- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-15
- Bylos Nr.
- eA-2464-821/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03822-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Iveta Pelienė (pran.)
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos
- Pareiškėjas
- T. G.
- Atsakovas
- Lietuvos kultūros tarybai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. G. skundą atsakovui Lietuvos kultūros tarybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos kultūros ministerija) dėl sprendimo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas T. G. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos kultūros tarybos (toliau – ir Taryba, ir atsakovas) 2020 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. 1LKT-138(1.2) „Dėl Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamos programos „Stipendijos kultūros ir meno kūrėjams“ individualių (fotografijos meno srities) valstybės stipendijų skyrimo 2020 metais“ 2.34 papunktį (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:
2.1. Pareiškėjas yra meno kūrėjas. 2020 m. rugsėjo 9 d. pareiškėjas Tarybai pateikė paraišką gauti stipendiją individualiai meno veiklai vykdyti. Sprendimo 2.34 papunkčiu nuspręsta neskirti pareiškėjui individualios valstybės stipendijos pareiškėjo fotografijos meno srities veiklai įgyvendinti.
2.2. Taryba neįgyvendino Lietuvos Respublikos Konstitucijos 42 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad valstybė remia kultūrą ir mokslą, taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatą, kurioje nurodyta, kad meno kūrėjų? kūrybinei veiklai skatinti skiriamos valstybės stipendijos ir premijos.
2.3. Sprendimas paremtas neskaidriu ekspertų vertinimu. Sprendimo 2.34 papunktyje nurodyti tik skaičiai, bet ne argumentai, turintys paaiškinti, kodėl stipendija neskiriama. Taryba turėjo galimybę nepritarti Tarybos ekspertų darbo grupių išvadoms ir jas patikrinti, tačiau šios funkcijos ji neatliko. Taryba apribojo pareiškėjo teisę ginčyti ekspertų išvadas prieš priimant pareiškėjui nepalankų sprendimą. Taryba, priimant Sprendimą, negalėjo remtis vien ekspertų darbo grupės vertinimu ir jam pritarti, kadangi ekspertų darbo grupės vertinimai galėjo būti neteisingi? ekspertų darbo grupės vertinimas netinkamai motyvuotas ir nepagrįstas? atliktas galutinis balų skaičiavimas galėjo būti klaidingas, neskaidrus? nenustatyta, kokių subjektų surašytame dokumente „Informacinis pranešimas dėl ekspertinio vertinimo rezultatų“ pateikti komentarai šališki ir turi diskriminacijos požymių.
2.4. Pareiškėjo vertinimu, Taryba apribojo pareiškėjo teisę gauti informaciją ir dokumentus bei nepagrindė atsisakymo teikti informaciją įstatymu ir jame numatytomis teisės normomis.
2.5. Taryba nenumatė pakankamo, aiškaus ir skaidraus teisinio reguliavimo, kuris sudarytų asmenims prielaidas įgyvendinti teisę gauti informaciją, gauti kiekvieno atskiro eksperto vertinimą (argumentus). Pareiškėjas laiko, kad turi būti sudaryta galimybė perskaičiuoti balus ir įsitikinti ar skaičiavimas buvo atliktas laikantis teisės aktuose numatytų reikalavimų. Pareiškėjas turi teisę peržiūrėti jo paraišką vertinusių ekspertų individualų vertinimą ir kiekvieno eksperto skirtus balus todėl, kad ekspertų vertinimas ir išvados tiesiogiai susijusios su pareiškėjo teise gauti paramą. Šiuo atveju lieka neaišku, kokia apimtimi, asmenys, teikiantys paraiškas dėl paramos, turi teisę susipažinti su ekspertų vertinimais ir motyvais prieš priimant galutinį Tarybos sprendimą? ar asmenys turi teisę skųsti preliminarias ekspertų daromas išvadas prieš priimant galutinį Tarybos sprendimą? ar asmenys turi teisę taisyti paraiškos trūkumus prieš priimant Tarybos galutinį sprendimą, o būtent, ar pareiškėjai turi teisę pateikti atsiliepimą ar pareikšti nuomonę dėl ekspertų išvadų, kuri būtų peržiūrėta aukštesniame paraiškos vertinimo lygmenyje.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Lietuvos kultūros taryba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:
4.1. Taryba įsteigta ir veikia Lietuvos Respublikos Lietuvos kultūros tarybos įstatymo (toliau – ir LKTĮ) nustatyta tvarka. LKTĮ 4 straipsnyje, šalia kitų Tarybos funkcijų, yra nurodyta, kad Taryba kultūros ministro nustatyta tvarka skiria kultūros ir meno kūrėjams stipendijas ir kitokią paramą (LKTĮ 4 str. 3 p.). Visų gautų individualių stipendijų paraiškų vertinimas vyksta vadovaujantis Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamų projektų teikimo gairių, patvirtintomis Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2020 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. ĮV-1304 (toliau – ir Gairės), IV skyriaus ir Stipendijų kultūros ir meno kūrėjams skyrimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2016 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. ĮV-226 (toliau – ir Stipendijų skyrimo tvarkos aprašas), IV skyriaus nuostatomis.
4.2. Visas Tarybai pateiktas fotografijos srities stipendijų paraiškas, įskaitant pareiškėjo paraišką, vertino 3 ekspertų darbo grupė, sudaryta Tarybos pirmininko 2020 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. KRF-79(1.15) „Dėl ekspertų darbo grupių sudarymo“. Paraiškų ekspertinis vertinimas vyksta Ekspertų darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos kultūros tarybos pirmininko 2018 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. VĮ-9(1.1E) (Lietuvos kultūros tarybos 2020 m. gegužės 28 d. įsakymo Nr. VĮ-40(1.15 E) redakcija) toliau – ir Reglamentas) nustatyta tvarka. Fotografijos srities stipendijų ekspertų darbo grupė patvirtino fotografijos srities stipendijų paraiškų lentelių suvestinę 2020 m. spalio 14 d. posėdyje, kurio metu buvo nuspręsta siūlyti Tarybos narių susirinkimui finansuoti 31 stipendiją už 55 800 eurų ir nefinansuoti 75 individualių stipendijų. Sprendimus priima Tarybos narių susirinkimas, atsižvelgdamas į ekspertų darbo grupės išvadas (Stipendijų skyrimo tvarkos aprašo 21 p.). Tarybos narių susirinkimo sprendimu gali būti pritariama ekspertų vertinimo rezultatams (išvadoms) (Gairių 49.1 p.) arba priimamas kitoks nei ekspertų vertinimo rezultatuose (išvadose) rekomenduotas sprendimas (Gairių 49.2 p.). Finansavimas gali būti skiriamas projektams, surinkusiems ne mažiau nei 60 balų (Gairių 47 p.). Priimant sprendimus dėl finansavimo atsižvelgiama ir į Tarybos disponuojamų lėšų kvotas atitinkamai kultūros ir meno sričiai. Finansinės kvotos tam tikrai sričiai nustatomos remiantis Tarybos 2017 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. 4LKT-6(1.3 E) patvirtintu „Stipendijų kultūros ar meno kūrėjams kvotų nustatymo tvarko aprašu“ (Lietuvos kultūros tarybos 2020 m. balandžio 2 d. nutarimo Nr. 4LKT-3(1.3 E) redakcija. Fotografijos srities kvota sudarė 54 000 Eur, o visų į fotografijos sritį pateiktų 106 stipendijų paraiškų finansavimo poreikis siekė 190 800 Eur, t. y. viršijo nustatytą kvotą daugiau nei tris su puse karto (paraiškas vertinantiems ekspertams kvota nebūna žinoma). Todėl Tarybos narių susirinkimas 2020 m. spalio 28 d. posėdyje patvirtino ekspertų darbo grupės išvadas ir Sprendimu finansavimą paskyrė tik 30 stipendijų (54 000 Eur sumai), o nefinansuotos net 76 stipendijų paraiškos, įskaitant ir pareiškėjo paraišką.
4.3. Gairių 105 punktas reglamentuoja informacijos, kurią Taryba teikia pareiškėjams ir projektų vykdytojams jų rašytiniu prašymu, teikimo sąlygas. Pareiškėjams ir projektų vykdytojams, rašytiniu jų prašymu, Taryba pateikia jų projektą vertinusių ekspertų skirtą balų vidurkį pagal kiekvieną Gairėse nurodytą kriterijų ir (ar) prioritetą bei konsoliduotus ekspertų grupės argumentus. 2020 m. lapkričio 11 d. pareiškėjas elektroniniu paštu kreipėsi į Tarybą su prašymu pateikti informaciją apie jo paraiškos vertinimą. Vadovaujantis Gairių 105 punkto nuostatomis, 2020 m. lapkričio 12 d. Kultūros ir meno skyriaus vyriausioji specialistė išsiuntė pareiškėjui informacinį pranešimą dėl ekspertinio vertinimo rezultatų. Šiame informaciniame pranešime, pagal visus Gairių 105 punkto reikalavimus, išdėstyti tiek projektą (paraišką) vertinusių ekspertų skirtas balų vidurkis pagal kiekvieną Gairėse nurodytą kriterijų ir (ar) prioritetą, tiek konsoliduotas ekspertų darbo grupės komentaras. Konsoliduotas komentaras nėra skirtas finansavimo arba nefinansavimo priežastims įvardinti. Paraiškos finansavimą / nefinansavimą lemia jos vertinimas balais pagal nustatytus vertinimo kriterijus ir prioritetus, o pareiškėjo paraiška buvo įvertinta 53,66 balais, t. y. nesurinko minimalaus 60 balų įvertinimo, kuris yra būtinoji sąlyga. Laikydamasi galiojančių teisės aktų reikalavimų ir vienodo visų pareiškėjų traktavimo principo pateikė pareiškėjui visus pagal teisės aktus teiktinus duomenis apie jo paraiškos vertinimą.
4.4. Visos Tarybos gautos individualių stipendijų paraiškos buvo įvertintos vadovaujantis vertinimo sistema, kuri yra grįsta aiškiai apibrėžtais vertinimo kriterijais bei prioritetais ir jiems nustatytomis balų reikšmėmis, užtikrinančia visų pareiškėjų lygiateisiškumą, ekspertinio vertinimo objektyvumą bei skaidrumą. Pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie jo atžvilgiu priimtą Sprendimą ir papildomai informuotas apie paraiškos ekspertinio vertinimo rezultatus. Galiojantys teisės aktai nenumato galimybės pareiškėjams susipažinti su ekspertų išvadomis ar jas koreguoti, skųsti prieš Tarybai priimant galutinį sprendimą. Administracinis teisės aktas, kuris sukelia asmeniui teigiamus ar neigiamus padarinius yra ne ekspertų išvados, o Tarybos narių susirinkimo priimamas sprendimas dėl finansavimo / nefinansavimo (stipendijos skyrimo / neskyrimo), kurio apskundimo tvarka ir terminai visuomet aiškiai nurodomi visuose Tarybos priimamuose sprendimuose.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija (toliau – ir Ministerija) atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Ministerija nurodė, kad neturi tiesioginių teisinių priemonių įpareigoti Tarybą pakartotinai vertinti, pakeisti ar panaikinti Sprendimą.
II.
6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimu pareiškėjo T. G. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
7. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. balandžio 19 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą patenkino iš dalies: Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neatliko procesinių veiksmų, susijusių su netinkamos ginčo šalies pakeitimu.
8. Atnaujinus bylos nagrinėjimą Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. kovo 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
9. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. birželio 26 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą patenkino iš dalies: Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. kovo 14 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai neištyrė esminių aplinkybių, kuriomis pareiškėjas grindė skundą – galbūt netinkamu (neskaidriu) ekspertų vertinimu, apribota pareiškėjo teise gauti informaciją apie kiekvieno eksperto individualų vertinimą ir motyvus. Taip pat teismas vertino, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nėra savarankiškų motyvų dėl ekspertų nešališkumo patikrinimo, kiekvieno eksperto ekspertinių vertinimų išreikalavimo, ekspertų įtraukimo į bylą ir panašiai, taip pat nėra nurodyta motyvų, kodėl netenkino dalies pareiškėjo prašymų.
III.
10. Bylą perdavus nagrinėti vėl iš naujo, Regionų administracinis teismas 2025 m. birželio 19 d. sprendimu pareiškėjo T. G. skundą tenkino – panaikino Lietuvos kultūros tarybos 2020 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. 1LKT-138(1.2) „Dėl Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamos programos „Stipendijos kultūros ir meno kūrėjams“ individualių (fotografijos meno srities) valstybės stipendijų skyrimo 2020 metais“ 2.34 papunktį ir priteisė pareiškėjo naudai iš atsakovo 45 Eur bylinėjimosi išlaidų.
11. Teismas nustatė, kad:
11.1. Pareiškėjas, reaguodamas į Tarybos 2020 m. rugsėjo 1 d. paskelbtą kvietimą teikti paraiškas individualioms fotografijos srities stipendijoms kultūros ar meno kūrėjams gauti, 2020 m. rugsėjo 9 d. pateikė Tarybai paraišką (registracijos Nr. PER-ST-I-1717(6.6) gauti stipendiją kūrybiniam sumanymui „Suprasti absurdą“ (toliau – ir Paraiška).
11.2. Kvietime teikti paraišką buvo nurodyta, kad stipendijos kultūros ar meno kūrėjams skiriamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2026 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. ĮV-226 „Dėl Stipendijų kultūros ar meno kūrėjams skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2020 m. rugsėjo 25 d. įsakymo Nr. ĮV-1087 redakcija). Pateikdamas paraišką pareiškėjas patvirtino, kad yra susipažinęs su Stipendijų skyrimo tvarkos aprašu. Kartu su skelbiamo konkurso informacija buvo nurodyta atsisiųsti – Stipendijų kultūros ar meno kūrėjams paraiškų vertinimo prioritetų ir kriterijų balų aprašą.
11.3. Sprendimo 2.34 papunkčiu pareiškėjui atsisakyta skirti individualią valstybės stipendiją kultūros ir meno kūrėjams fotografijos meno srities veiklai įgyvendinti (kūrybiniam sumanymui „Suprasti absurdą“). Toks sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į Tarybos ekspertų darbo grupės išvadas (2020 m. spalio 14 d. Ekspertų darbo grupės posėdžio protokolas Nr. 3LKT-81 1.7). Pareiškėjo paraiška buvo įvertinta 53,66 balais, t. y. nesurinko minimalaus 60 balų įvertinimo, kuris yra būtinoji sąlyga gauti finansavimą.
11.4. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad visas Tarybai pateiktas fotografijos srities stipendijų paraiškas, įskaitant pareiškėjo, vertino 3 ekspertų darbo grupė, sudaryta Tarybos pirmininko 2020 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. KRF-79(1.15) „Dėl ekspertų darbo grupių sudarymo“. Teismas nurodė, kad iš individualios paraiškų vertinimo lentelės matyti, kad ekspertai, kurie įvardijami kaip Ekspertas Nr. 1, Ekspertas Nr. 2, Ekspertas Nr. 3, savo siūlymą Tarybai nefinansuoti pareiškėjo kūrybinio sumanymo „Suprasti absurdą“ pagrindė argumentais: projektas labai abstraktus ir neaiškus, neįmanoma suprasti kas bus įgyvendinta, ir ypač dar fotografinėmis priemonėmis; paraiška parašyta labai smagiai, tačiau iš jos neaišku, kokiai veiklai prašoma skirti stipendiją. Pasak eksperto, būtų neatsakinga, gal net absurdiška skirti stipendiją katei maiše; menininkas nuo 2012 metų nedalyvavo fotografijos lauke, o dabar grįžta su ta pačia tema, kuria baigė anksčiau. Trūksta inovatyvumo ir naujumo, o planuojami rezultatai yra sunkiai apčiuopiami. Rekomenduojama neskirti finansavimo.
12. Teismas pažymėjo, kad teismo posėdžio metu neginčijamai nustatyta, kad iki Sprendimo priėmimo Tarybos pirmininko 2020 m. rugsėjo 28 d. įsakymo Nr. KRF-79(1.15) „Dėl ekspertų darbo grupių sudarymo“ turinys bei individuali paraiškos vertinimo lentelė pareiškėjui nebuvo žinomi, tokius duomenis (nenuasmenintus) Taryba pateikė teismui vykdydama 2024 m. liepos 5 d. nutartį (2020 m. rugsėjo 28 d. įsakymo Nr. KRF-79(1.15) „Dėl ekspertų darbo grupių sudarymo“ nuasmenintas išrašas buvo pateiktas Vilniaus apygardos administraciniam teismui kaip Tarybos atsiliepimo į pareiškėjo skundą priedas).
13. Teismas nurodė, kad nesutikimą su Sprendimu pareiškėjas motyvuoja tuo, kad jis paremtas neskaidriu ekspertų vertinimu, nes Taryba apribojo pareiškėjo teisę pareikšti ekspertams nušalinimą, įsakymas dėl ekspertų darbo grupės sudarymo netinkamai motyvuotas ir nepagrįstas, ekspertų pateikti komentarai šališki ir turi diskriminacijos požymių. Pareiškėjas pažymi, kad Lietuvos fotomenininkų sąjungai priklausantys ekspertai (A. G., V. M.-R.) palankiai vertino kitų sąjungos narių paraiškas, nors turėjo nusišalinti dėl interesų konflikto. Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir STT) 2016 m. balandžio 11 d. Antikorupcinio vertinimo išvada Nr. 4-01-2869 dėl teisės aktų, reglamentuojančių Lietuvos kultūros tarybos veiklą ir kultūros rėmimo fondo lėšų administravimą. Šioje išvadoje atlikę antikorupcinį vertinimą, siekdami didesnio viešumo, skaidrumo ir teisinio reguliavimo aiškumo, STT pateikė pasiūlymus tobulinti nuostatas, reglamentuojančias ekspertų anonimiškumą. STT manė, jog nustatytas teisinis reguliavimas, kai po paraiškos vertinimo ekspertas privalo išlikti anonimiškas, sudaro sąlygas korupcijos rizikai, kadangi informacijos apie ekspertus neatskleidimas neatitinka skaidrumo ir viešumo principų bei sudaro galimybes įvairioms neigiamoms interpretacijoms visuomenėje dėl ekspertų sprendimų. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas taip pat remiasi STT 2022 m. gegužės d. Antikorupcinio vertinimo išvada Nr. 4-01 dėl Lietuvos kultūros tarybos administruojamomis lėšomis finansuojamų projektų ir skiriamų stipendijų teisinio reglamentavimo, kurioje teigiama, kad dėl nepakankamai aiškiai reglamentuotos ekspertų darbo grupių sudėties parinkimo procedūros, finansavimo projektams ir stipendijoms skyrimo procesas yra neskaidrus. Ypač problematiškomis įvardijamos situacijos, kai Taryba savo nuožiūra pasirenka ekspertus, sudarančius darbo grupes – toks sprendimų priėmimo būdas laikomas ydingu antikorupciniu požiūriu. STT siūlė tobulinti teisinį reglamentavimą aiškiai ir detaliai reglamentuojant ekspertų darbo grupių sudarymo, ekspertinio paraiškų vertinimo, Tarybos narių susirinkimo atliekamo vertinimo procedūras, pašalinant nešališkumo principo reglamentavimo trūkumus, kad būtų užtikrintas skaidrus finansavimo projektams ir stipendijoms skyrimo procesas.
14. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad dėl ekspertų darbo grupių personalinių sudėčių neviešinimo Taryba pažymėjo, kad ji, neviešindama ekspertų darbo grupių sudėčių, vadovaujasi Ekspertų atrankos aprašo, patvirtinto Lietuvos kultūros tarybos 2019 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 4LKT-10(1.3 E) „Dėl ekspertų atrankos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Ekspertų atrankos aprašas), 27 punktu (TEDB esantys ekspertai yra vieši, t. y. jų vardai, pavardės ir priskirtos kompetencijos yra viešai skelbiami Tarybos interneto svetainėje www.ltkt.lt. Informacija apie ekspertų veiklą, t. y. kokioje (-iose) ekspertų darbo grupėje (-ėse), sudarytoje (-ose) Lietuvos kultūros tarybos nutarimu patvirtinto ekspertų darbo grupių sudarymo tvarkos aprašo nustatyta tvarka, ekspertas veikia ir kokius projektus ekspertas vertina, yra konfidenciali) ir Ekspertų darbo grupių sudarymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos kultūros tarybos 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarimu Nr. 4LKT-12(1.3 E) „Dėl ekspertų darbo grupių sudarymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Ekspertų darbo grupių sudarymo tvarkos aprašas), kuris nenumato ekspertų darbo grupių personalinių sudėčių viešinimo.
15. Teismas pažymėjo, kad tik 2021 m. gruodžio 6 d. Lietuvos kultūros tarybos nutarimu Nr. 4LKT-24(1.3 E) „Dėl ekspertų atrankos aprašo patvirtinimo“ buvo priimtas sprendimas viešinti personalines ekspertų darbo grupių sudėtis, tai įgyvendinant ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo Tarybos finansavimo sprendimo priėmimo dienos (27 p.).
16. Įvertinęs teisinį reguliavimą, nustatantį teisinius pagrindus skirti stipendijas kultūros ir meno kūrėjams, teismas konstatavo, kad nė vienoje nuostatoje nėra numatyta nei Tarybos teisė informaciją pripažinti konfidencialia (neviešinama), nei apibrėžti tokia pripažintinos informacijos kriterijai. Teismas pažymėjo, kad iki Sprendimo priėmimo Tarybos pirmininko 2020 m. rugsėjo 28 d. įsakymo Nr. KRF-79(1.15) „Dėl ekspertų darbo grupių sudarymo“ turinys pareiškėjui nebuvo žinomas, nes su šiuo įsakymu pareiškėjas nebuvo supažindintas, šio įsakymo apskundimo tvarka nebuvo numatyta.
17. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Tarybos pirmininko 2020 m. rugsėjo 28 d. įsakymas Nr. KRF-79(1.15) „Dėl ekspertų darbo grupių sudarymo“ priimtas vadovaujantis Ekspertų darbo grupių sudarymo tvarkos aprašu. Ekspertų darbo grupių sudarymo tvarkos aprašo 22 punkte nustatyta, kad šiame apraše nustatyta tvarka sudarytos darbo grupės sudėtį tvirtina tarybos pirmininkas įsakymu, o 28 punkte nustatyta, kad apraše nustatyta tvarka priimti sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka. Teismo vertinimu, iš šios teisės normos darytina išvada, kad Tarybos pirmininko 2020 m. rugsėjo 28 d. įsakyme Nr. KRF-79(1.15) „Dėl ekspertų darbo grupių sudarymo“ nenurodžius jo apskundimo tvarkos, pareiškėjo nesupažindinus su šiuo įsakymu, minėtas įsakymas, kaip individualus teisės aktas, turi esminių trūkumų, kurie sąlygojo, kad Sprendimas galėjo būti paremtas neskaidriu ekspertų vertinimu, nes Taryba apribojo pareiškėjo teisę apskųsti ABTĮ nustatyta tvarka Tarybos pirmininko įsakymą, kuriuo patvirtinta 3 ekspertų darbo grupė, vertinusi pareiškėjo paraišką.
18. Teismo vertinimu, Tarybos nurodyti argumentai, susiję su ekspertų anonimiškumo principu, įtvirtintu 2020 m. galiojusio Ekspertų atrankos aprašo 27 punkte, nelaikytini proporcingais. Teismas akcentavo, kad Tarybos pateikti motyvai dėl anonimiškumo taikymo (ekspertams daromo poveikio) nėra pakankami pateisinti atsisakymą užtikrinti viešumą, todėl jie nesuderinami su proporcingumo principu.
19. Apibendrindamas teismas sprendė, kad susiklosčius tokioms faktinėms, kokios nustatytos nagrinėjamoje byloje, Taryba nepagrįstai apribojo pareiškėjo teisę apskųsti ABTĮ nustatyta tvarka Tarybos pirmininko įsakymą, kuriuo patvirtinta 3 ekspertų darbo grupė, vertinusi pareiškėjo paraišką. Toks procedūrinis pažeidimas sudaro pagrindą Sprendimą panaikinti, nes, teisėjų kolegijos vertinimu, šis procedūrinis pažeidimas negali būti vertinamas tik kaip formalus procedūrinis pažeidimas, neturintis įtakos Sprendimo turiniui.
20. Teismas pažymėjo, kad likę tiek pareiškėjo, tiek ir Tarybos argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusiam ginčui išspręsti, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.
IV.
21. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
Atsiliepimas
22. Trečiasis suinteresuotas asmuo apeliaciniame skunde nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
22.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Teismas, priimdamas sprendimą, byloje formaliai vertino ginčo aplinkybes ir peržengė bylos nagrinėjimo ribas. Pareiškėjas neskundė Tarybos pirmininko 2020 m. rugsėjo 28 d. įsakymo Nr. KRF-79(1.15) „Dėl ekspertų darbo grupių sudarymo“, o tik iškėlė prielaidą, kad Sprendimas buvo paremtas neskaidriu ekspertų vertinimu, nes Taryba neatliko Tarybos ekspertų darbo grupių išvados kontrolės veiksmų. Pareiškėjo teigimu, Taryba, priimant Sprendimą, negalėjo remtis vien ekspertų darbo grupės vertinimu ir jam pritarti, kadangi ekspertų darbo grupės vertinimai galėjo būti neteisingi? ekspertų darbo grupės vertinimas netinkamai motyvuotas ir nepagrįstas? atliktas galutinis balų skaičiavimas galėjo būti klaidingas, neskaidrus? nenustatyta, kokių subjektų surašytame dokumente „Informacinis pranešimas dėl ekspertinio vertinimo rezultatų“ pateikti komentarai šališki ir turi diskriminacijos požymių. Ministerija pažymi, kad jokių šias prielaidas pagrindžiančių įrodymų pareiškėjas nepateikė, tokių faktinių aplinkybių nenustatė ir pirmosios instancijos teismas. Taigi, pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo ex officio (pagal pareigas) spręsti dėl Tarybos pirmininko 2020 m. rugsėjo 28 d. įsakymo Nr. KRF-79(1.15) „Dėl ekspertų darbo grupių sudarymo“ teisėtumo atsietai nuo visų likusių bylos aplinkybių. Vienintelis atvejis, kad teismas galėjo pripažinti Sprendimą neteisėtu tik tuo atveju, jeigu būtų nustatęs bent vieną iš pareiškėjo deklaruotų aplinkybių, t. y., kad galimai ekspertų vertinimai buvo nepagrįsti, šališki, klaidingi, neskaidrūs ar pan., tačiau tokios faktinės aplinkybės byloje nebuvo nustatytos. Formalus konstatavimas, kad tariamai pareiškėjui buvo užkirstas kelias skųsti Tarybos pirmininko 2020 m. rugsėjo 28 d. įsakymą Nr. KRF-79(1.15) „Dėl ekspertų darbo grupių sudarymo“, nereiškia, nei kad pareiškėjas nustatyta tvarka ir terminais jį būtų apskundęs, nei kad jis būtų pripažintas neteisėtu. Be to, pareiškėjas, manydamas, kad Tarybos pirmininko 2020 m. rugsėjo 28 d. įsakymas Nr. KRF-79(1.15) „Dėl ekspertų darbo grupių sudarymo“ pažeidžia jo teises, galėjo šioje byloje prašyti teismo atnaujinti apskundimo terminą, tačiau to nepadarė. Vis tik pirmosios instancijos teismas, nekreipdamas dėmesio į šalių lygiateisiškumo principą, ėmėsi savo iniciatyva vertinti teisės akto, kuris nebuvo apskųstas, teisėtumą, todėl tokie teismo veiksmai negali būti teisėti.
22.2. Tarybos pirmininko 2020 m. rugsėjo 28 d. įsakymas Nr. KRF-79(1.15) „Dėl ekspertų darbo grupių sudarymo“ tiesioginio esminio poveikio pareiškėjui dėl nesuteiktos stipendijos neturėjo, nes teisines pasekmes, t. y., stipendijos skyrimą arba neskyrimą, sukelia būtent Sprendimas. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytos aplinkybės negali būti laikomos pakankamu faktiniu pagrindu naikinti Lietuvos kultūros tarybos 2020 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. 1LKT-138(1.2) „Dėl Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamos programos „Stipendijos kultūros ir meno kūrėjams“ individualių (fotografijos meno srities) valstybės stipendijų skyrimo 2020 metais“ 2.34 papunktį.
Atsiliepimas
23. Pareiškėjas T. G. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
24. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
24.1. Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, neperžengė skundo reikalavimo ribų.
24.2. Pirmosios instancijos teismas atliepė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1563-492-2024 suformuluotas gaires. Apeliantas, pagrindinį apeliacinio skundo argumentą išveda iš klaidingos, nepagrįstos ir selektyviai pasirinktos prielaidos. Apelianto prielaidos nepagrįstos objektyviais duomenimis, apeliantas 5 metus trunkančio proceso metu nepateikė įrodomosios medžiagos, kuri pagrįstų apelianto pateikto apeliacinio skundo reikalavimą. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi privalomais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais (ABTĮ 148 str. 2 d.) vykdė pareigas ex officio, tinkamai ištyrė ir įvertino pagrindus, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais pareiškėjo iškelto reikalavimo prasme. Tarybos pirmininko 2020 m. rugsėjo 28 d. aktas Nr. KRF-79(1.15) „Dėl ekspertų darbo grupių sudarymo“ (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Todėl Sprendimas buvo panaikintas pagrįstai.
24.3. Trečiasis suinteresuotas asmuo klaidinančiai teigia, kad pareiškėjas neskundė Tarybos pirmininko 2020 m. rugsėjo 28 d. įsakymo Nr. KRF-79(1.15) „Dėl ekspertų darbo grupių sudarymo“ ir „ <…> pareiškėjas, manydamas, kad Tarybos pirmininko 2020 m. rugsėjo 28 d. įsakymas Nr. KRF-79(1.15) „Dėl ekspertų darbo grupių sudarymo“ pažeidžia jo teises, galėjo šioje byloje prašyti teismo atnaujinti apskundimo terminą, tačiau to nepadarė”. Pareiškėjas ne vieną kartą skundė minėtą 2020 m. rugsėjo 28 d. įsakymą ir motyvuotai pagrindė minėto įsakymo neteisėtumą ir nepagrįstumą.
24.4. Pirmosios instancijos teismas, administracinio proceso metu, tinkamai įgyvendino ABTĮ, vadovavosi administracinio proceso teisės principais ir vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika išnaudojo visas teismui suteiktas ir ABTĮ nustatytas teises bei pareigas. Todėl, teismo priimtas sprendimas teisėtas ir pagrįstas, o trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinis skundas turėtų būti atmestas.
24.5. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendime nebuvo spręstas klausimas dėl norminio teisės akto atitikties aukštesnės galios teisės aktams patikros klausimo, pareiškėjas prašo apeliacinės instancijos teismo pasisakyti, ar atsakovo nustatyta ir ginčo metu galiojusi tvarka, kai ekspertai įslaptinami remiantis tariamu „anonimiškumu“ ir „konfidencialumu“ atitinka aukštesnės galios teisės aktams, išsprendžiant norminių teisės aktų Lietuvos kultūros tarybos 2019 m. lapkričio 12 d. nutarimo Nr. 4LKT-10(1.3 E) „Dėl ekspertų atrankos aprašo patvirtinimo“ ir Lietuvos kultūros tarybos 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarimo Nr. 4LKT-12(1.3 E) „Dėl ekspertų darbo grupių sudarymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pagrįstumo ir (arba) teisėtumo ir (arba) (ne)atitikimo, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 11 punktui, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 14 punktui, Lietuvos kultūros tarybos įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų įstatymų nuostatoms, kiek tai susiję su skaidrumo ir viešumo principais.
25. Atsakovas Lietuvos kultūros taryba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
26. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
26.1. Nors Taryba nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, vis tik vadovaudamasi protingumo ir efektyvumo principais bei nebenorėdama skirti daugiau resursų ir taip penkis metus besitęsusiai teisminei bylai, nusprendė neteikti apeliacinio skundo. Todėl, kaip teisingai pažymėjo pareiškėjas, Taryba visiškai įvykdė Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 19 d. sprendimą ir apie tai informavo pareiškėją.
26.2. Pareiškėjas skundė Tarybos pirmininko 2020 m. rugsėjo 28 d. įsakymą Nr. KRF-79(1.15), tačiau Regionų administracinis teismas 2024 m. gruodžio 19 d. nutartimi šį pareiškėjo skundą atsisakė priimti, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. balandžio 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-240-822/2025 padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė pareiškėjo skundo priėmimo klausimą ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka. Taigi šio įsakymo teisėtumo klausimas buvo išspręstas net Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Taryba buvo nustebusi, kai pirmosios instancijos teismo vienintelis argumentas buvo minėto įsakymo trūkumai.
26.3. Nagrinėjant ginčą Regionų administraciniame teisme nebuvo pagrįstos ir įrodytos absoliučiai jokios faktinės aplinkybės, kurios leistų abejoti ekspertų, vertinusių pareiškėjo paraišką, nešališkumu ar objektyvumu. Vadovaujantis Ekspertų darbo grupių sudarymo tvarkos aprašo nuostatomis Tarybos pirmininko 2020 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. KRF-79(1.15) buvo sudaryta 3 ekspertų darbo grupė fotografijos meno srities stipendijų paraiškoms vertinti. Į ją įtraukti tik asmenys, esantys Tarybos ekspertų duomenų bazėje: A. G., D. J. ir V. M.-R. Visi šie ekspertai yra pasirašę nešališkumo deklaracijas ir konfidencialumo pasižadėjimus. Pareiškėjo paraiškos jokie išoriniai ar papildomi ekspertai nevertino. A. G. nusišalinus nuo kito stipendijos pareiškėjo Romualdo Požerskio paraiškos vertinimo, Tarybos pirmininko 2020 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. KRF-83(1.15) buvo paskirta papildoma ekspertė – I. M.-N., kuri įvertino tik vieną Romualdo Požerskio paraišką. Byloje nėra jokių įrodymų, jog Lietuvos Respublikos vyriausioji tarnybinės etikos komisija ar Specialiųjų tyrimų tarnyba, į kuriuos kreipėsi pareiškėjas, nustatė kokius nors ekspertų ar Tarybos narių nešališkumo pažeidimus ar būtų pradėjusios kokius nors tyrimus dėl minėtų asmenų. Taigi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti ekspertų, vertinusių pareiškėjo paraišką, ekspertinio vertinimo nešališkumu ir objektyvumu.
26.4. Kadangi teisminis ginčas tęsiasi jau penkerius metus, Taryba prašo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimti galutinį sprendimą šioje byloje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
27. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Tarybos 2020 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. 1LKT-138(1.2) „Dėl Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamos programos „Stipendijos kultūros ir meno kūrėjams“ individualių (fotografijos meno srities) valstybės stipendijų skyrimo 2020 metais“ 2.34 papunkčio, kuriame buvo nuspręsta T. G. neskirti individualios valstybės stipendijos fotografijos meno srities veiklai įgyvendinti (kūrybiniam sumanymui „Suprasti absurdą“), teisėtumo ir pagrįstumo.
28. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. birželio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino, t. y. panaikino Sprendimą neskirti stipendijos fotografijos meno srities veiklai įgyvendinti. Teismo vertinimu Sprendimo priėmimo metu pareiškėjui nebuvo žinomas nei Tarybos pirmininko 2020 m. rugsėjo 28 d. įsakymo Nr. KRF-79(1.15) „Dėl ekspertų darbo grupių sudarymo“ turinys, nei individuali Paraiškos vertinimo lentelė. Pareiškėjui nesutikimą su Sprendimu motyvuojant neskaidriu ekspertų vertinimu ir nesutikimu su jų pateiktais komentarais, susiklosčius byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms nustatytas procedūrinis pažeidimas (apribojant teisę apskųsti Tarybos pirmininko Įsakymą) negali būti vertinamas tik kaip formalus, neturintis įtakos Sprendimo turiniui. Todėl teismas nusprendė jį panaikinti.
29. Trečiasis suinteresuotas asmuo Ministerija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir jame padarytomis išvadomis, apeliaciniame skunde prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Apelianto nuomone pirmosios instancijos teismas formaliai vertino ginčo aplinkybes ir peržengė bylos nagrinėjimo ribas, kadangi pareiškėjas neskundė Tarybos pirmininko 2020 m. rugsėjo 28 d. įsakymo Nr. KRF-79(1.15) „Dėl ekspertų darbo grupių sudarymo“.
30. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pateikto apeliacinio skundo ribų (ABT 140 str. 1 d.).
31. Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos kultūros tarybos įstatymo Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2020 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. ĮV-1304 patvirtintų Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamų projektų teikimo gairių ir Stipendijų kultūros ir meno kūrėjams skyrimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2016 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. ĮV-226, nuostatos, taip pat Lietuvos kultūros tarybos 2019 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 4LKT-10(1.3 E) „Dėl ekspertų atrankos aprašo patvirtinimo“ ir Lietuvos kultūros tarybos 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarimu Nr. 4LKT-12(1.3 E) „Dėl ekspertų darbo grupių sudarymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinti Ekspertų atrankos aprašas bei Ekspertų darbo grupių sudarymo tvarkos aprašas. Ginčui aktualios šių teisės aktų normos išsamiai aptartos pirmosios instancijos teismo sprendime, todėl šioje nutartyje jos nebekartojamos.
32. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010, 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2124/2013, 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014). Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-658/2013). Kaip ne kartą akcentavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2294/2012, 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012 ir kt.).
33. Trečiojo suinteresuoto asmens Ministerijos apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės vienintele aplinkybe, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pasisakydamas dėl Tarybos pirmininko 2020 m. rugsėjo 28 d. įsakymo Nr. KRF-79(1.15) „Dėl ekspertų darbo grupių sudarymo“, kurio pareiškėjas neskundė, trūkumų, peržengė bylos nagrinėjimo ribas.
34. Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėdamas pareiškėjo atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo atsisakymo priimti pareiškėjo skundą dėl minėto Tarybos pirmininko 2020 m. rugsėjo 28 d. įsakymo Nr. KRF-79(1.15), 2025 m. balandžio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-240-822/2025 konstatavo, jog ginčijamas Įsakymas yra tarpinis procedūrinis dokumentas, priimtas siekiant parengti prielaidas galutiniam Sprendimui priimti (patvirtinti darbo grupės ekspertus, kurie vertins ir teiks išvadas dėl Fotografijos meno projektų paraiškų), nesukeliantis pareiškėjui tiesioginių teisinių pasekmių, todėl negali būti savarankišku ginčo administraciniame teisme objektu. Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju yra priimtas galutinis Sprendimas, dėl kurio teisėtumo ir pagrįstumo vyksta ginčas teisme (nagrinėjamoje byloje), o jį nagrinėjant bus vertinami ir tarpiniai Sprendimo priėmimui aktualūs administraciniai aktai.
35. Taigi, nagrinėjamu atveju, esant priimtam galutiniam Tarybos Sprendimui dėl Paraiškos, kurį priimant buvo atsižvelgiama į ekspertų darbo grupės išvadas (Stipendijų skyrimo tvarkos aprašo 21 p.), pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas kilusį ginčą turėjo pareigą (kilus ginčui) vertinti ir galutiniam Sprendimo priėmimui aktualius tarpinius aktus. Todėl apeliacinio skundo argumentai, jog spręsdamas dėl Sprendimo teismas nepagrįstai vertino, jog jo priėmimui turėjo įtakos Tarybos primininko Įsakymo, kuriuo patvirtinta Paraišką vertinusi ekspertų grupė, trūkumai ir tokiu būdu peržengė pareiškėjo skundo ribas, nepagrįsti.
36. Pareiškėjas byloje pareikštu reikalavimu kvestionuoja atsakovo Sprendimą neskirti individualios valstybės stipendijos fotografijos meno srities veiklai įgyvendinti, o pareiškėjo teisė žinoti apie Sprendimo motyvus laikytina sudėtine jo teisės žinoti apie gautą įvertinimą dalimi. Atkreiptinas dėmesys, jog be minėtų Tarybos pirmininko Įsakymo trūkumų pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjui taip pat nebuvo žinomas ir individualios Paraiškos vertinimo lentelės turinys. Nors nagrinėjamu atveju atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodo papildomų Sprendimo priėmimo motyvų, kurie jame nebuvo išdėstyti (dėl paraišką vertinusių ekspertų kvalifikacijos, nešališkumo ir objektyvumo), pagal administracinių teismų praktiką administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte. Skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013, 2015 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015). Teismas nėra įgalintas atsižvelgti į skundžiamų teisės aktų priėmimo pagrindų papildymus, teikiamus atsiliepimų ar kitokių procesinių veiksmų metu, jei tie papildymai savo esme yra visiškai nauji teisės aktų priėmimo pagrindimo pagrindai. Priešingu atveju teisminės gynybos besikreipusiam asmeniui taptų sunku apsiginti, o teismui – apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas bei priimti sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1068/2014, 2021 m. liepos 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1668-789/2021).
37. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytos aplinkybės negali būti laikomos pakankamu pagrindu naikinti ginčijamą Sprendimą. Šioje administracinėje byloje konstatuotas atsakovo padarytas procedūrinis pažeidimas, atsakovui apribojus pareiškėjo galimybę gauti informaciją apie ekspertų atliktus vertinimus, susipažinti su jų išvadomis, pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo vertintinas kaip esminis, kurio pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, paprastai nėra galima ištaisyti teismo proceso metu. Taip pat pažymėtina, kad tiek atsakovas, tiek pareiškėjas procesiniuose dokumentuose patvirtino, jog atsakovas įvykdė pirmosios instancijos teismo sprendimą ir apie įvykdymą informavo pareiškėją.
38. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai ir tinkamai aiškino bei taikė byloje aktualias teisės normas, teisingai išsprendė klausimą dėl Sprendimo teisėtumo, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti ar keisti trečiojo suinteresuoto asmens apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, iš esmės pritardama teismo padarytoms išvadoms, neaptarinėja kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimų argumentų, kurie neturi reikšmės bylos išsprendimui, skundžiamą Regionų apygardos administracinio teismo 2025 m. birželio 19 d. Sprendimą palieka nepakeistą, o trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos apeliacinį skundą atmeta (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.