Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos D. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2025 m. balandžio 18 d. nutarties D. R. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 20 ANR_N-2589-2025 D. R. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalyje už tai, kad ji 2025 m. sausio 17 d. 15.33 val. Kauno r. sav., Garliavoje, Vytauto g. 105, vairuodama transporto priemonę „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai pirmu patikrinimu nustatytas 1,46 promilių neblaivumo laipsnis, antru patikrinimu nustatytas 1,39 promilių neblaivumo laipsnis, važiuodama atbuline eiga, atsitrenkė į automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjusį automobilį Volkswagen, ir šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 ir 127 punktus. D. R. už administracinio nusižengimo padarymą pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, paskirta 1 350 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 4 metų (48 mėnesių) terminui.

2. D. R. nesutikdama su Institucijos 2025 m. vasario 7 d. nutarimu pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuriame nurodė, jog su Institucijos nutarimu sutinka, tačiau prašė taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, pakeičiant skundžiamą nutarimą bei sutrumpinti specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą arba jo netaikyti. Kauno apylinkės teismas 2025 m. balandžio 18 d. nutartimi skundą atmetė konstatavęs, kad Institucija pagrįstai, pripažinusi D. R. kalta dėl ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, paskyrė vidurkį atitinkančią baudą ir vidurkį atitinkančio termino administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

3. D. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 18 d. nutartį, bei Institucijos 2025 m. vasario 7 d. nutarimą ir taikyti jos atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinti teisės vairuoti atėmimo terminą iki minimalaus arba jo visai neskirti. Skunde nurodo, jog teismo nutartis yra nepagrįsta, todėl naikintina.

3. Institucija atsiliepimu į D. R. apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 18 d. nutartį, kadangi ji yra teisėta ir pagrįsta, priimta atsižvelgiant į visas byloje esančias aplinkybes.

3.1. Institucijos atsiliepime nurodoma, jog apeliantei taikyta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skirtos vadovaujantis nuobaudų ir poveikio priemonių skyrimo taisyklėmis pagal inkriminuoto straipsnio nustatytas sankciją. Apeliantės įvykdytas nusižengimas yra pavojingas kitų eismo dalyvių atžvilgiu, asmuo valdė padidinto pavojaus šaltinį - transporto priemonę, būdama neblaivi vairuodama transporto priemonę pažeidė KET, sukėlė eismo įvykį dėl ko atsirado pasekmių, nukentėjo kito eismo dalyvio turtas.

3.2. Atsiliepime teigiama, kad apeliantė žymiai viršijo leistiną neblaivumo ribą: pirmojo patikrinimo metu nustatytas 1,46 promilių neblaivumas, pritaikius prietaiso paklaidą 1,43 promilių, antrojo patikrinimo metu alkotesteriu buvo nustatytas 1,39 promilių (1,36 promilių pritaikius prietaiso paklaidą) neblaivumo lygis. Todėl byloje nėra nustatyta išskirtinių aplinkybių, kurios leistų apeliantės atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

D. R. apeliacinis skundas netenkinamas.

4. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

5. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl administracinio nusižengimo fakto nėra. Tiek skunde apylinkės teismui, tiek apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patraukta D. R. iš esmės neginčija savo kaltės dėl ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, neginčija jai paskirtos baudos dydžio. Apeliaciniame skunde yra keliamas tik administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) termino sumažinimo ar jos netaikymo ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu klausimas, kas apibrėžia apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas. Atsižvelgdamas į tai, apygardos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. Susipažinus su apeliaciniu skundu, atsiliepime nurodytais argumentais ir motyvais, taip pat pateikta administracinio nusižengimo bylos medžiaga, patikrinus skundžiamos Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 18 d. nutarties ir Institucijos 2025 m. vasario 7 d. nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą, darytina išvada, kad D. R. pagrįstai ir teisėtai pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje, jai paskirta bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas individualizuotos tinkamai. Apylinkės teismas į skundo dėl Institucijos nutarimo argumentus išsamiai ir pakankamai plačiai atsakė. Su skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis nėra pagrindo nesutikti, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinis skundas atmestinas.

7. Administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, kuriuo vadovaujantis nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. ANK 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ANK 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) teisė paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022). Taip pat teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021). Aplinkybė, jog nuobauda (taip pat ir administracinio poveikio priemonė) asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė ir sudaranti pagrindą nuobaudos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011; 2AT-7-4-2013; 2AT-9-746/2015; 2AT-88-697/2016; 2AT-38-895/2019). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teigiama asmens charakteristika, teisės vairuoti transporto priemones reikalingumas darbui, šeiminės aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytą išimtinį administracinių nusižengimų teisenos institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-11-303/2018, 2AT-13-693/2018, 2AT-54-489/2018, 2AT-15-788/2024 ir kt.).

8. ANK 423 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad neblaivių (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytas KET pažeidimas, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 1 200 Eur iki 1 500 Eur. Pagal ANK 423 straipsnio 4 dalį, už D. R. inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, padarymą, privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 metų iki 5 metų arba asmenims, kuriems nustatytas neblaivumas (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 2 iki 4 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų 6 mėnesių iki 2 metų. Taigi, už šį administracinį nusižengimą nustatytas imperatyvus įpareigojimas skirti minėtas administracinio poveikio priemones, susijusias su specialiąja teise vairuoti. Kitų alternatyvų, suteikiančių galimybes svarstyti administracinio poveikio priemonės neskyrimą, įstatymas nenustato, išskyrus atvejus, kai yra pagrindas administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Apygardos teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas už teisės pažeidimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje padarymą, to paties straipsnio 4 dalyje numatęs itin griežtas imperatyvaus pobūdžio administracinio poveikio priemones, tuo tik pabrėžė pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje.

9. Apygardos teismas, įvertinęs bylos medžiagą bei skundžiamą apylinkės teismo nutartį, konstatuoja, kad išskirtinių aplinkybių apeliantės administracinio nusižengimo byloje nėra nustatyta. Institucijos nutarimu D. R. pagal ANK 423 straipsnio 3 ir 4 dalis paskirta vidutinio dydžio bauda ir vidutiniam terminui paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Paskirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė yra apeliantės priešingo teisei elgesio rezultatas. Pažymėtina, kad apeliantė padarė vieną šiurkščiausių administracinių nusižengimų, keliančių pavojų ne tik kelių eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai ar gyvybei – vairavo transporto priemonę būdama neblaivi (1,39 promilių neblaivumas), bei sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitam asmeniui priklausančia transporto priemonę. Tai, kad apeliantei nustatytas neblaivumo laipsnis artimas ribai, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė ir tai, kad nusižengimu buvo padaryta žala turtui, rodo didesnį šio nusižengimo pavojingumą. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, viena iš aplinkybių, sprendžiant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo, yra išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. e2AT-33-303/2016, 2AT-38-303/2016, 2AT-58-697/2017 ir kt.). Nagrinėjamu atveju Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus patvirtina, kad apeliantė eilę kartų bausta administracine tvarka (greičio viršijimo atvejai; gatvės perėjimas neleistinoje vietoje; pareigos transporto priemonę apdrausti civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu nevykdymas; smulki vagystė; transporto priemonių savininkams (valdytojams) nustatytų reikalavimų nevykdymas). Šie duomenys patvirtina, kad D. R. nėra pavyzdinga vairuotoja ir neleidžia teigti, kad dabartinis nusižengimas yra atsitiktinis įvykis administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gyvenime. Akivaizdu, jog šis nusižengimas yra jos neatsakingo požiūrio į eismo saugumą pasekmė. Ankstesniais nutarimais jai taikytos švelnesnės nuobaudos jos nesulaikė nuo naujų administracinių nusižengimų darymo. Todėl, įvertinus apeliantės asmenybę, nusižengimo pobūdį, jo pavojingumą nėra abejonės, kad visiškai neskirti arba sutrumpinti Institucijos paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, nėra jokio pagrindo.

10. Pažymima, kad apeliantė apeliaciniame skunde nenurodė jokių aplinkybių, kurios turėtų esminės įtakos administracinio poveikio priemonės individualizavimui. Įvertinus tai, kad apeliaciniame skunde nebuvo nurodyti skundžiamos nutarties/nutarimo administracinio nusižengimo byloje apskundimo pagrindai ir motyvai, kaip tai numato ANK 624 straipsnio 2 dalis, Kauno apygardos teismo teisėjos 2025 m. gegužės 14 d. rezoliucija ir teismo pranešimu apeliantė buvo įpareigota minėtus duomenis pateikti, nurodyti motyvus, kodėl ji nesutinka su skundžiama teismo nutartimi, tačiau nustatytu terminu jokių papildomų aplinkybių teismui apeliantė nenurodė. Pačiame apeliaciniame skunde apeliantė tik visiškai formaliai nesutiko su skundžiama apylinkės teismo nutartimi, prašydama netaikyti teisės vairuoti atėmimo ar sumažinti šios teisės atėmimo terminą, nenurodydama, jokių aplinkybių, kodėl jos atžvilgiu turi būti netaikoma minėta administracinio poveikio priemonė ar sumažinamas jos terminas. Savo skunde apylinkės teismui D. R. nurodė, kad teisė vairuoti transporto priemones jai yra reikalinga dėl darbo pobūdžio, kadangi dirba keliose darbovietėse, tenka važinėti po visą Lietuvą, turi studijuojantį sūnų, kurį išlaiko. Pažymėtina, jog apeliantės nurodytos aplinkybės nėra laikytinos išskirtinėmis, galinčiomis lemti administracinio poveikio priemonės ar nuobaudos švelninimą, kadangi asmeniniai pažeidėjos ar jos šeimos narių poreikiai, patogumai negali būti iškeliami aukščiau padaryto teisės pažeidimo pavojingumo. Be to, pirmiau nurodytos aplinkybės buvo ir iki pareiškėjai padarant administracinį nusižengimą, tačiau jos nebuvo pakankamos, kad sulaikytų nuo administracinio nusižengimo padarymo. Atkreiptinas dėmesys, kad objektyvių duomenų, kurių visuma leistų pagrįstai manyti, kad paskirta bauda ir administracinio poveikio priemonė šiuo konkrečiu atveju sąlygos ypatingai neigiamų padarinių administracinėn atsakomybėn patraukto asmens šeiminiame, socialiniame gyvenime atsiradimą, bylos medžiagoje nėra. Tokių duomenų nepateikta ir prie apeliacinio skundo, juolab net ir tokių aplinkybių nėra nurodyta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliaciniame skunde. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog aplinkybė, kad apeliantė apylinkės teismui nurodė, jog sumokėjo jai paskirtą baudą, taip pat neleidžia jos atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų, nes baudos sumokėjimas, tik parodo, jog apeliantė elgiasi kaip ir kiekvienas asmuo, kuriam yra paskirta bauda ir tai negali būti laikoma, kaip išskirtinė aplinkybė ypač teigiamai ją charakterizuojanti.

11. Aukštesnės instancijos teismui nekyla abejonių, kad paskirta vidutinio termino administracinio poveikio priemonė pakeis apeliantės asmeninį bei visuomeninį gyvenimą, prie kurio ji buvo įpratusi, tačiau šie nepatogumai turi ir prevencinę reikšmę, kad juos patyrusi pažeidėja ateityje nedarys nusižengimų, nes sulauks tokių pat ar dar didesnių nepatogumų. Šiuo atveju apeliantė privalo prisiimti dėl savo priešingo teisei elgesio atsiradusias pasekmes. Aukštesnės instancijos teismo manymu, administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios pareiškėjos padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti.

12. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į anksčiau paminėtų aplinkybių visumą, tame tarpe ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo pobūdį, pavojingumą, apeliantės asmenybę, konstatuoja, kad D. R. už administracinio nusižengimo padarymą skirtos nuobauda ir administracinio poveikio priemonė nėra aiškiai per griežtos, ir atitinka tiek apeliantės padaryto nusižengimo pobūdį, tiek pavojingumo laipsnį, tiek teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad skundžiama Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 18 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl pareiškėjos skundas netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą ir D. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.