Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Raimonda Andrulienė Civilinė byla Nr. 2A-1516-459/2015

Teisėja Larisa Šimanskienė (Proceso Nr. 2-06-3-02612-2013-8)

NUTARTIS

2015 m. lapkričio 27 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Raimondos Andrulienės, kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės, Alonos Romanovienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo R. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. D. patikslintą ieškinį atsakovei D. D. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir atsakovės D. D. patikslintą priešieškinį ieškovui R. D. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės bei turto padalijimo, tretieji asmenys V. S., J. S., institucija, teikianti išvadą byloje - Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

Ieškovas pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau teismas mano, jog skirti žodinį bylos nagrinėjimą nėra pagrindo: byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose ir jų prieduose yra išsamiai išdėstytos visos bylos aplinkybės. Visi įrodymai, kuriais šalys grindė savo reikalavimus ir atsikirtimus, buvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl nėra būtinybės apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir ieškovo prašymas atmestinas (CPK 322 str.).

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-06-02 sprendimu tenkino dalį patikslinto ieškinio ir dalį patikslinto priešieškinio: santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatė su ieškovu, priteisė sūnaus išlaikymui iš atsakovės po 131 Eur, kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis nuo 2013-12-09 iki vaiko pilnametystės; padalijo santuokoje įgytą turtą: priteisė ieškovui R. D. asmeninės nuosavybės teise butą, esantį (duomenys neskelbtini), įgytą santuokos metu, taip pat ieškovui R. D. asmeninės nuosavybės teise priteisė: 1) indaują, 2) komodą, 3) odinę sofą, 4) odinį fotelį (2 vnt.), 5) dvigulę miegamojo lovą, 6) patalynės dėžę, 6) miegamojo spintelę prie lovos, 7) prieškambario baldų komplektą su veidrodžiu, 8) garso galinį stiprintuvą „Crown STC2000“, 9) monitorines kolonėlės dviejų juostų „JBL SRX 700“ (2 vnt.), 10) reverberį „Lexicon MX400“ (priedėlį), 11) CD leistuvą FM radijo tiunerį „AMC MP01“, 12) mikšerinį pulto 8 kanalų „Soundcraft“ EPM 8, 13) skystųjų kristalų televizorių „Samsung“, 14) aktyvias žemo dažnio kolonėles „LEM“ , 15) šaldytuvą „Electrolux“, 16) skalbimo mašiną „AEG“, 17) metalinius stelažus; iš ieškovo R. D. atsakovei D. D. priteisė 43707,80 Eur dydžio kompensaciją; kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė. Ieškovas skundžia šį pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Dėl dalintino buto vertės

Pirmosios instancijos teismas iš bylos medžiagos nustatė, jog VĮ „Registrų centras“ duomenimis ieškovo R. D. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įgytas santuokos metu, todėl laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, taip pat nurodė, jog tarp šalių kilo ginčas dėl dalintino buto vertės. Ieškovo nuomone, nekilnojamojo turto vertė yra 53900,00 Eur, kaip tai nurodyta 2015-04-29 nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitoje. Atsakovė teigė, kad buto vertė - 60096,15 Eur (207500,00 Lt). Pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs byloje esančius duomenis, susijusius su turto verte, nustatė, jog ginčo turto vertė pagal 2013-03-04 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis yra 44601,48 Eur (154000 Lt), 2013-03-27 UAB „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos duomenimis – 65454,12 Eur (226000,00 Lt) (tomas I, b. l. 50-83), 2013-04-25 UAB „Lituka“ ir Ko turto vertės nustatymo ataskaitos duomenimis – 54738,18 Eur (189000,00 Lt) (tomas I, b. l. 140-166), 2014-05-12 UAB „Domus Optika“ turto vertinimo ataskaitos duomenimis – 54448,56 Eur (188000,00 Lt) (tomas V, b. l. 44-65,), 2015-04-29 UAB „Resto Group“ rinkos vertės nustatymo ataskaitos duomenimis – 53900,00 Eur (tomas VI, b. l. 63-88).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nustatydamas padalijamo turto vertę teismas turėtų atsižvelgti į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto pokyčius. Turto vertė gali būti nustatoma remiantis VĮ Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais; šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006).

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog teismo posėdžio metu šalys, įvertinusios nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitų, atliktų kiekvienos iš šalių užsakymu, duomenis buvo sutarusios, kad nurodyto nekilnojamojo turto vertė yra 60096,15 Eur (207500,00 Lt), t. y. šalys derybų būdu sutarė, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2013 metais - 2014 metais buvo 60096,15 Eur (207500,00 Lt). Vėliau ieškovas nurodė, jog su šia nekilnojamojo turto verte nesutinka, kadangi 2015-04-29 atlikto nekilnojamojo turto vertinimo duomenimis buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 53900,00 Eur.

Taip pat nustatydamas nekilnojamojo turto vertę teismas atsižvelgė į tai, kad teismo posėdžio metu atsakovei pasiūlius jai asmeninės nuosavybės teise priteisti butą, esantį (duomenys neskelbtini), o ieškovui priteisti piniginę kompensaciją, ieškovas vertino, jog nekilnojamojo turto rinkos vertė yra 60096,15 Eur (207500,00 Lt).

Visų šių duomenų pagrindu, įvertinęs juos kompleksiškai, bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo principais, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog nekilnojamojo turto rinkos vertė yra lygi nurodytų verčių vidurkiui - 56998,08 Eur.

Ši teismo išvada padaryta išsamiai ištyrus ir bylos aplinkybių kontekste įvertinus duomenis, susijusius su turto verte, atsižvelgus į šalių šiuo klausimu išreikštą poziciją, todėl ieškovo argumentas, kad teismas dėl nežinomų priežasčių konstatavo, kad turto rinkos vertė – 56998,08 Eur, atmestinas kaip visiškai nepagrįstas. Teismo sprendimo dalis ginčo turto vertės nustatymo klausimu išsami, argumentuota, aiški, o ieškovas nepateikia jokių teismo išvados pagrįstumą paneigiančių duomenų.

Dėl dalintino kilnojamojo turto

Ieškovas teigia, jog teismas nepagrįstai padalino kilnojamąjį turtą – šaldytuvą „Electrolux“, skalbimo mašiną AEG bei prieškambario baldų komplektą, nors ieškinyje buvo nurodyta, jog šis turtas lieka buto bendro naudojimo patalpose, todėl neįtrauktinas į dalintino turto balansą. Be to, ieškovo nuomone, teismas neteisingai nustatė šio turto vertę. Šie ieškovo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Nustatydamas dalintino nekilnojamojo turto vertę, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog šalys nurodo skirtingas kilnojamųjų daiktų vertes, tačiau įvertinus tai, jog nurodyti kilnojamieji daiktai nėra nauji, buvo naudoti daugiau nei penkerius metus bei šalių nurodytas daiktų vertes, teismas pripažino, kad ginčo šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių kilnojamųjų daiktų vertė yra lygi šalių nurodytų verčių vidurkiui, t. y. namų apstatymo reikmenų: indaujos, komodos, odinės sofos, odinio fotelio (2 vnt.), dvigulės miegamojo lovos, patalynės dėžės, miegamojo spintelės prie lovos, prieškambario baldų komplekto su veidrodžiu vertė yra iš viso 2259,04 Eur (7800,00 Lt), vaizdo ir garso aparatūros: garso galinio stiprintuvo „Crown STC2000“ vertės, monitorinių kolonėlių dviejų juostų „JBL SRX 700“ (2 vnt.), reverberio „Lexicon MX400“ (priedėlį), CD leistuvo FM radijo tiunerio „AMC MP01“, mikšerinio pulto 8 kanalų „Soundcraft“ EPM 8, skystųjų kristalų televizoriaus „Samsung“, aktyvios žemo dažnio kolonėlės „LEM“ vertė yra iš viso 2314,06 Eur (7990,00 Lt), buitinės technikos: šaldytuvo „Electrolux“, skalbimo mašinos „AEG“ vertė iš viso yra 327,27 Eur (1130,00 Lt), metalinių stelažų vertė – 868,86 Eur (3000,00 Lt), šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso kilnojamųjų daiktų iš viso už 5769,23 Eur (19920,00 Lt). Dalintino kilnojamojo turto verte laikydamas šalių nurodytų verčių vidurkius, teismas priėmė teisingą sprendimą, užtikrinantį abiejų šalių interesų pusiausvyrą, o ieškovas nepateikia jokių naujų duomenų, kurie paneigtų šios teismo sprendimo dalies pagrįstumą.

Nagrinėdamas santuokos nutraukimo bylą, teismas privalo padalinti visą turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos, arba, esant vieno sutuoktinio prašymui – iki sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium (CK 3.127 str. 1 d., 2 d.). Šiuo atveju šalys neginčijo, jog nurodytas kilnojamasis turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, taigi teismas pagrįstai padalino turtą, priteisdamas ieškovui taip pat ir šaldytuvą „Electrolux“, skalbimo mašiną AEG bei prieškambario baldų komplektą. Nors ieškovas ieškinyje prašė nedalinti nurodytų daiktų, nes jie liks bendrojo naudojimo patalpose bute, esančiame Minijos g. 130-11, Klaipėdoje, tačiau kadangi teismas natūra šį butą priteisė ieškovui, todėl teismo sprendimo dalis priteisti ieškovui nurodytus kilnojamuosius daiktus, kaip specialiai pritaikytus butui, o atsakovei priteisti kompensaciją už didesnę ieškovui tenkančią turto dalį visiškai pagrįsta.

Dėl lėšų įtraukimo į dalintino turto balansą

Ieškovas taip pat ginčija teismo sprendimo dalis dėl lėšų, gautų pardavus transporto priemones, nuomojant kilnojamąjį turtą bei 8269,95 Eur sumos įtraukimo į dalintino turto balansą. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir įvertino bylos duomenis, susijusius su nurodytomis dalintinomis piniginėmis lėšomis.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2009-09-08 tarp ieškovo R. D. ir Ž. B. sudaryta transporto priemonės „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis, kaina 4923,54 Eur (17000,00 Lt) (tomas I, b. l. 87), 2009-09-08 tarp ieškovo R. D. ir G. B. sudaryta transporto priemonės „Yamaha FJR1300“, valst. Nr. 897KE, pirkimo-pardavimo sutartis, kaina 3909,87 Eur (13500,00 Lt) (tomas I, b. l. 88), 2012-02-10 tarp ieškovo R. D. ir J. R. sudaryta transporto priemonės „Fiat-Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis, kaina 231,70 Eur (800,00 Lt) (tomas I, b. l. 86), 2012-11-06 tarp ieškovo R. D. ir L. V. sudaryta transporto priemonės „Citroen Jumper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis, kaina 4054,68 Eur (14000,00 Lt) (tomas I, b. l. 85), 2012-11-06 tarp ieškovo R. D. ir G. B. sudaryta transporto priemonės „Jawa 360“, valst. Nr. 871SB, pirkimo-pardavimo sutartis, kaina 260,66 Eur (900,00 Lt) (tomas I, b. l. 84), 2014-05-13 tarp ieškovo R. D. ir R. B. sudaryta transporto priemonės Itteco Cool 50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis, kaina 144,81 Eur (500,00 Lt) (tomas V, b. l. 160). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju svarbu tai, jog šalys bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad jų santuoka laikytina faktiškai iširusia nuo 2012-10-30. Taigi automobilis „Citroen Jumper“, motociklas „Jawa 360“, motoroleris Itteco Cool 50 parduoti jau po to, kai šalių santuoka faktiškai iširo. Ieškovas teigia, jog už pinigines lėšas, gautas pardavus šias transporto priemones, jis sūnui nupirko 4054,68 Eur (14000,00 Lt) kainuojantį motociklą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs duomenis apie šių transporto priemonių pardavimo kainų pagrįstumą, į dalintino turto balansą įtraukė iš viso 4460,15 Eur piniginių lėšų, gautų pardavus nurodytas transporto priemones. Ieškovas šių lėšų įtraukimą į dalintino turto balansą ginčija iš esmės motyvuodamas tuo, jog iš šių lėšų pirko motociklą sūnui, taip pat saugos priemones ir sveikatos draudimą. Kolegija pažymi, jog išlaidos, skiriamos nepilnamečio vaiko užsiėmimams ar laisvalaikiui, turi būti derinamos šalių sutarimu. Kadangi šalių santuoka tuo metu jau buvo faktiškai iširusi, o atsakovė nesutinka su tokių išlaidų sūnaus reikmėms būtinybe, nėra pagrindo konstatuoti, jog lėšų panaudojimas atitiko abiejų šalių interesus, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai įtraukė jas į dalintino turto balansą.

Ieškovas taip pat ginčija sprendimo dalį įtraukti į dalintino turto balansą pinigines lėšas, kurias ieškovas gavo iš įmonės UAB „Intermetal“ už sutuoktiniams priklausančio turto nuomą. Kaip numatyta Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 2 punkte, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomos pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šalys neginčijo, jog stelažai yra bendroji jungtinė nuosavybė, įtraukė juos į dalintino turto balansą. Taigi šiuo atveju piniginės lėšos, gautos už sutuoktiniams nuosavybės teise priklausančio turto nuomą, pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pirmosios instancijos teismas į dalintino turto balansą įtraukė tik lėšas, gautas už nurodyto turto nuomą nuo to momento, kai faktiškai iširo santuoka, t. y. nuo 2012-10-30. Ieškovas teigia, jog jis šias lėšas panaudojo šeimos poreikiams tenkinti, tačiau turint omenyje, jog pačios šalys pripažino, jog nuo 2012-10-30 jų santuoka jau buvo iširusi, šis ieškovo argumentas atmestinas kaip deklaratyvaus pobūdžio, įrodymais nepagrįstas teiginys. Kita vertus, ieškovas nėra nuoseklus, nes apeliaciniame skunde jis teigia, jog nurodytas lėšas panaudojo šeimos reikmėms, tačiau taip pat nurodo, jog jas naudojo ir sau išlaikyti. Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis į dalintino turto balansą įtraukti pinigines lėšas, gautas iš įmonės UAB „Intermetal“ už sutuoktiniams priklausančio turto nuomą nuo 2012-10-31 iki teismo sprendimo priėmimo - viso 13449,95 Eur (46440,00 Lt), vertintina kaip teisėta, pagrįsta bei atitinkanti teisės aktų reikalavimus.

Ieškovas ginčija tą sprendimo dalį, pagal kurią pirmosios instancijos teismas į dalintino turto balansą įtraukė 8269,95 Eur. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovė savo prašymą įtraukti 89087,12 Eur (307600,00 Lt) sumą į dalintino turto balansą grindė tuo, jog šalys santuokos metu dalį savo gaunamų pajamų skyrė santaupoms, bei nurodė, jog ieškovas ruošdamasis santuokos nutraukimui 2012 metais išgrynino šeimos pinigines lėšas, esančias jo banko sąskaitose, taip jas nuslėpdamas. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog nuo 2012-01-17 iki 2012-12-01 ieškovas iš jo vardu atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Šiaulių banke, išgrynino iš viso 12164,04 Eur (42000,00 Lt), bei pervedė į savo vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke, iš viso 54348,50 Eur (187654,50 Lt) (tomas I, b. l. 32-42), o nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 iš jo vardu atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, išgrynino iš viso 12743,28 Eur (44000,00 Lt) (tomas II, b. l. 5-24). 2012 metais ieškovas išgrynino bei pervedė į savo vardu atidarytą banko sąskaitą, esančią AB Šiaulių banke, iš viso 79255,82 Eur (273654,50 Lt). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dalis nurodytų piniginių lėšų buvo išgryninta siekiant jas grąžinti trečiųjų asmenų V. S. bei J. S. kreditoriams. Iš bylos duomenų nustatyta, jog trečiasis asmuo V. S. į ieškovo vardu atidarytas banko sąskaitas nurodytu laikotarpiu pervedė iš viso 64034,99 Eur (221100,00 Lt), trečiasis asmuo J. S. - 6950,88 Eur (24000,00 Lt). Atsižvelgęs į tai, kad teismo posėdžio metu ieškovas bei trečiasis asmuo V. S. patvirtino, jog V. S. pervestas pinigines lėšas ieškovas išgrynindavo bei grąžindavo trečiojo asmens kreditoriui per keletą dienų nuo jų gavimo, bei aį tai, jog iš bylos duomenų nenustatyta, kad ieškovas 2013 metų sausio bei vasario mėnesiais būtų išgryninęs pinigines lėšas, kurios galėtų būti skirtos trečiųjų asmenų kreditoriams, pirmosios instancijos konstatavo, kad sutuoktiniams bendrąja jungtine nuosavybės teise iki 2013 metų priklausė 7186,78 Eur (24814,50 Lt) ((79255,82 Eur (273654,50 Lt) - 64034,99 Eur (221100,00 Lt) - 6950,88 Eur (24000,00 Lt) – 1083,19 Eur (3740,00 Lt)). Taip pat pažymėjo, kad nustatant sutuoktiniams bendrąja jungtine nuosavybe priklausančias pinigines lėšas atsižvelgtina į tai, kad ieškovas 18246,06 Eur (63000,00 Lt) sumą, gautą iš UAB „Intermetal“, skyrė įvykdyti prievoles kreditoriams bei tai, kad 2012-11-06 iš UAB „Intermetal“ gauta 1083,19 Eur (3740,00 Lt) suma jau įtraukta į dalintino turto balansą, kaip pajamos gautos iš sutuoktiniams priklausančio kilnojamojo turto nuomos. Teismo posėdžio metu ginčo šalys patvirtino, kad joms priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), remontas buvo atliktas iki 2012 metų, nurodytu laikotarpiu šalys naujų transporto priemonių neįgijo, į keliones nevyko, o iš 2014-05-07 UAB „Domus Optika“ atliktos kilnojamųjų daiktų turto vertinimo ataskaitos matyti, jog santuokos metu įgyti ir į dalintino turto balansą įtraukti kilnojamieji daiktai įgyti laikotarpiu nuo 2007 metų iki 2011 metų (tomas V, b. l. 70). Įvertinęs šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog labiau tikėtina, kad ieškovas, ruošdamasis nutraukti santuoką su atsakove, 2012 metais išgrynino bei pervedė į kitas savo vardu atidarytas banko sąskaitas 8269,95 Eur (28554,50 Lt) šeimos piniginių lėšų, laikytinų bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Ieškovas teigia, jog teismas vadovavosi prielaidomis. Nesutiktina su tokia ieškovo pozicija. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę asmenys turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Teismas pateiktų įrodymų pagrindu turi įsitikinti, kad tam tikros aplinkybes, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.). Teismas įrodymus turi vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikdamas išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus kaip turinčius didesnę įrodomąją galią. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje yra pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Išvadai apie fakto buvimą įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo.

Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, padarė labiau tikėtiną išvadą apie ginčo aplinkybes ir konstatavo, jog ieškovas, ruošdamasis nutraukti santuoką su atsakove, 2012 metais išgrynino bei pervedė į kitas savo vardu atidarytas banko sąskaitas 8269,95 Eur (28554,50 Lt) šeimos piniginių lėšų, laikytinų bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Ieškovas nepateikė jokių naujų šią teismo išvadą paneigiančių įrodymų, todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodytą sumą įtraukė į dalintino turto balansą.

Dėl buto padalijimo natūra

Ieškovo nuomone, teismas nepagrįstai ginčo buto, esančio (duomenys neskelbtini), nepadalijo natūra. Toks padalijimo būdas, ieškovo nuomone, yra prioritetinis ir šiuo atveju įmanomas.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo, yra išaiškinęs, kad turo padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes labiausiai atitinka savininko teises ir interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 2011-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011). Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam turto padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti. Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiai, jų galimybė objektą bendrai valdyti ir naudoti. Parenkant turto padalijimo būdą atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį, kitas svarbias aplinkybes.

Šiuo atveju teismas, priteisdamas ieškovui ginčo butą, o atsakovei – kompensaciją, išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, susijusias su galimybe ir priimtinumu padalinti turtą natūra, ir padarė išvadą, jog šalių bei jų nepilnamečio vaiko interesus labiau atitiks teismo parinktas padalijimo būdas. Sutiktina su tokia pirmosios instancijos teismas išvada, nes, kaip matyti iš bylos duomenų, šiuo atveju egzistuoja subjektyvios priežastys netaikyti turto padalijimo natūra. Ginčo šalių santykiai yra konfliktiški, tikėtina, kad padalijus butą natūra, būtų sukurta terpė šalims ir toliau konfliktuoti tiek asmeninių santykių srityje, tiek sprendžiant klausimus dėl nekilnojamojo turto valdymo, disponavimo bei naudojimosi juo. Tai gali turėti neigiamos įtakos šalių nepilnamečio vaiko psichoemocinei būsenai. Todėl siekiant jam sukurti saugią aplinką vystytis ir tobulėti, tai pat siekiant užtikrinti tinkamas nepilnamečio vaiko gyvenimo bei ugdymo sąlygas, manytina, jog nepilnametis vaikas turėtų gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno ir iki jo tėvų santuokos nutraukimo. Taigi teismo sprendimas priteisti ginčo butą ieškovui, atsakovei priteisiant kompensaciją, teisėtas ir protingas bei priimtas siekiant kiek įmanoma optimaliau suderinti visų ginčo šalių interesus bei užtikrinti nepilnamečio vaiko poreikius.

Pirmosios instancijos teismas atsakovei iš ieškovo už didesnę jam tenkančią turto dalį priteisė 43707,80 Eur dydžio kompensaciją. Konstatavus, jog visas dalintinas turtas ir jo vertė nustatyti teisingai, taip pat nenustačius jokių pagrindų nukrypti nuo lygių dalių principo, darytina išvada, jog teismo priteista kompensacijos suma yra teisinga. Ieškovas teigia, jog kompensacija galėtų būti sumažinta, nes su juo lieka gyventi nepilnametis sūnus, dėl to ieškovas patirs papildomų išlaidų. Civilinio kodekso 3.123 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo. Kolegija konstatuoja, jog ieškovo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, nes vaiką privalo išlaikyti abu tėvai, teismo sprendimu iš atsakovės sūnaus išlaikymui priteista 131 Eur per mėnesį, išlaikymas turi būti skirtas sūnaus poreikiams tenkinti, ieškovas taip pat privalo išlaikyti nepilnametį sūnų, ieškovas lieka gyventi ginčo bute, todėl nėra jokio pagrindo nukrypti turto padalijimo lygiomis dalimis principo.

Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas nenurodė, per kokį protingą laiką ieškovas turi sumokėti priteistą kompensaciją, taigi ieškovas iš esmės prašo taikyti sprendimo vykdymo išdėstymo institutą, numatytą Civilinio proceso kodekso 284 straipsnyje. Duomenų, kad ieškovas būtų prašęs pirmosios instancijos teismo išdėstyti sprendimo vykdymą, byloje nėra, o, turint omenyje, jog sprendimo vykdymo išdėstymas yra taikomas išimtiniais atvejais, teismas neturėjo jokio pagrindo savo iniciatyva išdėstyti priteistos kompensacijos mokėjimą. Ieškovas, manydamas esant pagrindą taikyti nurodytą institutą, turi kreiptis į sprendimą priėmusį teismą su motyvuotu prašymu ir pateikdamas prašymo pagrįstumą patvirtinančius įrodymus.

Dėl išlaikymo dydžio

Ieškovas ginčija išlaikymo, kurį teismas priteisė iš atsakovės nepilnamečiam sūnui, dydį. Nurodo, jog atsakovės gaunamas darbo užmokestis yra didesnis nei ieškovo, todėl teismas nepagrįstai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, jog orientaciniu kriterijumi nustatant priteistino išlaikymo dydį laikytina vieno mėnesio minimali alga.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš atsakovės sūnaus išlaikymui priteisė 131,00 Eur kas mėnesį, mokant periodinėmis išmokomis nuo 2013-12-09 iki vaiko pilnametystės.

Kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.198 straipsnio 1 dalyje, teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikytina minimali mėnesio alga. Nepilnamečius vaikus privalo išlaikyti abu vaiko tėvai, jų teikiamo išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti sąlygas, būtinas vaikui vystytis.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė su tėvų turtine padėtimi susijusius duomenis ir nustatė, jog atsakovė dirba (duomenys neskelbtini), gauna vidutiniškai 647,35 Eur (2235,17 Lt) per mėnesį (tomas VI, b. l. 11), atsakovės vardu registruotas nekilnojamasis turtas – 1/5 žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ieškovas (duomenys neskelbtini), gauna apie 263,55 Eur (910,00 Lt) per mėnesį (tomas VI, b. l. 5-6), ieškovas taip pat dirba UAB (duomenys neskelbtini), duomenų apie savo darbo užmokestį (duomenys neskelbtini) nepateikė, teismui nurodė, kad jo darbo užmokestis šioje įmonėje sudaro apie 230,00 Eur per mėnesį, jo pajamos už kilnojamojo turto nuomą sudaro apie 376,51 Eur (1300,00 Lt) per mėnesį; ieškovui po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisiamas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai padarė išvadą, kad T. D. išlaikymui per mėnesį reikalinga minimali mėnesio algos dydžio suma. Atsižvelgdamas į nurodytus duomenis, susijusius su šalių turtine padėtimi, tą faktą, jog nuo 2014 metų kovo mėnesio atsakovė patiria papildomų išlaidų būsto nuomai, pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog ieškovas šiuo atveju yra socialiai geresnėje padėtyje. Taip pat bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog atsakovė teikė išlaikymą ir pilnametei dukrai A. D., kuri studijavo Vilniaus dailės akademijoje (tomas II, b. l. 36). Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog šiuo atveju pagrindų nukrypti nuo orientacinio 1 MMA dydžio kriterijaus nenustatyta, ieškovo turtinė padėtis jam leidžia teikti didesnę išlaikymo dalį, taigi iš atsakovės priteisto išlaikymo dydis yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei šalių turtinei padėčiai.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl 2015-06-02 sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Ieškovui 2015-07-02 nutartimi iki teismo sprendimo priėmimo buvo atidėtas 461,19 Eur dalies žyminio mokesčio mokėjimas (tomas VI, b.l. 137). Apeliacinį skundą atmetus, ši žyminio mokesčio dalis priteistina iš ieškovo valstybei (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Valstybei iš ieškovo R. D. priteisti 461,19 Eur žyminio mokesčio.