Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-01-28 · Civilinė byla Nr. e2S-160-855/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-01-28
Bylos Nr.
e2S-160-855/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-34146-2020-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Renata Volodko
Ieškovas
M. O.
Atsakovas
R. J.
Kategorijos
  • 3.2.9.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-160-855/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34146-2020-1Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.9.5.; 3.3.2.3; 3.3.2.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo (apelianto) M. O. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. O. ieškinį atsakovui R. J. dėl nuostolių atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas M. O. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. J., prašydamas pripažinti ieškovo teisę į 3 800 Eur dydžio nuostolių, atsiradusių dėl atsakovo netinkamo statybos rangos sutarties vykdymo, atlyginimą, ir įskaičius šią sumą į ieškovo atsakovui mokėtiną 3 787 Eur sumą, priteisti ieškovui iš atsakovo 13 Eur nuostolių atlyginimo. Teismas ieškinį 2020-12-03 rezoliucija priėmė.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 3 d. nutartimi nustatė ieškovui M. O. terminą iki 2020 m. gruodžio 11 d. pašalinti ieškinio trūkumą - nurodyti atsakovo R. J. gyvenamosios vietos ar darbovietės adresą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 14 d. nutartimi nutarė ieškovo ieškinį palikti nenagrinėtą.

3.1. Teismas nurodė, kad išsiuntus ieškinį ieškovo nurodytu atsakovo adresu buvo nustatyta, kad šis adresas yra advokatės J. Mikulienėniės, kuri teismui raštu nurodė, kad nėra sudariusi su atsakovu teisinių paslaugų sutarties, jo neatstovauja ir nėra įgaliota priimti jo korespondenciją.

3.2. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovas prašė teismo surasti atsakovą per mokesčių inspekciją, tačiau teismas, neturėdamas asmens gimimo datos ar asmens kodo, negali ieškoti asmenų ir užsiimti teismui nebūdinga veikla.

3.3. Kadangi ieškovui buvo nustatytas terminas iki 2020-12-10 nurodyti atsakovo adresą, o ieškovas per teismo nustatytą terminą ieškinio trūkumo nepašalino, teismas ieškinį paliko nenagrinėtą.

III. Atskirojo skundo argumentai

4. Atskiruoju skundu ieškovas M. O. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

4.1. Kadangi atsakovo adresas ieškovui nebuvo žinomas, jis procesiniuose dokumentuose nurodė atsakovo atstovės advokatės J. Mikulienėnies kontoros adresą, nes ši advokatė pati kreipėsi į ieškovą, prisistatė R. J. atstove, pateikė tai patvirtinantį 2020-11-06 Išrašą iš teisinių paslaugų teikimo sutarties, kurioje numatyta ir advokatės teisė priimti kliento vardu korespondenciją.

4.2. Vykdydamas teismo 2020-12-04 nutartį ieškovas prašė teismo informaciją apie atsakovo gyvenamąją vietą išreikalauti iš advokatės J. Mikulienėnies arba Valstybinės mokesčių inspekcijos, kadangi Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK bei VMI atsisakė suteikti ieškovui informaciją apie atsakovo gyvenamąjį vietą, nukreipdami ieškovą į teismą, nurodydami, kad tokią informaciją pateiks teismui. Taigi, ieškovas teikė teismui oficialius rašytinius įrodymus, kad siekė nustatyti atsakovo gyvenamosios vietos adresą, bet to padaryti objektyviai negalėjo, todėl vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 160 str. 1 d. 2 p. prašė tokius duomenis išreikalauti.

4.3. Atsakovas R. J. statybos rangos darbus atliko veikdamas pagal individualios veiklos pažymėjimą, ir šio pažymėjimo numeris būtų pakankamas pagrindas VMI identifikuoti atsakovą ir nustatyti jo asmens duomenis, tačiau teismas nepagrįstai atsisakė tokius duomenis išreikalauti.

4.4. Koncentracijos, ekonomiškumo principai įpareigoja teismą imtis priemonių, kad byla būtų išnagrinėta per kuo trupesnį laiką, bendradarbiauti su bylos šalimis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacininės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

6. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

7. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str., 338 str.). Kartu su atskiruoju skundu apeliantas pateikė papildomus rašytinius įrodymus - ieškovo atstovo - advokato 2020-12-15 prašymą Valstybinei mokesčių inspekcijai suteikti informaciją apie atsakovą R. J. bei Valstybinės mokesčių inspekcijos atsakymą atsisakyti suteikti tokią informaciją. Atsižvelgiant į tai, kad minėti dokumentai atsirado ir buvo gauti jau po ieškovo skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo, atitinkamai objektyviai negalėjo būti pateikti teismo proceso pirmosios instancijos teisme metu, jais ieškovas siekia papildomai pagrįsti atskirajame skunde nurodomas aplinkybes dėl tiek jo patiek, tiek jo atstovo - advokato negalėjo gauti teismo reikalaujamus duomenis, siekiant teisingo atskirojo skundo išnagrinėjimo, šie dokumentai prijungtini prie bylos.

8. Nagrinėjamu atveju byloje ieškovas kvestionuoją pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria teismas nutarė ieškinį atsakovui R. J. dėl nuostolių atlyginimo palikti nenagrinėtą, ieškovui per teismo nustatytą terminą nepašalinus ieškinio trukumo - nenurodžius atsakovo gyvenamosios ar darbo vietos.

9. CPK 246 straipsnio 1 dalies 11 punkte ir 2 dalyje numatyta, jog teismas ieškinį palieka nenagrinėtą, jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų ir šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina.

10. Pagal suformuotą teismų praktiką, ieškinio palikimo nenagrinėtu institutas – tai neigiama procesinė pasekmė, kuri taikoma ieškovui tuo atveju, kai nustatomas ieškovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bei siekis nepagrįstai užtęsti (vilkinti) procesą. Teismų praktikoje pažymima, kad dėl teismo sprendimo ieškinį palikti nenagrinėtą nepagrįstai pailgėja bylos išnagrinėjimo trukmė, kas nesuderinama ir su proceso ekonomiškumo principu, kadangi ieškovas, norėdamas apginti savo pažeistus interesus, turėtų iš naujo inicijuoti kitą procesą, kuriame pakartotinai būtų eikvojamos valstybės lėšos, teismo bei proceso dalyvių laikas rengiantis bylos nagrinėjimui teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-756/2012, 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-777/2012, 2013 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2407/2013). Ieškinį palikus nenagrinėtą, kai nėra duomenų, jog ieškovas nebesuinteresuotas bylinėtis, nepagrįstai dėl kreipimosi į teismą pakartotinai pailgėtų bylos išnagrinėjimo trukmė, galėtų būti pažeista ieškovo teisė į bylos išsprendimą per įmanomai trumpiausią laiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-498/2014).

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad jau pirminiame teismui 2020-11-30 pateiktame ieškinyje ieškovas M. O. nurodė, kad jam nėra žinoma atsakovo R. J. gyvenamoji ir darbo vieta, taip pat nežinomi ir kiti fizinį asmenį galintys identifikuoti duomenys (asmens kodas, gimimo data) bei detaliai paaiškino, kodėl taip yra, kodėl, siekiant procesinių dokumentų realaus įteikimo atsakovui bei jo teisių realizavimo, procesinius dokumentus teismo prašoma siųsti ieškinyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), o būtent į advokatės kontoros buveinę - kadangi (kaip patvirtina prie ieškinio pridėti rašytiniai įrodymai) pati advokatė prieš pat ieškovo kreipimąsi į teismą, o būtent 2020-11-06 ir būtent atsakovo R. J. vardu, kaip jo atstovė, kreipėsi į ieškovą su atitinkama pretenzija, pozicija dėl šalių siejusios rangos sutarties vykdymo ir kitų ginčytinų klausimų. Kaip matyti iš minėto advokatės rašto priedo - Išrašo iš teisinių paslaugų teikimo sutarties, 2020-11-06 tarp advokatės ir atsakovo R. J. buvo sudaryta teisinių paslaugų sutartis, advokatė buvo R. J. įgaliota, be kita ko, gauti ir priimti jam iš įvairių institucijų bei organizacijų siunčiamą korespondenciją, išraše nurodoma, kad advokatei yra žinomi kliento R. J. asmens duomenys, todėl ieškovas pagrįstai tikėjusi esant galimybei tiek jo ieškinį, tiek kitus procesinius dokumentus siųsti bei įteikti atsakovui R. J. būtent jį tuo metu atstovavusios advokatės kontoros adresu. Kaip matyti iš ieškinio priedų, nei viename iš dokumentų, susijusių su šalių sudaryta statybos rangos sutartimi, kuriais grindžiamas ieškinyje nurodytas faktinis pagrindas bei ieškovo pareikšti ieškinio reikalavimai, nėra nurodyti jokie atsakovą R. J. galintys identifikuoti duomenys (nei asmens kodas, nei gimimo data, nei gyvenamoji vieta, nei darbo vieta), žinomas tik jo el. pašto adresas, šalys tarpusavyje iš esmės bendravo el. paštu.

12. Teismui 2020-11-30 nutartimi nustačius ieškovui terminą pirminio ieškinio trūkumams pašalinti, ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, kuris teisėjo 2020-12-03 rezoliucija viena vertus, buvo priimtas, kita vertus, tos pačios dienos 2020-12-03 teismo nutartimi ieškovui buvo nustytas terminas ieškinio trūkumui pašalinti - nurodyti atsakovo R. J. gyvenamosios vietos ar darbo vietos adresą, kadangi net ir nepriėmęs pradinio ieškovo ieškinio, teismas jau jį išiuntė atsakovui R. J. ieškinyje nurodytu adresu (advokatės kontoros adresu), ir gavo advokatės raštą, kuriame nurodoma, kad advokatė neturi pavedimo atstovauti R. J., nėra suteikusi jam teisės naudoti jos kontoros adresą korespondencijai priimti.

13. Kaip matyti iš bylos medžiagos, siekdamas pašalinti ieškinio trūkumą ir nustatyti atsakovo gyvenamąją ar darbo vietą, į kurią galėtų būti siunčiami procesiniai dokumentai, ieškovas, turėdamas tik duomenis apie atsakovo turimo individualios veiklos pažymėjimo numerį (Nr. 131347), kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK bei tokį pažymėjimą išdavusią Valstybinę mokesčių inspekciją, prašydamas kreipimosi į teismą tikslu suteikti duomenis apie atsakovo gimimo datą, gyvenamosios vietos adresą, tačiau minėtos institucijos atsisakė tokius duomenis suteikti, remiantis asmens duomenų apsaugą bei konkrečiai tų institucijų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, be kita ko, numatančiais, jog tokie duomenys gali būti, be kita ko, teikiami teismui pareikalavus ar pateikus teismo išduotą liudijimą gauti įrodymus. Būtent dėl to ieškovas 2020-12-04 pateikė teismui prašymą išreikalauti atsakovo asmens duomenis iš advokatės, kurios su atsakovu sudarytoje 2020-11-06 Teisinių paslaugų paslaugų sutartyje nurodoma, kad advokatei tokie duomenys yra žinomi, arba iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, išdavusios atsakovui individualios veiklos pažymėjimą, idėstydamas aukščiau nurodytas aplinkybes dėl paties ieškovo objektyvaus negalėjimo sužinoti bei pateikti teismui atsakovo gyvenamosios ir/ar darbo vietos duomenis ir tokiu būdu pašalinti teismo nustatytą ieškinio trūkumą, tačiau teismas 2020-12-07 tik uždėjo rezoliuciją "Atmesti prašymą", nenurodydamas jokių motyvų bei argumentų, o 2020-12-14 priėmė nutartį palikti ieškinį nepagrinėtą.

14. Nors teismas 2020-12-14 nutartyje nurodė, kad ieškovas prašo atsakovą surasti per Valstybinę mokesčių inspekciją, o teismas negali užsiimti teismui nebūdinga veikla (turima omenyje - atsakovo paieska), tačiau, kaip matyti iš visų aukščiau nurodytų aplinkybių, ieškovo teiktų teismui procesinių dokumentų bei rašytinių įrodymų, teismo buvo argumentuotai ir motyvuotai prašoma ne atlikti atsakovo paiešką, o išreikalauti bylos nagrinėjimui ir sklandžiam teismui procesui reikalingus atsakovą galinčius identifikuoti duomenis ir rašytinius įrodymus - apie atsakovo gyvenamąją vietą, darbo vietą, apie jo asmens kodą, kuris, pvz., leistų ir pačiam teismui nustatyti atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą/darbo vietą, pasinaudojant atitinkamomis informacinėmis sistemomis.

15. Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo išvadai, kad ieškovas ar jo atstovas proceso metu elgėsi netinkamai, vilkino procesą, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, iš esmės nesidomėjo bylos eiga, nevykdė teismo nurodymų ir pan. Ieškovas nagrinėjamoje byloje nebuvo pasyvus, laiku ir aktyviai ėmėsi jam prieinamų veiksmų, siekiant pašalinti ieškinio trūkumą ir nustatyti atsakovo gyvenamąją ar buvimo, ar darbo vietą, į kurią galėtų būti siunčiami procesiniai dokumentai byloje, tiek pats, tiek per atstovą (advokatą) kreipėsi į įvairias institucijas, teikė tiek joms, tiek ir teismui prašymus, t.y. aktyviai dalyvavo byloje, todėl jo suinteresuotumas greitesniu bylos išnagrinėjimu yra akivaizdus.

16. Šiuo aspektu teismas atkreipia dėmesį į: a) CPK 199 str. numatytą dalyvaujančio byloje asmens teisę prašyti teismo išreikalauti rašytinius įrodymus arba išduoti liudijimą tokiems įrodymams gauti; b) CPK 160 str. 1 d. 2 p. numatą teismo pareigą dalyvaujančių byloje asmenų prašymu išreikalauti iš kitų asmenų įrodymus, kurių dalyvaujantys byloje asmenys negali gauti; c) CPK 7 str. įtvirtintą proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą bei šio straipsnio 1 d. su tuo susijusias pareigas teismui; d) CPK 8 str. įtvirtintą kooperacijos (bendradarbiavimo) principą bei teismo pareigą bendradarbiauti su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imtis priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta; e) į CPK 123 str., 129-130 str. įtvirtintas procesinių dokumentų įteikimo taisykles, be kita ko, ir galimybę įteikti procesinius dokumentus viešo skelbimo būdu, kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos, nėra galimybės paskirti kuratorių, buvo imtasi visų įmanomų ir protingų konkrečioje situacijoje priemonių asmens gyvenamajai ir darbo vietai nustatyti; f) į teismų praktikos išaiškinimus dėl įvairių procesinių dokumentų įteikimo būdų taikymo ir kasacinio teismo akcentuojamą teismo pareigą išnaudoti ir dėti visas protingas priemones informuoti asmenį apie prieš jį pradėtą teismo procesą, išsiaiškinti realų asmens adresą ar kontaktinius duomenis, bandyti juos sužinoti iš tą pagrįstai galinčių žinoti institucijų, ir tuo tikslu pirmiausia vadovautis CPK 8 straipsnyje įtvirtintu kooperacijos principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-03 nutartis c.b. Nr. e3K-3-342-313/2018 ir kt.).

17. Pagaliau, pažymėtina, kad CPK 2 str. numato, jog civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę. Nors palikus ieškinį nenagrinėtu ieškovas turi teisę pakartotinai kreiptis į teismą su ieškiniu, tačiau jo perspektyvos, esant nagrinėjamoje byloje susiklosčiusioje situacijoje savarankiškai nustatyti atsakovo gyvenamąją/darbo vietą tebelieka iš esmės tik hipotetinės, o kaip nurodyta anksčiau aptartoje teismų praktikoje, tokiu atveju būtų eikvojamos valstybės lėšos, teismo bei proceso dalyvių laikas vėl rengiantis bylos nagrinėjimui teisme ir atliekant tuos veiksmus, kurie jau buvo atlikti, pailgėtų proceso trukmė, galėtų būti pažeista ieškovo teisė į bylos išsprendimą per įmanomai trumpiausią laiką.

18. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad ieškovas procesu byloje nepiktnaudžiavo, proceso nevilkino, buvo aktyvus, siekdamas pašalinti ieškinio trūkumą ir nustatyti atsakovo gyvenamąjį/buvimo/darbo vietą, į aukščiau nurodytus civilinio proceso teisės principus bei teismų praktikos išaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog neigiamų procesinių padarinių ieškinio palikimo nenagrinėtu forma taikymas apelianto atžvilgiu šiuo konkrečiu atveju neatitiktų teismų praktikos ir ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto paskirties, pažeistų proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

19. Kadangi pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2020-12-14 nutartį, netinkamai taikė aukščiau nurodytas civilinio proceso teisės normas, nesivadovavo teismų suformuota praktika, situacija įvertino itin formaliai, neatsižvelgė į priežastis, dėl kurių ieškovas negalėjo pašalinti teismo nurodytą trūkumą, ir tokių priežasčių pobūdį, o taip pat neįgyvendino bendradarbiavimo pareigos, pirmosios instancijos teismo nutartis palikti ieškinį nenagrinėtą naikintina, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. nutartį, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu, panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Renata Volodko