
12.2. Ieškovė, pateikdama patikslintą ieškinį civilinėje byloje e2-350-675/2021, siekė įrodyti, kad atsakovė Ukmergės rajono savivaldybė atsakinga už medžių priežiūrą nepriklausomai nuo jų augimo vietos (valstybinė, savivaldybės, privati). Nesutampant nagrinėjamos bylos Nr. e2-4018-1104/2023 ir pirmesnės bylos Nr. e2-350-675/2021 ieškinio dalykui, teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-350-675/2021 nustatyto fakto – kur konkrečiai augo nuvirtęs medis, dėl kurio padarytos žalos ieškovė turėjo išmokėti draudimo išmoką, nelaikytinas prejudiciniu. Skundžiamame teismo sprendime padaryta tinkama išvada.
12.3.Toponuotraukoje, sudarytoje 2009-03-03 nurodytas trečiojo asmens R. D. ir L. D. žemės sklypas, tvora, augantys medžiai. Pagal foto nuotraukas šioje byloje matyti, kad tvora pastatyta nuo R. D. ir L. D. ūkinio pastato garažo kampo link (duomenys neskelbtini) gatvės. Pažymėtina, kad tvora yra ne tiesi, o lenkta, kampais keliose vietose ties medžiais. Nuo trečiojo asmens R. D. ir L. D. pastatytos tvoros (kuri išversta griuvusio medžio) iki jų sklypo ribos yra apie 0,70 m atstumas. Jų ūkinis pastatas nėra pastatytas ant atsakovų V. B. ir E. B. sklypo ribos. Nuo D. ūkinio pastato garažo iki sklypo ribos yra 0,70 m. atstumas, o tvora link gatvės iki žymiai didesniu atstumu nuo sklypo ribos į jų sklypo vidų ir akivaizdu, didesniu, negu 0,70 m. Tvora pastatyta R. D. ir L. D. vidinėje sklypo dalyje ir tai patvirtina byloje surinkti įrodymai ir šalių paaiškinimai.
12.4. Žemės sklypo fragmentas vertintinas kritiškai dėl jo informatyvumo ir patikimumo, kadangi jame nenurodytos jokios koordinatės, nėra aišku kaip matininkas nustatė jau po medžio nuvirtimo ir teritorijos sutvarkymo, kur augo medis. Atkreiptinas dėmesys, kad civilinėje byloje Nr. e2-350-675/2021, kurios medžiaga buvo prijungta prie šios civilinės bylos teismo žodine nutartimi 2023 m. liepos 26 d., savivaldybės administracijos pateiktoje fotofiksacijoje, atliktoje 2020 m. kovo 13 d. ir 2020 m. balandžio 15 d. matoma, kad po sutvarkymo nesimato net buvusio medžio kelmo, taigi kvestionuotina ar matininkas galėjo tiksliai nustatyti nuvirtusio medžio augimo vietą.
12.5. R. D. ir L. D. sutinka, kad medis augo jų teritorijoje. Nuvirtusį medį supjaustė ir sutvarkė R. D., nes net nekilo abejonių, kam priklauso medis.
12.6. UAB ASSE fragmente, sudarytame matininko P. U. 2021 m. kovo 2 d. pažymėti medžiai netiksliai. UAB „AASE“ matininko P. U. parengto žemės sklypo fragmento M l:100, kuriame pavaizduota nuvirtusio medžio buvusi augimo vieta, negalima vertinti kaip tinkamo įrodymo, kadangi nuvirtusio medžio buvusi buvimo vieta yra užfiksuota be jokių koordinačių. Be to, visiškai nėra aišku, kaip matininkas, praėjus daugiau nei metams nuo įvykio ir nebūdamas ekspertu, galėjo nustatyti, kad medis augo būtent jo pavaizduotoje vietoje. Nors jei vertintina, kad medis yra „tas raudonas taškas“, tai irgi akivaizdu, kad medis buvo (duomenys neskelbtini) sklype (el. b. l. 61).
Žemesnės instancijos teismas
12.7. Teismas tyrė įrodymus ir tinkamai įvertino. Nebuvo nustatyta, kad dalis medžio augo mūsų, atsakovų žemės sklype ir trečiųjų asmenų R. D. ir L. D. žemės sklypo teritorijoje.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 2–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
15. Bylos duomenimis, 2019 m. rugpjūčio 1 d. ieškovė ADB „Gjensidige“ su R. D. sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį, draudimo liudijimas Nr. GJELT2978314 (toliau – Draudimo sutartis), kuria laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 9 d. iki 2020 m. rugpjūčio 8 d. buvo apraustas nekilnojamasis turtas bei namų turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Ukmergė, nuo draudimo sutartyje numatytų rizikų. Draudimo sutarties galiojimo metu ieškovė gavo pranešimą apie 2020 m. kovo 12 d. įvykį, kurio metu nuvirtęs medis apgadino ieškovės draustą turtą. Įvykio metu buvo pažeista tvora, namo laiptai, grindys, stogas, stoglangis bei virstant medžiui buvo nutraukti elektros laidai, kurie sąlygojo elektros trumpą jungimą, kuris sąlygojo šilumos siurblio valdymo modulio perdegimą.
16. Ieškovė ištyrė 2020 m. kovo 12 d. įvykį ir kilusią žalą ir išmokėjo trečiajam asmeniui R. D. 1 673 Eur draudimo išmoką.
17. Nagrinėjamoje byloje ieškovė kreipėsi su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų V. B. ir E. B. 836,50 Eur žalą (½ draudimo išmokos). Ieškinys grindžiamas tuo, kad įvykio metu galiojusį teisinį reguliavimą už medžio tinkamą priežiūrą atsako žemės sklypo, kuriame auga medis, savininkas. Ieškovė teigia, kad įsiteisėjusiu 2021-11-03 Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-350-675/2021 nustatytas faktas, kad nuvirtęs medis augo R. D. ir L. D. žemės sklype (duomenys neskelbtini) ant sklypų ribos; šis faktas yra priejudicinis nagrinėjamoje byloje. Kiti bylos įrodymai taip pat patvirtina, kad medis augo atsakovų ir trečiojo asmens žemės sklypų ribose. Pirmosios instancijos skundžiamu 2023 m. rugpjūčio 16 d. teismo sprendimu ieškinį atmetė; ieškovė su teismo sprendimu nesutiko.
18. Ginčas apeliacinės instancijos teisme kilo dėl procesinių teisės normų, reglamentuojančių prejudicinių faktų nustatymą ir vertinimą bei įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, taikymo.
Dėl prejudicinę reikšmę turinčių faktų
19. Apeliantė (ieškovė) savo skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nesivadovavo prejudiciniu faktu, nustatytu Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021-11-03 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-350-675/2021.
20. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatas, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).
21. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012; ir kt.). Tik nustačius visas nurodytas sąlygas, yra pagrindas kitoje civilinėje (administracinėje) byloje nustatytas aplinkybes pripažinti prejudiciniais faktais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019 39 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
22. Taigi, viena iš sąlygų, leidžiančių konstatuoti prejudicinių faktų buvimą, yra nustatymas, kad aplinkybė, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos išvados, buvo įrodinėjimo dalykas ar jo dalis anksčiau išnagrinėtoje byloje. Vien tai, kad išnagrinėtoje byloje apie aplinkybę, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos išvados, pasisakyta, tačiau ta aplinkybė nebuvo tos bylos nagrinėjimo dalykas ar jo dalis, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą atsiranda to fakto prejudicija. Svarstant, ar dėl konkretaus teismo sprendime paminėto fakto atsirado jo prejudicija, reikia įvertinti, koks tiksliai faktas ar aplinkybės buvo nustatomi teismo sprendimu, atsižvelgiant į nagrinėjamą ginč ą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-695/2017, 31 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-85-1120/2023). Kitoje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, padarytos išvados gali būti laikomos prejudiciniais faktais įvertinus tokių aplinkybių nurodymo kontekstą anksčiau išnagrinėtoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-219/2015). Teismas, siekdamas nagrinėjamoje byloje vadovautis kitoje byloje nustatytais prejudiciniais faktais, įrodymų vertinimo procese turi analizuoti, koks yra prejudicinio fakto turinys ir kokia jo reikšmė nagrinėjamoje byloje pareikštam reikalavimui, jo tinkamam išsprendimui (tenkinimui ar atmetimui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-969/2021, 50 punktas).
23. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-350-675/2021 nustatytų faktų ir jų prejudicinės reikšmės nagrinėjamai bylai. Nurodytu sprendimu teismas atmetė ieškovės ieškinį, pareikštą Ukmergės rajono savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo (draudimo išmokos) priteisimo; teismas nurodė, kad: „Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl medžio, kuris nuvirto ant trečiųjų asmenų R. ir L. D. gyvenamojo namo, augimo vietos, t. y. kokiam asmeniui priklausančioje teritorijoje jis augo. Ieškovės atstovė nurodė, kad medis augo savivaldybės teritorijoje, senamiestyje ir jokio skirtumo nėra jei tas medis augo ir privataus asmens teritorijoje. Už medžio priežiūrą atsakinga savivaldybė. Atsakovės atstovas tvirtina, kad medis augo privačioje teritorijoje, todėl ji neatsako už šią atsiradusią žalą. Trečiasis asmuo L. D. nurodė, kad medis augo ant jų teritorijos ribos. Trečiasis asmuo E. B. nurodė, kad jų privati teritorija yra tik įvažiavimas, o medis auga ne jų teritorijoje, o prie trečiojo asmens tvoros. Iš prie ieškinio pridėtos nuotraukos matyti, kad medis išvirto su šaknimis, išgriovė tvoros fragmentą, užgriuvo ant namo. Iš žemės sklypo fragmento M 1:100 matyti, kad ginčo medis augo ant trečiųjų asmenų R. D., L. D. ir V. B. ir E. B. žemės sklypų ribos.<...> Šiuo atveju ieškovė reiškia reikalavimą atsakovei dėl žalos atlyginimo, kuri kilo dėl trečiųjų asmenų valdomoje teritorijoje esančio medžio nuvirtimo. Byloje įrodyta, kad 2020 m. kovo 12 d. ant trečiųjų asmenų R. ir L. D. gyvenamojo namo nuvirto medis, kuris augo ant trečiųjų asmenų valdomų sklypų ribos“.
24. Apeliantės vertinimu, tokiu būdu Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimu, atmesdamas ieškinį savivaldybės administracijai, nustatė faktą, kad nuvirtęs medis augo ant trečiųjų asmenų B. ir D. žemės sklypų ribos, todėl atsakovai B. iš dalies (1/2 dalimi) atsako už medžio tinkamą priežiūrą. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo nepripažino įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyto fakto tarp tų pačių šalių, kuris laikomas prejudiciniu faktu nagrinėjamoje byloje.
25. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais. Bylos nagrinėjimo 2021 m. metu trečiasis asmuo E. B. (atsakovė nagrinėjamoje byloje) teismo posėdžio metu paaiškino, kad jos šeima gyvena Ukmergės m., apie 50 metų jų sklypo plane nėra jokio medžio. Medžiai yra ne jų. Uosį nugenėjo, kaimynas R. D.. Trečiasis asmuo V. B. teismo posėdyje nedalyvavo; tikėtina, kad E. B. išreiškė bendrą šeimos poziciją.
26. Tokiu būdu tretieji asmenys nesutiko (ginčijo) faktą, kad nuvirtęs medis augo ant B. ir D. sklypų ribos; ieškinys išnagrinėtoje byloje buvo pareikštas Ukmergės rajojo savivaldybės administracijai, todėl pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pagrįstai pažymėjo, jog išnagrinėtoje byloje buvo teisiškai reikšminga nustatyti, ar nuvirtęs medis augo savivaldybės jurisdikcijai priklausančiai teritorijai ar privačiame žemės sklype. Trečiųjų asmenų ginčas, ar medis augo ant sklypų ribos, ar trečiojo asmens R. D. teritorijoje nagrinėjamas nebuvo, todėl įsiteisėjusio sprendimo motyvuose paminėtas faktas apie tai, kad nuvirtęs medis augo ant trečiųjų asmenų sklypų ribos nebuvo ginčo objektu išnagrinėtoje byloje Nr. e2-350-675/2021 ir negali būti vertinamas kaip prejudicinis faktas nagrinėjamoje byloje.
Dėl įrodymų vertinimo
27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą civiliniame procese reglamentuoja CPK 176–185 straipsniai. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli.
28. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200-219/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
29. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aptartomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, nenustatė pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju įrodymus būtų vertinęs netinkamai ir / ar priėjęs nepagrįstų išvadų.
30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė be pagrindo sureikšmino nuvirtusio medžio augimo vietą; šis faktas turėjo būti vertinamas visų byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste.
31. Ieškinys pareikštas dėl žalos atlyginimo. Pagal Civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, tačiau abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai). Neveikimas yra tada, kai asmeniui nustatyta pareiga ką nors atlikti, ką nors daryti, kokiu nors būdu elgtis ar dar kitoks nurodymas būti aktyviam, bet asmuo tos pareigos nevykdo.
32. Pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius ir pagrįstai nustatė, kad civilinė atsakomybė atsakovams gali kilti dėl Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 1 d., t. y. žalos atsiradimo momentu) ir Ukmergės rajono savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisyklėse, patvirtintose Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. 7-138 „Dėl Ukmergės rajono savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių patvirtinimo“ (redakcija galiojusi iki 2020 m. birželio 25 d., su visais pakeitimais, t. y. žalos padarymo metu) nustatytos žemės sklypo savininko (valdytojo) pareigos tinkamai prižiūrėti sklype esančius augalus (juos tvarkyti, iškirsti pavojingus žmonėms ir pastatams, atkurti ir veisti naujus). Taigi nagrinėjamoje byloje ieškovė turėjo įrodyti ne tik kieno žemės sklype auga medis, bet ir dėl kokios priežasties jis nuvirto (dėl stichijos (natūralios priežasties) ar dėl netinkamos priežiūros), kokius būtinuosius medžio priežiūros veiksmus turėjo atlikti ir neatliko žemės sklypo, kuriame augo medis, savininkas.
33. Faktas, kad medis nuvirto, savaime nereiškia, kad jis nebuvo tinkamai prižiūrimas, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ieškovė nepateikė įrodymų ar įtikinamų argumentų, kad medis nuvirto dėl netinkamos priežiūros (atsakovų neteisėto neveikimo, pareigos prižiūrėti medį nevykdymo). Akivaizdu, kad tuo atveju, jeigu medis ir būtų augęs ant žemės sklypų ribos, kiekvienas iš žemės sklypų savininkų negalėtų prižiūrėti po ½ medžio; labiau tikėtina, kad jie turėjo susitarti dėl ant ribos augančio medžio priežiūros. Civilinės bylos Nr. e2-350-675/2021 duomenimis tretieji asmenys D. ir B. laikė, kad ginčo medis auga R. D. sklype; R. D. kreipėsi į savivaldybę dėl medžio priežiūros, pats nugenėjo medį, t. y. pagal galimybės prižiūrėjo medį. Apeliantė (ieškovė) neįrodinėjo, kad R. D. vykdoma medžio priežiūra buvo nepakankama ir kokio masto ir turinio priežiūra turėjo būti tinkama nagrinėjamu atveju, kokius papildomus medžio priežiūros veiksmus turėjo atlikti, bet neatliko atsakovai, t. y. faktas, kad atsakovai galimai atliko neteisėtus veiksmus (neveikimą) neįrodytas ir net nebuvo įrodinėjamas.
34. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais dėl netinkamo byloje surinktų įrodymų vertinimo.
35. Apeliantė teigia, kad žemės sklypo fragmentas M 1:100, kurį parengė matininkas P. U., yra pagrįstas ir parengtas remiantis anoje byloje pateiktais įrodymais, aiškiai patvirtina, jog ginčo medis augo ant draudėjo R. D., L. D. ir atsakovų V. B. ir E. B. žemės sklypų ribos. Civilinėje byloje Nr. e2-350-675/2021, pateiktose nulūžusio medžio nuotraukose aiškiai matoma nulūžusio medžio vieta (1 tomo ieškinio priedo nuotrauka pavadinimu Nr. 13); savivaldybė (atsakovė anoje byloje) į bylą pateikė nuotraukas (pavadinimu (duomenys neskelbtini) 2020-03-13 ir 2020-04-15), iš kurių galima nustatyti nulūžusio medžio buvimo vietą.
36. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo yra subjektyvaus pobūdžio, nepagrindžia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teises normas, be pagrindo atmetė apeliantės argumentus dėl medžio augimo vietos. Apeliantė tiesiog siūlo vertinti byloje surinktos įrodymus priešingai, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Apeliantės argumentai, kad nuotraukose aiškiai matosi medžio augimo vieta yra vertinamojo pobūdžio, subjektyvūs. Be to, kaip jau buvo paminėta, pats nuvirtusio medžio buvimo vietos nustatymas savaime nereiškia, kad žemės sklypo savininkas nevykdė norminių aktų nustatytos pareigos tinkamai prižiūrėti medį; atsakovų civilinė atsakomybė galima tik nustačius visas sąlygas, iš kurių pirmoji – atsakovų veiksmų (neveikimo) neteisėtumas.
Dėl procesinės bylos baigties
37. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010 ir kt.).
38. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime aptarė esmines, nagrinėjamam klausimui išspręsti svarbias aplinkybes, nurodė šiam klausimui aktualias teisės normas bei pateikė teismo padarytų išvadų motyvus, todėl nėra teisinio pagrindo spręsti, kad skundžiamas sprendimas priimtas pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles.
39. Ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
40. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas atmestas, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis) nėra atlyginamos (CPK 93 straipsnis).
41. Atsakovai nepateikė teismui prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo, todėl klausimas dėl jų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.