- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-08-16
- Bylos Nr.
- e2-4018-1104/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00419-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dmitrij Rancev
- Atsakovas
- E. B., V. B.
- Trečiasis asmuo
- R. D.
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“
- Kategorijos
- 2.6.4Reikalavimo perėjimas trečiajam asmeniui regreso tvarka (subrogacija)
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 3.1.7.4Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, ir jų apmokėjimas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.4.8.2Prejudiciniai faktai
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
trečiajam asmeniui R. D.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovams V. B. ir E. B. dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo, trečiasis asmuo byloje R. D..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė pateiktu teismui ieškiniu prašė: 1) priteisti ieškovei ADB „Gjensidige“ solidariai iš atsakovų V. B. ir E. B. 836,50 Eur žalą; 2) priteisti ieškovei ADB „Gjensidige“ solidariai iš atsakovų V. B. ir E. B. 49,04 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos; 3) priteisti ieškovei ADB „Gjensidige“ solidariai iš atsakovų V. B. ir E. B. 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti ieškovei ADB „Gjensidige“ solidariai iš atsakovų V. B. ir E. B. patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą: 21 Eur už žyminį mokestį ir 447,70 Eur už ieškinio parengimą.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 1 d. ADB „Gjensidige“ su R. D. (toliau – Draudėjas) buvo sudarę Gyventojų turto draudimo sutartį, draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Draudimo sutartis), kuria laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 9 d. iki 2020 m. rugpjūčio 8 d. buvo apraustas nekilnojamasis turtas bei namų turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuo draudimo sutartyje numatytų rizikų. Draudimo sutarties galiojimo metu ieškovė gavo pranešimą apie 2020 m. kovo 12 d. įvykį, kurio metu nuvirtęs medis apgadino ieškovo draustą turtą. Įvykio metu buvo pažeista tvora, namo laiptai, grindys, stogas, stoglangis bei virstant medžiui buvo nutraukti elektros laidai, kurie sąlygojo elektros trumpą jungimą, kuris sąlygojo šilumos siurblio valdymo modulio perdegimą. Prie ieškinio pridedamos nuotraukos fotolentelėje, iš kurių galima matyti tiek patį medį, jo lokaciją bei padarytą žalą ieškovo draudėjo turtui.
3. Ieškovė taip pat nurodė, kad 2020 m. kovo 12 d. įvykį ir kilusią žalą kartu su draudimo išmokos dydžiais / jų atlyginimu patvirtina: a) fotolentelė ir pranešimai apie įvykį; b) turto žalos įvertinimo skaičiuoklė 1 673 Eur sumai; c) 2020 m. balandžio 1 d. išankstinio apmokėjimo sąskaita 230 Eur sumai dėl šilumos siurblio modulio remonto; 2020 m. kovo 20 d. PVM sąskaita-faktūra 142 Eur sumai dėl stiklo paketo; 2020 m. kovo 19 d. sąmata dėl tvoros remonto 364,16 Eur sumai; d) 2020 m. balandžio 3 d. Pranešimas apie 1 673 Eur draudimo išmokos išmokėjimą; e) SEB banko sąskaitos išrašas; f) 2021 m. gruodžio 10 d. pretenzija 836,50 Eur sumai.
4. Ieškovė nurodė, kad žalos bylos administravimo metu buvo nustatyta, kad nuvirtęs medis yra Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje. Taigi, iš pradžių buvo teigiama, jog už atsiradusią žalą yra atsakinga Ukmergės rajono savivaldybės administracija, todėl ji buvo atsakove civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo, o ieškovės draudėjas (bei jo žmona) ir atsakovai buvo tretieji asmenys. Visgi, Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-350-675/2021 atmetė ieškinį (2021 m. lapkričio 10 d. nutartis dėl rašymo apsirikimo), nurodęs, jog „Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl medžio, kuris nuvirto ant trečiųjų asmenų R. ir L. D. gyvenamojo namo, augimo vietos, t. y. kokiam asmeniui priklausančioje teritorijoje jis augo. Ieškovės atstovė nurodė, kad medis augo savivaldybės teritorijoje, senamiestyje ir jokio skirtumo nėra jei tas medis augo ir privataus asmens teritorijoje. Už medžio priežiūrą atsakinga savivaldybė. Atsakovės atstovas tvirtina, kad medis augo privačioje teritorijoje, todėl ji neatsako už šią atsiradusią žalą. Trečiasis asmuo L. D. nurodė, kad medis augo ant jų teritorijos ribos. Trečiasis asmuo E. B. nurodė, kad jų privati teritorija yra tik įvažiavimas, o medis auga ne jų teritorijoje, o prie trečiojo asmens tvoros. Iš prie ieškinio pridėtos nuotraukos matyti, kad medis išvirto su šaknimis, išgriovė tvoros fragmentą, užgriuvo ant namo. Iš žemės sklypo fragmento M 1:100 matyti, kad ginčo medis augo ant trečiųjų asmenų R. D., L. D. ir V. B. ir E. B. žemės sklypų ribos. <....> Šiuo atveju ieškovė reiškia reikalavimą atsakovei dėl žalos atlyginimo, kuri kilo dėl trečiųjų asmenų valdomoje teritorijoje esančio medžio nuvirtimo. Byloje įrodyta, kad 2020 m. kovo 12 d. ant trečiųjų asmenų R. ir L. D. gyvenamojo namo nuvirto medis, kuris augo ant trečiųjų asmenų valdomų sklypų ribos“. Taigi, pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuris yra įsiteisėjęs, buvo konstatuota, jog nuvirtęs medis stovėjo ne valstybinėje žemėje, o privačiuose sklypuose, t. y. ant draudėjo R. D., L. D. ir atsakovų V. B. ir E. B. žemės sklypų ribos. Toks pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo grindžiamas žemės sklypo fragmentu M 1:100, iš kurio galima matyti, jog nuvirtęs medis (pažymėtas raudona spalva) stovėjo ant sklypo ribos. Kadangi ginčo medis, kuris nuvirto ir padarė žalos ieškovo draudėjui, augo ant draudėjo R. D., L. D. ir atsakovų V. B. ir E. B. žemės sklypų ribos, todėl, tokiu atveju, ieškovo subrogacinis reikalavimas į atsakovus yra mažinamas per pusę (50 proc). Tad nors bendras ieškovo draudėjo patirtas nuostolis yra 1 673 Eur, kurią ieškovas jam išmokėjo, tačiau galutinė nuostolio suma subrogacijai dėl padarytos žalos yra 836,50 Eur (1 673 Eur / 50 proc.).
5. Ieškovė taip pat nurodė esant akivaizdu, jog jeigu atsakovai tinkamai vykdytų įvykio vietoje augančių medžių priežiūrą, tokiu atveju medis nebūtų išvirtęs ir nebūtų pridaręs žalos aplinkinių turtui. Juk sveikas ir prižiūrimas medis savaime nenuvirsta. Akivaizdu, jog šiuo medžiu nebuvo rūpintasi ir nepastebėta, jog jo būklė yra tokia prasta, jog išvirto net su visomis šaknimis. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, yra įrodytos visos sąlygos, reikalingos atsakovų civilinei atsakomybei kilti, todėl ieškinys turi būti tenkinamas pilna apimtimi: 1) atsakovai nesilaikė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, taip pat nesilaikė savivaldybės patvirtintų želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių reikalavimų bei Želdynų įstatymo nuostatų t. y. tinkamai neprižiūrėjo jų teritorijoje augančių medžių; 2) dėl šios priežasties ant draudėjo turto užvirto medis, dėl ko atsirado žala; 3) atsiradusi turtinė žala yra tiesioginis atsakovų pareigos elgtis rūpestingai ir atidžiai, kad nebūtų daroma žala trečiųjų asmenų turtui, taip pat minėtų taisyklių reikalavimų, nevykdymo rezultatas.
6. Ieškovė taip pat atkreipė dėmesį, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-350-675/2021 turi res judicata galią (prejudicinį faktą), kuriuo nustatytų aplinkybių, jog iš žemės sklypo fragmento M 1:100 matyti, kad ginčo medis augo ant trečiųjų asmenų R. D., L. D. ir V. B. ir E. B. žemės sklypų ribos, nereikia įrodinėti šioje byloje. O tai reiškia, jog tinkamas atsakovas dėl žalos atlyginimo yra ne Ukmergės rajono savivaldybės administracija, o atsakovai. Tai yra konstatuota įsiteisėjusiu minėtu teismo sprendimu ir to nereikia įrodinėti šioje byloje (el. b. l. 1-8).
7. Ieškovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, 2023 m. gegužės 23 ir 2023 m. liepos 25 d. pateikė prašymus nagrinėti civilinę bylą jam nedalyvaujant (2023 m. liepos 25 d. pateiktame prašyme nagrinėti bylą parengiamajame posėdyje atstovui nedalyvaujant taip pat nurodyta posėdžio data ir laikas – 2023 m. liepos 26 d. 10 val., todėl apie posėdžio datą ir laiką atstovui buvo žinoma, jis buvo informuotas). Apie tai, kad teismas parengiamajame posėdyje nustatęs, kad daugiau pasirengimo veiksmų atlikti nereikia, gali pereiti į bylos nagrinėjimą iš esmės ir bylą išnagrinėti, ieškovės atstovas buvo informuotas teismo 2023 m. gegužės 9 d. nutartyje, kuri atstovui buvo įteikta per EPP portalą 2023 m. gegužės 11 d. (išsiųsta 2023 m. gegužės 10 d.).
Atsiliepimas
8. Atsakovė E. B. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad nuvirtęs medis augo kaimynų R. ir L. D., adresu (duomenys neskelbtini), sklype. Tai matyti ir vėliausiame (duomenys neskelbtini), kadastriniame sklypo plane. Jų (atsakovų) ((duomenys neskelbtini)) sklypo plane to medžio nėra. Kad medis augo jų teritorijoje, sutinka ir kaimynai R. ir L. D.. Nuvirtusį medį supjaustė ir sutvarkė kaimynas R. D., nes net nekilo abejonių, kam priklauso medis. Šiuos teiginius gali patvirtinti ir paliudyti kaimynas R. D.. Pažymi ir tai, kad UAB „AASE“ matininko P. Ušinsko parengto žemės sklypo fragmento M l:100, kuriame lygtai pavaizduota nuvirtusio medžio buvusi augimo vieta, negalima vertinti kaip tinkamo, kadangi nuvirtusio medžio buvusi buvimo vieta yra užfiksuota be jokių koordinačių. Be to, visiškai nėra aišku, kaip matininkas, praėjus daugiau nei metams nuo įvykio ir nebūdamas ekspertu, galėjo nustatyti, kad medis augo būtent jo pavaizduotoje vietoje. Nors jei vertins, kad medis yra tas raudonas taškas, tai irgi akivaizdu, kad medis buvo (duomenys neskelbtini) sklype (el. b. l. 61).
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad medis, dėl kurio vyksta ginčas, augo (duomenys neskelbtini), nes viskas matoma planuose, prašo ieškinį atmesti. Paaiškino, kad minimi planai teismui, kuris vyko 2021 metais, nebuvo patekti, kadangi niekas jų neprašė. Ji dalyvavo tame teismo procese. Paaiškino, kad kelias, vedantis iki jos namų, (duomenys neskelbtini) gatvėje, valstybinėje žemėje.
Atsiliepimas
10. Trečiasis asmuo byloje, R. D., teismo posėdžio metu paaiškino, kad nuo 2012 metų gyvena (duomenys neskelbtini), ir nuo 2013 m. yra apdraudęs turtą PZU Lietuva draudime, mokėjo įmokas. 2014 m. kreipėsi į seniūniją dėl medžio nupjovimo, tačiau neleido, nes jis yra senamiesčio zona, jo neinformavo, kad turi kreiptis į paveldo specialistus dėl medžio nupjovimo. Nurodė, kad 2014 m. apgenėjo nudžiūvusias šakas ir augo medis jo sklype. Kai įvyko draudiminis įvykis, savivaldybės specialistai atvyko, pagal topografines nuotraukas ir kadastro schemas, foto fiksacijas matėsi, kad medis augo (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad jo žmona nežinojo, kad medis buvo už tvoros ir, kad tvora pastatyta ne ant sklypo ribos, kadangi atitraukė dėl patogesnio įvažiavimo atsakovams. Nurodė sutinkantis, kad nuvirtęs medis augo jo sklype. Pažymėjo, kad tą dieną, 2020 m. kovo 12 d., buvo audra ir net miesto centre nuplėšus stogą žuvo moteris, būtent dėl tos audros medis ir nuvirto. Nurodė, kad 2016 m. PZU draudimą perėmė ieškovė. Trečiasis asmuo paaiškino, kad draudimo įmokas moka nuo 2013 m., per tą laiką įmokėjo 2 058 Eur, o draudimas išmokėjo 1 673 Eur, todėl mano, kad draudimo bendrovė nepatyrė nuostolių.
11. Į bylą taip pat pateiktas trečiojo asmens, R. D. 2023 m. gegužės 2 d. Liudijimas apie tai, kad jis patvirtina, jog civilinėje byloje Nr. e2-4018-1104/2023 minimas nuvirtęs medis augo trečiojo asmens sklype, adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 62).
12. Atsakovas V. B. apie ieškinį ir bylos nagrinėjimą teismo posėdyje buvo informuotas tinkamai, tačiau atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo (el. b. l. 59, 87).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
13. Šioje civilinėje byloje sprendžiamas žalos subrogacijos tvarka atlyginimo klausimas ir sprendimo prejudicinės galios.
ieškinys atmestinas.
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė teikė trečiajam asmeniui R. D. nekilnojamojo turto draudimo paslaugas – draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo vieta – (duomenys neskelbtini), draudimo laikotarpis nuo 2019 m. rugpjūčio 9 d. iki 2020 m. rugpjūčio 8 d. (el. b. l. 9-11). 2020 m. kovo 12 d. ieškovei pateiktas pranešimas apie įvykį, kurio metu buvo apgadintas apdraustas turtas (el. b. l. 12-13). Į bylą pateiktos įvykio fotonuotraukos (el. b. l. 14-18). Ieškovė Turto žalos įvertinimo skaičiuokle apskaičiavo 1 673 Eur padarytą žalą (el. b. l. 19). Į bylą taip pat pateikta: UAB „Heating service“ 2020 m. balandžio 1 d. išankstinio apmokėjimo sąskaita serija HSA Nr. 20-054, pagal kurią R. D. apskaičiuota 230 Eur suma dėl šilumos siurblio modulio remonto (el. b. l. 20); 2020 m. kovo 20 d. PVM sąskaita-faktūra Serija ESTO Nr. 9415, 142 Eur sumai dėl stiklo paketo (el. b. l. 21); 2020 m. kovo 19 d. sąmata dėl tvoros remonto 364,16 Eur sumai (el. b. l. 22). Ieškovė 2020 m. balandžio 3 d. pranešimu dėl žalos atlyginimo kreipėsi į žalą patyrusį asmenį – R. D., dėl 1 673 Eur žalos išmokėjimo (el. b. l. 23-24). 2021 m. gruodžio 10 d. ieškovė pretenzija kreipėsi į atsakovę E. B. dėl 836,50 Eur sumos atlyginimo (el. b. l. 25-26). Į bylą pateiktas 2021 m. lapkričio 3 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-350-675/2021, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl žalos atlyginimo atsakovei Ukmergės rajono savivaldybei (el. b. l. 27-33). Į bylą pateiktas Žemės sklypo fragmentas M 1:100 (el. b. l. 34, 64-65) bei Žemės sklypo planas M 1:500 (el. b. l. 66).
15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnyje reglamentuojamas draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui (subrogacija). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis.
16. CPK 178 straipsnyje numatyta šalių pareiga ne tik nurodyti argumentus, kuriais grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, bet ir pateikti jų reikalavimus bei atsikirtimus pagrindžiančius įrodymus. Pažymėtina, kad šios kategorijos bylose teismas nėra aktyvus ir už šalis negali spręsti, kiek ir kokių įrodymų į bylą šalys turėtų pateikti, o tik išnagrinėjęs bylą įvertina, ar pateiktų įrodymų pakanka padaryti labiau tikėtinai išvadai dėl byloje nustatinėjamų faktinių aplinkybių ir jų teisinio įvertinimo.
17. Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 1 d., t. y. žalos atsiradimo momentu) 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad želdynų ir želdinių valdytojai ir savininkai privalo išsaugoti želdynus ir želdinius, tinkamai juos tvarkyti, atkurti ir veisti naujus. To paties įstatymo 2 straipsnio 31 dalyje nustatyta, kad želdynų ir želdinių savininkas – valstybė, savivaldybė, fizinis ar juridinis asmuo, Lietuvos Respublikoje įsteigtas Europos Sąjungos valstybėje narėje ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsisteigusios įmonės filialas, taip pat užsienio valstybėje įsteigta organizacija, neturinti juridinio asmens statuso, tačiau turinti civilinį teisnumą pagal tos valstybės įstatymus (toliau – fizinis ir juridinis asmuo), įstatymų nustatyta tvarka įgiję nuosavybės teisę arba į žemę, kurioje yra želdynų, želdinių, arba tik į želdinius. Ukmergės rajono savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisyklėse, patvirtintose Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. 7-138 „Dėl Ukmergės rajono savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių patvirtinimo“ (redakcija galiojusi iki 2020 m. birželio 25 d., su visais pakeitimais, t. y. žalos padarymo metu) (toliau – Taisyklės), buvo įtvirtinta, jog už želdinių išsaugojimą, tinkamą jų priežiūrą ir tvarkymą atsako visų nuosavybės formų įmonės, įstaigos, organizacijos, visuomeninės ir politinės organizacijos, privačių valdų savininkai ir valdytojai, daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos (12 punktas); želdynų ir želdinių valdytojai ir savininkai privalo (43 punktas) išsaugoti želdynus ir želdinius, tinkamai juos tvarkyti, iškirsti pavojingus žmonėms ir pastatams, atkurti ir veisti naujus (43.1 punktas). Taigi žalos padarymo metu galiojo toks teisinis reguliavimas, pagal kurį būtent žemės sklypo, kuriame auga medis, savininkas buvo atsakingas už to medžio tinkamą priežiūrą.
18. CK 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. O tuo atveju, kai padaroma žala, tai atsakingas asmuo privalo ją visiškai atlyginti, tam asmeniui, kuriam ji buvo padaryta. CK 6.246 straipsnyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
19. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje apibrėžiama, kad – žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad byloje dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Šios teisinės aplinkybės ištiriamos teikiant įrodymus apie konkrečias faktines bylos aplinkybes. Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas (Vilniaus apygardos teismo 2011-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-381-302/2011). Pagal LR CK 6.251 straipsnio 1 dalį padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai.
20. Byloje nėra ginčo dėl to, kad trečiajam asmeniui R. D. dėl nuvirtusio medžio buvo padaryta žalos, ieškovė tą žalą atlygino ir įgijo teisę regreso tvarka reikalauti ieškovės sumokėtos žalos atlyginimo iš asmens, atsakingo už žalos atlyginimą. Tačiau šioje byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovai atsakingi už R. D. priklausančio turto apgadinimą ir privalo atlyginti draudikui (ieškovei) išmokėtą žalą. Atsakovai teigia, kad nuvirtęs medis augo ne jų žemės sklype, o trečiojo asmens R. D. žemės sklype. Su tokia atsakovų pozicija sutinka ir trečiasis asmuo R. D.. Ieškovė savo poziciją, t. y. teiginį, kad medis augo atsakovams priklausančiame žemės sklype grindžia 2021 m. lapkričio 3 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-350-675/2021, kuriame, pasak ieškovės teismas nustatė aplinkybę, kad nuvirtęs medis augo ant trečiojo asmens R. D. ir atsakovų sklypų ribos.
Dėl kitoje byloje priimto teismo sprendimo prejudicinės galios
21. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinio teismo nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje yra išaiškinta, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; LAT 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499-403/2017, 16 p.). Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad ieškovė, pirmesnėje byloje pasirinkdama savo pažeistų teisių gynimo būdą ir pati suformulavusi ieškinio dalyką, apibrėžė bylos teisminio nagrinėjimo ribas, t. y. siekė įrodyti, kad tinkamai įvykdė Rangos sutartį. Nors teismas bylą nagrinėjo platesne apimtimi, tačiau tai nereiškia, kad jis pakeitė ieškovės suformuluotą ieškinio dalyką, nes toks veiksmas draudžiamas įstatymo, todėl, nesutampant nagrinėjamos bylos ir pirmesnės bylos ieškinio dalykui, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai teismo sprendimu nustatytų faktų nelaikė prejudiciniais (LAT 2017 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-271-313/2017, 29 p.).
22. Nagrinėjamu atveju susiklostė analogiška situacija. Ieškovė 2021 m. balandžio 1 d. teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš Ukmergės rajono savivaldybės 1673 Eur patirto žalos ir 6 proc. metinių palūkanų. Ieškovė ieškinyje buvo nurodžiusi, kad nuvirtęs medis augo Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje, R. D. sutuoktinė L. D. kreipėsi prieš kurį laiką į seniūniją dėl medžio sutvarkymo, bet teigiamo atsakymo ir jokių seniūnijos tvarkymo veiksmų nesulaukė, seniūnija atsakė, kad senamiesčio zonoje medžius pjauti draudžiama, todėl savivaldybė atsakinga už nuvirtusį medį, savo poziciją ieškovė grindė tuo metu galiojusios Želdinių įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi, Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsniu ir LAT liepos 26 d. nutartimi byloje Nr. 3K-3422/2013. Ukmergės rajono savivaldybės administracija su tuo nesutiko, nurodė, kad pagal topografinę nuotrauką medis augo (duomenys neskelbtini) sklype, nurodė, kad pagal galiojančius teisės aktus už privačiame sklype augančius medžius atsakingi tų sklypų savininkai. Taigi, ieškovė pateikusi ieškinį pati nustatė bylos nagrinėjimo ribas – ar savivaldybė (atsakovė ankstesnėje byloje) atsakinga už visus medžius augančius senamiesčio zonoje, ar ne. Nors teismas iš dalies nagrinėjo bylą ir plačiau, tačiau įrodymų, pagal kuriuos konstatavo medžio augimo vietą detaliai nenagrinėjo, nes to nereikalavo ieškovės pateikto patikslinto ieškinio apibrėžtos bylos ribos (pavyzdžiui, teismas nepasisakė dėl savivaldybės administracijos pateiktų įrodymų ir jų teiginio, kad medis augo R. D. ir L. D. žemės sklype (duomenys neskelbtini); plačiau neįvertino matininko P. Ušinsko, parengusio žemės sklypo fragmento M 1:100, nors tas planas buvo kvestionuojamas E. B.; nevertino L. D. teiginio, kad medžiai yra jų (t. y. L. D. ir R. D., ir pan.). Taigi, pateikdama patikslintą ieškinį civilinėje byloje e2-350-675/2021 ieškovė siekė įrodyti, kad atsakovė Ukmergės rajono savivaldybė atsakinga už medžių priežiūrą nepriklausomai nuo jų augimo vietos (valstybinė, savivaldybės, privati). Nors, kaip minėta, teismas bylą nagrinėjo platesne apimtimi, tačiau tai nereiškia, kad jis pakeitė ieškovės suformuluotą ieškinio dalyką, nes toks veiksmas draudžiamas įstatymo, todėl, nesutampant nagrinėjamos bylos ir pirmesnės bylos ieškinio dalykui, teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-350-675/2021 nustatyto fakto – kur konkrečiai augo nuvirtęs medis, dėl kurio padarytos žalos ieškovė turėjo išmokėti draudimo išmoką, nelaikytinas prejudiciniu.
Dėl medžio augimo vietos ir šio ieškinio išsprendimo
23. Kaip jau buvo nurodyta šio sprendimo 22 punkte, sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-350-675/2021 nebuvo nustatytas prejudicinis faktas, kad nuvirtęs medis augo atsakovų ir trečiojo asmens žemės sklypo riboje. Kiti ieškovės pateikti įrodymai (fotonuotraukos, žemės sklypo M 1:100 fragmentas, sudarytas matininko P. Ušinsko 2021 m. kovo 2 d. (toliau – žemės sklypo fragmentas) nepatvirtina aplinkybės, kad nuvirtęs medis augo ant atsakovų ir trečiojo asmens žemės sklypų ribos. Pažymėtina, kad žemės sklypo fragmentas vertintinas kritiškai dėl jo informatyvumo ir patikimumo, kadangi jame nenurodytos jokios koordinatės, nėra aišku kaip matininkas nustatė jau po medžio nuvirtimo ir teritorijos sutvarkymo, kur augo medis. Atkreiptinas dėmesys, kad civilinėje byloje Nr. e2-350-675/2021, kurios medžiaga buvo prijungta prie šios civilinės bylos teismo žodine nutartimi 2023 m. liepos 26 d., savivaldybės administracijos pateiktoje fotofiksacijoje, atliktoje 2020 m. kovo 13 d. ir 2020 m. balandžio 15 d. matoma, kad po sutvarkymo nesimato net buvusio medžio kelmo, taigi kvestionuotina ar matininkas galėjo tiksliai nustatyti nuvirtusio medžio augimo vietą.
24. Civilinėje byloje Nr. e2-350-675/2021, kurios medžiaga buvo prijungta prie šios civilinės bylos teismo žodine nutartimi 2023 m. liepos 26 d., savivaldybės administracijos pateikti rašytiniai įrodymai (žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribų duomenys iš Geoportalo, nurodyto sklypo topografinė nuotrauka, žemės sklypo planas su taškais ir koordinatėmis, kadastro duomenų ištrauka, kadastro žemėlapio fragmentas) patvirtina, kad nuvirtęs medis augo būtent žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribose. Šią išvadą patvirtina taip pat atsakovės E. B. paaiškinimai, taip pat trečiojo asmens R. D. paaiškinimai, duoti teismo posėdžio metu, ir rašytiniai paaiškinimai, pateikti kartu su atsakovės atsiliepimu; šią išvadą patvirtina ir civilinėje byloje Nr. Nr. e2-350-675/2021 Ukmergės rajono savivaldybės administracijos atsiliepime nurodyti duomenys. Pažymėtina ir tai, kad R. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tvora eina ne pagal sklypo ribą, o šiek tiek yra atitraukta į sklypo gilumą tam, kad tretiesiems asmenims B. liktų daugiau vietos pravažiavimui į jų sklypą. Atsižvelgiant į minėtų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad nuvirtęs medis, dėl kurio ieškovė išmokėjo draudimo išmoką trečiajam asmeniui R. D., ir dėl kreipėsi su ieškinių į teismą, augo būtent R. D. sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ribose.
25. Kadangi minėtas nuvirtęs medis augo ne atsakovų sklype, o trečiojo asmens R. D. sklype, atsižvelgiant į šio sprendimo 17 punkte nurodytą draudiminio įvykio metu galiojusį teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad atsakovų veikoje nėra neteisėtų veiksmų, t. y. atsakovai neatliko neteisėtų veiksmų. Nesant atsakovų veiksmuose neteisėtų veiksmų, atsakovų atžvilgiu negalima taikyti civilinės atsakomybės dėl nuvirtusio medžio. Esant tokioms aplinkybėms ieškovės ieškinys atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
26. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
27. Ieškovė šioje byloje sumokėjo 21 Eur žyminio mokesčio bei 447,70 Eur išlaidų už ieškinio parengimą, viso 468,70 Eur (el. b. l. 36, 40). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, ieškovei iš atsakovų bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Atsakovai ir trečiasis asmuo prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
28. Teismas šioje byloje patyrė 26,56 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 punktas), priteisiamos iš ieškovės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270, 273 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovams V. B. ir E. B. dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo atmesti.
Priteisti iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869, 26,56 Eur (dvidešimt šešis eurus 56 centus) pašto išlaidų valstybės naudai.
Informuoti ieškovę, jog pašto išlaidos valstybei sumokamos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.