- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-19
- Bylos Nr.
- eA-199-1188/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03822-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas, byla perduota nagrinėti iš naujo
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Egidijus Šileikis (pirm.), Beata Martišienė
- Pareiškėjas
- T. G.
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos kultūros taryba
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. G. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos kultūros taryba) dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas T. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos kultūros tarybos (toliau – ir Taryba) 2020 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. 1LKT-138(1.2) „Dėl Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamos paramos programos „Stipendijos kultūros ir meno kūrėjams“ individualių (fotografijos meno srities) valstybės stipendijų skyrimo 2020 metais“ (toliau – ir Sprendimas) 2.34 papunktį.
2. Pareiškėjas nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 9 d. jis Tarybai pateikė paraišką gauti stipendiją individualiai meno veiklai vykdyti. Skundžiamo Sprendimo 2.34 papunkčiu nuspręsta neskirti jam individualios valstybės stipendijos fotografijos meno srities veiklai įgyvendinti. Pareiškėjui nebuvo pateikti Sprendimo motyvai ir apskundimo tvarka.
3. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas neįgyvendino Lietuvos Respublikos Konstitucijos 42 straipsnio 2 dalies nuostatos, taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatą.
4. Pareiškėjas akcentavo, kad Sprendimas paremtas neskaidriu ekspertų vertinimu. Sprendimo 2.34 papunktyje nurodyti tik skaičiai, bet ne argumentai, turintys paaiškinti, kodėl stipendija neskiriama. Buvo galimybė nepritarti Tarybos ekspertų darbo grupių išvadoms ir jas patikrinti, tačiau Taryba kontrolės veiksmų neatliko. Be to, pareiškėjui neaiški teisės aktų apskundimo tvarka. Taryba ir atsakovas apribojo pareiškėjo teisę ginčyti ekspertų išvadas prieš priimant pareiškėjui nepalankų sprendimą. Taryba, priimant sprendimą, negalėjo remtis vien ekspertų darbo grupės vertinimu ir jam pritarti, kadangi: 1) ekspertų darbo grupės vertinimai galėjo būti neteisingi; 2) ekspertų darbo grupės vertinimas netinkamai motyvuotas ir nepagrįstas; 3) atliktas galutinis balų skaičiavimas galėjo būti klaidingas, neskaidrus; 4) nenustatyta, kokių subjektų surašytame dokumente „Informacinis pranešimas dėl ekspertinio vertinimo rezultatų“ pateikti komentarai šališki ir turi diskriminacijos požymių.
Šalies argumentai
5. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovas ir Taryba apribojo jo teisę gauti informaciją ir dokumentus bei nepagrindė atsisakymo teikti informaciją teisės normomis. Pareiškėjas 2020 m. lapkričio 13 d. prašyme prašė pateikti kiekvieno eksperto individualų vertinimą ir individualius motyvus (argumentus), pagrindžiančius sprendimą neskirti (nefinansuoti meninės veiklos) ir neskirti stipendijos. Pareiškėjas taip pat prašė išsamiau pagrįsti konsoliduotos darbo grupės (ekspertų) vertinimą, kaip buvo atliekamas pareiškėjo paraiškos vertinimas. Tačiau atsakovas ir Taryba neįgyvendino pareiškėjo lūkesčių gauti informaciją, atsakymą, pagrįstą teisės normomis.
6. Pareiškėjas tvirtino, kad atsakovas nenumatė pakankamo, aiškaus ir skaidraus teisinio reguliavimo, kuris sudarytų asmenims prielaidas įgyvendinti teisę gauti informaciją, gauti kiekvieno atskiro eksperto vertinimą (argumentus). Turi būti sudaryta galimybė perskaičiuoti balus ir įsitikinti ar skaičiavimas buvo atliktas laikantis teisės aktuose numatytų reikalavimų. Pareiškėjas turi teisę peržiūrėti jo paraišką vertinusių ekspertų individualų vertinimą ir kiekvieno eksperto skirtus balus todėl, kad ekspertų vertinimas ir išvados tiesiogiai susijusios su pareiškėjo teise gauti paramą. Šiuo atveju lieka neaišku: 1) kokia apimtimi asmenys, teikiantys paraiškas dėl paramos, turi teisę susipažinti su ekspertų vertinimais ir motyvais prieš priimant galutinį tarnybos sprendimą; 2) ar asmenys turi teisę skųsti preliminarias ekspertų daromas išvadas prieš priimant galutinį Tarybos sprendimą; 3) ar asmenys turi teisę taisyti paraiškos trūkumus prieš priimant Tarybos galutinį sprendimą, o būtent, ar pareiškėjai turi teisę pateikti atsiliepimą ar pareikšti nuomonę dėl ekspertų išvadų, kuri būtų peržiūrėta aukštesniame paraiškos vertinimo lygmenyje.
7. Pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad skundžiamas Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teikiant atsakymą į pareiškėjo 2020 m. lapkričio 11 d. ir 2020 m. lapkričio 13 d. prašymus, atsakovo ir Tarybos aktais buvo pažeistos Lietuvos Respublikos teisės gauti informacija iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų įstatymo ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatos. Atsakovas ir Taryba atliko veiksmus, priešingus teisei, apribojo pareiškėjo teisę gauti informaciją – kiekvieno eksperto individualų vertinimą ir išsamius individualius motyvus.
Atsiliepimas
8. Atsakovas Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija (toliau – ir Ministerija) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė: pakeisti Ministeriją tinkamu atsakovu – Taryba; pareiškėjui nesutikus pakeisti Ministerijos tinkamu atsakovu, skundą atmesti.
9. Ministerija nurodė, kad kaip matyti iš Sprendimo, jį priėmė ne kultūros ministras ar Ministerija, o Taryba. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kultūros rėmimo fondo įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, Taryba kultūros ministro nustatyta tvarka priima sprendimus dėl šio fondo lėšų skyrimo, taigi, būtent šis subjektas turi būti atsakovu byloje. Ministerija nedisponuoja jokiais su pareiškėjo skundo pagrindu susijusiais dokumentais ar informacija, todėl negali pasisakyti dėl bylos esmės. Ministerija neturi tiesioginių teisinių priemonių įpareigoti Tarybą pakartotinai vertinti, pakeisti ar panaikinti Sprendimą. Pareiškėjo skunde Ministerija atsakovu yra nurodyta nepagrįstai, nes teismo sprendimas įtakos Ministerijos teisėms ir pareigoms neturės.
10. Pareiškėjas atsikirtime į Ministerijos atsiliepimą nurodė, kad nesutinka, jog atsakovas būtų pakeistas ir laikėsi pozicijos, kad atsakovu byloje turi likti Ministerija. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad atsakovas nepateikė jokio pagrindo ir teisinių motyvų, kodėl pareiškėjo skundas turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartimi atsakovo Ministerijos prašymo pakeisti Ministeriją tinkamu atsakovu – Taryba netenkino, trečiuoju suinteresuotu asmeniu į bylos procesą įtraukė Tarybą.
Atsiliepimas
12. Trečiasis suinteresuotas asmuo Taryba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
13. Taryba nurodė, kad ji įsteigta ir veikia Lietuvos Respublikos kultūros tarybos įstatymo (toliau – ir KTĮ) nustatyta tvarka. Taryba Lietuvos kultūros ministro nustatyta tvarka skiria kultūros ir meno kūrėjams stipendijas ir kitokią paramą (LKTĮ 4 str. 3 p.). Visų gautų individualių stipendijų paraiškų vertinimas vyksta vadovaujantis Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2020 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. ĮV-1304 patvirtintų Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamų projektų teikimo gairių (toliau – ir Gairės) IV skyriaus ir Stipendijų kultūros ir meno kūrėjams skyrimo tvarkos aprašo (toliau – ir Stipendijų tvarkos aprašas) IV skyriaus nuostatomis. Visas Tarybai pateiktas fotografijos srities stipendijų paraiškas, įskaitant pareiškėjo paraišką, vertino 3 ekspertų darbo grupė, sudaryta Tarybos pirmininko 2020 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. KRF-79(1.15). Paraiškų ekspertinis vertinimas vyksta Ekspertų darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos kultūros tarybos pirmininko 2018 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. VĮ-9(1.1E) (Lietuvos kultūros tarybos 2020 m. gegužės 28 d. įsakymo Nr. VĮ-40(1.15 E) redakcija) (toliau – ir Reglamentas), nustatyta tvarka.
14. Taryba paaiškino, kad fotografijos srities stipendijų ekspertų darbo grupė patvirtino fotografijos srities stipendijų paraiškų lentelių suvestinę 2020 m. spalio 14 d. posėdyje, kurio metu buvo nuspręsta siūlyti Tarybos narių susirinkimui finansuoti 31 stipendiją už 55 800 Eur ir nefinansuoti 75 individualių stipendijų. Sprendimus priima Tarybos narių susirinkimas, atsižvelgdamas į ekspertų darbo grupės išvadas (Stipendijų tvarkos aprašo 21 p.). Tarybos narių susirinkimo sprendimu gali būti pritariama ekspertų vertinimo rezultatams (išvadoms) (Gairių 49.1 p.) arba priimamas kitoks nei ekspertų vertinimo rezultatuose (išvadose) rekomenduotas sprendimas (Gairių 49.2 p.). Finansavimas gali būti skiriamas projektams, surinkusiems ne mažiau nei 60 balų (Gairių 47 p.). Priimant sprendimus dėl finansavimo atsižvelgiama ir į Tarybos disponuojamų lėšų kvotas atitinkamai kultūros ir meno sričiai. Finansinės kvotos tam tikrai sričiai nustatomos remiantis Tarybos 2017 m. spalio 11d. nutarimu Nr. 4LKT-6(1.3 E) patvirtintu Stipendijų kultūros ar meno kūrėjams kvotų nustatymo tvarko aprašu (Lietuvos kultūros tarybos 2020 m. balandžio 2 d. nutarimo Nr. 4LKT-3(1.3 E) redakcija. Fotografijos srities kvota sudarė 54 000 Eur, o visų į fotografijos sritį pateiktų 106 stipendijų paraiškų finansavimo poreikis siekė 190 800 Eur, t. y. viršijo nustatytą kvotą daugiau nei tris su puse karto (paraiškas vertinantiems ekspertams kvota nebūna žinoma). Todėl Tarybos narių susirinkimas 2020 m. spalio 28 d. posėdžio metu patvirtino ekspertų darbo grupės išvadas ir 2020 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. 1LKT-138(1.2) „Dėl Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamos programos „Stipendijos kultūros ir meno kūrėjams“ individualių (fotografijos srities) valstybės stipendijų skyrimo 2021 metais“, finansavimą paskyrė tik 30 stipendijų (54 000 Eur sumai), o nefinansuotos net 76 stipendijų paraiškos, įskaitant ir pareiškėjo paraišką.
15. Taryba pažymėjo, kad Gairių 105 punktas reglamentuoja informacijos, kurią Taryba teikia pareiškėjams ir projektų vykdytojams jų rašytiniu prašymu, teikimo sąlygas. Pareiškėjams ir projektų vykdytojams, rašytiniu jų prašymu, Taryba pateikia jų projektą vertinusių ekspertų skirtą balų vidurkį pagal kiekvieną Gairėse nurodytą kriterijų ir (ar) prioritetą bei konsoliduotus ekspertų grupės argumentus (Gairių 105 p.). Pareiškėjas 2020 m. lapkričio 11d. elektroniniu paštu kreipėsi į Tarybą su prašymu pateikti informaciją apie jo paraiškos vertinimą. Vadovaujantis Gairių 105 punkto nuostatomis, 2020 m. lapkričio 12 d. Kultūros ir meno skyriaus vyriausioji specialistė L. L., Taryboje inter alia kuruojanti ir fotografijos sritį, elektroniniu paštu, t. y. tokiu būdu, kokiu buvo pateiktas pareiškėjo prašymas, išsiuntė pareiškėjui informacinį pranešimą dėl ekspertinio vertinimo rezultatų. Šiame informaciniame pranešime, pagal visus Gairių 105 p. reikalavimus, išdėstyti tiek projektą (paraišką) vertinusių ekspertų skirtas balų vidurkis pagal kiekvieną Gairėse nurodytą kriterijų ir (ar) prioritetą, tiek konsoliduotas ekspertų darbo grupės komentaras. Konsoliduotas komentaras nėra skirtas finansavimo arba nefinansavimo priežastims įvardinti. Paraiškos finansavimą / nefinansavimą lemia jos vertinimas balais pagal nustatytus vertinimo kriterijus ir prioritetus, o pareiškėjo paraiška buvo įvertinta 53,66 balais, t. y. nesurinko minimalaus 60 balų įvertinimo, kuris yra būtinoji sąlyga. Taryba, laikydamasi galiojančių teisės aktų reikalavimų ir vienodo visų pareiškėjų traktavimo principo, pateikė pareiškėjui visus pagal teisės aktus teiktinus duomenis apie jo paraiškos vertinimą.
16. Taryba teigė, kad visos jos gautos individualių stipendijų paraiškos buvo įvertintos vadovaujantis vertinimo sistema, kuri yra grįsta Balų apraše aiškiai apibrėžtais vertinimo kriterijais bei prioritetais ir jiems nustatytomis balų reikšmėmis, užtikrinančia visų pareiškėjų lygiateisiškumą, ekspertinio vertinimo objektyvumą bei skaidrumą.
17. Taryba nurodė, kad pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie jo atžvilgiu priimtą sprendimą ir papildomai informuotas apie paraiškos ekspertinio vertinimo rezultatus. Galiojantys teisės aktai nenumato galimybės pareiškėjams susipažinti su ekspertų išvadomis ar juolab jas koreguoti ar skųsti prieš Tarybai priimant galutinį sprendimą. Administracinis teisės aktas, kuris sukelia asmeniui teigiamus ar neigiamus padarinius, yra ne ekspertų išvados, o Tarybos narių susirinkimo priimamas sprendimas dėl (ne)finansavimo (stipendijos (ne)skyrimo)), kurio apskundimo tvarka ir terminai visuomet aiškiai nurodomi visuose Tarybos priimamuose sprendimuose.
II.
18. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
19. Teismas, apžvelgęs KTĮ 1 straipsnyje, 2 straipsnio 1 dalyje, 4 straipsnio 3 dalyje, 7 straipsnio 3 dalies 1 punkte, Gairių 6 ir 33 punktuose, Stipendijų tvarkos aprašo 1 ir 3 punktuose, Reglamento 9, 20, 26, 27, 28, 29, 29¹ ir 30 punktuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą, nustatė, kad Taryba, vykdydama jai įstatymu priskirtas funkcijas ir vadovaudamasi teisės aktais, reglamentuojančiais stipendijų kultūros ir meno kūrėjams skyrimą, priima sprendimus dėl individualių valstybės stipendijų skyrimo ar neskyrimo. Būtent Taryba priėmė pareiškėjo ginčijamą Sprendimą, kuriuo pareiškėjui neskirta valstybės stipendija fotografijos meno srities veiklai įgyvendinti (Sprendimo 2.34 p.).
Atsiliepimas
20. Teismas pažymėjo, kad Ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad ji neturi tiesioginių teisinių priemonių įpareigoti Tarybą pakartotinai vertinti, pakeisti ar panaikinti Sprendimą, kad teismo sprendimas neturės jokios įtakos jos teisėms ir pareigoms, todėl prašė pašalinti Ministeriją kaip atsakovą ir pakeisti ją tinkama proceso šalimi – Taryba. Pareiškėjas pateikė teismui raštu nuomonę, kad nesutinka, jog atsakovas Ministerija būtų pakeistas ir laikėsi pozicijos, kad atsakovu byloje turi likti Ministerija. Nurodė, jog pagal KTĮ 2 straipsnio 3 dalį Tarybą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka steigia Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Tarybos savininkė yra valstybė. Tarybos savininko teises ir pareigas, išskyrus sprendimus dėl Tarybos reorganizavimo ir likvidavimo, kuriuos priima Vyriausybė, įgyvendina Ministerija. Atsakovas vengia prisiimti atsakomybę už nepilnavertišką ir netinkamą teisinį reguliavimą (reglamentavimą) ir siekia permesti atsakomybę savo įsteigtai įstaigai – Tarybai, už kurią ji atsako pagal įstatymą.
Žemesnės instancijos teismas
21. Teismas akcentavo, kad netinkamos ginčo šalies (atsakovės) pakeitimas tinkama yra galimas tik su pareiškėjo sutikimu (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 5 d., 53 str.)). Pareiškėjas pateiktais rašytiniais paaiškinimais išreiškė savo poziciją dėl atsakovo, t. y. nesutiko, jog atsakovu būtų laikoma Taryba ir prašė šios bylos atsakovu laikyti Ministeriją.
22. Teismas pažymėjo, kad, įvertinęs pareiškėjo poziciją dėl atsakovo, 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartimi trečiuoju suinteresuotu asmeniu į bylą įtraukė Tarybą.
23. Teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą, pareiškėjo poziciją dėl atsakovo (Ministerijos) ir įvertinęs skundo dalyką (panaikinti Tarybos Sprendimą) bei pagrindą (skunde nurodytas faktines aplinkybes dėl nesutikimo su Tarybos Sprendimu, t. y. galimai neskaidriu, nešališku, neobjektyviu vertinimu, pareiškėjo netinkamu informavimu apie jo paraiškos vertinimo rezultatus, nesudarymu pareiškėjui galimybės susipažinti su ekspertų išvadomis ir kitais galimai padarytais procedūriniais pažeidimais), sprendė, kad tinkamas atsakovas pagal pareiškėjo skundą yra Taryba. Ministerija nėra tinkamas atsakovas, nes ginčijamo Sprendimo priėmime ji nedalyvavo. Vien ta aplinkybė, kad Kultūros ministro nustatyta tvarka Taryba priima sprendimus dėl Kultūros rėmimo fondo lėšų skyrimo, nesukuria šios bylos atsakovui pareigos atsakyti pagal pareikštą reikalavimą dėl Tarybos Sprendimo panaikinimo.
24. Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 53 straipsniu, pareiškėjo skundą atmetė kaip pareikštą netinkamam atsakovui. Teismas, įvertinęs tai, kad visi pareiškėjo rašytiniai prašymai yra išimtinai susiję su Tarybos ginčijamu Sprendimu, jų nesvarstė.
III.
25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundo reikalavimą tenkinti.
26. Pareiškėjo teigimu, byloje buvo visos prielaidos bylą nagrinėjančiam teismui pasiūlyti pareiškėjui pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu, tačiau teismas to nepadarė, o tai reiškia, kad tinkamai neįgyvendino ABTĮ 53 straipsnio 3 dalies nuostatos. Nėra duomenų, kad teismas proceso metu būtų pasiūlęs pareiškėjui pakeisti poziciją dėl netinkamos ginčo šalies pakeitimo tinkama. Teismas nebuvo pakankamai aktyvus ir neįspėjo pareiškėjo dėl procesinių veiksmų (ne)atlikimo pasekmių ir suprantamai neišaiškino pareiškėjui teisinių padarinių, kurie gali kilti, jeigu pareiškėjas nepakeis pozicijos dėl proceso šalies (ne)pakeitimo į tinkamą, todėl pažeidė ABTĮ 12 straipsnio reikalavimus, tokiu būdu neužtikrindamas tinkamo proceso.
27. Pareiškėjas pažymi, kad teismas nenurodė, kokiomis teisės normomis remdamasis nusprendė nesvarstyti pareiškėjo į bylą pateikto 2021 m. rugsėjo 20 d. prašymo. Šiuo aspektu teismas neįgyvendino aktyvaus teismo principo, apribojo pareiškėjo teisę pasinaudoti veiksmingomis priemonėmis, siekiant pagrįsti savo reikalavimą. Tikslinga yra įvertinti minėtame pašyme išdėstytus motyvus, išreikalauti iš tinkamo atsakovo prašyme nurodytus įrodymus, o tinkamam atsakovui jų nepateikus, pripažinti Tarybos Sprendimą nepagrįstu ir neteisėtu.
Atsiliepimas
28. Atsakovas Ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
29. Ministerija, pritardama pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir išvadoms, pabrėžia, kad pareiškėjas, 2020 m. gruodžio 10 d. pateikdamas pirmosios instancijos teismui raštą, kuriame aiškiai nurodė nesutinkantis, jog atsakovas Ministerija būtų pakeistas, realizavo savo teisę nesutikti su atsakovo pakeitimu. Įvertinęs šią pareiškėjo poziciją dėl atsakovo, teismas 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartimi trečiuoju suinteresuotu asmeniu į bylą įtraukė Tarybą. Teismas nepadarė proceso pažeidimų, nes pareiškėjas aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė nuomonę, kad nesutinka pakeisti atsakovą.
Žemesnės instancijos teismas
30. Ministerija atkreipia dėmesį, kad galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato įpareigojimo teismui pateikti įspėjimą dėl pareiškėjo skundo atmetimo pasekmių. Skundžiamame teismo sprendime yra išaiškinta pareiškėjo teisė apskųsti jam nepalankų pirmosios instancijos teismo sprendimą, ką pareiškėjas ir padarė.
Atsiliepimas
31. Ministerija pabrėžia, kad ji nėra byloje tinkamas atsakovas, todėl tiek bylos nagrinėjimas iš esmės, o tuo pačiu ir pareiškėjo prašymas išreikalauti dokumentus, Ministerijai nesukuria jokių pareigų ir neturi ginčui teisinės reikšmės. Taryba atsiliepime į pareiškėjo skundą pasisakė dėl ginčo esmės, o iš pateiktų argumentų ir įrodymų matyti, kad Tarybos Sprendimo naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
32. Trečiasis suinteresuotas asmuo Taryba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
33. Taryba palaiko pirmosios instancijos teismui atsiliepime į skundą nurodytus argumentus ir papildomai, tikslu pateikti pareiškėjui trūkstamą informaciją dėl jo individualios stipendijos paraiškos vertinimo procedūrų, akcentuoja, kad visi Tarybos priimami norminiai teisės aktai yra viešai skelbiami Teisės aktų registre. Tarybos teigimu, pareiškėjas, patekdamas paraišką, t. y. užpildydamas individualios stipendijos kultūros ar meno kūrėjui paraiškos formą, patvirtino, kad yra susipažinęs su Stipendijų tvarkos aprašu ir jo nuostatos jam yra aiškios ir suprantamos. Aktualu tai, kad pareiškėjo prašomos pateikti jo paraišką vertinusių ekspertų nešališkumo deklaracijos ir konfidencialumo pasižadėjimai yra viešai prieinami Teisės aktų registre, tačiau jie pareiškėjui neteiktini, siekiant užtikrinti ekspertų asmens duomenų konfidencialumą ir apsaugą. Vadovaujantis aktualiu reglamentavimu, pareiškėjo paraišką vertino 3-jų ekspertų darbo grupė.
Šalies argumentai
34. Pareiškėjas rašytiniuose papildomuose paaiškinimuose dėsto argumentus dėl jo statuso, atimtos teisės dirbti, mokytis, taip pat dėl jam taikomų apribojimų užsiimti tam tikra veikla. Akcentuoja, kad Ministerija nepaaiškina, kodėl į bylą nereikia pateikti kiekvieno eksperto, kuris vertino pareiškėjo paraišką, individualų vertinimą. Taryba nepaaiškina, dėl kokių priežasčių negali nuasmeninti ekspertų, vertinusių pareiškėjo paraišką, nešališkumo deklaracijas ir pateikti jas į bylą. Lieka neaišku, kokiu būdu įmanoma patikrinti ekspertų objektyvumą, nešališkumą ir paraiškų vertinimo (ne)kokybę.
35. Pareiškėjas pabrėžia, kad Tarybos savininko teises pagal KTĮ 2 straipsnio 2 punktą įgyvendina Ministerija. Jeigu Tarybos Sprendimo panaikinimo klausimas ir bylos nagrinėjimas iš esmės stabdomas tik dėl to, kad atsakovu turi būti patraukta Taryba, pareiškėjas sutinka atsakovu laikyti Tarybą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
36. Byloje nagrinėjamas ginčas yra kilęs dėl Lietuvos kultūros tarybos 2020 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. 1LKT-138(1.2) „Dėl Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamos paramos programos „Stipendijos kultūros ir meno kūrėjams“ individualių (fotografijos meno srities) valstybės stipendijų skyrimo 2020 metais“ 2.34 papunkčio, kuriuo nuspręsta pareiškėjui T. G. neskirti individualios valstybės stipendijos fotografijos meno srities veiklai įgyvendinti, teisėtumo ir pagrįstumo.
37. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad skundas yra pareikštas netinkamam atsakovui, t. y. Ministerijai, o tinkamu atsakovu byloje turi būti Taryba, kuri priėmė skundžiamą Sprendimą, esant pareiškėjo nesutikimui dėl atsakovo pakeitimo, pareiškėjo skundą atmetė kaip pareikštą netinkamam atsakovui.
38. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka. Pareiškėjo teigimu, byloje buvo visos prielaidos bylą nagrinėjančiam teismui pasiūlyti pareiškėjui pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu, tačiau teismas to nepadarė. Teismas nebuvo pakankamai aktyvus ir neįspėjo pareiškėjo dėl teisinių padarinių, kurie gali kilti, jeigu pareiškėjas nepakeis pozicijos dėl proceso šalies (ne)pakeitimo į tinkamą, todėl pažeidė ABTĮ 12 straipsnio reikalavimus.
39. Netinkamos šalies pakeitimą teismo procese reglamentuoja ABTĮ 53 straipsnis, kuriame nurodyta, kad jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato, kad skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba netinkamam atsakovui, jis turi teisę pareiškėjo sutikimu juos pakeisti tinkamu pareiškėju arba atsakovu. Jeigu pareiškėjas nesutinka, teismas nagrinėja bylą iš esmės, o teismo iškviesti asmenys dalyvauja bylos procese trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėmis. Taigi, pasirinkti, į ką nukreipti materialinį teisinį reikalavimą byloje, t. y. ką patraukti atsakovu, gali tik pareiškėjas.
40. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad jeigu pareiškėjas nesutinka pakeisti atsakovo, tai yra pakankamas pagrindas tiek skundą, tiek apeliacinį skundą atmesti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-481/2007; 2017 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-96-261/2017).
41. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjo skundas dėl Tarybos Sprendimo 2.34 papunkčio yra pareikštas Kultūros ministerijai. Pareiškėjo nurodytas atsakovas Ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė pakeisti Ministeriją tinkama proceso šalimi – Taryba. Pareiškėjas raštu išreiškė nesutikimą dėl atsakovo pakeitimo. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pareiškėjo nesutikimą, 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartimi atsakovo Ministerijos prašymo pakeisti Ministeriją tinkamu atsakovu – Taryba netenkino, trečiuoju suinteresuotu asmeniu į bylos procesą įtraukė Tarybą. Teismas, bylą išnagrinėjęs rašytinio proceso tvarka, atmetė pareiškėjo skundą kaip pareikštą netinkamam atsakovui.
42. ABTĮ 12 straipsnis nustato, kad teismas turi išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises.
43. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, kad atsakovas yra materialiojo teisinio santykio šalis, galimai pažeidusi pareiškėjo materialiąsias teises ar interesus ir kuri kviečiama į teismą atsakyti į pareiškėjo pareikštą reikalavimą. Pasirinkti, į ką nukreipti materialinį teisinį reikalavimą byloje, t. y. ką patraukti atsakovu, gali tik pareiškėjas. Tačiau administracinis teismas, būdamas aktyvus ir įstatymu įpareigotas išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises (ABTĮ 12 str.), turi atkreipti pareiškėjo dėmesį į tai, kad jo atsakovu nurodytas subjektas neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą materialinį teisinį reikalavimą, kitaip tariant, yra netinkamas atsakovas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-330/2008).
44. Pagal Lietuvos Respublikos kultūros tarybos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2022 m. sausio 1 d.) 4 straipsnio 3 punktą Taryba Lietuvos Respublikos kultūros ministro nustatyta tvarka skiria kultūros ir meno kūrėjams stipendijas ir kitokią finansinę paramą (LKTĮ 4 str. 3 p.).
45. Nors pareiškėjo skundas paduotas netinkamam atsakovui, tačiau pirmosios instancijos teismas, tiek priimdamas pareiškėjo skundą, tiek iš esmės nagrinėdamas administracinę bylą, savo iniciatyva nesprendė netinkamos šalies (atsakovo) pakeitimo klausimo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjui, jam nesutikus su Ministerijos prašymu pakeisti atsakovą, būtų išaiškintos netinkamos šalies nepakeitimo procesines pasekmes.
46. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas savo teises byloje gina pats, ne per profesionalų atstovą, į tai, kad teismas procesinių veiksmų, susijusių su netinkamos ginčo šalies pakeitimu (ABTĮ 12 str., 53 str.) tinkamai neatliko, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p., 146 str. 1 d.).
47. Dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų, į bylą nesant įtrauktam tinkamam atsakovui, nėra pasisakoma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo T. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.