Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėja Larisa Šimanskienė (Proceso Nr. 2-06-3-02612-2013-8)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. kovo 20 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Bronius Valius, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs ieškovo R. D. atskiruosius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutarties ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. D. ieškinį atsakovei D. D. dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013-12-10 teisme gautas ieškovo R. D. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną sūnaus T. D. gyvenamąją vietą su tėvu R. D.. Nurodo, jog bylos nagrinėjimo metu buvo apklaustas nepilnametis T. D., kuris išreiškė norą gyventi su tėvu. Dėl ikiteisminio tyrimo ieškovo atžvilgiu ieškovas nebegali gyventi namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), laikinai gyvena pas savo motiną, sūnus taip pat pageidauja pakeisti gyvenamąją vietą ir gyventi su tėvu. Gyvenimas su motina pakenktų sūnaus asmenybės formavimuisi, nes ji neskiria sūnui reikiamo dėmesio, bando paveikti sūnų psichologiškai, kad jis pakeistų savo nuomonę dėl gyvenamosios vietos.

Teisme 2013-12-18 gautas atsakovės D. D. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo: atsakovė prašė nustatyti sūnaus T. D., gimusio (duomenys neskelbtini), laikiną gyvenamąją vietą su motina D. D.. Nurodė, jog sūnus gyvena su tėvu R. D., tačiau tėvas daro neigiamą įtaką sūnaus auklėjimui ir vystymuisi. Sūnus nuo mažens matė tėvo pyktį, todėl dabar tėvo bijo ir paklūsta jo norams. Ieškovas be atsakovės žinios išsivedė sūnų ir jį apgyvendino savo motinos bute. Ten sūnui nesudaromos tinkamos gyvenimo ir mokymosi sąlygos.

Atskiraisiais skundais ieškovas R. D. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-12-12 ir 2013-12-20 nutartis ir klausimą išspręsti iš esmės: atsakovės prašymą atmesti, o ieškovo tenkinti. Nurodo, jog iki 2013-12-07 sutuoktiniai gyveno viename bute, tačiau po 2013-12-04 teismo posėdžio jų santykiai komplikavosi. Atsakovė policijai pateikė melagingus pranešimus apie ieškovo neva daromus smurtinius nusikaltimus, o tai sukelia sunkias pasekmes ne tik ieškovui, bet ir sūnui. Sūnus, gyvendamas su tėvu viename bute, aiškiai mato ir suvokia atsakovės neteisėtų veiksmų pasekmes, patiria psichologinių išgyvenimų, yra kviečiamas liudyti ikiteisminio tyrimo metu, tai neigiamai veikia jo asmenybės formavimosi procesą. Dėl šios priežasties sūnus nusprendė gyventi su tėvu močiutės bute. Tai neatima iš atsakovės teisės matytis su sūnumi ir su juo bendrauti. Teismo nutartyje nepasisakyta dėl to, kokioje aplinkoje gyvens vaikas, nebuvo atsižvelgta į paties vaiko norą, nors vaiko pozicija turėjo būti pagrindinis argumentas sprendžiant gyvenamosios vietos nustatymo klausimą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirieji skundai tenkintini.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-12-12 ir 2013-12-20 nutartimis atmetė ieškovo prašymą dėl laikinos sūnaus T. D. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu ir tenkino atsakovės prašymą, iki sprendimo byloje dėl santuokos nutraukimo priėmimo nustatydamas laikiną T. D. gyvenamąją vietą su atsakove. Ieškovas skundžia šias pirmosios instancijos teismo nutartis, iš esmės motyvuodamas tuo, jog teismas nepagrįstai neatsižvelgė į paties sūnaus išreikštą norą gyventi su tėvu. Bylose esančiose Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadose dėl T. D. gyvenimo sąlygų (byla 2S-646-125/2014, tomas III, b.l. 148, byla 2S-645-125/2014, tomas III, b.l. 85) nurodyta, jog tiek šeimos bute, kuriame gyvena atsakovė, tiek bute, kuriame šiuo metu gyvena ieškovas, vaikui užtikrinamos tinkamos gyvenimo sąlygos. Išvadoje taip pat nurodoma, jog,Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomone, po tėvų skyrybų vaikas turėtų likti gyventi su vienu iš tėvų bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys, jog Vaiko teisių apsaugos skyrius vaiko gyvenimo sąlygas vertina per tinkamos gyvenamosios vietos prizmę ir nevertina vaiko santykių su tėvais bei tėvų elgesio poveikio vaikui aplinkybių. Vaiko teisių apsaugos skyriui konstatavus, jog abiejose gyvenamosiose vietose vaikui sudaromos iš esmės tinkamos gyvenimo sąlygos, svarbią reikšmę nustatant, su kuriuo iš tėvų nustatytina laikina vaiko gyvenamoji vieta, turi paties vaiko pozicija šiuo klausimu. Teismo posėdžio, vykusio 2013-10-03, metu buvo apklaustas nepilnametis T. D., gimęs (duomenys neskelbtini). Jis parodė, jog norėtų likti gyventi su tėvu, taip nusprendė pats ir taip jam būtų patogiau, nesvarbu, ar tėvas liktų gyventi šeimos bute ar išeitų gyventi kitur, sūnus norėtų likti su juo. CK 3.164 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma – per atstovą ir priimant sprendimą į jo norus turi būti atsižvelgta, jei tai neprieštarauja vaiko interesams. Nagrinėjamu atveju teismas išsiaiškino T. D. poziciją gyvenamosios vietos klausimu. T. D. posėdžio, kuriame buvo apklaustas, metu buvo 15 metų, taigi laikytina, jog yra pakankamai subrendęs, kad galėtų tinkamai identifikuoti savo norus ir išreikšti savo nuostatas. Iš bylos medžiagos matyti, jog sutuoktinių santykiai konfliktiški, jie gyvena atskirai, taip pat nesutaria vaiko gyvenamosios vietos klausimu. Atsakovė nurodo, jog ieškovas daro sūnui psichologinį spaudimą, siekdamas paveikti sūnaus apsisprendimą, su kuriuo iš tėvų jam likti gyventi po santuokos nutraukimo. Ieškovas teigia, jog atsakovės elgesys neigiamai veikia sūnų ir ji pati bando psichologiškai paveikti sūnų. Teismas, vertindamas šiuos šalių teiginius, atkreipia dėmesį į tai, jog laikinas gyvenamosios vietos nustatymas yra tik laikinoji vaiko interesų apsaugos priemonė, kuri taikoma iki sprendimo byloje priėmimo, preliminariai įvertinus byloje esančius duomenis, susijusius su vaiko interesus atitinkančios gyvenamosios vietos nustatymu. Klausimas dėl nuolatinės vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų bus sprendžiamas iš esmės išnagrinėjus bylą bei išsamiai ištyrus ir įvertinus visus bylos duomenis. Šiame bylos nagrinėjimo etape teismas konstatuoja nesant pakankamai duomenų teigti, kad vieno ar kito iš tėvų elgesys darytų neigiamą poveikį sūnaus interesams, tinkamam jo asmenybės formavimuisi, todėl laikytina, jog vaiko noras gyventi su tėvu, neprieštarauja jo interesams ir jį turi būti atsižvelgta kaip į pagrindinį kriterijų, nustatant laikiną T. D. gyvenamąją vietą iki sprendimo šioje byloje priėmimo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, netinkamai vertino bylos duomenis, nepagrįstai neatsižvelgė į paties T. D. nuomonę šiuo klausimu, todėl pirmosios instancijos teismo nutartys naikintinos ir klausimas išspręstinas iš esmės: nepilnamečio T. D. gyvenamoji vieta iki sprendimo byloje priėmimo nustatytina su tėvu R. D. (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 339 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas

nutaria:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-12-12 nutartį ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-12-20 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės: iki sprendimo byloje pagal ieškovo R. D. ieškinį atsakovei D. D. dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo priėmimo nustatyti nepilnamečio T. D., gimusio (duomenys neskelbtini), laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini).