- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-06
- Bylos Nr.
- e2-973-798/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01162-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Antanas Rudzinskas
- Kreditorius
- L. S.
- Kategorijos
- 3.2.3.6.1.1.3Bylos sustabdymas, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol nebus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka
- 3.3.2.6.3Pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
- 3.4.4.5.1Kreditorių reikalavimai ir jų tvirtinimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos (kreditorės) L. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Granata“ nemokumo administratoriaus Pauliaus Vinklerio prieštaravimą dėl kreditorės L. S. finansinio reikalavimo tvirtinimo atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Granata“ bankroto byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gruodžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1199-981/2025 iškėlė bankroto bylą atsakovei UAB „Granata“; paskyrė nemokumo administratorių Paulių Vinklerį. Ši teismo nutartis įsiteisėjo 2025 m. gruodžio 18 d.
2. Pareiškėja (kreditorė) L. S. pateikė atsakovės nemokumo administratoriui 2025 m. sausio 6 d. prašymą dėl 150 442,43 Eur finansinio reikalavimo, kurį grindžia: 2022 m. rugsėjo 6 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi; 2024 m. rugsėjo 30 d. įrašu Didžiojoje knygoje ir pradinės kreditorės V. Š. sąskaitos nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2023 m. gegužės 5 d. išrašu.
Šalies argumentai
3. Atsakovės nemokumo administratorius 2025 m. vasario 21 d. patikslintame prašyme patvirtinti neginčijamą kreditorių reikalavimų sąrašą prašė atsisakyti tvirtinti kreditorės L. S. 150 442,43 Eur reikalavimą, kadangi: jis pateiktas praleidus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų įstatymo (toliau – JANĮ) 41 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir pareiškėja neprašė praleisto termino reikalavimui pateikti atnaujinti; neperduoti visi atsakovės dokumentai, todėl nemokumo administratorius objektyviai negali patikrinti ginčijamo reikalavimo pagrįstumą.
4. Pareiškėja rašytiniuose paaiškinimuose prašė atnaujinti terminą reikalavimui pateikti ir atsakovės bankrutuojančios UAB (toliau – BUAB) „Granata“ bankroto byloje patvirtinti 150 442,43 Eur reikalavimą, kildinamą iš 2022 m. rugsėjo 6 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties, kurios pagrindu naujoji kreditorė L. S. įgijo reikalavimą iš pradinės kreditorės V. Š., kuri 2021 m. gegužės 28 d. iki 2021 m. gruodžio 28 d. pervedė į UAB „Granata“ sąskaitą 261 226 Eur apyvartinių lėšų sumą.
Žemesnės instancijos teismas
5. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. vasario 24 d. nutartimi kreditorės L. S. ginčijamo reikalavimo tvirtinimo klausimą išskyrė į atskirą bylą.
6. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. kovo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1734-981/2025 patvirtino kreditorės L. S. 150 442,43 Eur reikalavimą atsakovės BUAB „Granata“ bankroto byloje.
7. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. gegužės 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-459-450/2025 Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 21 d. nutartį panaikino ir perdavė kreditorės L. S. ginčijamo reikalavimo tvirtinimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atsiliepimas
8. Atsakovės nemokumo administratorius pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašė netvirtinti kreditorės L. S. reikalavimo, kadangi: nemokumo administratoriui nepateiktas reikalavimo teisių perleidimo sutarties originalas ir neaišku, ar cesija teisėta (galimai pradinė kreditorė iš savo sąskaitos pervedė atsakovei priklausiusias lėšas); nemokumo administratoriui perduoti tik dokumentų fragmentai, 2021 m. ir 2022 m. balansuose nurodyta mokėtina suma (168 813 Eur) mažesnė nei ginčijamas reikalavimas ir VMI nėra duomenų dėl juridinio asmens gautos iš pradinės kreditorės 261 226 Eur sumos; pradinė ir naujoji kreditorės yra seserys ir buvo atsakovė vadovės.
Šalies argumentai
9. Pareiškėja rašytiniuose paaiškinimuose prašė priimti naujus įrodymus ir pažymėjo, kad reikalavimo teisių perleidimo sutartis įstatymo nustatyta tvarka nenuginčyta ir galioja.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
10. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. spalio 1 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą Nr. eB2-2296-562/2025 iki Vilniaus apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2667-560/2025 įsiteisėjimo.
11. Teismas, įvertinęs nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-2667-560/2025 faktinį pagrindą ir dalyką, padarė išvadą, kad egzistuoja privalomas nagrinėjamos bylos sustabdymo pagrindas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 163 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Pareiškėja (toliau – ir apeliantė) L. S. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 1 d. nutartį panaikinti ir perduoti ginčijamo finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
13. Nurodo, kad nėra CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtinto privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindo ir jis negali būti taikomas, kadangi: 1) byloje nagrinėjamas reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jei skolininkei BUAB „Granata“ nebūtų iškelta bankroto byla, būtų pareiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje; 2) ginčijamo finansinio reikalavimo nagrinėjimo metu atsakovės nemokumo administratorius kreipėsi (2025 m. liepos 18 d.) į teismą su ieškiniu reikalavimo teisių perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir Vilniaus apygardos teisme iškelta bei nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2667- 560/2025 yra tapati nagrinėjamai civilinei bylai. Dėl to ieškinys dėl cesijos sandorio pripažinimo negaliojančiu turėjo būti paliktas nenagrinėtu, o nagrinėjamoje byloje turi pasisakyta dėl ginčijamo reikalavimo, kildinamo ir iš cesijos, pagrįstumo ir teisėtumo.
Atsiliepimas
31. Atsakovės BUAB „Granata“ nemokumo administratorius P. Vinkleris atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad nuo civilinės bylos Nr. e2-2667-560/2025 baigties priklausys, ar šioje byloje ginčijamas reikalavimas yra pagrįstas ir teisėtas. Tarp civilinių bylų yra prejudicinis ryšys. Jeigu nagrinėjama byla nebus sustabdyta ir ginčijamo reikalavimo pagrįstumas bus patvirtintas pagal šiuo metus galiojančią reikalavimo perleidimo sutartį, kuri kitoje civilinėje byloje bus teismo pripažinta negaliojančia, šioje byloje reikės taikyti procesinio sprendimo atgręžimą, o tai neekonomiška ir užvilkins atsakovės bankroto procesą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų.
15. Lietuvos apeliacinis teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat neturi pagrindo peržengti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį ribas.
16. Apeliacijos objektas – skundžiamos teismo nutarties, kuria kreditorės finansinio reikalavimo tvirtinimo atsakovės bankroto byloje klausimo nagrinėjimas sustabdytas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
17. Pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą privalomas bylos sustabdymo pagrindas egzistuoja, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Kasacinis teismas išaiškinęs, kad CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto nurodytu pagrindu galima sustabdyti civilinę bylą tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2012). Galima ar negalima išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017).
18. Kreditorės L. S. ginčijamas reikalavimas grindžiamas 2022 m. rugsėjo 6 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi, kuria pradinė kreditorė V. Š. perleido naujajai kreditorei (pareiškėjai) L. S. 261 226 Eur dydžio reikalavimą (nuo 2021 m. gegužės 28 d. iki 2021 m. gruodžio 28 d. pervestų į atsakovės BUAB „Granata“ sąskaitą lėšų).
19. Šios civilinės bylos dėl ginčijamo reikalavimo tvirtinimo nagrinėjimo metu BUAB „Granata“ nemokumo administratoriaus 2025 m. liepos 17 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovėms V. Š. ir L. S. dėl 2022 m. rugsėjo 6 d. reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Ieškinys priimtas ir civilinėje byloje Nr. e2-2667-560/2025 paskirtas 2025 m. gruodžio 9 d. 10 val. parengiamasis teismo posėdis.
20. Lietuvos apeliacinis teismas sutinka su apeliante, kad Vilniaus apygardos teisme vėliau iškelta ir nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2667-560/2025 yra tapati nagrinėjamai civilinei bylai (reikalavimai analogiški, dalyvauja tie patys asmenys ir ginčas vyksta dėl to paties dalyko tapačių aplinkybių).
21. Lietuvos apeliacinis teismas atmeta kai nepagrįstą nemokumo administratoriaus teiginį, kad nuo civilinės bylos Nr. e2-2667-560/2025 baigties priklausys nagrinėjamos bylos rezultatas (ginčijamas reikalavimas yra (nėra) pagrįstas ir teisėtas). Visus teisiškai reikšmingus faktus galima ir būtina nustatyti jau nagrinėjamoje byloje. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. gegužės 13 d. nutartyje, kuria Vilniaus apygardos teismas 2025 m. kovo 21 d. nutartį panaikino ir perdavė kreditorės L. S. ginčijamo reikalavimo tvirtinimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, be kita ko, pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas turi pareigą nustatyti atsakovės BUAB „Granata“ prievolę pradinei kreditorei V. Š., iš kurios atsirado naujosios kreditorės L. S. teisė į atsakovę cesijos sandorio pagrindu.
22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad reikalavimų teisių perleidimo sutartis yra tiesiogiai susijusi su pradiniu sandoriu, kurio pagrindu perduodama reikalavimo teisė, ir visi ginčai dėl reikalavimo perleidimo sutarties yra taip pat susiję su pradiniu sandoriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2009). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas perleisti tokį reikalavimą, dėl kurio negalimas išieškojimas, be kita ko, reiškia ir draudimą perleisti reikalavimą, kurio pradinis kreditorius neturi. Tai, kad pradinis kreditorius perleido naujajam kreditoriui reikalavimo teisę, kurios pats neturėjo, reiškia, jog cesijos sutarties sudarymo metu jos dalykas neatitiko įmanomumo reikalavimo (CK 6.3 straipsnio 4 dalis) ir, sudarant šią sutartį, pažeistas CK 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvus draudimas. Teismas, nustatęs, kad pareiškėjas (naujasis kreditorius) savo reikalavimus atsakovui grindžia cesijos pagrindu gauta reikalavimo teise, kurios ją perleidęs asmuo (pradinis kreditorius) neturėjo, vadovaudamasis CK 1.78 straipsnio 5 dalimi, privalo ex officio pripažinti sutartį dėl reikalavimo teisės perleidimo niekine ir negaliojančia, kaip prieštaraujančią imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008).
Dėl bylos procesinės baigties
23. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normą, reglamentuojančią privalomą bylos sustabdymą ir nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimo dėl kreditorės pareikšto reikalavimo, grindžiamo cesija ir jos pagrindu gauta reikalavimo teise, nagrinėjimo juridinio asmens bankroto byloje (Nr. eB2-2296-562/2025). Dėl to atskirasis skundas tenkinamas, Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 1 d. nutartis panaikinama ir perduodamas pareiškėjos L. S. ginčijamo reikalavimo tvirtinimo klausimas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
24. Taip pat išaiškinama, kad apeliantė turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos teismą su prašymu dėl civilinės bylos Nr. eB2-2296-562/2025 nagrinėjimo metu pateikto ir priimto ieškinio civilinėje byloje Nr. e2-2667-560/2025 palikimo nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
25. Apeliantė atskirajame skunde neprašo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 1 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 1 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjos (kreditorės) L. S. ginčijamo 150 442,43 Eur finansinio reikalavimo tvirtinimo atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Granata“ bankroto byloje klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.